摘要:Pastaruoju metu mokslininkai vis daugiau dėmesio skiria diversifikavimo efektui išmatuoti, o ne portfelių efektyvumui vertinti, motyvuodami tuo, kad pelningumas yra stipriau kintantis ekonominis reiškinys nei rizika. Best and Grauer (1991) atlikti tyrimai parodė, kad efektyvių portfelių formavimas rizikos ir pelningumo požiūriu gali dramatiškai pasikeisti, palyginti nežymiai pasikeitus į portfelį įtraukto turto kainoms. Chopra and Ziemba (1993) nustatė, kad turto kainų nustatymo paklaida yra 10 kartų didesnė nei variacijų nustatymo, ir apie 20 kartų brangesnė nei kovariacijų nustatymo paklaida. Šie tyrimų rezultatai rodo, kad šiandien dėmesį reikia atitraukti nuo rizikos ir pelningumo ryšiu grindžiamos strategijos, link minimalaus kintamumo strategijos. Norint gauti tą patį nesisteminės rizikos eliminavimo efektą skirtingo dydžio finansų rinkose, akcijų portfeliai sudaromi iš skirtingo akcijų skaičiaus. Dėl diversifikavimo galimybių, sudarant portfelius iš akcijų lygiais svoriais, pastaruoju metu mokslininkai beveik vienareikšmiškai sutinka. Dauguma jų (Evans and Archer, 1968; Statman, 1987; Newbould and Poon, 1993; Sharpe, Alexander, Bailey and Fowler, 1997; Tang, 2004; Solnik, 2007; Frahm and Wiechers, 2011) būtent ir tyrė diversifikavimo galimybes, sudarant portfelius iš akcijų lygiais svoriais. Mokslininkų gauti tyrimų rezultatai yra panašūs, nors ir skiriasi, priklausomai nuo taikytų metodų, tirtų rinkų ir gauto nesisteminės rizikos eliminavimo procento. Tang (2004) savo tyrimais apibendrino diversifikavimo galimybes, kai portfeliai sudaromi iš akcijų lygiais svoriais. Mokslininko gauti tyrimo rezultatai parodė, kad esant begaliniam akcijų skaičiui ir siekiant vidutiniškai eliminuoti 95% diversifikuojamos rizikos, reikia suformuoti portfelį iš 20 akcijų. Rezultatas nepriklauso nei nuo periodo, nei nuo investavimo horizonto, nei nuo tiriamų rinkų. Esant baigtiniam akcijų skaičiui, diversifikavimo efektas priklauso nuo rinkoje esančių akcijų skaičiaus: kuo jis mažesnis, tuo mažesnis turi būti portfelyje esančių akcijų skaičius, siekiant eliminuoti tiek pat nesisteminės rizikos. Mokslinės diskusijos tebevyksta dėl diversifikavimo efekto išmatavimo sudarant portfelius iš akcijų skirtingais svoriais. Esminių prieštaravimų sukelia mokslinės diskusijos dėl svorių nustatymo sudarant akcijų portfelius siekiant maksimalios diversifikavimo naudos. Turto paskirstymas yra tiek procesas, tiek metodologija, kurie skirti padėti sprendimų priėmėjams pasiekti investavimo tikslų, dalijant ribotus išteklius tarp skirtingų alternatyvų (Coyne, 2008). Visi kiekybiniai turto paskirstymo metodai grindžiami įvairiais apribojimais. Kitas požiūris, vertinant portfelio diversifikavimo laipsnį, kyla iš informacijos teorijos. Woerheide and Persson (1993) portfelio teorijoje pasinaudojo informacijos teorija ir ekonominės koncentracijos išmatavimo rodikliais, siekdami įvertinti atskiro turto svorio koncentraciją. Jų požiūriu, matuojant portfelio diversifikavimą, turto svoris priklauso ne tik nuo turto skaičiaus, bet ir nuo investuotojo turto dalies. Minėti mokslininkai kritikavo ankstesnius mokslinius tyrimus dėl to, kad turto skaičius, portfelio diversifikavimo laipsnį atspindi tik tada, kai turto svoriai lygūs. Jie siekė surasti rodiklį, kuris tinka iš skirtingų turto svorių sudarytiems portfeliams. Burnside ir kt. (2004) empiriškai įrodė, kad geriausi diversifikavimo rezultatai