Development of sustainable recreation and tourism as a way of promoting alternative urban mobility/Darnios rekreacijos ir turizimo pletra--alternatyvaus mobilumo mieste skatinimo budas.

Stauskis, Gintaras

Ivadas

Siekiant gerinti siuolaikiniu miestu gyvenimo kokybe vis svarbesnis tampa ju pletros socialiniu pasekmiu analizavimas ir vertinimas. Pletros sprendiniu sukeliamas poveikis miesto gyventoju sveikatai yra vienas svarbiausiu siuolaikinio miesto gyvenimo kokybes veiksniu. Miestieciu sveikatos lygi labiausiai nulemia ju gyvenimo budas ir ju gyvenamosios aplinkos kokybe (iki 90 % poveikio), o institucines formaliosios sveikatos apsaugos sistemos poveikis yra salygiskai nedidelis (tik apie 10 %) (Proceedings ... 2004) . Gyventoju sveikatos rezultatai Lietuvoje ir Vilniaus mieste yra itin prasti: pagal vidutines tiketinos gyvenimo trukmes, kudikiu mirtingumo ir kitus dinaminius sveikatos prieziuros rezultatu rodiklius Lietuva yra paskutinese Europos Sajungos valstybiu gretose, nors institucines sveikatos prieziuros resursu (gydymo pastatu ploto, lovu skaiciaus) apimtimis dvigubai lenkiame Europos Sajungos valstybiu vidurki (Network for Future ... 2004-2006).

Ypac dideli poveiki gyventoju sveikatai turi ju fizinis mobilumas, kuris siuolaikiniame mieste del vis labiau isigalincio susisiekimo automobiliais tapo itin mazas. Politiniu ir ekonominiu virsmu pasekme tapes didziulis automobilizacijos lygio augimas paveike susisiekimo budu pasiskirstyma pesciuju, dviratininku ir viesojo susisiekimo nenaudai, kartu sumazejo ir taip menkos galimybes didinti miesto gyventoju fizini judruma. Renkantis judejimo budus daug lemia per ilga laika susiformavusios bendruomenes tradicijos, esama miesto gamtine aplinka, ekonominiai ir kiti veiksniai. Del sparcios automobilizacijos keiciasi ir miesto aplinka, kur vis daugiau erdviu atiduodama automobiliu eismui, jiems stoveti, priziureti. Paradoksalu, taciau miesto centre isplestos automobiliu eismo arterijos ir papildomi automobiliu stovejimo plotai pritraukia papildomus automobiliu srautus, o problema islieka ir tampa dar didesne. Tokie miesto aplinkos polyciai veikia ir gyventoju pasirenkamas laisvalaikio praleidimo formas.

Darnios miesto ir priemiescio rekreacijos sistema ir jos mobilumo veiksniai, pletojantys gyventoju salyti su gamtine ir kulturine aplinka, issaugantys miesto viesasias erdves ir skatinantys pesciuju srautus, suteikiantys pusiausvyra susisiekimo budu visumai ir pagerinantys siuolaikinio miesto gyventoju gyvenimo kokybe, yra sio tyrimo objektas. Tyrimas paremtas Vilniaus miesto pavyzdziu.

Si tyrima autorius atliko dalyvaudamas Europos Sajungos mokslo projekte (Sustainable Tourism ... 2006-2008), kuriame buvo isanalizuotos darnios rekreacijos pletros Vilniaus mieste problemos, parengta darnios rekreacijos pletros koncepcija ir parengti praktiniai planavimo pasiulymai. Tyrimo eiga ir metodai buvo aptarti su projekto konsorciumo dalyviais, o rezultatai pristatyti keleto tarptautiniu konferenciju metu.

1. Problema

Darnios rekreacijos pletros mieste klausimai yra neatsiejamai susije su judejimo galimybiu planavimu miesto pletros procesuose. Tyrimai rodo, kad nors bendras Vilniaus miesto gyventoju mobilumas 1993-2004 m. padidejo 26 %, gyventoju mobilumas pesciomis ir dviraciais atitinkamai sumazejo 28 % ir 40 % (Juskevicius, Valeika 2007: 62). Tai vyko del daugelio priezasciu, o viena svarbiausiu is ju yra isauges mobilumas lengvaisiais automobiliais.

Analizuojant susisiekimo budu kaita Vilniuje per beveik tris pastaruosius desimtmecius reikia realiai ir objektyviai ivertinti siai kaitai itaka dariusius veiksnius. Matyt, kad svarbiausias is ju--neregetas, net 2,8 karto isauges automobiliu skaicius--nuo 191 automobiliu 1 000 gy ventoju 1995 m. iki 513 automobiliu 2007aisiais m. (Vilniaus miesto savivaldybes ... 2006: 4.3.4 skyrius).

