Su prasmingu 70-meciu Romualdo Girkaus gyvenimo kelias ir darbai.

Gliozaitis, A.A. ; Lukosevicius, V. ; Rumsas, G. 等

[ILLUSTRATION OMITTED]

Vienam is autoritetingiausiu Lietuvos geodezijos, aerofotogeodezijos ir kartografijos specialistu, publicistui, aktyviam visuomenininkui inzinieriui Romualdui Girkui siemet jubiliejiniai metai--vasario 29 d. sukako 70. Ta proga Aerogeodezijos institute, su kuriuo susijusi visa R. Girkaus darbine veikla, ivyko sventinis vakaras. Apie prasmingus Jubiliato nuveiktus darbus primine instituto generalinis direktorius V. Zilevicius bei technikos ir pletros direktorius G. Rumsas, buve bendradarbiai bei draugai. Prisiminimais is geodezijos ir kartografijos darbu ilgametes patirties pasidalijo ir pats Jubiliatas.

R. Girkus gime 1940 m. vasario 29 d. Kedainiuose, o jo vaikyste prabego Anyksciuose. Ten pradejo mokytis, taciau vidurine mokykla 1957 m. baige Plungeje. Istojo i Kauno politechnikos instituta. 1962 m., igijes geodezininko-inzinieriaus diploma, isidarbino TSRS sajungines istaigos "Selchozaerosjomka" Vakaru aerogeodezineje imoneje, kuri buvo isikurusi Kaune. Profesines savybes leme, kad, pradejes dirbti inzinieriumi, R. Girkus greitai kope profesines karjeros laiptais--tapo partijos/grupes vadovu, veliau--Technines kontroles skyriaus virsininku. Sajungine istaiga pertvarkius i Sajungini zemes ukio aerofotogeodeziniu tyrinejimu instituta (VISCHAGI), R. Girkus tapo sio instituto Vakaru filialo Techninio skyriaus virsininku. Techninis skyrius renge ir diege i gamyba naujas technologijas, vykdomu darbu techninius projektus, priiminejo aerofotografavimo padaliniu darytas aerofotografines nuotraukas, vykde atliekamu geodeziniu, fotogrametriniu ir kartografiniu darbu prieziura, kontrole, priimdavo juos, kaupe ir tvarke technini archyva, pateikdavo TSRS vyriausiosios geodezijos ir kartografijos valdybos Minsko ir Rygos Valstybines Geodezines ir kartografines prieziuros inspekciju sudarytoms komisijoms vertinti Kauno filiale pagamintus M1:10 000 fotoplanus. Jie turedavo atitikti grieztus topografiniu zemelapiu sudarymo reikalavimus. R. Girkui teko dalyvauti tokiu komisiju darbe, lankytis beveik visuose VISCHAGI filialuose, taigi susipazinti su gamyboje taikomomis naujovemis ir gilintis i atliekamus darbus. 1991 m. R. Girkus tapo Vakaru filialo vyriausiuoju inzinieriumi, o 1992 m. filiala pertvarkius i Lietuvos Respublikai pavaldu Valstybini aerofotogeodezijos instituta--trejiems metams jo vyriausiuoju inzinieriumi. Valstybini aerofotogeodezijos instituta reorganizavus i UAB "Aerogeodezijos institutas", R. Girkus dar desimtmeti vadovavo Techniniam skyriui. Optimizuojant istaigos struktura, Techninis skyrius itrauktas i Komercijos centra, o R. Girkus tapo vyriausiuoju specialistu, atsakingu uz geodezini, fotogrametrini ir kartografini pavelda. Tuo pat metu keleta semestru deste kartografija Vilniaus Gedimino technikos universitete ir Lietuvos zemes ukio universitete.

Atkurus Lietuvos valstybinguma, Jubiliatas turejo ir vyriausybiniu pavedimu. R. Girkus--Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1994 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 984 sudarytos komisijos Del derybu su Baltarusija geodezines ir kartografines medziagos klausimais narys. Po ilgu derybu Lietuvos teritorijos geodezine, topografine ir kartografine medziaga, saugota Baltarusijoje, 1997 m. rugpjucio 28 d. atvezta i Lietuva.

Didelis palaikymas--seima. Jubiliato zmona Zita--zemetvarkininke, Aerogeodezijos institute dirbusi Kartografijos skyriaus grupes vadove, sunus Vaidotas ir Liutauras tevu profesijos nepasirinko. Vienas is seimos laisvalaikio pomegiu--keliones baidare. Paskutinis isimintinas zygis--2007 m. vasara--su zmona Zita dalyvauta ekspedicijoje Nerimi, po 100 metu pakartojant grafo K. Tiskeviciaus marsruta. Jau daug metu Jubiliatas nesiskiria su fotoaparatu, jo archyve sukaupta daug vertingu ir retu fotografiju. R. Girkus daznas Lietuvos archyvu, biblioteku ir muzieju lankytojas, renka informacija savo publikacijoms. R. Girkaus pastangomis Aerogeodezijos institute isteigta ir itin priziurima geodezijos, fotogrametrijos ir kartografijos ekspozicija, kurioje svarbia vieta uzima zymaus tarpukario Lietuvos geodezininko prof. Jono Deksnio archyvo dalis bei doc. Antano Razinsko sukaupta medziaga.

R. Girkus yra parenges daug moksliniu ir mokslo populiarinimo publikaciju kartografine tematika, spausdintu zurnaluose "Geodezija ir kartografija" (24 straipsniai), "Vandens ukio inzinerija" (2 straipsniai), "Ziemgala" (2 straipsniai), "Zemetvarka ir melioracija/Zemetvarka ir hidrotechnika" (10 straipsniu). Pavieniai straipsniai taip pat spausdinti leidiniuose "Kauno istorijos metrastis", "Karo archyvas" (Karo akademijos testinis leidinys), "Matavimu inzinerija ir GIS" (Kauno kolegijos straipsniu rinkinys). Sie straipsniai yra pripazinti vertingais Lietuvos istorijai ir itraukti i Lietuvos istorijos instituto testini leidini "Lietuvos istorijos bibliografija" (1998-2000 metai).

UAB "Aerofotogeodezijos institutas" 2002 m. isleido R. Girkaus sudaryta leidini "Kauno Politechnikos instituto Hidrotechnikos fakulteto XII laidos geodezijos inzinieriu 40-metis".

R. Girkus yra Lietuvos nacionalinio muziejaus leidinio "Lietuva zemelapiuose", isleisto 2002 m., leidybines grupes talkininkas, Lietuvos uzsienio reikalu ministerijos reprezentacinio leidinio "Lietuvos sienos. Tukstantmecio istorija", leidyklos "Baltos lankos" isleisto 2010 metais, iliustraciju pateikejas ir konsultantas. Didziaja sio leidinio dali sudaro R. Girkaus atrinkti zemelapiai.

Su profesijos ir pomegiu kolegomis R. Girkus jau yra isleides tris skaitmeninius diskus kartografine tematika: "Topografiniai zemelapiai Lietuvos teritorijai" (2007 m.), "Tarpukario Lietuvos topografiniai zemelapiai" (2009 m.) ir "XX a. pirmos puses Lietuvos zemelapiai" (2010 m.). Artimiausiu metu planuoja isleisti skaitmenini diska "Kauno miesto topografija".

Jubiliatas kupinas jegu ir energijos, tikime, kad tai yra ne paskutiniai jo sumanymai. Linkime kurybines sekmes, asmenines laimes ir geros nuotaikos.