Entertainment as a form of communication: concepts and social functions/Pramogos kaip komunikacijos forma: samprata ir socialines funkcijos.

Pruskus, Valdas

Ivadas

Pramogos--vienas is patraukliausiu zmogui dalyku. Jos leidzia ne tik atsipalaiduoti, pailseti, bet ir persikelti i kita realybe--pramogu realybe, kurioje galioja savi desniai, kur visi sunkumai pasirodo ne tokie jau neiveikiami, o pats individas reiksmingas ir svarbus to reginio dalyvis, turintis galimybe ne tik ji stebeti, bet ir dalyvauti bei priimti sprendimus.

Domejimasis pramogomis pasaulyje nuolat auga. Vis dazniau i pramogas imama ziureti ir kaip i viena is svarbiausiu gyvenimo kokybe nusakanciu rodikliu. Todel nenuostabu, kad sparciai auga pramogu industrija, ypac issivysciusiose salyse. Ji uzima vis didesne dali salies ekonomikoje, itraukdama zenklius darbuotoju srautus. 2007 m. JAV pramogu industrijoje dirbo 2% visu salies dirbanciuju asmenu, ji uzeme 4,2% viso verslo, o 2010 m.--jau 2,7% dirbanciuju asmenu ir sudare 4,8% viso verslo. Daugelyje issivysciusiu saliu pramogu industrija vidutiniskai sukuria nuo 2% iki 5% bendrojo vidaus produkto (BVP) (Lietuvos kurybines ir kulturines industrijos 2008: 49-52).

Daugelis ekonomistu pripazista, kad pramogu verslas yra svarbi varancioji jega pasaulio ekonomikoje (Braynt 1999: 9). Tai skatina rimtai ziureti i "nerimtas pramogas"- organizuojami seminarai, konferencijos, kursai ir kt. Pasitelkus naujas informacines technologijas, kuriami vis nauji pramogu produktai ir pirmiausia vaizdo zaidimai. Placiu mastu organizuojamos ju pristatymo vartotojui kampanijos.

Pleciasi ir pramogu teikimo priemoniu ratas. Nepaisant to, pirmasias vietas stabiliai uzima internetas ir televizija (Kacerauskas 2008: 18-25). Pramogos internetu JAV 18-34 m. amziaus grupeje per 2 metus (2008-2010 m.) isaugo nuo 27 iki 42%, 18-54 m. amziaus grupeje TV pramogines laidas ziuri 58% amerikieciu.

Vis didesnio demesio susilaukia ir socialiniai tinklai. 73% 18-24 m. amziaus amerikieciu ir 61% britu socialinius tinklus laiko svarbia pramogu forma. Puse 35-49 m. amziaus amerikieciu ir 56% britu socialinius tinklus laiko patrauklia pramogu forma (Study Reveals Shift as Social Networks become "Social Entertainment" http://www. Edelman. Com/ news /Shop One.asp?ID-247).

Nors pramogu industrija ypac sparciai pletojasi, taciau rimti sisteminiai pramogu fenomeno tyrinejimai, siekiant issiaiskinti jo prigimti, pramogaujanciuju motyvacija ir poveiki individui, pradeti palyginti neseniai--XX a. astuntajame desimtmetyje.

Is dalies tai galima paaiskinti. Esme ta, kad pats pramogu objektas ivairiu tyreju yra skirtingai suprantamas. Sunku nubrezti riba, kur pramoga prasideda ir kur baigiasi. Be to, pastangas konceptualiai apmastyti pramogu fenomena nulemia turimos informacijos kiekis ir edukacijos lygis, taip pat socialinis, etninis ir kulturinis kontekstas--skirtingu kulturu ir etniniu grupiu atstovai skirtingai suvokia ir vertina pramogas.

Todel nenuostabu, kad tyreju zvilgsnis pirmiausia krypsta i placiausiai vartojamas pramogas, ju pateikima televizijoje ir medi-jose (Hartley 1999, 2008; Emmanuel 1995) bei pramogu itakos ekonomikai ir individu gyvenimui analize (Wolf 2003).