Susisiekimo budu kaitos tyrimas per beveik tris pastaruosius desimtmecius rodo (Vilniaus miesto savivaldybes ... 2006) nuolat mazejancia viesojo susisiekimo dali bendrame keleiviu sraute--per tiriama laikotarpi sumazejo 29,1 %. Per si laikotarpi 20,2 % taip pat sumazejo santykine pesciuju ir dviratininku dalis Vilniaus mieste (1 lentele). Santykines automobiliu dalis didejo mazejant viesojo susisiekimo ir pesciuju bei dviratininku daliai. Labai panasios tendencijos vyravo ir musu kaimyniniuose krastuose. Stai Rygoje per 1994-2006 m. laikotarpi automobiliu skaicius isaugo du kartus, o viesojo susisiekimo dalis sumazejo (Rygos ... 2002).

Susisiekimo budu pasiskirstymo Europos miestuose palyginimas rodo keleta idomiu desningumu (2 lentele). Pirmiausia, Vilnius kaip ir Ryga bei kiti posovietines erdves didmiesciai islaiko santykiskai didele viesojo susisiekimo keleiviu dali, kuri yra beveik dvigubai didesne nei kai kuriuose kituose panasaus dydzio Europos miestuose. Taciau pesciuju ir dviratininku lyginamoji dalis susisiekimo srityje yra gerokai mazesne nei kituose lyginamuose miestuose. Suprantama, Vilniui sunku lygintis su Fraiburgu ar Kopenhaga, kuriuose jau keleta desimtmeciu vykdomos koordinuotos pesciuju ir dviratininku judejimo pletros programos dave puikiu rezultatu. Labiausiai kelia nerima pesciuju ir dviratininku srautu, o ypac viesojo susisiekimo mazejimo tendencijos, pastebimos Vilniaus mieste (2 lentele). Vis tik vilnieciu nuomone apie viesojo susisiekimo ateiti yra pakankamai realistiska. Naujausia 2008 04 08-10 vykdyta vilnieciu apklausa rodo, kad dauguma gyventoju mano, jog racionaliausia yra stiprinti esama viesojo susisiekimo sistema (Vilniaus miesto gyventoju ... 2008).

Per mineta laikotarpi, kai miestas patyre didziuli papildomu automobiliu srautu spaudima, koordinuotu veiksmu, kaip issaugoti ir sustiprinti pesciuju ir dviratininku judejimo salygas, Vilniuje beveik nebuvo taikoma. Daug miesto pletros sprendiniu blogino susisiekimo pesciomis salygas. Stai tranzitiniu automobiliu srautai Vilniaus senamiestyje perkerta pagrindinius intensyvius pesciuju miestieciu ir turistu srautus net pacioje Rotuses aiksteje. Susisiekimo dviraciais infrastrukturos pletra buvo paviene ir nesistemiska, paskiri dviraciu takai vis dar nesudaro vientiso trasu tinklo.

Sio tyrimo autorius visiskai palaiko miesto strukturos integralumo svarbos planavimo srityje idejas, pagal kurias planuojant miesta ir atskiras jo sistemas svarbu surasti bendruosius principus, kurie leistu integruoti ivairias pletros strategijas i viena suderinta sistema (Juskevicius, Valeika 2007). Vis tik sudetingi socialiniai procesai ir erdvine pletra analizuojami ieskant diferencijavimo (isskyrimo) ir integravimo (sujungimo) procesu pusiausvyros ir derinant siuos procesus. Taigi siuo tyrimu siekiama sudaryti metoda, kaip integruoti i miesto sistema isskirtai tiriamus rekreacijos ir mobilumo pletros klausimus, kiek leidzia sio straipsnio erdve, atitinkamai integraliai vertinant siulomos metodikos poveikius ir tiketinas pasekmes.

[FIGURE 1 OMITTED]

2. Miesto ir priemiescio pletros koordinavimas

Metropolinio miesto ir jo priemiescio rajonu pletra, kuri Lietuvos ir Vilniaus atveju del netobulu istatymu ir giliu planavimo tradiciju neturincios planavimo praktikos vykdoma atskirais ir nesusijusiais procesais, daznai isryskina paradoksalius nesutapimus ir net priestaravimus. Stai naujajame Vilniaus miesto bendrajame plane (Vilniaus miesto savivaldybes ... 2006) numatyta Tarptautinio Vilniaus oro uosto teritoriju pletra, irengiant naujus orlaiviu pakilimo takus vakaru kryptimi (1 pav., a). Taciau tose paciose vietose Vilniaus rajono savivaldybes bendrajame plane (Vilniaus rajono savivaldybes ... 2008), besivadovaunant kitais kriterijais, planuojama intensyvi esamu ir nauju gyvenamuju teritoriju pletra (1 pav., b). Vilniaus miesto siauriniu ir vakariniu gyvenamuju rajonu (Pilaites, Pasilaiciu, Tarandes) gyventojams svarbu tureti rekreacijos isejimus i zaliuosius priemiescio plotus ir vertingas rekreacijos teritorijas Suderves kryptimi. Todel labai svarbu, kad tose vietovese, intensyviai pleciant Vilniaus rajono savivaldybes bendrajame plane numatytas Zujunu, Avizieniu ir kitas naujas gyvenvietes, butu suplanuoti ir issaugoti "zalieji koridoriai", vedantys is Vilniaus miesto i priemiescius. Tam tarp gyvenamuju teritoriju masyvu turi buti palikti bendrojo naudojimo zeldynu plotai. Panasaus pobudzio informacija ir socialinis uzsakymas turi buti perduoti is vienu planavimo "komandu" kitoms, neziurint siandien esamos juridines tvarkos ir planavimo tradiciju. Taigi planuojant miesto rekreacijos sistema ypatinga reiksme igauna pletros sprendiniu koordinavimas su gretimomis Vilniaus miestui teritorijomis ir aplinkiniu rajonu savivaldybemis.

