International modern study and research platforms of landscape architecture in Lithuania and Europe: perspectives of Le:Notre project/Tarptautines moderniosios krastovaizdzio architekturos studiju ir tyrimu platformos Lietuvoje ir Europoje. Le:Notre projekto perspektyvos.

Stauskis, Gintaras

Ivadas

Straipsnio tikslas yra Europos krastovaizdzio konvencijos nuostatu kontekste pateikti krastovaizdzio architekturos studiju ir tyrimu Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architekturos fakultete apzvalga bei pasiulymus, kaip juos tobulinti, pasiremiant tarptautinio bendradarbiavimo perspektyvomis ir atsizvelgiant i Lietuvos poreikius bei galimybes. Remdamasis savo akademine ir tyrimu patirtimi autorius analizuoja krastovaizdzio architekturos studiju Vilniaus Gedimino technikos universitete esama padeti bei galimas perspektyvas Europos akademinio bendradarbiavimo programu kontekste. Straipsnio pirmajame skyriuje apzvelgiamos esmines Europos krastovaizdzio konvencijos nuostatos ir tarptautinio akademinio bendradarbiavimo paskatos, apibreziancios tokius klausimus, kaip specialistu rengimas ir tobulinimas, tyrimai bei ju pritaikymas, profesinis bendradarbiavimas, informacijos apie specialistus bei ju atliekamus darbus kaupimas ir sklaida. Straipsnyje pristatoma Europos krastovaizdzio architekturos mokyklu tarptautinio bendradarbiavimo tinklo projekto Le:Notre, kuriame dirba ir VGTU Architekturos fakulteto atstovai, turinio ir pagrindiniu akademiniu temu apzvalga. Apibendrinimu vietoje pateikiami autoriaus pasiulymai, kaip remiantis Europos krastovaizdzio konvencijos principais ir Le:Notre projekto teikiamomis galimybemis tobulinti krastovaizdzio architekturos mokymo programas ir tyrimu kryptis VGTU Architekturos fakultete.

Tarptautinio bendradarbiavimo paskatos Europos krastovaizdzio konvencijoje

Krastovaizdzio tvarkyba ir kuryba, skirtingose salyse turinti gana skirtingas istorines tradicijas ir ivairia profesine patirti, buvo nagrinejama daugelyje tarptautiniu forumu ir bendruju dokumentu, o siuo laiku geriausiai apibreziama visu Europos Sajungos valstybiu 2000 m. pasirasytoje ir ratifikuotoje Europos krastovaizdzio konvencijoje (toliau--Konvencija) (Europos krastovaizdzio... 2004). Lietuva sidokumenta pasirase 2000 10 20, Seimas jiratifikavo 2002 10 03. Gana daug erdves Konvencijoje skiriama krastovaizdzio architekturos specialistu rengimui ir tobulinimuisi, sios srities mokslo tyrimams, informacijos kaupimui ir jos sklaidai tarp Konvencijos subjektu. Specialistu rengimo klausimu siame jstatymo galia turinciame Europos Sajungos dokumente rasoma (6 straipsnio B dalis):

"Kiekviena salis jsipareigoja skatinti:

a) krastovaizdzio vertinimo ir tvarkymo specialistu rengima;

b) krastovaizdzio politikos, apsaugos, tvarkymo ir planavimo daugiadalykes mokymo programas privataus ir viesojo sektoriaus profesionalams bei atitinkamoms asociacijoms;

c) mokyklu ir universitetu kursus, kurie atitinkamose dalykinese srityse butu skirti su krastovaizdziu siejamoms vertybems ir klausimams, kuriuos kelia jo apsauga, tvarkymas ir planavimas."