Sistemingai pramogos pradetos tyrineti JAV XX a. astuntajame desimtmetyje (Dolf Zillman, Jening Bryant, Peter Verderer, Deci Ryan ir kt.), kiek veliau ir Europoje (Boschat, Hoffman-Riem 1994; Maconi 1998). Tyrejai pramogas suvoke kaip viena is svarbiu komunikacijos formu. Todel akademines pramogu studijos tapo svariu issukiu komunikacijos teorijai ir praktikai (Bryant 2000).

Didziausio tyreju demesio susilauke mediju ir ziniasklaidos teikiami pramogu produktai, ju pateikimas ir poveikis individu pasirinkimui ir visuomenei. Empiriniai tyrimai padejo geriau suvokti pramogas, ju paplitima ir pramogaujanciuju prioritetus. Taciau dar labai pasigendama pramogu teorinio konceptualaus apmastymo ir ju funkcionavimo ypatumo izvalgu.

Lietuvoje pramogos ligi siol taip pat menkai tyrinetos. Daugelis skelbtu sia tema tekstu yra informacinio, konstatuojamojo, aprasomojo pobudzio. Pasigendama gilesniu pramogu fenomeno prigimties, jo funkcionavimo ypatumu ir socialiniu funkciju atskleidimo. Sio straipsnio tikslas ir bus bent is dalies uzpildyti minetaja spraga.

Pramogu samprata: aiskinimu ivairove

Pastaruoju metu pramogos yra susilaukusios filosofu, psichologu, sociologu ir kulturologu demesio. Kiekvienas is minetuju mokslu atstovu pramogas vertina ir suvokia pagal savo mokslo srityje taikomus metodus. Todel nenuostabu, kad nera bendros ir visiems priimtinos pramogu apibrezties.

Psichologams pramoga--tai zmogaus poreikis atsipalaiduoti imantis kitokios veiklos, kuri suteiktu dziaugsmo ir sumazintu itampa. Sociologams--tai tam tikroms socialinems grupems budinga laisvalaikio praleidimo forma. Todel jie linke aiskintis, kas yra pramoga, koks yra jos patrauklumas ir priimtinumas konkrecioms socialinems grupems. Kulturologams--tai kulturineje bendruomeneje egzistuojancios zmoniu laisvalaikio praleidimo formos ir budai, kuriais ji identifikuoja save ir sitaip issiskiria is kitu bendruomeniu.

Nepaisant to, visi tyrejai sutaria, kad pramogos--tai pasilinksminimo ir emocinio atsipalaidavimo forma, suteikianti galimybe maloniai praleisti laika, patirti geru emociju ir pojuciu. Kitaip tariant, pramogu paskirtis--individo fizine, emocine ir intelektualine rekreacija. Vienas is svarbiausiu rekreacines pramogines veiklos uzdaviniu--pakelti bendraji zmogaus tonusa, kurti gera, dziaugsminga nuotaika. Nustatyta, kad emocine reakcija i tai, kas linksma, juokinga, sumazina nervine itampa ir nuovargi. Be to, nuotaikingas pramoginis renginys sukuria dziaugsmo pojuti, sustiprina optimistini poziuri i gyvenima, skatina pozityvu mastyma (Vorderer 2003, 2006).

Pramogaudamas zmogus (ar grupe zmoniu) patenkina savo dvasinius poreikius, turi galimybe ivertinti ir kartu koreguoti bei lavinti savo komunikacinius gebejimus ir kompetencijas, suvokti savo vieta ir vaidmeni ivairiu socialiniu tinklu kontekste. Pramogos nera vienaruses ir vienaplanes, ju ivairove individa kartais ir stebina, ir pribloskia, ypac atsirandancios naujos ju rusys bei formos, keliancios jam nemenkus issukius. Akivaizdu ir tai, kad ivairios etines ir kulturines bendrijos skirtingai supranta pramogas ir elgiasi ju atzvilgiu. Tad kyla klausimas--kas yra pramogos, kokia ju prigimtis ir kas skatina zmones pramogauti?

Daugelis tyreju (Emannuel 1995; Vorderer 2000) nurodo, kad pramogos--tai daugialypis fenomenas. Jis veikia musu prota, nuteikdamas aktyviai dalyvauti pramoginiame veiksme. Taip pat veikia atminti, versdamas prisiimti seniai uzmirstus dalykus ir atgaivinti sena patirti, sukelia prisiminimus ir zadina asociacijas (Verderer 2000). Sis fenomenas pritraukia musu demesi, vercia mus, kad butume akyli, demesingi aplinkiniams ir lankstus, gebantys greitai prisitaikyti prie pakitusios situacijos ir i ja isigyventi, butume pasiruose netiketumams--patirti tai, ko dar nesame patyre.

