文章基本信息

标题：Fiscal Harmonization and Economic Integration in the European Union
本地全文：下载
作者：Eduardo Cuenca Garcia ; Margarita Navarro Pabsdorf ; Antonio Mihi-Ramirez 等
期刊名称：ECONOMICS AND MANAGEMENT
印刷版ISSN：1822-6515
出版年度：2013
卷号：24
期号：1
页码：44-51
DOI：10.5755/j01.ee.24.1.3503
语种：English
出版社：Kaunas University of Technology
摘要：Nuo pat Europos Ekonominės Bendrijos įkūrimo, vyksta nepaliaujama diskusija apie visuotinių mokesčių, fiskalinio bendradarbiavimo ir suderinamumo būtinumą Europoje. Ši diskusija neseniai suintensyvėjo daugiausia dėl EMU. Išanalizavus literatūrą, galima teigti, kad šis straipsnis įrodo, jog artimesnis bendradarbiavimas tiesioginių ir netiesioginių mokesčių klausimais, yra labai svarbus, kalbant apie dabartinę integravimosi į ES būseną. Šiuo metu pasiektas ekonominės integracijos lygis yra pakankamas. Rinkos integracijos pradiniame etape siekiama, kad būtų galima panaikinti mokesčius, kurie riboja ekonominių veiksnių galimybes, taip pat pašalinti kliūtis laisvam gamybos veiksnių judėjimui naujose ekonomikos srityse ir resursų paskirstymo iškraipymus, siekiant apsisaugoti nuo našumo praradimo. Ekonominės integracijos procesus turi lydėti suderinamumo ir fiskalinio koordinavimo tarp dalyvaujančių šalių taisyklės. Norimo suderinamumo laipsnis ir forma priklauso nuo įvairių veiksnių. Mokesčių suderinamumas yra ir bus viena svarbiausių ir aktualiausių temų ES. Tai yra tarsi būdas, siekiant atskiros rinkos arba Europos politinės bendrijos tikslų. Šiam suderinamumui yra numatytos dvi pagrindinės strategijos: konkurencinė, (pagrįsta fiskaline konkurencija) ir institucinė (pagrįsta šalių narių susitarimais). Dėl sunkumų sudarant susitarimus, pirmoji strategija yra dominuojanti. Vyriausybės nustato mokesčių normas kompanijų pelnui, asmeninėms pajamoms, santaupoms ir kapitalui. ES tik prižiūri, kad jos būtų teisingos visai ES. Stebima ar nacionalinės mokesčių taisyklės atitinka ES tikslus ir nekliudo laisvam prekių, paslaugų ir kapitalo judėjimui po ES, taip pat ar suteikia privalumų prieš konkurentus. Buvo padaryta pažanga netiesioginių mokesčių, pridėtinės vertės mokesčių (PVM) ir akcizų srityje. Aptariant PVM, galima paminėti, jog pagrindiniai susitarimai buvo pasiekti dėl šeštosios PVM Direktyvos (1977) ir dėl koeficientų, pašalinus pasienio kontrolę (1992). Akcizo mokesčių atveju, pažanga buvo kiek mažesnė, todėl galima paminėti tik susitarimus dėl minimalių koeficientų alkoholiui, tabakui ir energijai (kurui). Tiesioginių mokesčių srityje valdžia yra nacionalinė, o ES yra apribota ir turinti veiklą skirtingose rinkose. Bendrijos įstatymai yra sukoncentruoti į kompanijos apmokestinimą ir santaupų pajamų apmokestinimą. Mokesčiai ir socialinės apsaugos įnašai turi didžiulę įtaką taupymo, vartojimo, investavimo ir įdarbinimo būdams ir tokiu būdu formuoja prekių, paslaugų, kapitalo ir darbo rinkų operacijas. Reformos, kurias pradėjo Kardifo Europos taryba 1998 metų birželio mėnesį, yra sukurtos, siekiant užtikrinti, kad skirtumai tarp sistemų, kurie tapo dar akivaizdesni įvedus eurą, nevaržo prekybos, sukelia atskiros rinkos skilimą arba išsaugo efektyvų resursų išdėstymą. Sukčiavimas mokesčių srityje tapo kita problema, keliančia vis didesnį Bendrijos susirūpinimą. Europos Parlamento ir Tarybos Sprendimas 888/98/EC sudarė programą (Fiscalis), kuria siekiama pagerinti netiesioginių mokesčių sistemos operacijas skirtingose rinkose ir išsaugoti platų ir efektyvų bendradarbiavimą tarp šalių narių ir Komisijos. Taip pat siekiama patobulinti ir administracinę praktiką. Tarptautinis sukčiavimas su PVM, ypač parduodant ir pristatant ES viduje, sukėlė rimtus biudžeto pajamų nuostolius. Tik per artimesnį nacionalinių mokesčių politikos koordinavimą gali būti pasiekta pusiausvyra tarp šalių narių mokesčių įvairovės ir socialinio įnašo sistemų bei teisės laisvai įsikurti ir judėti po ES. Monetarinėje sąjungoje, turinčioje vieną valiutą ir bendrą politiką, skatinamas didesnis fiskalinių politikų suderinamumas ir koordinavimas.
其他摘要：Since the foundation of the European Economic Community there is an incessant debate about the necessity of an overall tax and fiscal cooperation and harmonization in Europe, which recently has been intensified mainly because of EMU. By reviewing the literature, this article argues that closer cooperation in tax issues, for both indirect and direct taxation, needs to accompany the current state of integration in the EU. Advances have taken place in indirect taxes, value added tax (VAT) and excises. With respect to VAT, the major agreements were achieved with the Sixth VAT Directive (1977) and the agreements on rates after the elimination of the frontier controls (1992). In the case of excise duties, the progress have been less significant and there can be noted only the agreements of minimum rates for alcohol, tobacco and energy (fuels). In direct taxation, it is necessary to point out that the powers are national and the EU is limited to guaranteeing the performance of the single market. Community legislation is centered on company taxation and the taxation of savings income. Taxes and social security contributions strongly influence patterns of saving, consumption, investment and employment, and thus shape the operation of markets for goods, services, capital and labor. The reforms launched by the Cardiff European Council of June 1998 are designed to ensure that the differences between systems that have become even more apparent since the introduction of the euro do not hamper trade, result in fragmentation of the single market or prevent the efficient allocation of resources. Tax fraud is another problem of increasing concern in the Community. European Parliament and Council Decision 888/98/EC instituted a program (Fiscalis) to improve the operation of indirect taxation systems in the single market and to secure wide-ranging and effective cooperation between Member States and with the Commission, and to improve administrative practice. International VAT fraud, particularly on sales and deliveries within the EU, has led to serious losses of revenue. Only through closer coordination of national tax policies a balance can be struck between the diversity of Member States’ tax and social contribution systems and the right to the freedom of establishment and movement throughout the EU. In a monetary union, with one currency and common policies, a larger harmonization and coordination of the fiscal policies are forced. DOI: http://dx.doi.org/10.5755/j01.ee.24.1.3503
关键词：mokesčių suderinamumas;mokesčių sistema;PVM;tiesioginiai mokesčiai;netiesioginiai mokesčiai;Europos integracijos;stabilumo ir augimo paktas
其他关键词：Tax harmonization;tax system;VAT;direct tax;indirect tax;European Integration;Stability and Growth Pact