The theoretical insights of the state's promotion policy on FDI/ Valstybines politikos taikymo tiesioginems uzsienio investicijoms pritraukti teorines izvalgos.

Ginevicius, Romualdas ; Simelyte, Agne

1. Ivadas

Transnacionaliniu korporaciju (toliau--TNCs) pletra ir ju tendencijos kurti bendra rinka bei tarptautinio kapitalo judejimas--vienas svarbiausiu ekonominiu reiskiniu. Tiesioginiu uzsienio investiciju (toliau--TUI) srautai isaugo issivysciusiose ir besivystanciose salyse. Be abejo, uzsienio investicijos tapo isorinio finansavimo nauju rinku saltiniu. Pirma, kad augtu ekonomika ju viduje, tokioms valstybems reikia isoriniu lesu ir inovatyviu technologiju diegimo (Dunning 1993; Blomstrom et al. 1996; Tvaronaviciene et al. 2009). Antra, valdant ir mokant darbuotojus isauga priimanciosios salies zinios, skatinancios ekonomikos augima. Trecia, atsizvelgiant i veiklos pradzia, pardavimo atvejus, licencijas ir susitarimus, jos skatina technologiju modernizavima (Markusen, Bora 2002). TUI daugiausia lemia ekonominiai veiksniai. TUI klasifikuojamos pagal motyvacija investuoti uzsienio salyje: istekliu paieska, rinkos pletra, TUI efektyvumo didinimas ir kapitalo didinimas. Pigesniu istekliu siekiancios TNCs motyvuotos investuoti gausius gamtos isteklius turincioje salyje. Tokio tipo TUI istoriskai gana svarbios ir vis dar islieka pagrindines TUI besivystanciose salyse (Tvaronaviciene, Grybaite 2007; Tvaronaviciene et al. 2009). Taciau pastaruoju metu pasaulyje TUI siekianciu gamtiniu istekliu labai sumazejo. Sumazejimas susijes ne tik su tuo, kad gamtos istekliu saskaita sumazintu dali pasaulio produkcijos. Tuo paciu metu TUI nebelaikoma prioritetine gavybos pramoneje. TUI buvo skiriama pirmenybe prekybos srityje, kai gamtiniu istekliu turtingoms salims truko dideles apimties kapitalo ir (arba) jos neturejo butinu techniniu igudziu. Kai priimancioji salis neriboja TNCs veiklos, uzsienio investuotojai taip pat teikia pirmenybe bendroms imonems su priimancios salies verslininkais, o ne turtiniams susitarimams kartu su uzsienio investuotojais, ir siekia uzmegzti prekybos santykius, taip sudarydami lygiaverte konkurencinga aplinka priimancioje salyje. Taciau kyla ne tik uzsienio kapitalo pritraukimo problema. Kyla ir tikslingo kompaniju integravimo i rinka ir lesu naudojimo problema. Pirma, tarptautinis kapitalas veikia valstybes, kuriose vykdo veikla. Jis turi tiek tiesiogine, tiek netiesiogine reiksme valstybes savarankiskumui. Antra vertus, valstybes tiesiogiai veikia tarptautines kompanijas. Valstybes suformuota uzsienio kapitalo intensyvinimo politika, taikomos priemones tarptautinems kompanijoms sudaro salygas, naudojant vietine darbo jega, zeme bei kapitala, integruotis i vietine rinka, plesti gamyba. Taciau valstybes, tikedamosi teigiamo uzsienio kapitalo poveikio, neivertina salies ekonomines situacijos, uzsienio investiciju poreikio. Daugelyje valstybiu vyrauja nuostata, kad TUI skatina ekonomine pletra, todel vyriausybes visomis isgalemis intensyvina TUI, vykdydamos joms palankia politika (Dumludag 2009), kurios pagrindinis tikslas--bet kuriomis priemonemis pritraukti uzsienio kapitala. Straipsnio tikslas--kritiskai ivertinti teorines valstybes politikos koncepcijas tiesioginiu investiciju atzvilgiu. Straipsnyje taikomi sie tyrimo metodai: mokslines literaturos analize, sistemine analize, bendroji ir logine analize, lyginimas, apibendrinimas ir sinteze.

2. Valstybes politikos formavimo tiesioginiu uzsienio investiciju atzvilgiu poreikis

Beveik visos vyriausybes, nepriklausomai nuo ju politines orientacijos, aktyviai vykdo politika tarptautinio verslo atzvilgiu. Nacionalines politikos tipas arba rezimas gali buti apibudintas kaip principas, kuriuo remdamasi, priimancioji salis taiko politika TUI atzvilgiu, kuri yra palankiausia vietiniams investuotojams. Si savoka itin svarbi TNCs pasaulinei strategijai. Iejimas i tarptautine rinka--pirmasis ir pagrindinis zingsnis, pradedant vykdyti tarptautines operacijas, kuri atlikdamos TNCs patenka i rinka ir gauna joms reikalingu istekliu, sukuria vietovese turto portfeli, padidina konkurencinguma tarptautiniu lygmeniu.

Bendra politikos sistema sudaryta is gana nevienalyciu elementu, kaip antai ekonominis, socialinis ir politinis stabilumas, taisykles, reglamentuojancios atvykimo i sali ir operaciju TNCs vyksma. Sie elementai turi viena svarbia charakteristika: jais gali buti siekiama skatinti tiesiogines uzsienio investicijas, taciau visada islieka dilema--ar TNCs tikrai reaguos numatomu budu. Tokia situacija susidaro, nes bendras stabilumas ir priimanciosios salies atvirumas TUI--butinos salygos pritraukiant uzsienio kapitala. Uzsienio investiciju intensyvumas auga tik kai salis yra atvira. Tai priklauso nuo inovatyvios valstybes politikos. Inovatyvi valstybes politika gali sukurti efektyvuma, bet inovatyvumas netaiko demokratinio valdymo. Vis delto, siekiant efektyvumo, demokratija sudaro galimybe integruoti inovatyvaus viesojo valdymo priemones. Taigi siektini tikslai tarpusavyje glaudziai susije. Jie sistemiskai tiesiogiai susije ir su nacionalines politikos pobudziu. Politikos tikslai pasiekiami ir igyvendinami tik parinkus tam tikras priemones, kuriomis siekiama suintensyvinti uzsienio investiciju srautus. Pritraukiant strateginius uzsienio investuotojus, viesojo ir privataus sektoriu bendradarbiavimas iskyla i pirma lygi kartu su investiciju finansavimo politika ir valstybes investiciju politika, kuri siuo atveju nevaidina svarbiausiojo vaidmens. Pritraukdama strateginius investuotojus, valstybe jau turi nusistaciusi prioritetine sriti ar net prioritetini objekta, kuri isigis ar sukurs uzsienio investuotojas. Pavyzdziui, sujungimas ar susijungimas dvieju saliu panasias paslaugas teikianciu imoniu, kurios yra strategines reiksmes tiek vienoje, tiek kitoje valstybeje, galetu tureti didele itaka ekonominei aplinkiniu saliu priklausomybei. Taip atsirastu tarptautines monopolizacijos galimybes tam tikrame regione, kuri bet kokiu atveju iseina is sistemos ribu, nes tarptautines prekybos politikoje numatytos sankcijos monopolizacijai. Iki siol literaturoje islieka konsensusas, ar TNCs investuoja i tam tikras vietas daugiausia del stiprios ekonomikos priimanciose salyse, kuriu itin plati rinka, stabili makroekonomine aplinka ir t. t. (Dunning 1993), nes auga integracija i globalias rinkas ir intensyveja konkurencija tarp saliu pritraukiant TUI. Pacios priimancios salies ekonomikos pagrindas gali buti nepakankamai konkurencingas pritraukti TUI. Teigtina, jog vyriausybes politika gali padidinti ar sumazinti rinkos trukumus, kurie skatina ar mazina TUI srautus i sali (Banga 2003). Taciau Tvaronaviciene ir Korsakiene (2007) pazymi, jog verslo ir valstybes rysys gana silpnas.

