摘要:Apie naudingumo principą I. Gamta žmonijai valdyti paskyrė du aukščiausius valdovus: skausmą ir malonumą. Tik jie gali nurodyti,ką turime daryti,kaip ir nulemti,ką darysime. Iš vienos pusės prie jų sosto pritvirtinta teisingumo ir neteisingumo gairė (standard),iš kitos – priežasčių ir pasekmių grandinė. Jie valdo visa,ką darome,sakome,mąstome: kiekviena pastanga nusimesti savo pavaldumo jungą pasitarnaus tik kaip jo įrodymas ir patvirtinimas. Žodžiais žmogus gali dėtis atsižadąs jų viešpatavimo,tačiau iš tikrųjų jis vis tiek liks jiems pavaldus. Naudingumo principas1 pripažįsta šį pavaldumąir juo grindžia tokią sistemą,kurios tikslas – pastatyti laimingumo (felicity) rūmą proto bei įstatymų rankomis. Sistemos,mėginančios juo suabejoti,bando įpiršti garsus vietoj prasmės,įgeidį vietoj proto,tamsą vietoj šviesos. Tačiau gana metaforų ir retorikos – ne tokiomis priemonėmis moralės mokslas gerintinas.