Evaluation of the gravimetric map of Lithuanian territory/ Lietuvos teritorijos gravimetrinio zemelapio tikslumo vertinimas.
Birvydiene, Rosita ; Krikstaponis, Boleslovas ; Obuchovski, Romuald 等
1. Ivadas
Sudarant geodezinius tinklus, nustatant geoido ir kvazigeoido
forma, sprendziant ivairis geodezinius, geofizinius, nadinguju iskasenu
paieskos, navigacijos, metrologijos bei kitus uzdavinius butina
informacija apie gravitacijos lauka (Torge 1989; Petroskevicius 1995,
2004). Issamios informacijos apie gravitacijos lauka teikia Bouguer
sunkio anomaliju gravimetriniai zemulapiai. Naudojant tokius zemelapius
sunkio pagreiciui nustatyti, svarbu zinoti ir kokiu tikslumu gaunamos
pagreicio reiksmes.
Lietuvoje ivairiems poreikiams naudojamas 1963-1976 m. isleistas
gravimetrinis 1:200 000 mastelio Bouguer anomaliju zemelapis
(Petroskevicius 1995, 2004), sudarytas remiantis 1951-1962 m.
gravimetriniu matavimu duomenimis. Pagal gravimetriniu kontroliniu
matavimu ir pirmosios klases matavimu domenis, gautus 1998-2001 m., buvo
bandoma vertinti zemelapio tiksluma (Petroskevicius, Parseliunas 1999;
Sas-Uhrynowski et al. 2002), taciau naujai ismatuotu gravimetriniu puktu
skaicius (apie 50) buvo per mazas. 2007-2009 m. atlikus naujus
gravimetrinius matavimus, sudarant antrosios klases gravimetrini tinkla
(Parseliunas et al. 2008; Birvydiene et al. 2009) atsirado naujos
galimybes gravimetrini zemelapi ivertinti issamiau.
Darbo tikslas--remiantis naujais gravimetriniais matavimais,
atliktais nulines, pirmosios ir antrosios klases punktose (is viso 686
punktai) (Birvydiene et al. 2009; Makinen et al. 1995, 1996; Makinen,
Petroskevicius 2003; Petroskevicius, Parseliunas 2003; Parseliunas,
Petroskevicius 2007), ivertinti Lietuvos teritorijos gravimetrinio
zemelapio tikslumu bei sasaja tarp dabar taikomos sunkio sistemos,
pagristos absoliuciaisiais sunkio matavimais (Makinen, Petroskevicius
2003; Parseliunas, Petroskevicius 2007; Petroskevicius et al. 2005), ir
anksciau taikytos Potsdamo sunkio sistemos.
2. Gravimetriniai matavimai zemelapiui sudaryti
Lietvos teritorijos 1:200 000 mastelio Bouguer anomaliju zemelapis
sudarytas remiantis istisines gravimetrinius nuotraukos duomenimis (per
10 000 punktu). Gravimetrinius matavimus atliko Lietuvos geologijos ir
geografijos institutas. Darbams vadovavo S. Blinstrubas ir A. Razinskas
(Petroskevicius 1995, 2004; Razinskas 1959). Gravimetrines nuotraukos
darbai vykdyti 1954-1959 metais. Gravimetrinius matavimus Lietuvos
teritorijoje taip pat atliko gamybines organizacijos: trestas
"Glavneftegeofizika" 1951 m. (J. Foksanskij); trestas
"Mosneftegeofizika" 1951-1952 m. (G Cutkov); kontora (trestas)
"Specgeofizika" 1958-1962 m. (A. Faitelson).
Darant nuotrauka taikyta Potsdamo sunkio sistema. 1952-1962 m.
sudarytas ir treciosios klases gravimetrinis tinklas, jugiantis 105
punktus (Petroskevicius 1995). Punktai issideste tolygiai, isskyrus
vakarine Lietuvos dali. Matavimai atlikti gravimetrais [GAMMA]AK-3M,
[GAMMA]AK-4M, [GAMMA]AK-[PI]T, [GAMMA]AK-7T, Worden. Atliekant
matavimus, atraminiais laikyti Nr. 184 (I klase, Vilnius), Nr. 386 (II
klase, Panevezys), Nr. 378 (II klase, Ryga), Nr. 384 (II klase,
Kaliningradas) gravimetriniai puktai. Taip pat naudoti punktai
Daugpilyje ir Lydoje. Sunkio pagreicio nustatymo vidutine kvadratine
paklaida nevirsija 0,35 mGal.