gaunami, kai turto svoriai įvertinami atsižvelgiant į kapitalizacijos dydį. Šis teiginys galioja, jei rinkos indekse dominuoja labai aukštos ir sąlyginai žemos kapitalizacijos emitentai. Straipsnio autorės sprendžia mokslinę problemą kaip įvertinti diversifikavimo efektą, kai portfeliai sudaromi iš akcijų skirtingais svoriais bei palygina diversifikavimo efektą abiem minėtais atvejais. Tyrimo objektas – akcijų portfelių diversifikavimo efektas. Tyrimo tikslas – atlikus ankstesnių portfelio diversifikavimo mokslinių tyrimų analizę, įvertinti diversifikavimo efektą, sudarant akcijų portfelius Lietuvos rinkoje. Tyrimų metodika originali tuo, kad akcijų atranka į portfelius vykdoma pagal tokius kriterijus prioriteto tvarka: 1) didžiausios neigiamos koreliacijos koeficientų reikšmės; 2) kiekybinės neigiamų koreliacijų charakteristikos su kitomis akcijų poromis; 3) skirtingiems pramonės sektoriams priklausančių įmonių akcijos. Akcijų atrankos į portfelius procesas identiškas tiek formuojant portfelius lygiais svoriais, tiek skirtingais svoriais. Diversifikavimo efektas įvertintas trimis rodikliais: diversifikuojamos rizikos eliminavimo procentu, priklausomai nuo akcijų skaičiaus portfelyje; portfelių rizikos priklausomybe nuo akcijų koncentracijos indekso ir portfelių rizikos priklausomybe nuo akcijų skaičiaus portfelyje. Tyrimai atlikti Lietuvos akcijų rinkoje 2009–2010 metais, naudojant vienos dienos akcijų kainas. Tyrimų rezultatai parodė, kad visais atvejais šiek tiek didesnis diversifikavimo efektas gautas, kai portfeliai sudaromi iš akcijų lygiais svoriais. Sudarant tokius portfelius diversifikavimo efektas didėjo nuo 39% iki 98%, o akcijų atranka į portfelį pagal kriterijus prioriteto tvarka (didžiausios neigiamos koreliacijos koeficientų reikšmės; kiekybinės neigiamų koreliacijų charakteristikos su kitomis akcijų poromis; skirtingiems pramonės sektoriams priklausančių įmonių akcijos) pasiteisino tik iki akcijų portfelio, sudaryto iš 22 akcijų. Nuo portfelių, sudarytų daugiau kaip iš 22 akcijų, akcijų atranka nepasiteisino, nes diversifikavimo efektas tai didėjo, tai mažėjo. Taigi, daroma išvada, kad portfelius sudarant iš akcijų lygiais svoriais ir pritaikant autorių sudarytą akcijų atrankos metodiką, didėjant akcijų skaičiui eliminuojama vis didesnė nesisteminės rizikos dalis. Atlikti diversifikavimo efekto tyrimai patvirtino Tang (2004) teiginį, kad diversifikavimo galia atvirkščiai proporcinga portfelio dydžiui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Tang (2004) portfelių sudarymo metodika yra skirtinga: akcijos parenkamos atsitiktinai, ir sudaromi visi galimi portfelių deriniai pagal akcijų skaičių juose. Dėl šios priežasties autorių nustatytas diversifikavimo efektas yra šiek tiek mažesnis, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad Tang (2004) ir autorių tyrimų rezultatai sutampa, kai portfelis sudarytas iš 22 akcijų, nes eliminuojama 98% nesisteminės rizikos. Sudarant akcijų portfelius svoriais, apskaičiuotais pagal vidutinės kapitalizacijos rodiklius, pastebimas toks pats dėsningumas, kaip ir sudarant portfelius vienodais svoriais. Didėjant akcijų skaičiui, tolygiai didėja diversifikuojamos rizikos dalis nuo 36 proc. iki 99 proc. Akcijų atranka į portfelį pagal minėtus kriterijus pasiteisino tik iki akcijų portfelio, sudaryto iš 25 akcijų. Nuo portfelių, sudarytų daugiau kaip iš 25 akcijų, akcijų atranka nepasiteisino, nes