3. Politinio valstybes valdymo teorijos

Isskiriami pagrindiniai politikos poziuriai i TUI skatinima: liberalusis, reguliuojamasis ir misrusis (Majone 1997; Levi-Faur, Jordana 2005). Liberalizmas, jungiantis tiek klasikine, tiek neoklasikine ekonomines pletros teorijas, yra labiausiai paplitusi tarptautines ekonomikos sistema. Liberaliosios ekonomikos salininkams budinga mintis mazinti valstybes kisimasi i visuomenes gyvenima, ypac valstybes perskirstomaja funkcija (Bivainis 2005).

Liberaliosios teorijos pazymi, kad egzistuojanti tarptautine rinkos struktura suteikia palankiausias salygas besivystanciu ir pereinamojo laikotarpio saliu ekonomikos pletrai. Pagrindines salies ekonomikos pletros problemas sukelia pacios besivystancios ir pereinamojo laikotarpio salys (Spero, Hart 2009). Neoliberali ekonomikos politika kaip globalus ekonominis rezimas remiasi laisvaja prekyba ir laisvaja rinka. Placiaja prasme neoliberalios ekonomikos salygomis valstybes vaidmuo privatizacijos metu sumazeja, nyksta valstybes reguliavimas, mokesciai ir valstybes islaidos mazeja. Sis procesas daznai susijes su globalizacija, verslo strukturu interesais, nacionaline kultura ir lanksciu darbo jegos judejimu (Gilardi 2005; Prasad et al. 2007). Beje, Prasad (2007), teigia, kad neoliberalizmo kilmes paaiskinimas--demokratija. Tokiu atveju neoliberali valdymo politika daznai suprantama kaip visiska valstybes nesikisimo i rinka ir rinkos nekontroliavimo strategija, t. y. atsiranda galimybe susidaryti anarchijai. Taciau tik tuomet rinkos stabilumas gali buti sutrikdytas, jeigu naujas stambus rinkos dalyvis (monopolininkas) ives naujas kontroles koncepcijas (Geroski 1992). Besivystancioms salims stengiantis pasiekti issivysciusiu saliu lygi, liberalai pateisina laisva prekybos ir investiciju srautu judejima is issivysciusiu saliu i besivystancias. Prekyba tarp siu saliu nera lygus tarpusavio apsikeitimas prekemis, leistinas tarptautiniu organizaciju. Taciau liberalu poziuriu, laisvoji prekyba vis delto islaiko galimybe konkurencingai prekybai tarp besivystanciu ir issivysciusiu saliu. Kaip pazymi Bernatonyte ir Normantiene (2007), ryski pletra prekybos sakos viduje industrinese salyse gerokai palengvina prekybos liberalizavimo procesa.

Liberalus poziuris i globalia rinka sudaro salygas valstybems formuoti TUI skatinimo politika, neatzvelgiant i galima neigiama uzsienio investuotoju poveiki saliai. Per intensyvi TUI skatinimo politika kelia gresme rinkos pusiausvyrai ir veda valstybe planines ekonomikos link. Atrodytu, kad TUI intensyvinimo politika skatina galimus pavojus priimancioje salyje. Viesuju pajamu islaidu didinimas, siekiant TUI, iskreipia kitus ekonomikos isteklius, finansines valstybes pajamas, kitos pramones sakos tampa maziau konkurencingos. Remiantis neoklasikinemis tobulos konkurencijos prielaidomis, priimancios salies poreikis--kad veikianciu uzsienio kompaniju vietiniai padaliniai pakeistu brangius importuojamus gaminius ir paslaugas vietineje rinkoje. Prekybos barjerai sukuria neveiksminguma, nukreipia isteklius is produktyvesniu gamintoju, dideja kainos maistui, o tai sudaro nepalankias salygas galutiniams produkto vartotojams. Taciau pacios budamos apsaugotos nuo pigesnio importo, uzsienio kompanijos, atitinkancios vietines rinkos poreikius, sektoriuje gali pasinaudoti didele graza.

Neoklasikineje sistemoje priimancios salies poreikis eksportuoti gilina pacios priimancios salies ekonomikos sunkumus. Kadangi gamybos islaidos vietineje rinkoje didesnes nei kainos, valstybe privalo subsidijuoti ir taip skatinti vietiniu imoniu prekiu ir paslaugu eksporta, tokiu budu suteikiant verslui gyvybingumo. Is tiesu si mokesciu subsidija--numanomas mokestis uz kitus ukio subjektus, paliekant kitus sektorius maziau konkurencingus, o tai sukelia ekonomikos augimo perspektyvu pasipriesinima. Derinant vietines ir eksporto prekybos pusiausvyros strategijas, butina islaikyti mokejimu balansa. Kai kuriu mokslininku nuomone, vidiniai isipareigojimai mazina salies eksporto potenciala, kuris veda blogejancio mokejimo balanso link.

Tobulos konkurencijos prielaidos susilpnejimas salies ekonomikoje, uzsienio investuotoju vykdoma veikla pramones sakose apsunkina TUI politikos formavima.

Taciau marksistines ir neomarksistines teorijos arba, kitaip tariant, reguliuojamosios minties teorijos, priestarauja liberaliosioms teorijoms ir pazymi, kad maziau pajamu gaunancios salys skursta ne del to, kad praktikuoja neoliberalu rezima, bet del susiklosciusiu istoriniu aplinkybiu. Neomarksistines teorijos propagavimas atsirado 1950-1960 m. Priesingai nei klasikine marksizmo teorija, propagavusi imperializmo privalumus ir teikiama nauda, si teorija teige, kad imperializmo egzistavimas sukelia kliuciu besivystancioms ir pereinamojo laikotarpio salims. Jos teigimu, tokia padetis issilaikys iki tol, kol sios salys bus liberalaus rezimo dalimi, nes monopolinis kapitalas, kiles is issivysciusiu saliu, kontroliuoja tarptautine rinka. Neomarksistu ir maksistu poziuriu, uzsienio kapitalo gautas pelnas salyje paprastai nuteka i issivysciusias salis. Be to, eksportas nera investicijos, kurios gali uztikrinti naujas darbo vietas.