Tokiu budu pramogos tampa patraukliu ir kartu paslaptingu reiskiniu, zavinciu ir traukianciu zmones. Atsakymo i klausima kodel--paprasto ir visiems priimtino--nera. Labiausiai paplite yra keli skirtingomis teorinemis prielaidomis paremti aiskinimai. Pirmoji preilaida: imlumo pramogoms priezasciu reikia ieskoti zmogaus biologijoje. Pramoginis aktyvumas gludi paciame zmoguje. Zmogus turi auksto ir zemo lygio receptorius (jaudiklius), kurie leidzia pajusti skirtingo lygio pramogas ir atitinkamai i jas reaguoti (Zukerma Marvin). Paveikti zmogaus juslinius receptorius gali ivairus aplinkos veiksniai, ir ne tik paveikti, bet ir nulemti individo pasirinkimus konkreciu pramogu atzvilgiu. Butent tuo ir uzsiima ziniasklaida, siulydama i juslinius receptorius orientuotus tam tikrus pramogu kompleksus (Weihart 2006).

Antroji prielaida: imlumo pramogoms priezasciu reikia ieskoti zmogaus psichologijoje. Zmogus nuolat siekia pasitenkinimo, ir tai skatina ji ieskoti vis nauju malonumo potyriu formu. Pramogos kaip tik ir tampa tokia forma. Isitraukdamas i pramogine veikla zmogus jauciasi laimingas, o pati veikla jam maloni, patraukli ir zavinti. Todel nesinori iseiti is sitos veiklos, nebent i veikla, kuri suteiks dar didesnio malonumo. Tokiu budu zmoguje yra igimtas polinkis malonintis. Butent jis ir daro zmogu imlu pramogoms, kurios teikia malonumus jo regai, juslei ir vaizduotei. Aktyviai dalyvaudamas pramogose zmogus patiria savotiska katarsi. "Pramogos--tai dvasinis katarsis" (Weihart 2006: 23).

Trecioji prielaida: imlumo pramogoms priezasciu reikia ieskoti zmogaus socializacijoje. Zmogus evoliucionuoja, kartu kinta ir jo emociniai bei pazintiniai gebejimai. Mes nuolat ugdome savo gebejimus, kurie padeda mums adaptuotis prie aplinkos. Pramogos, zaidimai kaip tik ir padeda daug sekmingiau tai daryti.

Pramogos padeda geriau adaptuoti jau turima ir gauta nauja informacija, padaryti ja prieinamesne ir veiksmingesne, isplecia zmogaus gebejimu rata, skatina ugdytis gyvenimui siuolaikiniame pasaulyje reikalingas kompetencijas. Tai paaiskina, kodel vis daugiau zmoniu pasineria i zaidimus, pramogas, kuriuose jie isbando save, ismoksta nauju dalyku, lavina igudzius, gauna informacija, kuri reikalinga ir realiame gyvenime (Bryant, Cantor 2003). Pramogos padeda zmogui geriau pasijusti siuolaikiniame pasaulyje, suprasti ji ir jame isigyventi. Per pramogas ateina ir gilesnis tikroves bei jos reiskiniu supratimas, nes pramogos--neatsiejama jos dalis. Taigi, pramogos pasitarnauja sekmingesnei individo socializacijai ir integracijai i visuomene.

Dalyvauti pramogose individa skatina ir medijos bei ziniasklaida, pateikdamos visa puokste pramogu. Vartotojiskoje visuomeneje dalyvavimas pramogose tampa individa ipareigojanciu dalyku, nes to reikalauja vyraujantis elgesio standartas, tapes iprasta norma. Todel pramogu pasirinkimas vartotojiskoje visuomeneje neretai is laisvo tampa priverstinai pasirenkamas. Tam, kad individas galetu visaverciai dalyvauti pramogose, butini trys dalykai--kompetencija (competention), autonomija (autonomy) ir bendryste (community) (Bryant, Vorderer 2006: 75-76).