Darant gravimetrine nuotrauku sunkio pagreitis matuotas
gravimetrais CH-3, [GAMMA]KA, [GAMMA]AK-3M, [GAMMA]AK-4M, [GAMMA]KM.
Auksciai nustatyti atliekant geometrini arba barometrini niveliavima bei
pagal topografinius zemelapius. Auksciu paklaidos nevirsija 2,5 m.
Gravimetrines nuotraukos punktu katalogas neislikes.
3. Bouguer anomaliju zemelapis
Zemelapis sudarytas ir isleistas 1963-1976 m. Zemelapi parenge ir
isleido kontora (trestas) "Specgeofizika". Sudarant zemelapi
taikyta 1942 m. koordinaciu sistema, Krasovskio elipsoidas bei Baltijos
sistemos normaliniai auksciai. Bouguer anomalijoms skaiciuoti taikytas
Potsdamo sunkio sistemos sunkis, Helmerto normalusis sunkio laukas bei
Zemes plutos tankis [delta] = 2,3g/[cm.sup.3]. Tenka pazymeti, kad
Helmerto normaluji sunkio lauka atitinkantis ekvipotencialinis
elipsoidas tiksliai nesutampa su koordinatems skaiciuoti taikytu
Krasovskio elipsoidu.
Zemelapyje Bouguer anomaliju laukas pavaizduotas izoanomalemis,
isvestomis kas 2 mGal. Taip pat pazymeti gravimetriniu matavimu taskai
su Boger anomaliju reiksmemis. Bouguer anomaliju vidutines kvadratines
paklaidos nevirsija 0,8 mGal.
Bouguer anomalijoms ([g.sub.p] - [[delta].sub.H]).sub.[delta]]
skaiciuoti taikyta formule
[[g.sub.p] - [[gamma].sub.H]).sub.[delta]] = [g.sub.P] -
[[gamma].sup.0.sub.H] + 0,308 6 H - 0,0419 [delta]H, (1)
cia [g.sub.P]--Potsdamo sistemos sunkio pagreitis, ismatuotas Zemes
pavirsiaus taske; [[gamma].sup.0.sub.H]--Helmerto normaliojo sunkio
luako pagreitis ekvipotencialinio elipsoido pavirsiuje
[[gamma].sup.0.sub.H] = 978 030 (1 + 0,005 302[sin.sup.2]
[B.sub.42] - 0,000 007 [sin.sup.2]2[B.sub.42])mGal, (2)
[B.sub.42]--1942 m. koordinaciu sistemos geodezine platuma;
H--Zemes pavirsiaus tasko normalinis aukstis metrais.
4. Naujojo gravimetrinio tinklo matavimu duomenys
Gravimetrinio zemelapio tikslumui vertinti naudota naujojo
gravimetrinio tinklo duomenys. Naujasis gravimetrinis pagrindas
Lietuvoje pradetas kurti 1994 m. atlikus absoliuciuosius sunkio
pagreicio matavimus trijuose gravimetriniuose punktose--VILNIS, KLAIPEDA
ir PANEVEZYS (Makinen et al. 1995, 1996). Tai pirmieji absoliutieji
balistiniai matavimai Lietuvoje. Jie buvo pakartoti 2002 m. (Makinen,
Petroskevicius 2003). Matavimus atliko Jaakko Makinen (Suomijos
geodezijos institutas) balistiniu gravimetru JILAg-5. Matuojant
nustatytu absoliuciuju sunkio pagreicio reiksmiu paklaida--5 [micro]Gal.
Taigi Lietuvoje itvirtinta nauja sunkio sistema, atitinkanti sistemu
IGSN 71.
1998-2001 m. gravimetrais LaCoste and Romberg Lietuvoje sudarytas
pirmosios klases gravimetrinis tinklas. Tinklas jungia 49 punktus.
2007-2009 m. pirmosios klases tinklas sutankintas antrosios klases
tinklu, atliekant matavimus atomatiniais gravimetrais Scintrex CG-5
(Parseliunas et al. 2008; Birvydiene et al. 2009). Tinklo punktu
koordinates nustatytos GPS metodu remiantis nuolat veikianciu LitPOS
tinklu (Parseliunas 2008). Normaliniai auksuiai skaiciuoti taikant
Lietuvos teritorijos kvazigeoido modeli (Petroskevicius, Parseliunas
1995). Taigi siandien Lietuvos atraminis gravimetinis tinklas jungia 686
punktus, kuriose sunkio pagreicio vidutine kvadratine paklaida nevirsija
9 [micro]Gal (Birvydiene et al. 2009). Siu punktu sunkio pagreicio
reiksmes panaudojome gravimetrinio zemelapio tikslumui ivertinti.