Is sios placia minti atspindincios santraukos greta kitu pabreztini sie pagrindiniai veiksmai, kuriuos Lietuvos valdzios ir valdymo institucijos savo pilieciams ir visos Europos bendruomenei isipareigojo:

--skatinti visu sriciu krastovaizdzio specialistu rengima. Specialistu rengimas apima ne tik akademines studijas, bet ir velesnius kvalifikacijos kelimo mokymo ciklus;

--skatinti daugiadalykiu (ne vienadalykiu, o tarpsakiniu, tarpdisciplininiu) mokymo programu rengima. Pagal sias programas turi buti parengiami specialistai dirbti privaciu ir viesuju paslaugu srityse;

--skatinti neuniversitetiniu mokyklu ir universitetu specialiuju dalykiniu kursu rengima visoms krastovaizdzio apsaugos, tvarkymo ir planavimo sritims.

Dziugu, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija emesi iniciatyvos, isverte ir graziai isleido si isskirtini Europos Sajungos dokumenta, kurio virselis puostas M. K. Ciurlionio "Raigardo triptiko" fragmentu. Deja, sio dokumento buvo isversti tik sesi puslapiai is dvidesimties, tik pagrindinis Konvencijos tekstas be paaiskinamojo pranesimo. Pirmuosiuose Konvencijos lapuose pateikti esminiai krastovaizdzio konvencijos susitarimo principai tarptautiniam dokumentui privaloma forma. Likusiuose be vertimo i lietuviu kalba tolesniuose dvylikoje puslapiu suformuluotas pagrindiniu sutarties nuostatu pagrindimas, nurodoma, koks ju jgyvendinimo budas, pateikiami kiti konkreciam sutartu principu jgyvendinimui svarbus dalykai, pavyzdziui, planuojamu darbu finansavimas.

Neisverstose i lietuviu kalba Konvencijos dalyse rasoma apie tai, kaip turi buti jgyvendinami pagrindiniai jos sutarties principai. Paaiskinamojo pranesimo (Konvencijos B dalis) 53 punkte aiskinama, kaip susitarusios salys turi jgyvendinti specialistu rengimo ir mokymo programas. Konvencijos aiskinimu, tai nera visiskai tapacios savokos: specialistu rengimas apima pirmosios pakopos (bakalauro) studijas universitetuose ir neuniversitetinese aukstojo mokslo jstaigose bei antrosios (magistranturos) ir treciosios (doktoranturos) pakopos studijas universitetu krastovaizdzio padaliniuose.

Greta butinumo uztikrinti aukstos kokybes profesines ir specializuotasias studijas krastovaizdzio tyrimu ir tvarkymo srityse nurodoma, kokias mokymo programas salys turetu rengti. Pirmiausia cia kalbama ne apie studentus, o pabreziama, kad labiausiai tokiu papildomu mokymu ir ziniu atnaujinimo krastovaizdzio srityje reikia renkamiems vietinio, regioninio ir salies lygmens politikams ir valstybes instituciju bei savivaldybiu tarnautojams, taip pat atitinkamiems viesojo ir privataus sektoriaus strukturu darbuotojams. Taigi, specialistu rengimas viesajai tarnystei ir krastovaizdzio architekturos darbams suprantamas gerokai placiau, apimant akademinisektoriu--studentus, tyrejus, pedagogus, taip pat jtraukiant i si procesa politikus ir valdininkus kartu su verslininkais, ju profesinemis asociacijomis ir kurybinemis sajungomis.

Sioje Konvencijos dalyje taip pat numatyta, kaip salys turi bendradarbiauti, kad labiau pazenge Europos regionai galetu dalytis patirtimi su maziau patyrimo viesojo valdymo srityje turinciaisiais. Konvencija nurodo (III skyriaus 8 straipsnis), kad salys jsipareigoja bendradarbiauti, idant padidintu savo priemoniu veiksminguma. Konkreciai pabreziami du dalykai:

1. Teikti viena kitai su krastovaizdzio reikalais susijusia technine ir moksline pagalba, kartu kaupiant patirti ir dalijantis ja bei moksliniu tyrimu projektu rezultatais.