3. rekreacijos tinklo tyrimas: teoriniai ir praktiniai aspektai

Siuo tyrimu siekiama sukurti budus, kaip planavimo priemonemis paskatinti bevarikli miesto gyventoju judejima ir susisiekima rekreacijos ir turizmo tikslais. Del to buvo tiriamos ir nustatytos darnaus susisiekimo ir rekreacijos pletros Vilniaus mieste kliutys, sukurta bevariklio susisiekimo pletojimo koncepcija, pagrista miesto ir priemiescio teritoriju ir trasu jungtimis, nagrineti teoriniai ir praktiniai rekreacijos pletros veiksniai. Remiantis sia koncepcija buvo parengti rekreacijos pletros Vilniaus regione ir Vilniaus mieste planavimo pasiulymai.

P. Droege (2006) ir kiti siuolaikiniai urbanistikos mokslininkai iskelia mobilumo mieste strategijos ir miesto bei priemiescio jungciu planavimo svarba sprendziant gyventoju rekreacijos klausima. Bendruomenes socialiniu, sveikatos ir poilsio reikmiu iprasminimas yra butinas planuojant rekreacinius traktus is miesto gyvenamuju teritoriju, pazymi S. Brower (2002). Zaliuju viesosios paskirties keleta skirtingos morfologijos urbanizuotu zonu kertanciu teritoriju ivedimo miesto strukturoje principas, tyrinetas D. walters (2007), gali rekreaciniais mobilumo rysiais sujungti skirtingos morfologijos miesto dalis, pradedant viso miesto centru, gyvenamosiomis teritorijomis, periferinemis zonomis, baigiant priemiescio ir gamtinemis teritorijomis. Judejimo budai mieste ir ju poveikis gyventoju sveikatai buvo analizuojamas ir keliuose Europos Sajungos tyrimu projektuose (Network ... 2004-2006; Baltic ... 2005-2007), kuriuos koordinavo ir vykde sio straipsnio autorius.

Pagal bendrus empirinius duomenis apie miestieciu poilsio formas, poilsis gamtoje uzima santykinai nedidele dali: savaitgaliais gamtoje ilsisi apie 5,9 % miestieciu, atostogu metu poilsi gamtoje renkasi tik apie 3,2 % miesto gyventoju (Vanagas 2008: 128). Toki pasirinkima lemia daug aplinkybiu, tarp kuriu svarbios yra ilgametes seimos tradicijos, riboti materialiniai istekliai, taip pat menkai isvystytos ir nepalankios priemiestines rekreacijos galimybes. Priemiestines rekreacijos sistema, kaip trumpalaikio poilsio forma, jeigu jai mieste sukuriamos palankios salygos, yra itin patraukli, nes ji tinkama visoms amziaus grupems, skatina visuomenes sveikata, yra greitai pasiekiama ir santykinai pigi.

Poilsis namuose, kuri praktikuoja net 25 % miestieciu savaitgaliais ir net 31,4 % atostogu metu, daznai yra neefektyvus rekreacijos budas. Danijos mokslininku tyrimai rodo, kad padidejes gyventoju fizinis judrumas atvirose erdvese teigiamai veikia ju sveikata, sumazina ligu rizika (valandos vaziavimas dviraciu kasdien gali prailginti vidutini gyvenimo laika 3-7 metais) (Danijos dviratininku asociacijos tiklapis).

Vienas realiausiu ir efektyviausiu budu didinti miestieciu fizini judruma atvirose erdvese--tai palankiu judejimo dviraciais ir pesciomis programu rengimas ir igyvendinimas. Kaip rodo kaimyniniu Europos saliu patirtis, daugialypiai siu projektu igyvendinimo poveikiai gerokai lenkia ju igyvendinimo sanaudas. Plati kompleksine dviraciu taku pletros programa, igyvendinta odenso mieste Danijoje 1999-2002 m., sumazino automobiliu srautus mieste 9 %, o dviratininku srautai padidejo 20 %. Islaidu sveikatos prieziurai sutaupyta dvigubai daugiau, nei kainavo projektas, o gamybos prieaugis del padidejusio darbo nasumo buvo net keturis kartus didesnis nei projekto sanaudos (Barton, Tsourou 2000).

Pagrindu kuriamai darnios rekreacijos koncepcijai pasirinkti sveikata skatinancios ir palaikancios miestu aplinkos kurimo principai (Tarptautinis ... 2005). Vienas is planuojamu prioritetiniu veiksmu--tai pirmumo salygu suteikimas bevarikliam judejimui, planuojant ir sukuriant reikiama infrastruktura pesciuju takais, dviratininku trasomis bei upiu baseinais, o rekreacijai sie judejimo budai yra geriausiai tinkami.