Kitu uzsienio kapitalo pletros aspektu islieka tarptautine finansine sistema. Apribojus ar uzdraudus uzsienio kapitalo pletra besivystanciose salyse, siu saliu vyriausybes butu priverstos aktyviau skolintis tarptautinese rinkose. Tuomet saliu skolos tvarkymas ir skolos grazinimas nutekintu besivystanciu saliu turta. Galiausiai eksportas neskatina besivystanciu saliu iskraipytos pletros, skatinant uzsienio investicijas ir prekyba nekilnojamojo turto pletros istekliu saltiniu per skolos paslaugas. Strukturine teorija (angl. Structural Theory), turejusi nemaza indeli tarptautinei pietu ekonomikos politikai, apima tiek liberalu, tiek marksistini poziuri, kuriuo remdamasi tarptautine rinka nelinkusi plestis i maziau isivysciusias salis. Nereguliuojama tarptautine prekyba ir tarptautinio kapitalo judejimas labiau skatina nei silpnina tarptautine nelygybe, nebent vykdant reformas tiek nacionaliniu lyg, tiek tarptautiniu lygiu. Priesingai liberalu poziuriui, strukturalistams prekyba nera ekonomikos augimo jega, nes jos pletra uzpildo besivystanciu ir issivysciusiu saliu skirtumus. Taciau sistema sukuria mazejancias prekybos salygas besivystanciose salyse. Strukturalistai palaiko minti, kad tarptautine prekyba sudaro salygas nepageidaujamai dvigubai ekonomikai. Remiantis liberalu poziuriu, eksporto specializacijos ir koncentracijos veikla vykdoma pagal bendradarbiavimo nauda zemes ukiui ar nuo zaliavos gavybos, kuri veikia kaip pagrindine jega, skatinanti besivystanciu saliu ekonomikas. Tarptautine prekyba bendraja prasme stimuliuoja salies ekonomikos augima.

Strukturalizmo teorija, priesingai nei liberalizmo, nepalaiko besivystanciu saliu specializacijos gamyboje, o tik naudinguju iskasenu bei zemes ukio produktu eksporto. Anot ju, tokia situacija neigiamai veikia produktu konkurencinguma ir mazina tarptautines prekybos salygas, todel siektina diversifikacija nuo zemes ukio ir naudinguju iskasenu gatavos produkcijos ir paslaugu link. Siekiant tai igyvendinti, turetu buti atsizvelgiama i greita vietines gamybos imoniu isteigima. To pagrindas--importo sumazinimas ir pakeitimas vietine produkcija. Antra, besivystanciu valstybiu vyriausybes turetu mazinti barjerus TUI ir tarptautinei prekybai. Trecia, turetu buti vykdomas regionines integracijos skatinimas dvisaliais ir daugiasaliais susitarimais.

Nors strukturalizmo teorija ir panasi i marksizmo bei pabrezia neigiama poveiki prekybos mazejimui laiko atzvilgiu besivystanciose salyse, taciau sios dvi teorijos is esmes skiriasi. Strukturalizmo teorijos pripazista tarptautines sistemos pertvarkos galimybe pakeisti jo naturalu procesa. Taciau strukturalizmo propaguotojai tarpusavyje nesutaria del galimos reformos--finansines uzsienio pagalbos, TUI ir eksporto ribojimo, industrializacijos, kurios igyvendinimas sumazintu atskirti tarp besivystanciu ir issivysciusiu saliu.

Kita vertus, marksizmo teorijos pripazista tik pagrindinio kapitalo sistema, kuri gali pletotis tik visiskos revoliucijos atveju sunaikinant tarptautine kapitalistine sistema ir ja pakeiciant tarptautine socialistine sistema. Liberali politika skatinta lengvesniu ekonominiu ir socialiniu santykiu bei socialines geroves programu, iniciatyvu bei konservatyvios politikos siekius, evoliucionuoja politikos kaitos ir jos priemoniu igyvendinimo atzvilgiu. Be to, sunku nubrezti linija tarp liberalios ir konservatyvios politikos pozicijos TUI atzvilgiu. Paprastai jos paremtos dialogu ir bendru sutarimu (Spero, Hart 2009).

4. Uzsienio investiciju intensyvinimo priemoniu poveikis tiesioginems uzsienio investicijoms

Taylor (2000) zvelgia teigiamai i TUI iniciatyvu taikyma kaip efektyvias priemones TNCs pritraukti. Ju teigimu, uzsienio kapitalo pritraukima riboja ir neigiamai veikia priimancioje valstybeje nustatyti reikalavimai uzsienio investuotojams bei ju igyvendinimas. Taciau teigiamas ir efektyvus uzsienio investiciju intensyvinimo priemoniu vykdymas galimas esant tik ribotam laikotarpiui ir ribotam TUI dydziui UNCTAD (1996), ypac kai taikomos specifines TUI skatinimo priemones tam tikram projektui igyvendinti. Mokesciu paskatos teigiamai veikia vietos sprendimus, ypac i eksporta orientuotas TUI, nors kitu mokslininku nuomone, priimanciosios vyriausybes politika silpnai veikia TUI srautus. Caves (1971), Banga (2003) teigia, kad is esmes iniciatyvos--veiksmingos, jei tik atsizvelgiama i pagrindini TUI lemianti sprendimo veiksni investuoti priimancioje salyje. Nors ir naudinga pritraukti tam tikros rusies TUI, taikomos TUI paskatos neefektyvios visoje priimancioje salies ekonomikoje, o tik tam tikroje verslo sakoje (Hoekman, Saggi 2000). Vis delto, anot Nunnenkamp (2002), TNCs investuoti motyvuojantys veiksniai nuo 9-ojo desimtmecio nedaug pasikeite, rinka tradiciskai islieka bene svarbiausiu veiksniu pritraukiant TUI. Be to, Blomstrom ir Kokko (2002) iskelia klausima, iki kokios lygio TUI skatinimas pasiteisina tinkamas salyje, atsizvelgiant i tai, kad priimancios salies istekliai naudojami TNCs.

Ekonomistai Blomstrom ir Kokko (2002) atskiria tarpregioninius susitarimus kaip dvieju dimensiju poveiki TUI, liberalizuojant prekyba kaip netiesiogini poveiki TNCs ir tiesiogini poveiki per tiesioginio investavimo ypatumus priimancioje salyje, kurie apibreziami remiantis tiek nacionaliniu lygiu, tiek tarptautiniais susitarimais (Banga 2003). Remiantis minetu poziuriu galima teigti, jog mazinant tarpregioninius tarifus, galima rinkos pletra ir TUI srautu augimas, taciau netgi mazinant isorinius tarifus, TUI srautai gali sumazeti del tarifu svyravimu. Taciau vis dazniau atsigreziama i TUI pozityviu ir negatyviu poveikiu priimanciai saliai santyki, todel teigiamo TUI poveikio modelis tampa nebe toks populiarus. Visgi diskutuojama, ar valdzios institucijos turetu naudotis rinkos jegu itakos kryptimis ir pobudziu salies ekonomikos augimui: rinkos ir konkurencijos, reformomis ir neskatinimu bereikalingo istekliu naudojimo, o skatinimu mokymosi ir technologiju pletros (Blomstorm et al. 2000). Is tiesu priimancios salies intervencija, kaip ir reguliuojamos politikos formavimas, kuria siekiama veikti uzsienio kompaniju veiksmus, didina investiciju islaidas ir rizika (Moran 2003) ir atskirais atvejais sukuria neigiama poziuri i sali, del to mazeja investiciju intensyvumas. Be to, intervencijos pasekmes, tikslingumas ir galima nauda--vis dar moksliniu diskusiju objektas.