Kompetencija--individas turi buti tinkamai pasirenges ir gebantis dalyvauti pramogose, atitikti ju keliamus reikalavimus. Autonomiskumas (asmens), autonomija--individui turi buti sudaryta galimybe laisvai rinktis pramoga, nepatiriant spaudimo is salies. Bendryste (susietumas)--individas turi jausti ne tik is dalyvavimo pramogoje gauta pasitenkinima, bet ir pajusti rysi su kitais zmonemis ir sitaip sustiprinti pasitenkinima. Butent bendrumo su kitais jausmas sustiprina ir malonuma, ir solidarumo pojuti.

Tik esant minetiems trims dalykams galimas visavertis pramogavimas, o pramoga igyja socialine verte. Mediju ir ziniasklaidos vaidmuo cia itin didelis. Juk pramogoms vertinguma suteikia medijos, siulydamos vienas ar kitas pramogas, tuo darydamos itaka individui jas renkantis. Kartu didele itaka jos turi ir individo kompetenciju ugdymui (-si). Demonstruodamos pramogu produktus, medi-jos skatina domejimasi ir nora dalyvauti pramoginiuose renginiuose. Sitaip ugdo individu imluma pramogai. Medijose (TV) pateikiamos pramogos reikalauja is individu tam tikru gebejimu--atsirinkti programas, jas irasyti, naudotis vaizdo ir teksto irasymo technika ir kt.). Ypac placiu kompetenciju reikalauja vaizdo ir garso zaidimai (atsirinkti zaidimus, ieiti i tinkla, iseiti is jo, rupestingai ivertinti situacija, priimti sprendimus ir kt. (Zilllman, Vorderer 2000). Tokiu budu medijos ne tik supazindina su naujomis technologijomis, bet ir skatina jas isisavinti, nes be ju pramogavimas vaizdo (virtualioje) erdveje tampa neimanomas. Tad galima tarti, kad pramogos tampa svarbiu ne tik individo emocini, vizualini, bet ir intelektualini bei technologini akirati plecianciu veiksniu.

Kita vertus, uzpildydamos individo laisvalaiki, pramogos daro itaka asmenybei, jos socialiniam aktyvumui bei produktyvumui--zmogus, patyres pramogos dziaugsma, atkuria save kaip darbo vieneta, relaksuoja ir pasirengia naujam darbui. Taigi pramogos atlieka ir svarbias socialines funkcijas.

Pramogu socialines funkcijos

Salygiskai galima butu isskirti penkias pramogu funkcijas: 1) rekreacine; 2) pazintine; 3) ugdomoji (lavinamoji); 4) komunikatyvine; 5) reprezentacine (salies ivaizdzio kurimo).

Rekreacine funkcija. Visu pramogu paskirtis--padeti zmogui atsipalaiduoti po sunkiu darbu, uzmirsti rupescius ir bent trumpam pabuvoti pasaulyje, kur nera itampos, rupesciu, kur nereikia niekur skubeti ir baimintis, kad paveluosi. Nors ir siame pramogu pasaulyje egzistuoja savo taisykles ir elgesio standartai, taciau priimame juos su malonumu, nes jie nesusieja musu jokiais isipareigojimais ir atsakomybe. Turbut zmogus nieko nera linkes taip sunkiai prisiimti, kaip atsakomybes. Tad nenuostabu, kad, pasitaikius progai, stengiasi jos isvengti. Pramogos bent laikinai nuima nuo zmogaus peciu sia atsakomybes nasta. Zmogus pasijunta laisvas ir galis elgtis kaip panorejes, neprisiimdamas jokiu isipareigojimu. Tokiu budu atsipalaiduoti, pailseti, atkurti prarasta dvasine ir fizine pusiausvyra. Todel nenuostabu, kad zmones traukia tokios pramogos, kurios yra neiprastos, keistos, menkai zinomos, siek tiek paslaptingos ir rizikingos, nes nuo to jos tampa dar patrauklesnes. Butent jos sudaro salygas darbo jegos fizinei ir emocinei rekreacijai. Kartu jos labiausiai isreiskia ir pramogu rekreacine dvasia.