2. Skatinti krastovaizdzio specialistu mainus, ypac mokymo ir informavimo tikslais.

Krastovaizdzio ir krastovaizdzio architekturos savoka bei krastovaizdzio architekto pagrindinius uzdavinius aptare daug autoriu mokslo straipsniuose Lietuvoje ir uzsienyje (Jakovlevas-Mateckis 2010; Laukaityte-Malzinskiene 2008; Ziemelniece 2009). Krastovaizdzio savokos samprata ir jos aiskinimas Konvencijoje gerokai skiriasi nuo keleto Lietuvos populiariojoje ir mokslo literaturoje cirkuliuojanciu subjektyvios kurybos formuluociu, apribotu jas sukurusiuju kompetencijos lauko. Konvencijoje pateiktas toks krastovaizdzio apibrezimas: "krastovaizdis--tai zmoniu suvokiama vietove, kurios pobudi nuleme gamtos ir (arba) zmonijos faktoriu veikimas ir saveika". Konvencijos nuostatas savaip interpretuojanciame Lietuvos krastovaizdzio politikos krypciu aprase (Lietuvos krastovaizdzio... 2004) krastovaizdzio savoka pateikiama kaip "?emes pavirsiaus gamtiniu <...> ir (ar) antropogeniniu <...> komponentu, susijusiu medziaginiais, energiniais ir informaciniais rysiais, teritorinis junginys". Antruoju papildanciu sakiniu nurodoma, kad tai "Zmoniu suvokiama vietove <...>". Aiskesniu nuorodu apie tos vietoves zmoniu siekius, ju formulavima ir realizavima same dokumente nepateikiama.

Krastovaizdzio kokybes, kaip pagrindines visu darbu siekiamybes, tikslas Konvencijoje apibreziamas kaip "konkreciam krastovaizdziui kompetentingu valdzios instituciju parengta zmoniu siekimu formuluote, atsizvelgiant i ju apylinkes krastovaizdzio ypatumus" (I skyriaus 1 straipsnio c dalis). Taigi kokybes tikslas yra ne valdzios, politiku, gamtos ar dar kieno noru ar poreikiu tenkinimas, o vienareiksmiskai nurodoma, kad reikia atsigrezti i konkreciu bendruomeniu konkreciu zmoniu reikmes, jas isdiskutuoti ir isryskinti bei suprantamu budu pasiulyti bendruomenems priimtinus sprendimus ju gyvenamuju vietoviu krastovaizdziuose.

Konvencijos privalomojo paaiskinamojo pranesimo (B dalies) 42 punkte nurodoma pusiausvyros svarba tarp triju apibreziamu veiklos rusiu: krastovaizdzio apsaugos, tvarkymo ir planavimo. Pabreztinai nurodoma, kad tam tikros ilgoje evoliucijos grandineje esanciu krastovaizdzio sistemu busenos sustabdymas ir uzsaldymas tam tikrame raidos etape nera Europos valstybiu tikslas. Tikslas daug labiau yra ateities pokyciu, tiek vykstanciu per naturalius gamtos procesus, tiek ir per zmoniu veikla, valdymas, pabreziant ir jtvirtinant skirtingu krastovaizdziu savitumus ir ju paveldetas vertes, kurias ateities visuomenes poreikiams siekiama issaugoti, praturtinti ir net paryskinti, o ne leisti joms sunykti.

Pagrindines Konvencijos nuostatos, tiesa, gana apibendrintai, jtvirtintos 2005 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybes patvirtintu Lietuvos Architekturos politikos krypciu aprase (2005). Jame rasoma, kad "projektuojant naujas statybas ir krastovaizdi butu deramai atsizvelgiama i esama urbanistine ir gamtine aplinka, sudaromos patikimos ilgalaikio architekturos ir gamtos paveldo tausojimo salygos".