5. Valstybes reguliuojamosios politikos teoriniai aspektai

Reguliuojamosios politikos modelis remiasi neomarksistu, strukturalistu ir priklausmybes teorijos mokyklomis. Reguliavimas--platus terminas, vartojamas ne tik socialiniuose moksluose. Reguliavimas tyrinetas ivairiais aspektais, metodais, todel ir jo samprata ivairi. Teorijoje ir istatymuose pateikiami daugialypiai reglamentavimo ir reguliavimo apibrezimai. Pavyzdziui, Amerikos administracinio proceso aktas apibrezia rule kaip taisykle, o ne terminu reglamentas, taciau tokia samprata apsiribojama paciame akte (Kerwin 1994). Kaip teigia Sharkansky (1982), kiti teises aktai minetus terminus taiko placiau, taciau ganetinai chaotiskai, todel siektina terminus ir ju taikyma suvienodinti.

Daznai atskiruose teisiniuose reglamentuose rule, ruling taikoma skirtingai. Europos Sajungoje galima isskirti net penkias teisines formas: reglamentavimas, direktyva, nutartis, rekomendacija ir nuomone. Reglamentavimu laikoma vienokia ar kitokia taisykle, kuri tiesiogiai taikoma kiekvienoje ES salyje. Lietuvoje Korsakaite (2006) reguliavima glaudziai susieja su viesaja politika bei viesuoju administravimu--viesosios politikos igyvendinimo priemone, darancia itaka verslo sprendimams, o per tai--ir kiekvieno visuomenes nario kaip vartotojo gerovei. Raipos (2010) nuomone, reguliavimas--vienas viesosios politikos elementu, kuriuo siekiama naudos is ribojimu, kontroles taisykliu.

Funkcionalistai (angl. Functonalists) reguliavima, reglamentavima laiko funkcija, kuri taikoma visuomeneje, siekiant tam tikru tikslu (rizikos minimizavimo, ekonomikos kontrole). Materialistai, apibrezdami reglamentavima, isskiria elementus, turincius logini sarysi, ir bando apibrezti bei nustatyti palankias salygas jiems taikyti. Pavyzdziui, ,,reglamentas yra institucines normos" forma (igyvendinimas). Konvencionalistu (angl. Conventionalist) apibrezimuose daugiausia demesio skiriama ,,taip arba taip" savokai, kuri vartojama praktikoje. Reglamentas apima nuolatiniu veiksmu stebesenos, vertinimo ir tobulinimo taisykles, o ne ad hoc veikla. Sia savoka taip pat tikimasi, kad ex-ante taisykles bus dominuojanti forma, reguliavimo kontrole. Minetas apibrezimas tinkamiausias vartoti, nes yra placiausiai pripazintas. Be to, reguliavimas vykdomas ne vienos reguliavimo institucijos, bet ivairiu vykdomosios valdzios instituciju.

Kitas apibrezimas reglamentavima pripazista tik viesosioms paslaugoms ir ji igyvendina viesosios reguliavimo institucijos, taciau neapima verslo sektoriu reguliavimo. Sis apibrezimas yra maziau sekmingas, taciau kitais aspektais. Placiau reguliavimas apibreziamas kaip teisine forma, apimanti visus socialines kontroles mechanizmus, iskaitant ir privatu sektoriu. Is tiesu jis apima ne tik mechanizmus, kuriais reguliuojama valstybes vykdoma veikla, bet ir tokiu, kaip socialiniu normu gerinamas arba tiesioginis rinkos elgesio modifikavimas (Baldwin 2008). Levi-Faur, Jordana (2005) apibrezia reglamenta taip: ,,Tai bet koks procesas ar ju rinkinys, kuriu normos nustatomos ir kuriems taikomos normos stebeti elgesi ar jais siekiama nukreipti veiksma i esama rezima priimancioje salyje". Toks platus reguliavimo aiskinimas, reglamento apibrezimas suteikia galimybe decentralizuoti reguliavima vykdancias institucijas (1 lentele). Decentralizuota reguliavima pabrezia ir Black (2002): sudetinguma, susiskaldyma ir tarpusavio priklausomybes, Vyriausybes nesekmes. Vakaru Europoje nuo 9-ojo desimtmecio reguliavimo rezimas buvo vienas paprasciausiu viesosios politikos sprendimo budu (Majone 2001). Iki 9-ojo desimtmecio reglamentavimas apibreztas kaip valdymo priemoniu rinkinys ekonomikai ir visuomenei kontroliuoti. Reglamentavimo, reguliavimo savokos daznai vartotos intervencijos prasme arba kaip intervencijos sinonimas (Majone 2001). Padidejus nepriklausomu reguliavimo istaigu skaiciui, reglamentavimo savoka susiaurejo ir isikristalizavo i valdymo teorija. Baldwin (2008) apibrezia reguliavima trejopai:

1. Tikslines taisykles ar limitai.

2. Visi valstybes intervencijos i ekonomika metodai.

3. Visi socialines kontroles mechanizmai.

6. Valstybines transnacionaliniu kompaniju veiklos reguliavimo prielaidos

XX a. reguliavimo politikos augima lemia horizontaliosios TUI ir politikos reglamentavimas, horizontalus kapitalizmo procesas, tarptautines sklaidos politika (Levi-Faur, Jordana 2005). Siaures Amerikos ir Europos valstybese reguliavimo sprendimai padejo susikristalizuoti modeliui, gristam nepriklausoma reguliavimo institucija kaip racionaliu metodu, organizuojant privacia infrastruktura, kuri geba stebeti, priziureti ir dalintis tarpusavio informacija tarp reguliavimo instituciju. Kadangi vis daugiau valstybiu pritaiko si modeli kaip nepriklausoma reguliavimo institucija, vis labiau daugeja instituciju, didinanciu spaudima salims diegiant si modeli privatizacijai stebeti (Gilardi 2005; Braithwaite 2008). Institucine struktura sudaro trys komponentai: formaliu taisykliu, neformaliu taisykliu ir ju igyvendinimo mechanizmai (Dumludag 2009). Bassem (2009) teigia, kad valstybes kontroles mechanizmas ypac svarbus, uztikrinant TNCs paskatu mechanizmo skaidruma. Valstybes intervencijos svarba, siekiant remti industrializacija ir skatinti ekonomine- socialine pletra, nagrineta dar ankstyvuju modernistu darbuose. Dicken (2002) atkreipe demesi i tarptautinio bendradarbiavimo svarba ir salisku istatymu TUI pasalinima, siekiant islaikyti LDCs. Priimanciose salyse nacionalinis reguliavimas TNCs atzvilgiu tiesiogiai siejasi su vietiniu investiciju skatinimo politika, kurimu ir vidaus pajegumu modernizavimu. Pagal tarptautine teise valstybe turi visiska teise kontroliuoti ieinancius TUI srautus, taikyti tam tikrus reikalavimus ir kontroliuoti teises uzsienio investuotojams kuriant versla priimanciosios valstybes teritorijoje. Kontroles priemones TNCs atzvilgiu gali apimti tiek visus, tiek atkurtus verslo sektorius. Pavyzdziui, TNCs leidziama investuoti tik kuriant bendra imone kartu su vietiniais investuotojais ir naudojant vietine darbo jega. Priimanti salis pateikia nacionaline politika TNCs atzvilgiu pradejus joms vykdyti veikla priimancioje salyje. Paprastai nacionaline TUI politika vykdoma TNCs konkurenciniu salygu sudarymu lygiomis aplinkybemis kaip ir LDCs, taciau vyriausybes pasilieka galimybe skirtingomis aplinkybemis teikti specialia parama nacionalinems imonems. Vis delto susidaro skirtumu tarp investiciju skatinimo TNCs ir LDCs.

Paskutiniu laikotarpiu del TNCs sukeltos konkurencijos susitelkiama i nepageidaujamas TUI pasekmes, kurias aktyviai nagrineja skirtingos teorijos, pabreziancios neveiksminga vyriausybes politika TUI atzvilgiu, ir pazymincios, kad tai slopina TUI srautus ir tarptautine prekyba. Dabartines reformos iskelia TUI politikos liberalizavimo klausima. Al-Khalifa (2010) isskyre tris teorinius argumentus, kurie pabrezia priimancios salies intervencijos butinybe. Pirma, dalyvaujancios ekonomikos pletroje rinkos institucionalizacija, nes to rinka reikalauja nustatant institucines garantijas ir normatyvinius pagrindus, tuomet butu imanoma paskirstyti isteklius pagal poreiki. Antra, dominuojancios klases--elito, kai nera tikslios strukturos, sunaikinimas. Trecia, kolektyviniu prekiu isigijimas, siekiant uztikrinti, kad jos butu tinkamai pateiktos . Kofele-Kale (1992) isskiria du pagrindinius priimancios salies TUI reguliavimo budus. Pirmasis budas intervencijai--valstybes imones modelis, kai valstybe siekia tiesiogiai daryti itaka ekonomikai ir vykdo gamybos procesus valstybeje (Al-Khalifa 2010). Antrasis reguliavimo modelis--kai valstybe pati neperima ekonomikos sektoriu, taciau, sukurdama reguliavimo mechanizmus ir priemones, siekia veikti privatu versla. Kai kuriais atvejais reguliavimas padidina rizika, islaidas pletoti versla TUI priimancioje salyje. Gilardi et al. (2001) nuomone, reguliavimas minimizuoja verslo pletojimo rizika ir padidina konkurencingumo galimybes salyje. Kai kuriais atvejais reguliavimas remiasi administraciniais apribojimais, taisyklemis bei dazniausia reglamentavimu.

7. Privatizacijos reiksme formuojant uzsienio investiciju politika

Valstybes politikos pasikeitimas investiciju atzvilgiu susidure su demokratiskos pramones valdymo problema, nepasitikejimo augimu, nepaprastai politizuotu inovatyviu reguliavimu. Taip butu galima apibrezti nauja reguliavimo forma--privatizacija, kai valstybe pati siulo galimus investiciju variantus i valstybini ar is dalies valstybini turta, tokiu budu nukreipdama investiciju srautus i problemiska sriti. Privatizuojant ir liberalizuojant ivairias pramones sakas, taikomos rinkose sukurtos skatinamosios intervencijos priemones, uztikrinancios saziningas konkurencijos salygas, kuriomis naujai privatizuotoms imonems uzkertamas kelias isitraukti i veikla apribojancias situacijas ir uzkertant kelia vietiniu suinteresuotu grupiu politiniams konfliktams (Bartels 2009; Levi-Faur, Jordana 2005; Vogel 1996). Privatizacija taip pat priklauso nuo TNCs gamybos procesu priimancios salies salygomis, taip atsakant i globalizacija, kuri pasiekta, skatinant nacionalines institucijas ir vykdant TUI skatinimo politika.

Privatizacijos metu pritrauktos TUI--vienas kontraversiskiausiu objektu, formuojant TUI politika. Pirma, TUI susijusios su valstybei priklausiusiu imoniu isigijimu. Daznai teigiama, kad bendra investiciju apimtis lieka nepakitusi. Tai tiesa ta prasme, kad susijungimai ir susiliejimai (angl. Mergers and Acquisition, M&As), skirtingai nuo plyno lauko investiciju (angl. Greenfield)--ne daugiau kaip nuosavybes pasikeitimas (taip pat akivaizdziai matyti, kai valstybes turtas parduodamas vietiniams privatiems investuotojams). Bet kuriuo atveju M&As investiciju augimas priklauso nuo bendru Vyriausybes pajamu, gautu is privatizavimo. Antra, privatizavimas, tiesiogiai susijes su TUI, gali buti problemiskas, zvelgiant is konkurencijos politikos pozicijos. Siuo atveju naturalios monopolijos--valstybes monopolis--keiciamas privaciu monopoliu (velgi tai turetu buti taikoma, kai valstybes turtas parduodamas vietiniams investuotojams). Taciau privatizavimas daznai skaudziai veikia nedarba, nes naujieji savininkai linke tuoj pat keisti personala ir mazinti darbuotoju skaiciu. Salyse, neturinciose tinkamos teisines bazes, reglamentuojancios privatizacijos procesa, naujiesiems savininkams susidaro galimybe tuoj pat po privatizacijos likviduoti turta ir samoningai sukelti bankrota (Jakutis, Kazlovas 2006). Trecia, TUI siejamos su privatizacija, daznai laikant tai vienkartiniu ivykiu. Be abejo, taip nera. Privatizavimo sutartys po pirminio isigijimo gali buti tikslinamos, pildomos del tolesnio investavimo. Nuosavybes pasikeitimai daznai susije su didelemis papildomomis investicijomis i modernizuojamas privatizuotas imones. Reinvesticijos uzdirbtu is imoniu, kurias uzsienio investuotojai isigijo privatizacijos metu didinant TUI srautus, susijusius su pirminiu investavimu. Galiausiai privatizavimo programos netiesiogiai gerina TUI palanku klimata. Pavyzdziui, nurodant Vyriausybes isipareigojimus vykdyti reformas viename ar kitame viesajame sektoriuje. Taigi privatizacijos metu pritrauktos TUI turi tendencija reguliariai augti.