Pazintine funkcija. Kiekviena pramoga daugeliui zmoniu yra naujas, nepatirtas nuotykis. Dalyvaudami ivairiose pramoginiuose renginiuose zmones turi galimybe pasinerti i nauja, jiems menkai zinoma pasauli ir artimiau susipazinti su jo "gyventojais" ir cia galiojanciais elgesio standartais. Kitaip tariant, pazinti tai, ka lig siol net neitare egzistuojant. Sitaip praplesti ir savo pazinimo akirati. Taciau sis pazinimas yra savotiskas. Esme ta, kad pramogu pazintine funkcija reiskiasi kitaip nei moksle. Pramogu srityje svarbiausia--jausmai, emocionalus isgyvenimas naujos patirties, kuria kartais sunku ivardyti ir isreiksti zodziais. Taciau neabejotina viena--tai kazkas naujo, ligi siol nepatirto ir smagaus, ka noretum patirti dar ir dar karta. Tuo tarpu mokslinio pazinimo srityje vyrauja protas. Cia gauta nauja informacija siekiama isreiksti savokomis ir ivertinti esamo pazinimo lygio kontekste.

Be to, pramogos nereikalauja isankstinio pasirengimo, nors kartais supazindina su visai neregetais dalykais. I jas tiesiog ateinama. Taciau, jums atejus, jos pamazu ir nepastebimai jus itraukia, prikausto demesi, ir atrodo keista, kodel ligi siol cia nesilankyta. Tai, ka suzinome pramoginiu renginiu metu, kartais stebina, kartais glumina, bet visada paseja vilti cia vel ir vel sugrizti. Kodel? Sunku isreiksti zodziais, bet sirdies gilumoje jauti ta potraukio galia, pries kuria sunku atsispirti.

Ugdomoji funkcija. Dalyvaudamas ivairiuose pramoginiuose renginuose, individas patiria dideli emocini pramogu aplinkos spaudima ir netiketa patirti, kuri gerokai veikia jo vertybines nuostatas, poziuri ir nusistatymus vieno ar kito reiskinio atzvilgiu. Toji igyta patirtis ugdo tolerancija, lavina charakteri ir bendrazmogiskasias savybes. Taip pat ir naujus igudzius, kuriu pradmenis zmogus igyja dalyvaudamas ivairiuose zaidimuose. Tokiu budu pramogos tampa svarbiu ne tik jo asmenybes vertybiniu orientaciju formuotoju ir ugdytoju, bet ir tam tikru kompetenciju bei informacijos teikeju. Tad nenuostabu, kad atlikti tyrimai rodo, jog, daugelio apklaustu jaunuoliu teigimu, pramogu renginiai jiems turi kur kas didesni ugdomaji poveiki nei mokykla, tevai ar draugai. Ypac tos pramogos, kurios susijusios su kompiuteriniais zaidimais (Wolf 2003: 36-40).

Komunikatyvine funkcija. Nors pramogos gali buti tiek individualios, tiek kolektyvines, taciau abiem atvejais joms yra budingas bendravimas. Netgi asmuo, uzsiimantis individualiomis pramogomis (pvz., tenkindamas poreiki keliauti), neisvengiamai savo kelyje sutinka zmoniu, su kuriais tenka bendrauti. Zaisdamas kompiuterinius zaidimus, virtualiojoje erdveje bendrauja su tariamais priesais, siekdamas juos iveikti.

Kur kas didesnes komunikacijos galimybes atsiveria dalyvaujant pramogose, kurios sutraukia daugybe ivairaus amziaus, profesiju, socialines padeties zmoniu. Visus juos vienija siekis patirti pramogos dvasia, atsipalaiduoti, uzmirsti kasdienybes rupescius ir problemas. Butent sis siekis ir sutelkia zmones, daro juos reginio bendradalyviais. Reginio metu isreikstos emocijos visada yra orientuotos ne i nebylia mase, bet i salia esancius tokius pat reginio dalyvius. Tokiu budu reginys tampa prielaida uzmegzti rysi, kuris pereina i bendravima. Reginio vertinimas, santykio su juo issakymas gilina bendravimo rysius tarp zmoniu, juos suartina. Vienos idejos, siekio pagauti jie tampa stiprus, drasus ir nenugalimi. Pramogu verslas, sitaip telkdamas zmones ir tapdamas ju bendravimo skatuliu, ugdo visuomeneje solidarumo jausma, be kurio pilietines visuomenes tapsmas yra sunkiai isivaizduojamas.