5. Zemelapio tikslumo ivertinimas
Gravimetrinio zemelapio tikslumui ivertinti, naujo gravimetrinio
tinklo punktams apskaiciuotos 1942 m. sistemos koordinates. Jos naudotos
punktu padeciai zemelapyje nustatyti bei sunkio pagreicio reiksmems
pagal Bouguer anomalijas skaiciuoti. Bouguer anomaliju reiksmes
gravimetrinio tinklo punktuose nustatytos pagal izoanomales
interpoliavimo budu. Potsdamo sistemos sunkio pagreciui [g.sub.P] pagal
Bouguer anomalijas skaiciuoti taikyta formule (Petroskevicius 2004):
[g.sub.P] = ([g.sub.P] - [[gamma].sub.H] + [[gamma].sup.0.sub.H] -
0,308 6 H, cia ([g.sub.P] - [[gamma].sub.H]) = ([g.sub.P] -
[[gamma].sub.H]).sub.[delta]] + 0,0419 [delta]H--misrioji sunkio
anomalija laisvajame ore.
Sunkio pagreitis [g.sub.Pz], nustatytas Zemes pavirsiaus taske
(normalinis aukstis [H.sub.z]), redukuojamas i taska, kurio normalinis
aukstis H, pagal formule (Petroskevicius 2004):
[g.sub.P] = [g.sub.Pz] + dg. (4)
Jeigu [H.sub.z] > H, tai
dg = [[DELTA].sub.[gamma]]H] (h) - 2 * 0419 [delta]h, (5)
cia [[DELTA].sub.[gamma]H] (h)--aukscio Helmerto normaliajame
sunkio lauke pataisa:
[MATHEMATICAL EXPRESSION NOT REPRODUCIBLE IN ASCII.] (6)
Apskaiciuota sunkio reiksmiu, nustatytu pagal gravimetrini zemelapi
ir ismatuotu gravimetriniuose punktuose, skirtumai. Skirtumu reiksmiu
(Parseliunas 2008) kitimo ribos--nuo 10,743 mGal iki 17,755 mGal.
Skirtumu, isdestytu didejancia tvarka, grafikas parodytas 1 paveiksle.
[FIGURE 1 OMITTED]
Taikant gravimetriniuose punktose apskaiciuotas skirtumu reiksmes,
sudarytas skaitmeninis sunkio pagreiciuo skirtumu modelis, kurio grafine
israiska pateikta 2 paveiksle. Jame sunkio pagreicio skirtimai
pavaizduoti izolinijomis, isvestomis kas 0,5 mGal.
[FIGURE 2 OMITTED]
Pagal sudarytu skaitmenini sunkio pagreicio skirtumu modeli
nustatyta vidutine sunkio skirtumu reiksme--13,930 mGal, t. y. vidutinis
skirtumas tarp gravimetriniame zemelapyje taikytos sunkio sistemos ir
dabar priimtos sunkio sistemos. Eliminavus vidutine reiksme, skirtumai
svyruoja no -3,185 mGal iki +3,827 mGal. Pagal Beselio formule
apskaiciuota skirtumu vidutine kvadratine paklaida--0,714 mGal.
Atsizvelgiant i tai, kad sunkio pagreiciuo, ismatuoto gravimetriniuose
punktuose, vidutinus kvadratines paklaidos nevirsija 0,009 mGal., galima
daryti isvadu, kad sunkio pagreicio, nustatyto pagal gravimetrini
zemelapi, vidutine kvadratine paklaida yra 0,7 mGal.
Taikant gravimetriniuose punktuose apskaiciuotas skirtumu reiksmes
ir eliminavus vidtine skirtumu reiksme sudarytas skaitmeninis sunkio
pagreicio skirtumu modelis, kurio grafine israiska pateikta 3 pav. Jame
skirtumai pavaizdoti izolinijomis, isvestomis kas 0,5 mGal.