Apibendrinant si Europos krastovaizdzio konvencijos tyrima tenka pripazinti, kad didzioji dalis joje numatytu Lietuvos jsipareigojimu akademiniame sektoriuje yra nevykdoma, o kai kuriais studiju ir praktiniu darbu atvejais einama tiesiog priesinga kryptimi, nei buvo susitarta Konvencijoje. Pirmos svarbos uzdavinys yra kuo greiciau kvalifikuotai isversti visa Konvencijos B dali--paaiskinamaji pranesima ir prieinamu budu paskelbti ji viesojoje erdveje.

Krastovaizdzio architekturos studijos VGTU Architekturos fakultete

Trumpa krastovaizdzio architekturos studiju VGTU Architekturos fakultete akademines ir tyrimu patirties apzvalga pades isryskinti studentu bei profesines rinkos poreikius ir sios disciplinos perspektyvas anksciau nagrinetos Europos krastovaizdzio konvencijos kontekste. Kaip zinome, VGTU Architekturos fakultete krastovaizdzio architekturos studiju uzdavinys yra praplesti busimuju architektu profesin? kompetencija ir suteikti jiems teorijos ziniu ir praktiniu jgudziu pagrindus krastovaizdzio architekturos profesines veiklos srityje, kuri daugelyje Europos saliu yra savarankiskas architekturos kurybos laukas, jau pripazjstamas ir Lietuvos aukstojo mokslo krypciu strukturoje. Tokiame kontekste sios srities problemos ir bus toliau aptariamos.

Apzvalga pradesiu asmeniniu optimistiniu liudijimu, kuris is dalies atsvers toliau pateikta gana kritini esamos padeties ir galimu tendenciju vertinima. Per daugiau nei desimtmeti darbo krastovaizdzio architekturos disciplinoje nuolat jauciu itin dideli teigiama studentu nusiteikima jos atzvilgiu--dauguma studentu yra labai smalsus teorijos paskaitose ir aktyvus per trumpucius praktinius susitikimus, o si smalsa ir potraukis paradoksaliai auga tolydzio mazejant krastovaizdzio architekturai skiriamam studiju laikui.

Pagrindine akademine disciplina, kuria studijuojant Architekturos fakulteto studentams perteikiamos krastovaizdzio architekturos zinios, yra teorinis kursas "Krastovaizdzio architekturos pagrindai". Papildant teorines studijas mokymo programoje numatytas laikas pratyboms, per kurias studentai atlieka nedideles apimties namu darba per tam skirta laika, kai dirbama savarankiskai be kontakto su destytojais. Teorinis ir praktinis kursai baigiami egzaminu. Is sios disciplinos destymo patirties aiskiai matomi sie pagrindiniai dalykai (zr. lentelc):

1. Teoriniam kursui skirtas laikas yra per trumpas isdestyti krastovaizdzio architekturos pagrindus ir suteikti reikiamu gebejimu studijuojantiems architektams, kad ji galetu pasipildyti trukstamas zinias savarankiskai. Net itin svarbioms pagrindu temoms, pavyzdziui, krastovaizdzio architekturos istorijai, planavimo koncepcijoms, erdviu kompozicijai, dendrologijai ir kitoms, galima skirti vos po viena paskaita. Tai labiau yra apzvalginis supazindinimas su krastovaizdzio savokomis ir krastovaizdzio architekturos supratimu apskritai nei nuoseklus teorijos ir praktikos kursas.

2. Pratyboms skiriamo laiko visiskai nepakanka bent kiek issamiau aptarti parinktas nedideles praktines uzduotis. Taigi pratybos is esmes yra skiriamos savarankiskai atliekamo namu darbo uzduociai paskirti bei atliktam darbui priimti.

3. Teorinio kurso ir namu darbo jvertinima vainikuojantis egzaminas negali patikrinti studentu ziniu krastovaizdzio architekturos pagrindu pozmriu, nes jvertinti galima tik issamiai isdestyta, isklausyta ir kartu su studentais aptarta akademinio kurso medziaga.

