文章基本信息

标题：The Model of Sustainable Performance of Small and Medium-sized Enterprise
本地全文：下载
作者：Guna Ciemleja ; Natalja Lace
期刊名称：ECONOMICS AND MANAGEMENT
印刷版ISSN：1822-6515
出版年度：2011
卷号：22
期号：5
页码：501-509
DOI：10.5755/j01.ee.22.5.968
语种：English
出版社：Kaunas University of Technology
摘要：Įmonė kaip bet kurios ekonominės sistemos pagrindas turi didžiulį poveikį valstybės arba regiono darniai plėtrai. Smulkiosios ir vidutinės įmonės yra socialiai ir ekonomiškai svarbios savo nacionalinėms ekonomikoms, nes jos sudaro apie 99 proc. visų veikiančių įmonių Europos Sąjungoje. Bet kurios įmonės plėtra yra susijusi su ateities galimybėmis, rizika ir netikrumu. Taigi įmonės pelno kūrimo galimybės priklauso nuo vadovo gebėjimo taikyti modernius valdymo metodus ir priemones. Problemų įmonėje kyla dėl neteisingų veiksmų, nekompetencijos ir net aplaidumo. Veiklos matavimo sistema gali gerokai paveikti ir padėti smulkiosioms ir vidutiniosioms įmonėms plėtotis. Tyrimo tikslas – ištirti smulkiųjų ir vidutinių įmonių veiklą bei tuos veiksnius, kurie veikia jų veiklą, pasiūlyti veiklos matavimo koncepciją, skatinančią tų įmonių darnų plėtojimąsi ir pasiūlyti veiklos vertinimo požiūrį. Tyrimo objektas – smulkiųjų ir vidutinių įmonių veikla Latvijoje. Buvo panaudoti kiekybiniai ir kokybiniai tyrimo metodai. Skaičiavimai ir duomenų apdorojimas buvo atlikti naudojant Microsoft Exel ir EViews programas. Populiariausia verslo forma Latvijoje yra uždaroji piniginių srautų kompanija, kuri 1991–2010 m. sudarė 60 proc. visų registruotų kompanijų. Remdamiesi šio verslo registracija ir bankrotais 1991–2009 m., autoriai daro išvadą, kad 1278 kompanijos nesulaukė ir savo septynerių metų amžiaus. 70 proc. tokių įmonių buvo likviduotos. Statistiniai duomenys rodo, kad viso verslo padidėjimas yra 50 proc. Tai pasiekta dėl naujų įmonių atsiradimo, todėl įmonių sėkmės problema, jų veiklos rezultatų vertinimas yra labai svarbi užduotis. Šio straipsnio autorių nuomone įmonės darna mikrolygiu yra kažkuo panaši į darnios plėtros koncepciją makrolygiu. Tokiu būdu gali būti pasiekta valstybės ir regiono plėtra, jeigu jų struktūriniai elementai – pramonės sektoriai, įmonės ir organizacijos – sėkmingai dirba. Autoriai prieina prie išvados, kad svarbiausias koncepcijos bruožas yra darni plėtra, t. y. kai visi darnos veiksniai (socialiniai, ekonominiai ir ekologijos) veikia vienu metu. Įmonės darnios plėtros veiklą lemia šie aspektai: 1) sistemos principas, kuris numato pačios sistemos išlikimą, atskirų sistemos elementų sąveiką, gebėjimą kaupti materialiuosius, informacijos ir energijos srautus, kurie panaudojami realizacijai, bendravimui ir funkcijų koordinavimui; 2) tvarumo principas lemia sistemos reikalavimus ir pataisymo priemones, kurios palaiko ir padeda prisitaikyti prie pokyčių ir reaguoti į juos reikiamu laiku; 3) adekvatumo principas apibrėžia sistemos elementų atitikimą ir konkurencingumą prieš vidinius ir išorinius veiksnius, t. y. jis atsiranda numatant galimus atvejus; 4) našumo principas lemia būtinybę numatyti, kad ekonominis veiklos rezultatas viršytų išlaidas. Papildant Stafford Beer (1973) idėja apie įmonės rodiklių (pinigai, pelnas, našumas) svarbą sistemos darniai plėtrai, galima teigti, kad įmonėje susidaro trys veiklos lygiai: tikrasis, planuojamas ir standartinis. Tikrasis įmonės veiklos lygis susidaro esamuoju metu kaip tikrosios pajamos panaudojus esamus išteklius, atsižvelgiant į apribojimus. Planuota veikla atitinka pajamas, kurias įmonė planuoja gauti iš esamų išteklių, atsižvelgiant į apribojimus. Standartinė veikla yra laipsniška grąža, kurią gauna įmonė, jeigu ji plėtoja esamus išteklius, pašalina apribojimus ir pasinaudoja galimybėmis, siekiant palaikyti darnią įmonės plėtrą. Potenciali įmonės veikla apima visas panaudotas galimybes, kurios ir yra įmonės darnios plėtros pagrindas. Didelį vaidmenį atlieka inovacijos ir kompetentingas įmonės valdymas. Autoriai mano, kad įmanoma pagerinti našumą panaudojant įmonės veiklos matavimo sistemą, kurią sudaro darnios plėtros elementai ir kiti aspektai: įmonės gamybos proceso efektyvumo veiksniai, pardavimų procesų naujovės, personalo valdymo procesų tobulinimas, finansų ir atskaitomybės procesų laikymasis. Darni plėtra skatina įmonės pokyčius, kurie yra glaudžiai susiję su pasiektais rezultatais ir jų įvertinimu įvairiais lygiais: 1) įmonės valdymo lygiu, ypač strateginiu ir žinių valdymo lygiu; 2) funkciniu lygiu, kai ypač svarbus personalo vaidmuo. Autoriai pabrėžia, kad neįmanoma taikyti standartinių rodiklių vertinant veiklą, nes kiekviena įmonė yra unikalus darinys, kurį apibūdina jo