摘要:Vykdant Lietuvoje visuotinę būsto fondo privatizaciją teko atsisakyti gyventojų masinio aprūpinimo gyvenamuoju plotu iš valstybės lėšų mechanizmo, kurio funkcionavimas rėmėsi tuo, jog planinės ekonomikos laikotarpiu vyravo valstybinė būsto fondo nuosavybė, o gyventojų aprūpinimas gyvenamuoju plotu buvo viena iš pagrindinių valstybės funkcijų. Valstybės paramą gyventojams apsirūpinant gyvenamuoju plotu būtina pritaikyti prie rinkos ekonomikos poreikių, kartu integruoti ją į bendrą ekonominę ir socialinę šalies politiką. Viena į valstybės paramos, aprūpinant gyventojus būstu, sistemos projektavimo metodologinių alternatyvų gali būti objektinis - subjektinis - subjektyvus metodas. Šis metodas pagrįstas tuo, kad pasirinkta sistema analizuojama trimis aspektais: 1) objektiniu; 2) subjektiniu; 3) subjektyviu. Šie trys aspektai laikomi svarbiausiais sistemos parametrais, išrykinančiais visoms ekonominėms-socialinėms sistemoms būdingą trimatiškumą. Remiantis minėtais aspektais straipsnyje siūlomi Lietuvai pritaikytos sistemos parametrai, išskiriant juos natūrinio, prekinio ir finansų-kredito ūkio lygmenimis, o subjektyvų aspektą traktuojant kaip prioritetinį.
其他摘要:In the course of the overall privatization of the housing stock in Lithuania it was necessary to abandon the mechanism of massive provision of population with the living space from the public funds. The state ownership dominating the housing stock in the period of planned economy backed functioning of such mechanism, and provision of population with the housing stock was one of state’s principle functions. State assistance in providing the population with living space must be adjusted to the needs of market economy, simultaneously integrating this assistance in the country’s overall economic and social policy. One of the methodological alternatives for the design of the system of state assistance in providing the population with housing could be the object-oriented - subject-oriented - subjectivitybased method.The method relies on the analysis of the chosen system in terms of three aspects: 1) Object-oriented; 2) subject-oriented; 3) subjectivist. All the three aspects are considered the most significant parameters, revealing the three-dimensional nature of any socio-economic system. On the basis of the said three aspects, the article proposes the parameters of the system applied in Lithuania by distinguishing them at the levels of self-sufficient, commodity, and financial and credit sections of economy, and treating the subjectivist aspect as preferential.