Santykinai TUI ieskancios rinkos svarba sunku ivertinti. Beveik neimanoma nusakyti, ar TNCs, ieskancios nauju rinku, tampa maziau svarbios del ekonomines globalizacijos. Tiesioginemis uzsienio investicijomis siekta isvengti prekybos barjeru. Daugelis besivystanciu saliu liberalizavo importo rezimus, tokiu budu uzsienio investuotojams atsivere galimybe pasirinkti TNCs kaip importuojancia imone ar tiesiogines uzsienio investicijas priimancioje salyje. Ieskanciu nauju rinkos galimybiu TUI gali palaipsniui mazeti. Taigi vienas is TUI pritraukima lemianciu veiksniu--nacionalines rinkos dydis--nebetenka svarbos. Taigi privatizacija turetu vykti kartu su prekybos liberalizavimu ir konkurencijos politikos formavimu, tokiu budu uzkertant kelia monopolijos galios stiprinimui ir jos piktnaudziavimui bei monopolizuotos rinkos isitvirtinimui.

8. Uzsienio investiciju skatinimo politikos formavimo teorinis modelis

Uzsienio investicijos, kaip nevienalytis darinys, tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai glaudziai susijes su ivairiomis verslo ir viesuju paslaugu sritimis. Todel klasifikuojant TUI pagal ivairiausius pozymius straipsnyje tikslingiausia jas klasifikuoti pagal investavimo tipa. Taigi investicijas galima suskirstyti i investicijas i plyna lauka, kai investuojama i naujo statinio statyba ir irengima plyname lauke. Antras investavimo tipas--susiliejimai ir isigijimai. Susiliejimo atveju sukuriama nauja imone, kurioje sujungiamos imones bei tikimasi ilgalaikes naudos. Tokios investicijos priimancioje salyje daznai traktuojamos kaip strategines investicijos, pavyzdziui, naftos gavybos ir perdirbimo srityje, atomines energetikos ar duju gavybos ir tiekimo srityse. Isigijimo atveju isigyjama imone ar jos dalis, suteikiant galimybe daryti itaka priimant imones sprendimus. Tiek isigijimai, tiek imoniu susiliejimai investicijas priimancioje salyje daznai vyksta privatizacijos metu. Susiliejimu ir isigijimu alternatyva--bendru vietinio ir uzsienio kapitalo imoniu steigimas. Investiciju skatinimo politika veikia valstybes nacionaline politika, kuri gali buti skirstoma i liberaliaja, reguliuojamaja bei misriaja. Nacionaline politika formuojama atsizvelgiant i siekiamus ekonominius ir socialinius tikslus, kurie paprastai apima nedarbo mazinima, smulkiojo ir vidutinio verslo pletra, eksporto skatinima, tarpregioniniu skirtumu mazinima bei pramones pletros skatinima. Siuo metu daugelyje saliu vykdoma liberali nacionaline politika, kai pereinama prie laisvosios rinkos rezimo, aktyviai vykdoma investiciju skatinimo politika, vykdoma laisvoji prekyba. Taciau kai kurios valstybes, tarp ju ir Lietuva, net ir skatindamos uzsienio investicijas, nera sukurusios bendro uzsienio investiciju skatinimo mechanizmo. Reguliuojamas politinis rezimas nera labai populiarus del neaiskios reguliavimo ribos ir dazniausiai asocijuojasi su totalitariniu valdymu. Be to, uzsienio investuotojai nera linke rinktis valstybe, kurioje nera lanksciu istatymu. Taciau vienaip ar kitaip net ir vykdant liberalia politika, ivedamos ,,taisykles" uzsienio investuotojams. Reguliavimas isreiskiamas reglamentais, direktyvomis, tarptautiniais dvisaliais ar daugiasaliais susitarimais. Vykdant liberalia valstybes politika ir igyvendinant minetas reguliavimo priemones sukuriama misrioji politika, kuri padeda valstybei kryptingai skatinti TUI. Kadangi TNCs igyvendindama savo tikslus ,,renkasi" potencialia investicijas priimancia sali pagal jos vykdoma politika, galima teigti, jog nacionaline politika daro netiesiogine itaka TNCs siekiamiems tikslams. Taigi TNCs, igyvendindama savo siekiamus tikslus bei atsizvelgdama i investiciju politika, renkasi tinkamiausia investavimo forma, t. y. plyno lauko investicijas, susijungdama ar privatizacijos metu isigydama imones bei steigdama bendras imones kartu su vietinio verslo atstovais. Privatizuojant ir liberalizuojant ivairias pramones sakas, taikomos rinkose sukurtos skatinamosios intervencijos priemones, uztikrinancios saziningas konkurencijos salygas, kuriomis naujai privatizuotoms imonems uzkertamas kelias isitraukti i veikla ribojancias situacijas ir uzkertant kelia vietiniu suinteresuotu grupiu politiniams konfliktams (Bartels 2009; Levi-Faur, Jordana 2005; Vogel 1996). Skatinamosios intervencijos priemones priskiriamos reglamentavimo priemonems, kuriomis sukuriamas investiciju skatinimo mechanizmas. Tokiu budu investicijas skatinant ,,apribojimo" priemonemis, TUI pritraukiamos kryptingai--i problemines verslo sakas ar probleminius regionus. Todel galima teigti, jog aiskiai suformuota investiciju politika, apimanti tiek paskatas, tiek apribojimus / reglamentavima, tiesiogiai veikia uzsienio investiciju intensyvuma. Apibendrinant pazymetina, kad uzsienio intensyvuma lemia dvipusiai veiksniai: is valstybes puses--investiciju politika, o is TNCs--pasirinkta investavimo forma. Pateiktas teorinis uzsienio investiciju skatinimo politikos modelis (1 pav.) remiasi atlikta teorine valstybes politikos ir uzsienio investiciju intensyvinimo priemoniu analize.

9. Isvados

Beveik visos vyriausybes, nepriklausomai nuo ju politines orientacijos, aktyviai vykdo politika tarptautinio verslo atzvilgiu. Valstybes pasirinkta uzsienio kapitalo intensyvinimo politika, taikomos priemones tarptautinems kompanijoms sudaro salygas, naudojant vietine darbo jega, zeme ir kapitala, integruotis i vietine rinka, plesti gamyba. Taciau valstybes politikos formavimas nevienareiksmiskai vertinamas ir tarptautiniu lygiu:

1. Isskiriami pagrindiniai politikos poziuriai i TUI skatinima: liberalusis, reguliuojamasis ir misrusis.

2. Liberalizmas--labiausiai paplitusi tarptautines ekonomikos sistema. Liberaliosios teorijos pazymi, kad esama tarptautine rinkos struktura suteikia palankiausias salygas besivystanciu ir pereinamojo laikotarpio saliu ekonomikos pletrai. Kadangi uzsienio investiciju intensyvumas auga tik kai salis yra atvira, liberalai ragina valstybes formuoti TUI skatinimo politika neatsizvelgiant i galima uzsienio investuotoju neigiama poveiki saliai. Neoliberalios ekonomikos salygomis valstybes vaidmuo privatizacijos metu sumazeja, nyksta valstybes reguliavimas, mokesciai ir valstybes islaidos mazeja.