Patogiausios kryptys rekreacijos pletrai yra isilgai Vilniaus miesto gamtiniu asiu: siaures rytu kryptimi nuo Antakalnio ir Zirmunu gyvenamuju rajonu link Nemencines, rytu kryptimi nuo miesto centro link Belmonto parko, pietu kryptimi nuo Rasu ir Senamiescio link Paneriu, Jasiunu ir Salcininku, vakaru kryptimi nuo Karoliniskiu, Lazdynu, Pilaites link Grigiskiu, Suderves, Kernaves (2 pav.). Siomis kryptimis rekreacijos ir isejimo is miesto trasos turi sklandziai jungti miesto gyvenamasias teritorijas su priemiescio ir uzmiescio rekreacinemis zonomis. Trasu susikirtimu su magistralinemis gatvemis ir uzmiescio keliais vietose turi buti irengtos saugios pervazos.

Vilniaus miesto ir priemiescio teritoriju suplanavimo tyrimas, taip pat Vilniaus miesto bendrojo plano (Vilniaus miesto savivaldybes ... 2006) analize atskleide pagrindines priezastis ir isryskino kliutis, trukdancias pletoti darnia rekreacija mieste bei vystyti miesto ir priemiescio jungtis:

1. Miesto vidines rekreacijos teritorijos nera sujungtos su priemiescio objektais patogiomis judejimo jungtimis, todel priemiestyje esancios zaliosios erdves nera pasiekiamos is miesto teritorijos pesciuju ar dviraciu takais.

2. Miesto ir priemiescio (rajonu) planavimo koordinacijos stoka ir tiesioginiu eksploatuojamu jungciu nebuvimas kelia pavoju, kad galimybe sioms jungtims atsirasti gali buti negriztamai sunaikinta spontaniskos ir nekoordinuotos teritoriju pletros.

3. Del tiesioginiu judejimo jungciu nebuvimo uzmiescio rekreacijos plotai nera prieinami miestieciams, ypac tiesiogiai is gyvenamuju teritoriju, o ju naudojimas galimas tik privaziuojant automobiliais aplinkiniais, daug ilgesniais keliais.

4. Priemiescio zonoje esantys rekreacijos traktai yra pavieniai, nesujungti i bendra miesto bei priemiescio ir regiono taku sistema, kad galetu pritraukti didesnius rekreacijos ieskanciu miestieciu ir turistu srautus.

5. Ivairiu rekreacijos budu bei tipu derinimas ir individualus modeliavimas nenaudojamas planavimu pagristose miesto ar priemiescio rekreacijos programose.

[FIGURE 2 OMITTED]

Remiantis teoriniu koncepciju analize, tarptautiniu projektu patirtimi ir nustatytomis mobilumo Vilniaus mieste problemomis, siuloma darnios rekreacijos pletros koncepcija, paremta siais metodiniais principais:

* Turi buti atkurtos miesto ir priemiescio jungtys pesciuju ir dviratininku judejimo trasomis, isdestytomis sujungiant bendrojo naudojimo rekreacijos teritorijas, priemiescio zaliuosius plotus, vertingas gamtines teritorijas ir kulturinio paveldo objektus (3 pav.).

* Zalieji judejimo koridoriai turi buti suplanuoti taip, kad uztikrintu tiesiogini susisiekima pesciuju ir dviraciu takais bei upiu trasomis tarp miesto vidaus ir uzmiescio rekreaciniu teritoriju (2 pav.).

* Darnus regiono rekreacijos trasu tinklas turi buti sukurtas integruojant miesto ir priemiescio rekreacijos tinklus ir resursus, numatant viesojo susisiekimo, ypac gelezinkelio, panaudojima; rekreacijos trasu tinklas turi buti pletojamas tolygiai, apribojant ypac intensyviai naudojamus resursus ir trasas, atskleidziant ir isvystant iki siol menkai naudojamus rekreacijos arealus.

* Skirtingu rekreacijos tipu ir rusiu sujungimas, derinant judejima pesciomis, dviraciais ir keliones upemis, turi buti naudojamas kaip progresyvi inovacija, itin pageidaujama miesto gyventoju (Public ... 2008).

* Individualus vartotoju poreikius atitinkantis rekreacijos trasu ir marsrutu modeliavimas turi buti atliekamas sujungiant skirtingus gamtos ir kulturos paveldo objektus skirtingose priemiescio ir regiono teritorijose, tam panaudojant siuolaikines skaitmenines technologijas ir nuotolinius ziniu perteikimo budus.

[FIGURE 3 OMITTED]

4. Trasu planavimo principai

Pagal J. Vanago pateikiamas rekomendacijas priemiestines zonos rekreacijos centrai patogiai isdestomi 25-40 km spinduliu aplink miesta; miesto reiksmes poilsio zonos centrai isdestomi iki 5 km spinduliu aplink miesta (Vanagas 2008: 130). Panasiu nuotoliu iprastai vaziuoja didzioji dalis dviratininku Lietuvoje ir kitose Europos salyse: Bremene 61 % dviratininku kasdien nuvaziuoja nuo 2 iki 8 km ilgio nuotolius (Dviraciu susisiekimo pletra Bremeno mieste).

