摘要：Sprendžiant konkrečios sporto treniruotės problemas, būtina veiksmingai naudoti sporto mokslininkų, trenerių iniciatyvas, mokslinius tyrimus, gerąją praktiką. Naujų technologijų kūrimas, gerosios trenerių praktikos atskleidimas ir pažinimas per sporto treniruotės teoriją ir didaktiką – svarbiausia sporto mokslo funkcija. Nauji sportinio meistriškumo iššūkiai pasaulyje kelia naujus reikalavimus trenerio kompetencijai. Tai matyti ir mokslininkų tyrimuose, ir trenerių praktikoje, rengiant didelio meistriškumo sportininkus. Trenerio veikla tampa įvairesnė, nes sportininko, siekiančio konkuruoti aukščiausiu lygiu, rengimas yra daugiametis reiškinys, reikalaujantis ne tik trenerio specialiųjų, profesinių, bendrųjų kompetencijų, bet ir kitų sportinio rengimo dalyvių – mokslininkų, medikų, vadybininkų – subalansuoto objektyvaus darbo, valstybės palaikymo bei paramos visiems sportinio rengimo proceso dalyviams. Straipsnyje pažymima, kad modeliuojant sportininkų rengimą olimpinėms žaidynėms, būtina atsižvelgti į sporto šakos, rungties plėtotės ir prognozavimo tendencijas, šiuolaikinio sportininko pagrindinių savybių analizės duomenis, sporto treniruotės metodikos ir strategijos kitimą, augančią treniruotės krūvio, materialinės ir techninės bazės raidą. Kruopščiai tai išanalizavus, žinoti ir apibendrinti savo sportininkų ir varžovų sportinį rengimą per treniruotes bei varžybas. Tuomet galima tikėtis trenerio įžvalgų, tampančių prielaida pasitvirtinti sportinių rezultatų prognozę. Tyrimu nustatyti treniruotės kokybės vertinimo kriterijai, atsižvelgiant į mokslinio darbo naujumą, originalumą, įtaką formuojantis naujoms mokslinių tyrimų sritims, neužmirštant mokslininkų pilietiškumo, tolerancijos, garbingo jų skatinimo. Esminiai žodžiai: sporto mokslas, efektyvumas, veiksmų kokybė, geroji praktika, sportininko rengimas, asmenybė. DOI: http://dx.doi.org/10.15823/p.2015.048
Loading...