priklausymas tam tikram sektoriui, savita organizacinė struktūra, valdymo stilius, rinkos dalis ir kiti skirtumai. Buvo atliktas empirinis tyrimas, kurio tikslas – sužinoti ekspertų nuomonę apie vidinius ir išorinius veiksnius, kurie daro įtaką įmonės veiklai, atskiroms įmonių plėtros pakopoms ir kaip partneriai veikia tikslų įgyvendinimą. Apklausos klausimai buvo paskirstyti į 6 grupes: pirmajai grupei buvo svarbi makroekonomikos išorės aplinka ir jos įtaka atskiroms plėtroms pakopoms, antrajai grupei buvo svarbu išaiškinti vidinės aplinkos galimybes (7–21); trečioji klausimų grupė buvo susijusi su įmonės veiklos bruožais (22–28); ketvirtoji klausimų grupė buvo susijusi su įmonės darnios plėtros socialiniais aspektais, t. y. su santykiais tarp darbuotojų ir klientų bei šių santykių svarba siekiant įmonės darnios plėtros tikslų (29–50); penktos grupės klausimai buvo susiję su įvairių išteklių svarba, investicijų galimybėmis (51–57); šeštoji grupė – tai klausimai, kurie turėjo padėti išaiškinti nepalankius darnios įmonės plėtros veiksnius, kurie veikia įmonę tiek iš vidaus, tiek iš išorės (58–63). Empirinio tyrimo rezultatai patvirtino teorinius teiginius apie smulkiųjų ir vidutiniųjų įmonių veiklos įvertinimo būtinybę, atskirų veiklos lygių rodiklių svarbą, įmonės gyvavimo ciklo nustatymo svarbą, įmonės darnios plėtros modelio sukūrimo būtinybę. Smulkaus ir vidutinio verslo įmonių darnios plėtros modelį sudaro dvi pakopos: 1) įmonės gyvavimo ciklo nustatymas; 2) darnios įmonės plėtros proceso tęstinumas. Antroji modelio pakopą – nuolatinį įmonės tobulinimo procesą – sudaro keturios sudėtinės dalys: 1) faktinių, standartinių ir planuotų rodiklių įvertinimas, kuris turi būti labai gerai atliktas; 2) nepanaudoto našumo nustatymas; 3) veiksnių, skirtų nepanaudotiems ištekliams atskleisti, nustatymas; 4) veiklos pagrindinių vertybių pervertinimas. Smulkiųjų ir vidutinių įmonių darnios veiklos modelis buvo išbandytas pramonėje.
其他摘要：An enterprise as a core of any economic system has a great impact on sustainable development of a state or region. Small and medium-sized enterprises (SMEs) are socially and economically important for their national economies, since they represent about 99 per cent of all active enterprises in the European Union. The importance of SMEs to the EU economy indicates the need to assess their performance in order to find appropriate performance measurement and management tools. These issues become very topical during the period of global economic recession. Making profit is most often mentioned as an integral goal of any enterprise. However, it should be emphasized that profit is the result of a comprehensive process of the creation of added value. This process can be managed by using a system approach. It means that the value maximization opportunities depend on harmonious and purposeful interactions between enterprise separate processes or functional units. Development of any enterprise is related to the future opportunities, risks and uncertainty. Therefore, profit making ability of an enterprise depends on managers’ skills to apply modern business management methods and tools. The more mature are the business activities, the higher is the probability of an enterprise to face failure. Long-term existence of an enterprise depends on its ability to utilize resources efficiently and to create profit, taking into consideration the influence of business environment and its related factors. While measuring the performance of an enterprise, the company’s life cycle concept should be considered as well. The problems within an enterprise arise from improper activities, incompetence or even negligence. Performance measurement system can significantly influence and support SMEs’ organizational development. Effectiveness and efficiency shall be manifested in all business processes of an enterprise. Performance evaluation should be based on the criteria associated to the field of activities of a particular enterprise and particular manufacturing technology. The system should be comprised of measures, related not only to operations, but also to organization and management of the enterprise. The goal of the research is, studying the performance of SMEs and the factors affecting performance achieving, to propose performance measurement concept encouraging the sustainable development of SMEs and to suggest performance evaluation approach. http://dx.doi.org/10.5755/j01.ee.22.5.968
关键词：smulkiosios ir vidutinės įmonės;darni veikla;modelis;įmonės gyvavimo ciklas
其他关键词：SME;sustainable performance;model;enterprise life cycle