diversifikavimo efektas tai didėjo, tai mažėjo. Tyrimo rezultatai rodo, kad skirtumai tarp diversifikavimo efektų, formuojant portfelius lygiais ir skirtingais akcijų svoriais yra tuo didesni, kuo mažesni portfeliai. Didinant akcijų skaičių portfeliuose, šis skirtumas akivaizdžiai mažėja. Akcijų portfelių standartinių nuokrypių priklausomybės nuo koncentracijos tyrimo rezultatai parodė, kad esant tiesinei priklausomybei determinacijos koeficientas, kai portfeliai sudaromi iš akcijų lygiais svoriais, yra 0,989, o kai portfeliai sudaromi iš akcijų skirtingais svoriais pagal kapitalizaciją – 0,455. Woerheide and Persson (1993) tyrimo rezultatai parodė, kad determinacijos koeficientas, kai portfeliai sudaromi iš akcijų lygiais svoriais, yra 0,548. Atkreiptinas dėmesys, kad mokslininkai buvo pasirinkę kitokią portfelių sudarymo metodiką. Akcijų portfelių standartinių nuokrypių priklausomybės nuo akcijų skaičiaus tyrimo rezultatai parodė, kad tiesinio regresinio modelio determinacijos koeficientai yra labai panašūs: 0,479 ir 0,395 (atitinkamai portfelių, sudarytų iš akcijų lygiais ir skirtingais svoriais pagal kapitalizaciją). Hiperbolės lygtis abiem atvejais paaiškino daug stipresnę priklausomybę tarp portfelių standartinių nuokrypių ir akcijų skaičiaus juose: 0,989 ir 0,917 (atitinkamai portfelių, sudarytų iš akcijų lygiais ir skirtingais svoriais pagal kapitalizaciją).
其他摘要:Recently scientists have increasingly focused on measuring the effect of diversification rather than portfolio efficiency evaluation, motivating that return is more variable economic phenomenon than the risk. Portfolios in different size financial markets are formed from different numbers of stocks in order to get the same non-systemic risk elimination effect. In most cases scientists agree about naive portfolio diversification effect. Scientific debates on the measurement of diversification effect of differently-weighted stocks portfolios are still in progress. Therefore, authors of the article solve the scientific problem assessing the possibilities for diversification when portfolios are made of different weight stocks and compare the diversification effect of naive and differently-weighted stocks portfolios. The research is done in Lithuanian Stock Exchange Market and based on daily stock market prices during 2009–2010. The research methodology is original because the selection of shares to portfolios is carried out under the following criteria in order of priority: 1) the largest negative correlation coefficient values, 2) the quantitative characteristics of the negative correlations with the other stocks in pairs, and 3) stocks of companies from different industry sectors. The diversification effect is evaluated by three indicators: percentage of diversifiable risk elimination, depending on the number of stocks in portfolio, regressions of standard deviations of portfolios against number and concentration of stocks. The results showed that in all cases greater diversification effect is obtained in naive portfolios. DOI: http://dx.doi.org/10.5755/j01.ee.23.4.2565
关键词:portfelio diversifikavimas;diversifikavimo efektas;akcijų skaičius;koncentracijos indeksas;vienodų akcijų svorių portfeliai;skirtingų akcijų svorių portfeliai;kapitalizacija
其他关键词:portfolio diversification;diversification effect;number of stocks;concentration index;naive portfolio;differently-weighted portfolio;capitalization