Reprezentacine funkcija. Pramogu gausa savaip liudija apie gyvenima salyje, zmones, ju charakteri, gyvenimo buda ir polinkius. Taip pat apie palankios aplinkos buvima emociskai ir fiziskai susigrazinti prarastas darbo jegas. Kita vertus, rodo imluma naujoms technologijoms, kurios yra neatsiejama siuolaikiniu pramogu dalis (pvz., kompiuteriniai vaizdo zaidimai). Prasta iranga ir menkas profesinis pramogu verslo organizatoriu pasirengimas palieka prasta ispudi atvykstantiems turistams, formuoja atsilikusios salies ivaizdi. Ir priesingai. Taigi pramogu ivairoves buvimas, ju organizavimo ir technologinis lygis ne tik reprezentuoja sali, bet ir kuria jos ivaizdi.

Kaip matyti, atlikdamos minetasias funkcijas, pramogos vaidina svarbu vaidmeni visuomenes gyvenime. Todel nenuostabu, kad pramogu verslo pletotei skiriamas vis didesnis demesys, o pats sis verslas tampa vis pajamingesnis. 1995 m. pramogu verslas pasaulyje uzdirbo 1 trln. doleriu, 1999 m.--1,3 trln. doleriu (Bryant 2000: 9), o 2010 m.--jau 2,1 trln. doleriu. 2010 m. lietuviai pramogoms isleido 676 mln. Lt. (www.marketnews.lt/). Tai rodo, kad pramogos gali ne tik linksminti, bet ir padeti uzdirbti didelius pinigus.

Kita vertus, didejantis visuomenes pilieciu demesys pramogoms rodo augancia orientacija i postmaterialines vertybes, kurios sietinos su didesnio komforto, ekologinio saugumo ir asmens saviraiskos galimybiu siekiais, su asmens rekreacijai ir pramogoms keliamais reikalavimais.

Paciame pramogu versle taip pat vyksta tam tikri pokyciai. Pastebimai vis labiau ryskeja pramogu verslo pastangos ne tik tenkinti visuomeneje egzistuojancius nepatenkintus poreikius (taip pat ir poreiki pramogoms), bet ir siulyti visuomenei vis naujas, neretai labai rafinuotas, orentuotas i zemiausius zmogaus instinktus pramogas. Pasitelkus naujausias pramogu rinkodaros technologijas, zmogus vis labiau itraukiamas i pramogu karusele ir ilgainiui tampa nuo jos priklausomas. Formuojasi priklausomybes nuo pramogu sindromas, maitinamas ir uoliai palaikomas vartotojiskoje visuomeneje placiai issisaknijusiu nuostatu, kurias ir skelbia verslas: "Vartotojas visada teisus. Jei turi poreiki, mes ji patenkinsime".

Taigi iskylancia problema galima suformuluoti taip: ar leisti pramogu industrijai laisvai siulyti pramogas, salia iprastiniu, taip pat ir tas, kurios is esmes svetimos individo prigimciai, veikia ji destruktyviai, pateikdamos iskreipta tikroves ir vertybiu vaizda? Ar tam tikros valstybes istitucijos turetu grieztai kontroliuoti pramogu versla, atlikdamos jos teikiamu visuomenei pramogu audita (ir netgi atranka) ir tuo varzyti verslo teise--tenkinti nepatenkinta visuomeneje individu poreiki pramogoms, o piliecio (vartotojo) teise--tureti pasirinkimo laisve ir savarankiskai rinktis pramogas. Vienareiksmio atsakymo nera. I si klausima atsakinejame sau kasdien. Ir kiekvienas atsakome savaip, budami totalineje vartotojiskos visuomenes siulomu pramogu apsuptyje.

Isvados

Pramogos yra svarbi komunikacijos forma, sudaranti palankias individu bendravimo ir ju socializacijos salygas. Jos paliecia prota, nuteikdamos mus aktyviai dalyvauti pramoginiame veiksme, paveikia atminti, skatindamos prisiminti seniai uzmirstus dalykus ir atgaivinti sena patirti, vercia buti demesingus ir lankscius, gebancius greitai prisitaikyti prie pakitusios situacijos ir buti pasiruosus netiketumams--patirti tai, ko dar nesame patyre. Visi zmones daugiau ar maziau yra imlus pramogoms. Visiems priimtino atsakymo i klausima kodel--nera. Labiausiai paplite trejopo tipo atsakymai, kurie remiasi skirtingomis teorinemis prielaidomis--biologinis (imlumo priezasciu ieskoma zmogaus biologijoje), psichologinis (imlumo priezasciu ieskoma zmogaus psichologijos ypatumuose) ir sociologinis (priezasciu ieskoma socialineje aplinkoje).