Analizuojant 3 pav. duomenis matyti, kad tam tikrose Lietuvos
teritorijos vietose gravimetrinis zemelapis turi sistemingasias
paklaidas. Pavyzdziui, centrineje Lietuvos dalyje isryskeja teigiamas
skirtumas, siekiantis 3 mGal, o pietvakarineje dalyje--neigiamas
skirtumas, siekiantis -3 mGal. Siu skirtumu anomaliju priezastims
nustatyti reiketu atlikti issamesnius tyrimus. Sudaryta skaitmenini
skirtumu modeli galima naudoti sunkio reiksmems, apskaiciuotoms pagal
zemelapi, patikslinti.
[FIGURE 3 OMITTED]
6. Isvados
1. Remiantis gravimetriniu matavimu, atliktu Lietuvos gravimetrinio
tinklo nulines, pirmosios ir antrosios klases punktuose, rezultatais,
nustatyta, kad sunkio pagreciuo, gaunamo pagal Lietuvos teritorijos
gravimetrini Bouguer anomaliju 1:200 000 mastelio zemelapi, vidtine
kvadratine paklaida yra 0,7 mGal.
2. Skirtumai tarp sunkio reiksmiu, nustatytu pagal gravimetrini
zemelapu ir gautu atlikus gravimetrinius matavimus, kinta nuo 10,74 mGal
iki 17,76 mGal. Sudarius skaitmeninu skirtumu modeli tampa akivaizdzios
(Birvydiene et al. 2009) sunkio pagreicio, nustatomo pagal gravimetrini
zemelapi, sistemingosios paklaidos, tad galima patikslinti sunkio
pagreicio reiksmes.
3. Nustatyta, kad vidutine skirtumo tarp zemelapyje taikytos
Potsdamo sunkio sistemos ir dabar taikomos IGSN 1971 sistemos,
apibreztos atlikus absoliuciuosis sunkio matavimus, reiksme yra 13,93
mGal.
4. Nustatyta, kad sunkio pagreicio, gaunamo pagal Lietuvos
teritorijos gravimetrini Bouguer anomaliju 1:200 000 mastelio zemelapi,
ir sunkio pagreicio, gauto valstybinio gravimetrinio tinklo punktuose,
skirtumai svyruoja no -3,185 mGal iki +3,827 mGal (eliminavus vidutine
skirtumu reiksme).
doi: 10.3846/gc.2010.03
Literatura
Birvydiene, R.; Parseliunas, E.; Petroskevicius, P.; Obuchovski,
R.; Slikas, D.; Viskontas, P. 2009. Lietuvos gravimetrinio tinklo
charakteristikos, Geodezija ir kartografija [Geodesy and Cartography]
35(4): 100-108. doi:10.3846/1392-1541.2009.35.131-136
Makinen, J.; Petroskevicius, P.; Kazakevicius, S.; Stepanoviene, J.
1995. Lietuvos valstybinio gravimetrinio nulines klases tinklo
sudarymas, Geodezija ir kartografija [Geodesy and Cartography] 22(2):
3-21.
Makinen, J.; Petroskevicius, P.; Sildvee, H.; Kaminskis, J. 1996.
Absolute-gravity measurements in Lithuania, Estonia, and Latvia in
1994-1995. Eropean Geodhysical Society, Annals Geophysicae 14(Spplement
I): C231.
Makinen, J.; Petroskevicius, P. 2003. Lietuvoje atliktu
absoliutiniu sunkio matavimu analize, Geodezija ir kartografija [Geodesy
and Cartography] 29(4): 99-105. ISSN 1392-1541.
Parseliunas, E. 2008. LitPOS--a service for precise positioning in
real time, in The 25th International Symposim on Atomation and Robotics in Constrction (ISARC 2008): Selected papers (Jne 26-29, 2008 Vilnis,
Lithania), 379-383. doi:10.3846/isarc.20080626.379
Parseliunas, E.; Petroskevicius, P.; Obuchovski, R. 2008. Analysis
of gravimetric observations made by Scintrex CG-5, in The 7th
International Conference "Environmental Engineering": Selected
papers (22-23 May 2008, Vilnius, Lithuania) 3: 1422-1428. ISBN 978-9955-28-265-5.
Parseliunas, E.; Petroskevicius, P. 2007. Qality of Lithuanian
National Gravimetric Network, Harita Dergisi 18: 388-392.
Petroskevicius, P. 1995. Gravimetrines medziagos Lietuvos
teritorijos geoidui nustatyti parengimas, Geodezija ir kartografija
[Geodesy and Cartography] 22(2): 30-44.