Rekreacijos trasu tinklui Vilniaus regione pletoti geriausios salygos yra bendrojo naudojimo zeldynu, misko parku plotuose, upiu baseinu zonose. Pagal Latvijos urbanistu siulymus (Vanagas 2008: 131) Vilniaus miesto priemiestineje zonoje misko parku plotas turetu buti ne mazesnis kaip 39,000 ha, tai yra beveik tiek pat, kiek teritorijos uzima ir pats Vilniaus miestas. Del palankiu gamtiniu salygu Vilniaus miesto priemiestineje zonoje sie gamtiniai istekliai yra pasiekiami, yra net ir didesnis ju rezervas. Taigi naturalios gamtines salygos priemiestinei rekreacijai Vilniaus mieste yra labai palankios.

Planuojant trasas prioritetas teikiamas kelionems dviraciais ir upemis, numatant atkarpas keliauti pesciomis. Daznais atvejais isvykti is miesto ir grizti i ji naudojami esami ir vietiniam susisiekimui menkai naudojami gelezinkelio marsrutai.

Rekreacijos trasu tinklo planavimo Vilniaus regione ir mieste pasiulymai parengti kai, planuojant trasas, naudojamos miesto viesosios erdves, bendrojo naudojimo zeldynai, esami tradiciniai pesciuju takai ir kitos laisvos miesto teritorijos. Siu trasu iranga turi atitikti dviratininku ir pesciuju trasoms keliamus reikalavimus (Statybos ... 2002). Rengiant trasu planavimo pasiulymus siekiama isvengti susikirtimu su privacios nuosavybes sklypais, isskyrus tuos atvejus, kai tuose sklypuose butu numatyti naudojimo apribojimai viesuju vartotoju labui arba nustatyti kiti servitutu reikalavimai.

Pagal siuloma rekreacijos trasu planavimo metoda jos buvo planuojamos tose vietose, kur miesto pletros planuose numatyta irengti ir eksploatuoti atitinkamo intensyvumo zeldynus. Pasiulytose Belmonto trasos teritorijose Vilniaus miesto bendrasis planas numato intensyvaus ir ekstensyvaus naudojimo pagrindiniu ir rajoniniu zeldynu irengima (Vilniaus miesto savivaldybes ... 2006: 4.3.4 skyrius). Vilniaus miesto trasu planavimas ir skirtingu rekreacijos rusiu derinimas iliustruojamas Belmonto trasos pavyzdziu. Sia trasa (3 pav.) siuloma pradeti nuo senamiestyje esanciu svarbiausiu reprezentaciniu ir turizmo traukos viesuju erdviu, prie kuriu gera prieiga pesciomis ar miesto viesuoju susisiekimu turi dauguma miesto centro ir senamiescio gyventoju. Nuo Katedros aikstes, Sereikiskiu ir Kalnu parku vedanti trasa nustatytose pereju taskuose kerta judrias olandu bei S. Batoro gatves ir iseina i ekologiskas ir vaizdingas Lyglaukiu, Belmonto ir Puckoriu teritorijas. Siose miskingose miesto teritorijose gausu vietines reiksmes smulkiu pesciuju taku, kuriuos nesunkiai galima pritaikyti didesniam ir labiau organizuotam pesciuju ir dviratininku srautui. Is siu teritoriju atsiveria isimintinos Vilniaus miesto panoramos, o patogiausiuose apzvalgos taskuose planuojama irengti keliautoju trumpalaikio poilsio vietas. Trasoje, kuria miestieciai pasirinktinai galetu eiti ir pesciomis, ir vaziuoti dviraciais, turi buti suplanuota reikiama iranga: informaciniai ir kelio zenklai, trasos planai, apsvietimas, siuksliadezes, poilsio vietos, sanitariniai mazgai ir kiti elementai. Belmonto parko teritorijoje trasa pasiekiami patrauklus istorinio ir architekturinio paveldo kompleksai: buvusi Puckoriu dvaro patranku liejykla, buves vandens malunas ant Vilnios upes, kurio teritorijoje neseniai irengtos rekreacines erdves ir maitinimo objektai. Sis patrauklus koMpleksas taptu pasivaiksciojimo pesciomis ir poilsio vieta suplanuotos trasos vidurio taske. Nuo Puckoriu trasa vestu keliautojus atgal link Vilniaus miesto centro, sia atkarpa plaukiant baidaremis Vilnios upe. Sia trasa jau buvo surengti bandomieji plaukimai, ir keliautojai po valandos smagaus plaukimo Vilnele pasiekdavo pacia Vilniaus senamiescio sirdi--Uzupio tiltus, Vilniaus piliu teritorija Vilnios ir Neries santakoje arba naujaji miesto centra ties Zaliuoju ir Baltuoju tiltais. Siose vietose Vilniaus miesto savivaldybes teritorijos bendrajame plane miesto centre esanciose ir naujai planuojamose viesosiose erdvese numatytos vietos upes uostams: ties Neries ir Vilnios santaka, ties Baltuoju tiltu, ties senuoju Zveryno tiltu (Vilniaus miesto savivaldybes ... 2006).