Nepaisant skirtingu imlumo pramogoms aiskinimu, sutariama, jog tam, kad individas galetu visaverciai dalyvauti pramogoje, butina kompetencija (tam tikru gebejimu ir igudziu, reikalingu dalyvaujant pramogoje, buvimas), autonomija (laisvai rinktis pramoga galimybes buvimas) ir emocine bendryste (susietumas) (emocinio rysio su kitais dalyvaujanciais pramogoje buvimas, stiprinantis malonumo ir solidarumo pojuti). Tik tokiu atveju pramoga igyja ne tik individualia, bet ir socialine verte.

Pramogos nera stabilus fenomenas, jos nuolat kinta, ivaireja, atsiliepdamos i vis naujus individu poreikius. Nera ir visiems priimtinos pramogu klasifikacijos, kadangi jos gali buti klasifikuojamos pagal savus kriterijus, kurie visada yra subjektyvus ir salyginiai.

Pramogos yra ne tik svarbi individo darbo jegos ir dvasines relaksacijos priemone. Jos taip pat telkia zmones, ugdo bei formuoja ju estetini ir kulturini skoni. Taigi atlieka ir svarbias socialines funkcijas.

Kita vertus, pramogos vartotojiskoje visuomeneje yra laisvai teikiamos rinkoje, kur galioja paklausos ir pasiulos principai. Tarp daugelio pramogu esama ir tokiu, kurios orientuotos i zemiausius zmogaus instinktus, nepasitarnauja individo fizinei, emocinei ir intelektualinei relaksacijai, komunikaciniu gebejimu ir socialiniu kompetenciju ugdymui (-si), taciau sudaro salygas pramogu verslui pasipelnyti. Todel visada buvo, yra ir bus pagunda kontroliuoti pramogas. Taciau, kaip rodo patirtis, ne viena kontroles praktika nepasitvirtino. Tad belieka pasikliauti ziurovo skoniu, samoningumu ir atsakingumu renkantis pramogas.

Literatura

Bryant, J. 2000. Psychology of entertainment. London and New York: Routladge.

Bryant, J.; Cantor, J. (Eds.). 2003. Communication and emotion. London and New York: Routladge.

Bryant, J.; Vorderer, P. 2006. Psychology of entertainment. London and New York: Routladge.

Emmanuel, E. J. 1995. Action and idea: the roots of entertainment. Dubaque. J. A. Kendall/Hunt Publishing Company.

Hartley, J. 1999. Uses of television. London and New York: Routladge.

Hartley, J. 2008. Television truths. London and New York: Routladge. http://dx.doi.org/10.1002/9780470694183

Kacerauskas, T. 2008. "Gyvenimas siapus ir anapus ekrano", Filosofija. Sociologija 19(1): 18-25.

Lietuvos kurybines ir kulturines industrijos. Galimybiu studija. Vilnius, 2008.

Study Reveals Shift as Social Networks become "Social Entertainment" http://www. Edelman. Com/ news /Shop One.asp?ID-247

Vorderer, P. 2000. Media entertainment. The psychology of its appeal (Lea's communication series). London and New York: Routladge.

Vorderer, P. 2003. Entertainment theory. Routladge.

Weihart, L. 2006. Entertainment. Real jobs. Real people. Real experience. New York: Career FAQs Pty Ltd.

Wolf, M. J. 2003. The Entertainment economy. How mega-media forces are transformating our lives. New York: Times Books.

Zillman, D.; Vorderer, P. 2000. Media entertainment. The psychology of its appeal. Mahwah. New York: Lawrence Eribaum Associates.

Lietuviai pramogoms skiria 676 mln. Lt. Prieiga per interneta: www.marketnews.lt/

Valdas Pruskus

Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Filosofijos ir politologijos katedra, Sauletekio al. 11, LT-10223 Vilnius, Lietuva El. pastas [email protected]