3. Per intensyvi TUI skatinimo politika kelia gresme rinkos pusiausvyrai, t. y. visiskas valstybes nesikisimas i rinka ir rinkos nekontroliavima sudaro galimybe susidaryti anarchijai. Be to, nereguliuojama tarptautine prekyba ir tarptautinio kapitalo judejimas labiau skatina nei silpnina tarptautine nelygybe, nebent vykdant reformas tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygiu.

4. Vertinant TUI pozityviu ir negatyviu poveikiu priimanciai saliai santyki, teigiamo TUI poveikio modelis tampa nebe toks populiarus. Priimanciose salyse nacionalinis reguliavimas TNCs atzvilgiu tiesiogiai siejasi su vietiniu investiciju skatinimo politika, kurimu ir vidaus pajegumu modernizavimu. Pagal tarptautine teise valstybe gali visiskai kontroliuoti ieinancius TUI srautus, taikyti tam tikrus reikalavimus ir kontroliuoti teises uzsienio investuotojams, siems kuriant versla priimancios valstybes teritorijoje. Kontroles priemones TNCs atzvilgiu gali apimti tiek visus, tiek atsikurusio verslo sektorius. Taciau kai kuriais atvejais reguliavimas padidina rizika ir islaidas pletoti versla TUI priimancioje salyje. Be to, vyriausybes politikos tiesioginiu uzsienio investiciju atzvilgiu poveikio iplaukoms nera apibreztas.

5. Reguliavimo taikymas gali buti dviprasmiskai suprastas uzsienio investuotoju, nes nera vienodai suformuluotos reguliavimo sampratos. Taciau placiaja prasme reguliavimas apibreziamas kaip teisine forma, apimanti visus socialines kontroles mechanizmus, iskaitant ir privatu sektoriu. Is tiesu jis apima ne tik mechanizmus, kuriais reguliuojama valstybes vykdoma veikla, tokiu kaip socialiniu normu gerinamas arba tiesioginis rinkos elgesio modifikavimas.

6. Reguliavimas per dvisalius ir daugiasalius susitarimus vyksta tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygiu. Vis delto prekybos barjerai treciosioms salims sukuria neveiksminguma, nukreipia isteklius is produktyvesniu gamintoju / vartotoju, dideja maisto kainos, o tai sudaro nepalankias salygas galutiniams produkto vartotojams. Taciau pacios budamos apsaugotos nuo pigesnio importo, uzsienio kompanijos, atitinkancios vietines rinkos poreikius, sektoriuje gali pasinaudoti didele graza.

7. Privatizuojant i laisvaja rinka ivedamos naujos reguliavimo taisykles, skatinamosios intervencijos priemones TUI pritraukti ir uztikrinancios saziningas konkurencijos salygas. Taciau privatizacijos metu pritrauktos TUI--vienas kontraversiskiausiu objektu formuojant TUI politika, nes TUI susijusios su valstybei priklausiusiu imoniu isigijimu. Susijungimu ir susiliejimu metu bendra investiciju apimtis lieka nepakitusi. Privatizacijos laikotarpiu naturalios monopolijos--valstybes monopolis--keiciamas privaciu monopoliu. Taigi privatizacija turetu vykti kartu su prekybos liberalizavimu ir konkurencijos politikos formavimu, tokiu budu uzkertant kelia monopolijos galios stiprinimui ir jos piktnaudziavimui bei monopolizuotos rinkos isitvirtinimui. Siejamu su privatizacija TUI teigiamas poveikis islieka trumpuoju laikotarpiu, o veliau privatizavimo sutartys po pirminio isigijimo turetu buti tikslinamos, papildomos del tolesnio investavimo.

8. Teorinis uzsienio investiciju skatinimo politikos modelis yra bendrojo pobudzio. Atskiroms salims ar regionams butina modelio adaptacija atsizvelgiant i vietines rinkos salygas. Remiantis teoriniu modeliu galimi tolesni moksliniai tyrimai ir, adaptavus modeli konkreciai saliai ar regionui, galimas uzsienio intensyvumo vertinimas.

Kad ir kaip butu, uzsienio kapitalo srautus i valstybe lemia ne tik jos ekonominis issivystymas, bet ir politiniai salies sprendimai. Noredama pritraukti TUI arba kryptingai panaudoti teikiama kitu saliu finansine parama, salis seimininke turi igyti ekonominiu salies valdymo igudziu.

doi: 10.3846/btp.2011.23

[FIGURE 1 OMITTED]

Received 26 November 2010; accepted 26 January 2011

Iteikta 2010-11-04; priimta 2011-01-26

Literatura

Al-Khalifa, L. A. 2010. Foreign Direct Investment in Bahrain: summary of doctoral dissertation. The University of Leeds.

Baldwin, R. 2008. Regulation lite: the rise of emissions trading, Regulation and Governance 2(2): 193-215.

Banga, R. 2003. Impact Of government policies and investment agreements on FDI inflows, in Working Paper 116(November) Indian Council for Research on International Economic Relations.

Bartels, F. L. 2009. FDI Policy Instruments: Advanges and Disadvantages. UNID research paper 01/2009 42 pg.

Bassem, B. S. 2009. Governance and performance of microfinance institutions in Mediterranean countries, Journal of Business Economics and Management 10(1): 31-43. doi:10.3846/1611-1699.2009.10.31-43

Bernatonyte, D; Normantiene, A. 2007. Estimation of importance of intra-industry trade, Inzinerine Ekonomika--Engineering Economics 3: 25-34.

Bivainis, J. 2005. Lietuvos valstybes islaidu masto ir strukturos lyginamieji vertinimai, Technological and Economic Development of Economy 10(2): 71-77.

Black, J. 2001. Decentring regulation: understanding the role of regulation and self regulation in a post-regulatory world, Current Legal Problems 54: 103-47.

Black, J. 2002. Critical reflections on regulation, Australian Journal of Legal Philosophy 27: 1-35. doi:10.1093/clp/54.1.103

Blomstorm, M. A.; Lipsey, R.; Robert, E.; Marco, Z. 1996. Is fixed investmetn the key to economic growth? Quartely Journal of Economics 111(1): 269-276

Blomstorm, M. A.; Kokko, A. 2002. The Economic of Foreign Direct Investment Incentives. Working Paper 9489. NBER Working Paper Series. 26 p.

Bora, B. (Ed.). 2002. Foreign Direct Investment: Research Issues. London: Routledge. 324 p.

Braithwaite, J. 2008. Regulatory Capitalism: How it Works, Ideas for Making it Work Better. Cheltenham: Edward Elgar.

Braithwaite, J.; Drahos, P. 2000. Global Business Regulation. Cambridge: Cambridge University Press.

Caves, R. E. 1971. International corporations: the industrial economics of foreign investment, Economica 38(149): 1-27. doi:10.2307/2551748

Cegyte, O.; Miecinskiene, A. 2009. Tiesioginiu uzsienio investiciju poveikio tyrimas, Mokslas--Lietuvos ateitis 1(3): 9-12. doi: 10.3846/1611-1699.2009.10.15-30

Dicken, P. 2002. Places and Flows: Situating International Investment, The Oxford Handbook of Economic Geography, 275-292.