Petroskevicius, P.; Parseliunas, E. 1999. Lietuvos gravimetrinio
pagrindo tyrimas ir tobulinimas, Geodezija ir kartografija [Geodesy and
Cartography] 25(2): 73-82.
Petroskevicius, P. 2004. Gravitacijos lauko poveikis geodeziniams
matavimams. Vilnius: Technika. 290 p.
Petroskevicius, P.; Parseliunas, E. 1995. Lietuvos teritorijos
geoido skaiciavimas, Geodezija ir kartografija [Geodesy and Cartography]
22(2): 50-58.
Petroskevicius, P.; Parseliunas, E. 2003. Lietuvos atraminio
gravimetrinio tinklo statistika, Geodezija ir kartografija [Geodesy and
Cartography] 29(2): 31-39.
Petroskevicius, P.; Zakarevicius, A.; Parseliunas, E. 2005.
Premises for Lithuanian gravity and height systems adoption, in The 6th
International Conference "Environmental Engineering": Selected
papers (26-27 May 2005, Vilnius, Lithuania) 2: 985-992. ISBN
9986-05-851-1.
Razinskas, A. 1959. Gravimetrinio atramos tinklo sudarymo ir
islyginimo klausimu, Geofizika ir klimatologija 10(1): 5-27.
Sas-Uhrynowski, A.; Mroczek, S.; Sas, A.; Petroskevicius, P.;
Obchowski, R.; Rimkus, D. 2002. Establishment of Lithuanian national
gravimetric first order network, Geodezija ir kartografija [Geodesy and
Cartography] 28(3): 75-82.
Torge, W 1989. Gravimetry. Berlin; New York: de Gruyter. 465 p.
Rosita BIRVYDIENE. MSc, Geodetic Institte, Vilnius Gediminas
Technical University, Sauletekio al. 11, LT-10223 Vilnius, Lithuania. Ph
+370 5 2744 703, Fax +370 5 2744 705, e-mail:
[email protected]
MSc at VGT (2008). Research interests: geoinformation systems,
gravimetry.
Boleslovas KRIKSTAPONIS. Assoc. Prof., Dr. Dept of Geodesy and
Cadastre, Vilnius Gediminas Technical University, Sauletekio al. 11,
LT-10223 Vilnius, Lithuania Ph +370 5 2744 703, Fax +370 5 2744 705,
e-mail:
[email protected].
Research interests: calibration of geodetic instruments,
engineering geodesy.
Romuald OBUCHOVSKI. Dr. Geodetic Institute, Vilnius Gediminas
Technical University, Sauletekio al. 11, LT-10223 Vilnius, Lithuania, Ph
+370 5 2744 703, Fax +370 5 2744 705, e-mail:
[email protected]. Doctor at VGT (2005).
Research interests: graphs theory in geodesy, adjstment of geodetic
networks, geoinformation systems, establishment of geodetic and
gravimetric networks.
Eimuntas PARSELIUNAS. Assoc. Prof., Dr. Dept of Geodesy and
Cadastre, Vilnius Gediminas Technical University, Sauletekio al. 11,
LT-10223 Vilnius, Lithuania Ph +370 5 2744 703, Fax +370 5 2744 705,
e-mail:
[email protected].
Doctor (1992). Athor of two teaching books and more than 50
scientific papers. Participated in many intern conferences.
Research interests: graphs theory in geodesy, adjstment of geodetic
networks, geoinformation systems, establishment of geodetic and
gravimetric networks.
Petras PETROSKEVICIUS. Doctor Habil, Professor. Dept of Geodesy and
Cadastre. Vilnius Gediminas Technical University. Sauletekio al. 11,
LT-10223 Vilnius, Lithuania .Ph +370 5 2744 703, Fax +370 5 2744 705,
e-mail:
[email protected].
Doctor Habil at VGTU (2000). Author of monography and more than 120
scientific papers.
Research interests: satellite movement theory, research on the
Earth's gravity field, establishment of geodetic and gravimetric
networks.
Dominykas SLIKAS. MSc, Dept of Geodesy and Cadastre. Vilnius
Gediminas Technical University. Sauletekio al. 11, LT-10223 Vilnius,
Lithuania. Ph +370 5 2744 703, Fax +370 5 2744 705, e-mail:
[email protected] MSc at VGT (2007).
Research interests: calibration of geodetic instrments, engineering
geodesy.
Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Geodezijos institutas,
Sauletekio al. 11, LT-10223 Vilnius, Lietuva
El. pastas
[email protected]
Iteikta 2009 10 27; priimta 2010 01 05