摘要:Anotacija. Straipsnyje apžvelgiamas studijų
kokybės išorinio vertinimo funkcionavimas Lietuvai
būdingiausių ugdymo paradigmų – klasikinės ir
humanistinės – laisvojo ugdymo aspektu. Lyginamoji
Lietuvos ir Vakarų Europos šalių studijų kokybės išorinio
vertinimo analizė pagal kokybės vertinimo tikslus
bei vertintojus (ekspertus, jų parinkimą ir veiklą)
atskleidė studijų kokybės išorinio vertinimo sistemų
skirtumus, o analizė pagal vertinimo objektą, vertinimo
pož ymius, procedūras atskleidė šių sistemų panašumus.
Straipsnyje atskleidžiama, kad Lietuvoje vis dar dominuoja
tradicinė vertinimo nuostata – vertinti tam,
kad būtų galima kontroliuoti, prižiūrėti, o Vakarų
Europos šalyse dažniau vertinama skatinant tobulėti,
studijų kokybės išorinio vertinimo proceso metu ne
tik diagnozuoti trūkumus, pranašumus, bet ir konsultuoti,
teikti metodinę ir dalykinę paramą. Analizuojant
studijų kokybės išorinį vertinimą nustatyta ir
pagrindžiama, kad studijų kokybės išorinio vertinimo
sistema buvo kuriama remiantis klasikine ugdymo
paradigma. Laisvojo ugdymo paradigmos poveikis studijų
kokybės išorinio vertinimo sistemai yra pastebimas,
tačiau nepakankamas, lyginant su Vakarų Europos šalių
studijų kokybės išorinio vertinimo patirtimi bei Europos
Sąjungos šalių strateginiais dokumentais.