Planavimo pasiulymuose numatoma, kad panasia trasa, vedancia palei Belmonto gatve, link miesto centro galetu vaziuoti ir dviratininkai, taciau iki tol sia trasa turi buti irengtas saugus dviraciu takas, atskirtas nuo gatves vaziuojamosios dalies pagal dviraciu taku irengimo reikalavimus (Statybos ... 2002).

Visa kelione Belmonto rekreaciniu ziedu (3 pav.) priklausomai nuo keliautoju sustojimu ir poilsio vietu skaiciaus bei trukmes truktu apie 4-5 valandas. Per si i eilinio laisvadienio rezima nesunkiai iterpiama laika miestieciai ar sveciai nuvyktu apie 12-18 km nuotoli trasa, vedancia paciomis vaizdingiausiomis, ekologiskai vertingiausiomis ir pazintiniu poziuriu daznam vilnieciui nepazintomis erdvemis.

Kaip rodo uzsienio miestu patirtis, logistikos ir organizavimo klausimai, atsirandantys praktiskai eksploatuojant si ir kitus suplanuotus marsrutus, butu nesunkiai sprendziami savivaldybes kartu su turizmo organizatoriais ir trasose esanciomis suinteresuotomis paslaugu, maitinimo ir turizmo imonemis.

Panasiai planuotos ir kitos pasiulytos trasos, kiekvienai suteikiant tam tikra specifika ir "atspalvi" pagal vietoviu, miesto ir priemiescio objektu, kuriuos sia trasa keliaujantieji gali pasiekti, pobudi.

Tikslus trasu nuzymejimas ir reikiamos irangos isdestymas butu atliekami remiantis detaliuoju planu ir techniniu projektu, kur butu nustatomos trasu sklypu ribos, suplanuojamos reikiamos irangos vietos, pateikiami reikiami inzineriniai sprendiniai.

Trasu planavimas ir ju parinkimas turetu buti ne vienkartinis aktas, o besitesiantis miesto politiku, miesto planuotoju ir miesto gyventoju bendradarbiavimo procesas. Pagal gautus rekreacijos procesu stebesenos duomenis, vartotoju siulymus ir kitus rekreacijos srautu planavima veikiancius veiksnius, tokius kaip skirtingu teritoriju apkrovimo reguliavimas, gali buti planuojamos trasu jungtys, atsakos, tesiniai ir kiti strukturos raidos elementai.

5. Tyrimo rezultatai

Tyrimo rezultatai apima bendruosius metodinius pasiulymus ir konkrecius praktinius rekreacijos tinklo planavimo sprendinius, parengtus remiantis Vilniaus miestu. Remiantis tyrimu suformuluoti bendrieji darnios rekreacijos pletojimo Vilniaus mieste ir regione principai su praktiniais ju pritaikymo metodais yra bendrasis tyrimo rezultatas.

Pagal suformuluotus darnios rekreacijos pletros principus buvo parengti praktiniai sio tyrimo rezultatai--rekreacijos pletros planavimo schema, skirta Vilniaus miestui ir regionui, bei keturiu eksperimentiniu rekreacijos trasu planai.

Darnios rekreacijos pletros Vilniaus regione ir Vilniaus mieste planavimo schemose numatytos pagrindines rekreacijos pletros trasos, isryskintos esamos ir planuojamos atkarpos, integruojant pesciuju, dviratininku ir upeiviu judejimo takus, panaudojant viesaji susisiekima (priemiescio gelezinkeli), sujungiant svarbiausius gamtos ir kulturos paveldo objektus ir teritorijas (4 ir 5 pav.). Planavimo schemoje trasu susikirtimu ir koncentracijos vietose numatyti vystytini poilsio ir paslaugu centrai su reikiamais infrastrukturos objektais.

Pateikti individualiu rekreacijos trasu planai yra gamtinio ir istorinio pobudzio (3 pav.), suplanuoti Vilniaus priemiescio ir Vilniaus regiono teritorijose.

Trumpalaikes miesto rekreacijos poreikiai itvirtinti Belmonto ir Zaliuju ezeru rekreacijos trasu planuose. Sie vienos dienos ar savaitgalio poilsiui skirti marsrutai suplanuoti sujungiant vaizdingas gamtines Vilniaus vietoves (Zaliuju ezeru, Verkiu, Belmonto parkai) ir vertingus kulturinio paveldo objektus (Belmonto dvaras). Trasose integruojamos keliones dviraciais, upemis ir pesciomis.