4. Vasara studentu iki 2010 m. atlikineta praktika pagal ilgametc tradicija buvo skiriama didelei tiesiogines pazinties su vienu pagrindiniu krastovaizdzio architekturos elementu--augmenija--spragai uzpildyti. Visai galima diskutuoti apie sios praktines uzduoties turinj, taciau esu tvirtai jsitikincs jos nauda busimiems architektams. Todel sios studiju proceso dalies atsisakymas dar labiau siaurina gautas zinias, jgytus jgudzius ir sios srities profesinc kompetencija.

Tuo teorines pazintys su krastovaizdzio architektura ir baigiasi. Taciau daugelyje kitu architekturos fakultete studijuojamu disciplinu bei atliekamu praktiniu uzduociu krastovaizdzio architekturos klausimai yra palieciami kaip labai svarbus, o kartais ir lemiantys. Pirmasis Architekturos fakulteto studentu atliekamas urbanistinis projektas--poilsio kompleksas gamtineje aplinkoje--is esmes remiasi gamtinio krastovaizdzio suvokimo ir interpretavimo pratybomis, pradedamomis vietoves gamtinio krastovaizdzio savybiu ir vertybiu nustatymu ir baigiamomis tu vertybiu issaugojimo bei modifikavimo galimybiu isbandymu jkomponuojant i gamtini konteksta naujus architekturinius elementus. Vienas pagrindiniu urbanistiniu projektu bakalauro studijose--miestelio suplanavimo projektas. Siame dideles teritorines ir problemines imties darbe krastovaizdzio architekturos dalykas yra svarbi gija, einanti per visa projekto rengimo cikla nuo esamos krastovaizdzio sistemos vertybiu identifikavimo iki krastovaizdzio elementu raidos koncepcijos ir praktinio jgyvendinimo rengiant miestelio bendraji ir detaluji planus. Papildomu teoriniu ziniu pateikimas studentams paremtas destytoju asmenine patirtimi ir entuziazmu krastovaizdzio architekturos sriciai, kurio visados pakanka.

Miesto gyvenamojo kvartalo rekonstrukcijos ir daugiabucio gyvenamojo namo projektas vainikuoja bakalauro studijas, ir siame darbe itin ryskios krastovaizdzio architekturos problemu analizes ir kurybos dalys. Urbanizuotoje teritorijoje krastovaizdzio elementai daznai pasiulo visa urbanistines strukturos erdvines ir funkcines raidos modelj, realizuojama detaliais kvartalo ir jo statiniu sprendiniais.

Krastovaizdzio architekturos klausimai giliau nagrinejami magistranturos studijose, kur pastaraisiais metais jgyvendinamos urbanistinio projektavimo ir urbanistinio planavimo kryptys, pastaroji peremusi gerasias patirtis is buvusios Miesto ir krasto planavimo programos. Kai kuriais atvejais itin kryptingai krastovaizdzio architektura besidomintys studentai sia tema parengia net magistro baigiamuosius darbus.

Daugiau optimizmo suteikia tai, kad krastovaizdzio architekturos srityje baigiama rengti ir daktaro disertacija. Zinia, kad G. Laukaitytes-Malzinskienes darbas profesine kompetencija padidins krastovaizdzio architekturos akademini potenciala, turi daug pamatuoto pagrindo. Fakulteto akademines pajegas sioje srityje augina A. Moceviciaus istoriniu diskursu parengta daktaro disertacija itin aktualioje parku meno raidos srityje (Mocevicius 2010). Galima drasiai teigti, kad didesnio sios srities jaunuju mokslininku skaiciaus radimasi riboja ir siaura pagrindiniu studiju krastovaizdzio architekturos programa bei mazos tyrimus sioje srityje vykdanciu mokslininku pajegos.

