文章基本信息

标题：MUZIKA IR JOS SUPRANTAMUMAS
本地全文：下载
作者：B. S l D l S K l S
期刊名称：Problemos
印刷版ISSN：1392-1126
电子版ISSN：2424-6158
出版年度：1973
卷号：11
页码：82-90
语种：Lithuanian
出版社：Vilnius University Press
摘要：Tonų ir akordų,arba muzikinių įvykių,derminį funkciškumą. pasireiškiantį muzikiniuose procesuose tuo,kad vieni tondi ir akordai pakei čia kitus ne bet kaip,o taisyklingai,tradicinė muzikologija aiškina kaip jų „veržlumą",„traukimą" į tonalinį centrą,į toniką. ToniktĮ požymiais laikomas jų pastovumas ir gebėjimas subordinuoti kitas funkcijas; kitoms funkcijoms priskiriami nepastovumo ir pavaldumo tonikoms požymiai. Tačiau tradicinė muzikologija,analizuodama sukurtų muzikos Yeikalų formas,neaiškina tų formų atsiradimo sąlygų. Nors muzikos formas ji sieja su jos tonališkumu,bet netiria tų faktorių,kurie tą tonališ kumą apsprendžia. Sių sąlygų aprašymui t.radicinės muzikologijos sąvokų ir jos išskirtų muzikinių įvykiu požymių aiškiai nepakanka. Tradicinė muzikologija neturi patenkinamų kritenjų,kurie įgalintų atskirti akordus nuo neakordinių sąskambių,tonalinę muziką nuo atanalinės. Ji negali paaiškinti,kada ir pagal kokius objektyvius požymius galima nustatyti dermines muzikinių įvykių funkcijas jų raidoje,negali atsakyti i klausimą,kodėl ir kada vienų muzikinių įvykių funkciJOS pasižymi pastovumu ir subordinuojančiomis savybėmis,o kitų - nepastovumu ir pavaldumo savybėmis. Konstatuodama muzikinių įvykių derminių funkcijų kintamumo faktą,ji nepaaiškina jo priežasčių1• Ji kalba apie vieno akordo „išrišimą" į kitą2,bet negali to „išrišimo" vienareikšmiškai paaiš kinti ir nenustato,kada jis muzikoje reikalingas,o kada- ne. Tradicinė muzikologija aprašo ne tiek funkcinius,kiek substancinius,tarpusavyje susietų ir sąveikaujančių muzikinių įvykių bruožus.