Cia pateikta rekreacijos pletojimo koncepcija ir konkretus planavimo pasiulymai buvo pristatyti Vilniaus miesto savivaldybei. Ivairiais praktiniais trasu planavimo ir rekreacijos organizavimo klausimais buvo tariamasi su turizmo profesionalais, nevyriausybiniu turizmo ir keliautoju organizaciju specialistais, Vilniaus seniuniju gyventojais. Pateikti trasu planavimo pasiulymai bus isbandyti ir patikrinti praktiskai, organizuojant bandomuosius rekreacijos zygius. Pastabos ir pasiulymai, gauti per praktini isbandyma, bus panaudoti tobulinant pateiktas planavimo schemas bei rengiant galutinius rekreacijos trasu sprendinius.

[FIGURE 4 OMITTED]

Isvados

Per si tyrima suformuluoti darnios rekreacijos pletojimo principai ir pagal juos parengti praktiniai planavimo pasiulymai leidzia padaryti isvadas, kurias sudaro bendrieji ir konkretus rekreacijos planavimo aspektai:

1. Darnios rekreacijos tinklo planavimas yra svarbi miestu pletros valdymo priemone, leidzianti subalansuoti miesto susisiekimo sistema ir isplecianti susisiekimo budu pasirinkimo galimybes. Miesto gyventoju poreikiai ir nuomones turi buti panaudoti paciuose anksciausiuose planavimo etapuose.

2. Pesciuju, dviratininku ir upeiviu mobilumo pirmenybe itvirtinantys pasiulymai miesto pletrai leidzia paveikti mobilumo budu pasiskirstyma pesciuju, dvi ratininku ir viesojo susisiekimo labui ir riboti nebutinus motorizuoto eismo srautus miesto gyvenamosiose teritorijose, viesosiose erdvese, rekreacijos objektuose.

3. Darni miesto ir regiono rekreacijos sistema turi buti vystoma planuojant jungtis "zaliaisiais koridoriais" tarp miesto vidaus ir isores, sujungiant gamtos bei kulturos paveldo teritorijas ir objektus.

4. Irengus siulomas rekreacijos trasas pagal parengtus techninius sprendinius, po 3-5 m. tiketini teigiami darnios rekreacijos tinklo planavimo ekologiniai ir socialiniai rezultatai: sumazejusi miesto tarsa, padidejes gyventoju fizinis aktyvumas, sumazeje automobiliu srautai ir padidejes miesto viesojo susisiekimo naudojimas, aktyvesnis ir ivairesnis miesto viesuju erdviu naudojimas. Visa tai leidzia tiketis, kad dides miesto tapatumo suvokimas ir kad bus teigiamas poveikis miestieciu sveikatai.

5. Padideje darnios rekreacijos rysiai, sujungiant gamtos ir kulturos paveldo objektus ir vertybes, gali itraukti i rekreacijos procesus i Vilniaus miesta ir regiona atvykstanciu turistu srautus. Tam miesto rekreacijos tinklas turi buti sujungtas su regioniniais ir tarptautiniais rekreacinio turizmo srautu koridoriais.

6. Pateiktas rekreacijos tinklo planavimo metodas yra lanksti ir universali priemone. Ji gali buti panaudota ir pritaikyta nagrineti ir planuoti skirtingu Lietuvos bei Europos miestu mobilumo ir rekreacijos pletros perspektyvoms.

[FIGURE 5 OMITTED]

doi: 10.3846/1392-1630.2009.33.28-38

Literatura

Baltic Urban Sustainable Transport Implementation and Planning. Europos Komisijos Transporto ir energijos Generalinio direktorato programos "Intelligent Energy--Europe" mokslo projektas [interaktyvus]. Projekto ekspertas G. Stauskis. 2005-2007 [ziureta 2008 06 20]. Prieiga per interneta: <http://www.bustripproject.net/>.

Barton, h.; C. Tsourou, C. 2000. Healthy Urban Planning. London & New York: Spon Press.

Brower, S. 2002. The sectors of the transect, Journal of Urban Design 7(3): 313-320.

Danijos dviratininku asociacijos tinklapis [interaktyvus] [ziureta 2008 05 17]. Prieiga per interneta: <http://www.cykelby.dk/eng/Sundhed.asp>.

Droege, P. 2006. The Renewable City. west Sussex: willey Academy.

Dviraciu susisiekimo pletra Bremeno mieste [interaktyvus] [ziureta 2008 05 16]. Prieiga per interneta: <http://www.bustripproject.net/documents/ Bike_traffic_Bremen_wilhelmhamburger.pdf>.

Juskevicius, P.; Valeika, V. 2007. Lietuvos miestu sistemu raida. Vilnius. Vilnius: Baltijos kopija.

Network for Future Regional Health Care. Interreg IIIC programos tyrimu projektas [interaktyvus]. Lietuvos dalies vadovas G. Stauskis. 2004-2006 [ziureta 2008 05 22]. Prieiga per interneta: <www.futurehealth.fi>.

Odense miesto dviraciu taku pletros planas [interaktyvus] [ziureta 2008 05 16]. Prieiga per interneta: <http://www.bustripproject.net/documents/ odense_cycling_Troels_Andersen.pdf>.

Proceedings of the 2nd who International housing and health Symposium [interaktyvus]. Vilnius, 2004 [cited 2008 05 22]. Prieiga per interneta: <www.rachel.lt/housing2004>.