Is kitos puses zvelgiant, pavieniai Architekturos fakulteto mokslininkai nestokoja kompetencijos krastovaizdzio architekturos srityje. Ta liudija fakulteto destytoju vykdomi uzsakomieji darbai, tarp kuriu paminetini didelc praktinc vertc jgavc Traku rajono ir miesto bendrieji planai, kuriu krastovaizdzio dali taikomosios teorijos ir metodikos pozmriais papilde G. Laukaityte-Malzinskiene. Sio straipsnio autoriaus atliktas tarptautinis mokslo projektas "Darnios rekreacijos ir turizmo pletra Vilniaus mieste" (Stauskis 2009: 28-38) remesi krastovaizdzio prieinamumo principu sinteze su darnaus mobilumo galimybiu pletra. Pazymetina ir Vilniaus savivaldybes iniciatyva 2008 m. surengtu architektu kurybiniu dirbtuviu, kuriose dalyvavo ir daug VGTU architekturos fakulteto aukletiniu, sekme, kuriu originalus tyrimai ir naujoviski pasiulymai sukrete itin sustabarejusi vilnieciu ir visu lietuviu poziuri i vandens pakranciu, kaip viesuju miesto erdviu, siuo atveju--Vilnios upes prieigu, panaudojima (Architekturos parko... 2008).

Palyginimo delei reika pabrezti, kad Europos kontekste specialiasias krastovaizdzio architekturos studiju programas turinciu universitetu autoriai svarsto ir apie kiek kitokias globalaus konteksto problemas. Stai Europos krastovaizdzio architekturos mokyklu tarybos, kurios nariu yra ir VGTU Architekturos fakultetas, zurnale Journal of Landscape Architecture M. Hellstrom Reimer straipsnyje svarstomi krastovaizdziu ekologinio funkcionalumo klausimai estetikos ir darnios raidos poziuriais (Hellstrom Reimer 2010: 24-37). Tyrinejancius miestu tapatuma sudomins Vakaruose populiari T. Turner poziurio i miesta kaip i savos rusies krastovaizdi teorija (Turner 2006: 21-37). Sio urbanistinio krastovaizdzio fiziniu elementu arsenalas ir ju suvokimo savybiu visuma sudaro miestu tapatumo pagrinda.

Apibendrinant iskeltus pastebejimus aiskeja pagrindines tendencijos: studiju laiko, teoriniu ziniu ir praktiniu igudziu kiekis krastovaizdzio architekturos studijoms VGTU Architekturos fakultete tolydzio vis mazeja ir jau pasieke minimalaus profesinio lygmens zyma; pavieniu fakulteto destytoju ir mokslininku kompetencijos lygis tolydzio kyla, jie gali pakelti esamus ir perspektyvinius mokymo ir tyrimo darbu kruvius; krastovaizdzio architekturos darbu kiekis ir jiems atlikti reikalingu specialistu poreikis tiek viesajame sektoriuje, tiek ir privacioje praktikoje vis auga, o praktikuojanciu architektu kompetencija krastovaizdzio architekturos srityje, kaip pabrezia savivaldybiu nuolatiniu statybos komisiju nariai, nesuteikia dideliu vilciu. Kita vertus, specialiai parengtu krastovaizdzio architektu Lietuvoje lyg ir neturime, isskiriant tik uzsienyje studijavusius kolegas. Siu pagrindiniu tendenciju fone matoma gana neaiski krastovaizdzio architekturos studiju VGTU Architekturos fakultete perspektyva.

