摘要:Pensijų sistemos reforma senėjančiose visuomenėse yra viena iš aktualiausių socialinės apsaugos temų. Šio straipsnio tikslas - palyginti Lietuvos ir Latvijos antros pakopos kaupiamųjų pensijų fondų sistemas (toliau vadinama pensijų kaupimo sistema), įvertinti teisinio reglamentavimo, visuomenės nuomonės, investuotojų preferencijų ir tarptautinio investicijų portfelio diversifikavimo įtaką Lietuvos ir Latvijos antros pakopos kaupiamųjų pensijų fondų (toliau vadinama pensijų fondai) rezultatams, veiklos specifikai ir ypatybėms, taip pat pensijų fondų veiklos efektyvumą ir pensijų kaupimo sistemos rizikingumą. Analizuojama tema labai svarbi, nes pensijų fondais senėjančiose visuomenėse yra sudaryta galimybė perskirstyti lėšas, skirtas pensijų draudimui iš laikotarpių, pasižyminčių gera demografine padėtimi, į laikotarpius, kai demografinė padėtis prasta. Straipsnis aktualus tuo, kad jame įvertinti vienos šalies pensijų kaupimo rezultatai, palyginti su kitos šalies rezultatais, t. y. dviejų pokomunistinių šalių pavyzdžiu analizuojama pensijų kaupimo sistema, kurios dėka dalį pajamų senatvėje sudarys iš privataus sektoriaus veiklos sukauptos lėšos. Šios sistemos rezultatai, rizikos valdymas ir kiti veiklos aspektai yra svarbūs parametrai, nustatant tolesnes pensijų kaupimo sistemos raidos gaires. Mokslinė straipsnio problematika atskleidžiama, padedant pagrindus pensijų fondų veiklos efektyvumui ir pensijų kaupimo sistemos rizikai įvertinti. Pagrindiniai straipsnyje naudojami analizės būdai ir metodai yra: aprašomasis, loginis, laiko eilučių ir elementarus matematinis. Lyginamoji Lietuvos ir Latvijos pensijų kaupimo sistemų analizė padeda įvertinti pensijų fondų veiklos efektyvumą, pensijų kaupimo sistemos rizikingumą ir veiksnius, paskatinusius reformuoti pensijų sistemas.
关键词:socialinio draudimo biudžetas;socialinio draudimo imokos;socialinio draudimo išmokos;pensijų fondas;pensijų kaupimo bendrovė;pensijų kaupimo sistema.