Public Survey of Vilnius Residents on using sustainable tourism and recreation. 2008. Vilnius healthy City Bureau. Vilnius.

Rygos miesto teritorijos erdvinis planas 2006-2018 m. [interaktyvus] [ziureta 2008 05 19]. Prieiga per interneta: <http://www.riga.lv/EN/Channels/Riga_Municipality/default.htm>.

Statybos techninis reglamentas STR 2.06.01:2002 "Miestu, miesteliu ir kaimu susisiekimo sistemos". Vilnius, 2002.

Sustainable Tourism and Recreation as an Opportunity to Promote Alternative Mobility. Europos Komisijos Transporto ir energijos Generalinio direktorato programos "Intelligent Energy--Europe" tyrimu projektas [interaktyvus]. Lietuvos dalies vadovas G. Stauskis. 2006-2008 [ziureta 2008 05 23]. Prieiga per interneta: <www.ieestream.com>.

Tarptautinis mokslo projektas BUSTRIP. 2005.

Tekstine dalis--aiskinamasis rastas [ziureta 2008 05 14]. Prieiga per interneta: <http://www.vilnius.lt/bplanas/index.php?mid=78&lang=lt>.

Vanagas, J. 2008. Urbanistikos pagrindai. Vilnius: Technika.

Vilniaus miesto gyventoju apklausa 2008 04 08-10 [interaktyvus] [ziureta 2008 05 20]. Prieiga per interneta: <http://www.vilniustransport.lt/uploads/docs/ Apklausos%20rezultatai_2008.pdf>.

Vilniaus miesto savivaldybes teritorijos bendrasis planas iki 2015 m.[interaktyvus]. Vilnius, 2006. Grafine dalis--breziniai [ziureta 2008 03 18]. Prieiga per interneta: <http://www.vilnius.lt/bplanas/index.php?mid=64>.

Vilniaus rajono savivaldybes teritorijos bendrasis planas [interaktyvus]. 2008 [ziureta 2008 05 20]. Prieiga per interneta: <http://www.vilniausr.lt/>.

Walters, D. 2007. Designing community. Elsevier, Amsterdam.

GINTARAS STAUSKIS

Doctor of the Humanities (architecture), Assoc Prof, Dept of Urban Design, Vilnius Gediminas Technical University (VGTU), Pylimo g. 26/Traku g. 1, LT-01132 Vilnius, Lithuania.

E-mail: [email protected]

Research activity: involment in European Union research programs (since 1998); participation at numerous national and international conferences with reports. Publications: author of numerous scientific publications. Research interests: sustainable urban mobility, accessibility of environment, health care networks, recreation and urban health.

Gintaras Stauskis

Urbanistikos katedra, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Pylimo g. 26/Traku g. 1, LT-01132 Vilnius, Lietuva El. pastas [email protected]

Table 1. Changes in modal split of mobility in Vilnius
city 1980-2005 (Vilnius City Municipality ... 2006)

1 lentele. Susisiekimo budu kaita Vilniaus mieste
1980-2005 m. (Vilniaus miesto savivaldybes ... 2006)

 1980 m. 1993 m. 1998 m. 2005 m.

Dviraciu ir pesciomis, % 44 38,4 31,6 35,1
Lengvaisiais automobiliais, % 8,2 10,7 23 31
Viesuoju transportu, % 47,8 50,9 45,4 33,9

Table 2. Comparison of modal split of mobility in European cities
(Vilniaus miesto savivaldybes ... 2006; Rygos ... 2006; Baltic
Urban ... 2005-2007; Danijos dviratininku asociacijos tinklapis;
Dviraciu susisiekimo pletra Bremeno miese)

2 lentele. Susisiekimo budu pasiskirstymo palyginimas Europos
miestuose (Vilniaus miesto savivaldybes ... 2006; Rygos ... 2006;
Baltic Urban ... 2005-2007; Danijos dviratininku asociacijos tinklapis;
Dviraciu susisiekimo pl?tra Bremeno mieste)

 Miestas, metai

 Turku Fraiburgas Kopenhaga Bremenas
 FI 1997 DE 2002 DK 2006 DE 2007

Gyventojai Gyventoju skaicius

Miesto 175,000 217,000 501,000 670,000
Regiono 297,000 -- 618,000 2 000,000

Mobilumo budas, %

Pesciomis ir 41,0 55,0 48,0 41,0
dvirasiais
Lengvaisiais 45,0 29,0 35,0 42,0
automobiliais
Viesuoju keleiviu 14,0 16,0 17,0 17,0
transportu
Is viso 100,0 100,0 100,0 100,0

 Miestas, metai

 Ryga Vilnius
 LV LT 2005
 2006

Gyventojai Gyventoju skaicius

Miesto 735,000 650,000
Regiono 1 148,000 850,000

Mobilumo budas, %

Peseiomis ir 25,0 35,1
dvirasiais
Lengvaisiais 30,0 31,0
automobiliais
Viesuoju keleiviu 45,0 33,9
transportu
Is viso 100,0 100,0