Dumludag, D. 2009. An analysis of the determinants of foreign direct investment Turkey: the role of the institutional context, Journal of Business Economics and Management 10(1): 15-30. doi:10.3846/1611-1699.2009.10.15-30

Dunning, J. H. 1993. Studies in International Investment. London: Allen and Unwin.

Geroski, P. A. 1992. Vertical relations between firms and industrial policy, Economic Journal 102(401): 138-147. doi:10.2307/2234859

Gilardi, F. 2005. The institutional foundations of regulatory capitalism: the diffusion of independent regulatory agencies in Western Europe, The Annals of the American Academy of Political and Social Sciences 598: 84-101. doi:10.1177/0002716204271833

Gilardi, F.; Jordana, J.; Levi-Faur, D. 2007. Regulation in the age of governance: the diffusion of regulatory agencies across Europe and Latin America, in Graeme A. Hodge (Ed.). Privatization and Market Development. Cheltenham: Edward Elgar, 127-147.

Hoekman, B.; Saggi, K. 2000. Assesing the case for extending wto disciplines on investment-related policies, Journal of Economic Integration 15(4): 630-653

Jakutis, A; Kazlovas, V. 2006. Lietuvos ukio ir verslo analize, Verslas: teorija ir praktika [Business: Theory and Practice] 7(3): 163-167.

Kerwin, C. 1994. Rulemaking: How Government Agencies Write Law and Make. Washington DC: Congressional Quarterly Press.

Kofele-Kale, N. 1992. The political economy of foreign direct investment: a framework for analyzing investment laws and regulations in developing countries, Law and Policy in International Business 23(2-3): 619-671.

Korsakaite, D. 2006. Viesasis interesas valstybinio reguliavimo poziuriu: sampratos analize ir formulavimas, Ekonomika 76: 36-53.

Levi-Faur, D. 2003. The politics of liberalization: privatisation and regulation-forcompetition in Europe's and Latin America's telecoms and electricity industries, European Journal of Political Research 42(5): 705-740. doi:10.1111/1475-6765.00101

Levi-Faur, D.; Jordana, J. 2005. The rise of regulatory capitalism: the global diffusion of a new order, The Annals of the American Academy of Political and Social Sciences 598(1): 67-82.

Majone, G. 1997. From the positive to the regulatory state, Journal of Public Policy 17: 139-67. doi:0.1017/S0143814X00003524

Majone, G. 1999. The regulatory state and its legitimacy problems, West European Politics 22: 1-24. doi:10.1080/01402389908425284

Majone, G. 2001. Two logics of delegation. Agency and fiduciary relations in EU governance, European Union Politics 2(1): 103-121. doi:10.1177/1465116501002001005

Markusen, J. R.; Bora, B. 2002. Part II: Structural issues related to the impact on FDI, FDI and trade, Foreign Direct Investment 93-112.

Moran, M. 2003 The British Regulatory State: High Modernism and Hyper Innovation. Oxford: Oxford University Press.

Nunnenkamp, P.; Spatz, J. 2002. Determinants of FDI in developing countries: has globalizationchanged the rules of the games?, Kiel institute for World Economics, 1-31.

Prasad, E.; Rajan, R.; Subramanian, A. 2007. Foreign Capital And Economic Growth. Working paper series No 13619. Cambrigde, Mass: National Bureau of Economic Research. 62 p.

Peters, G. B. 2002. Policy instruments and public management: bridging the gaps, Journal of Public Administration Research and Theory 10(1): 35-45.

Power, M. 2007. Organized Uncertainties: Designing a World of Risk Management. Oxford: Oxford University Press.

Raipa, A. 2010. Viesojo valdymo teoriju ir modeliu interpretavimas, Viesoji politika ir administravimas 31: 155-156.

Sharkansky, I. 1982. The United States Rivisited: A Study of a Still Developing Country. New York: Longman.

Spero, J. E.; Hart, J. A. 2009. Politics of International Economic Relations. USA, Boston: Wadsworth. 475 pp.

Taylor, J. B. 2000. Reassesing discretionary fiscal policy, Journal of Economic Perspectives 14(3): 21-36.

Tvaronaviciene, M.; Kalasinskaite, K.; Simelyte, A. 2009. Review of approaches towards FDI: driving forces and plausible consequences, Socialiniu mokslu studijos 2(2): 7-28.

Tvaronaviciene, M.; Grybaite, V. 2007. Impact of Lithuanian economy: insight into development of main economic activities, Journal of Business Economics and Management 8(4): 285-290.

Tvaronaviciene, M.; Korsakiene, R. 2007. The role of government in implementation of innovation: a case of Lithuania, Verslas: teorija ir praktika [Business: Theory and Practice] 8(1): 9-13.

Vogel, S. 1996. Freer Markets, More Rules: Regulatory Reform in Advanced Industrial Countries. Ithaca: Cornell University Press.

World Investment Report 2003. FDI Policies for Development: National and International Perspective.

Romualdas Ginevicius (1), Agne Simelyte (2)

Vilnius Gediminas Technical University, Sauletekio al. 11, LT-10223 Vilnius, Lithuania

E-mails: (1) [email protected]; (2) [email protected] (correspondin author)

Romualdas Ginevicius (1), Agne Simelyte (2)

Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Sauletekio al. 11, LT-10223 Vilnius, Lietuva

El. pastas: (1) [email protected]; (2) [email protected]

Romualdas GINEVICIUS. Prof., Dr Habil, Head of the Department of Enterprise Economics and Management, construction engineer and economist. The author of more than 350 research papers and over 20 scientific books; Editor-in-Chief of the "Journal of Business Economics and Management" (located in ISI database "Web of Science") and the journal "Business: Theory and Practice". Research interests: organization theory, complex quantitative evaluation of social processes and phenomena.

Agne SIMELYTE. PhD student of Business and Administration at Vilnius Gediminas Technical University, Faculty of Business Management, Department of Economics and Management of Enterprises. Research interests: foreign direct investments, government policy, incentives toward FDI. Table 1. The main methods of market regulation and institutions (Levi-Faur, Jordana 2005) 1 lentele. Pagrindiniai rinkos reguliavimo budai ir institucijos (Levi-Faur, Jordana 2005) Rinkos tipas Reguliavimo Reguliavimo budas institucija Nereguliuojama Susireguliuojanti Nera reguliavimo rinka institucijos (valstybe nesikisa i rinka) Reguliuojama Konkurencijos Nacionalines reguliavimas konkurencijos institucijos Reguliuojama Reguliavimas Specifines konkurencijai sektoriaus (angl. institucijos ir Regulation-for- nacionalines competition) konkurencijos institucijos Meta- Vykdomas Specifines reguliuojama susireguliavimo sektoriaus konkurencijos institucijos ir taisyklemis nacionalines konkurencijos institucijos