摘要:A long-established approach to legal translation focuses on terminological equivalence making translators strictly follow the words of source texts. Recent research suggests that there is room for some creativity allowing translators to deviate from the source texts. However,little attention is given to genre conventions in source texts and the ways in which they can best be translated. I propose that translators of statutes with an informative function in expert-to-expert communication may be allowed limited translational creativity when translating specific types of genre convention. This creativity is a result of translators adopting either a source-language or a targetlanguage oriented strategy and is limited by the pragmatic principle of co-operation. Examples of translation options are provided illustrating the different results in target texts. The use of a target-language oriented strategy leads to target texts that contain genre conventions expected by the target audience and at the same time retain the substantive legal contents of source texts. This,I argue,results in translations that are both factually and conventionally correct seen from the point of view of the intended target audience.
其他摘要:Vertimo teoretikai ir teisės tekstų vertėjai jau seniai daug dėmesio skiria dviejų teisės sistemų,į kurias reikia atsižvelgti verčiant iš vienos kalbos į kitą,terminų atitikimo problemai. Neužtikrintumas šioje srityje verčia vertėjus kuo labiau laikytis originalo kalbos teksto,todėl dažnai kyla pavojus,kad vertimas bus pažodinis,neatitiks vertimo kalbai keliamų reikalavimų. Neseniai pasirodė vertimo problemas nagrinėjančių mokslininkų straipsnių,kuriuose teigiama,kad net ir verčiant teisės tekstus galima tam tikra kūrybinė laisvė. Tačiau iki šiol beveik neaptartos originalo kalbos žanrų konvencijos ir tai,kokias strategijas vertėjai galėtų panaudoti jas perteikdami kita kalba. Verčiant įmonių įstatus sukuriamas tekstas,kurio svarbiausia funkcija yra perteikti informaciją profesionalams,gerai suprantantiems verčiamo teksto turinio subtilybes,bet vertėjui lieka mažai kūrybinės erdvės perteikiant specifines šio žanro konvencijas. Šiuo atveju kūrybiškumas tiesiogiai priklauso nuo to,ar pasirenkama į originalo kalbą,ar į vertimo kalbą orientuota vertimo strategija,o kūrybiškumo laipsnį gali varžyti pragmatikoje minimas,,bendradarbiavimo principas“ (angl. co-operative principle). Straipsnyje pateikiami Danijos įmonių įstatų žanro konvencijos vertimo pavyzdžiai rodo,kokias pasirinkimo galimybes turi jų vertėjai ir kokie skirtingi gali būti šių strategijų panaudojimo rezultatai. Geriausias rezultatas pasiekiamas tada,kai pasirenkama į vertimo kalbą orientuota strategija ir laikomasi tų žanro konvencijų,kurių tikisi vertimo adresatas,bet kartu išlaikomas originalo kalbos teksto teisinis turinys. Tik tokiu atveju vertimas pasiekia tikslą: vertimo adresatas priima išverstąjį tekstą kaip faktiniu ir žanriniu atžvilgiu teisingą.