Le:Notre projekto prasme ir perspektyvos

Andre Lenotre vardas siai Europos akademinio bendradarbiavimo programai buvo parinktas itin pamatuotai ir tapo Europos akademinio sajudzio uz krastovaizdzio architektura ir jos pazanga simboliu. Matyt, visiems puikiai zinomi sio garbaus ir talentingo prancuzu menininko kuriniai, realizuoti daugelio Europos saliu krastovaizdziuose. Kaip matome, tarptautinis bendravimas nera vien siu dienu isradimas, ji talentingi kurejai praktikavo jau labai seniai. Gerbiami tevyneje garsus menininkai nusipelnydavo pagarbos ir uz kitose salyse realizuotus darbus. Manau, kad sukurti sodru meno kurini toli nuo tos vietos, kur augai ir mokeisi, yra nepalyginamai sunkiau, atsakingiau, bet kartu ir garbingiau nei tik gerai dirbti savame kraste. Isiklausymas i vietines gamtos ir tautos gyvenimo gaidas rodo itin puikia kurybinc klausa ir liudija isties tarptautini kurejo talenta.

Taigi, mintis bendradarbiauti kuriant krastovaizdzius buvo realizuojama jau nuo seno, aktyviai praktikuojama ji ir siandienineje Europoje. Gerai zinome apie garsiu Europos mokyklu, turinciu senas krastovaizdzio kurimo ir mokymo tradicijas, bendradarbiavima skirtingose akademinese ir tyrimu programose. Dirbti pavieniui ir tiketis auksto tarptautinio lygio rezultatu yra daugiau nei naivu: problemos, susijusios su siandienos krastovaizdziais, jau seniai perzenge miestu ir valstybiu sienas, ju sprendimas taip pat reikalauja plataus pozmrio, paremto skirtingu krastovaizdzio sriciu patirtimi, kaip tai pabreziama ir Konvencijoje. Taigi, izoliuotis ir nebendrauti siandienos akademiniame ir mokslo pasaulyje neapsimoka, yra per brangu, rizikinga ir galu gale savizudiska mokyklu ir ju studentu ateities perspektyvos poziuriais.

Puikias galimybes Europos universitetams keistis studentais ir destytojais suteikia ERASMUS akademiniu mainu programa, tik ji retai naudojama mainams krastovaizdzio architekturos srityje. Le:Notre--tai Europos Komisijos remiama akademinio bendradarbiavimo programa. I ja siuo metu yra jsitraukc apie pusantro simto mokyklu visuose Europos regionuose. Programos pagrindinis tikslas yra kurti paciu jvairiausiu krastovaizdzio sriciu ziniu pasikeitimo platforma virtualioje erdveje, kur partneriai pateikia informacija apie savo mokyklu patirtj, tyrimu problemas ir perspektyvas bei susilaukia neformalaus atliepio is kitu partneriu apie tas problemas ir issukius. Internete pateikiami tekstiniai paskaitu konspektai su pacia jvairiausia papildomaja medziaga (nuotraukomis, schemomis, mokomaisiais filmais), pateikiami atlikti krastovaizdzio tyrimu, vertinimu, planavimo projektai.

Pazvelge i internete pateikiama Le:Notre programos struktura (www.le-notre.org), pamatysime siuos teminius informacijos skyrius:

--krastovaizdzio istorija;

--vykdomi krastovaizdzio tyrimai, rengiamos disertacijos;

--universitetu mokymo programos;

--mokslo tyrimo projektai;

--magistru ir doktorantu vykdomi tyrimai;

--literaturos nuorodu ir rysiu sistema.

Artimesnis programos tikslas yra sukurti pagrinda nuotolinems Europos krastovaizdzio architekturos studijoms. Tam pasitelkiama internete pateikiama mokymo turinio struktura visuose teminiuose blokuose, periodiskai organizuojami virtualus seminarai, kuriuos veda skirtingu saliu profesoriai, vyksta praktiniai ciklai skirtingose mokyklose, besikeiciant tiriamomis situacijomis, organizuojamos vasaros mokyklos (summer schools), kuriu dalyviai gauna ir visu Europos universitetu pripazjstamus ECTS kreditus. Sistema yra atvira, ji nuolat atnaujinama ir papildoma aktualia ir kita svarbia bei naudinga informacija, naujais darbais, publikacijomis (zr. paveiksla).

[FIGURE OMITTED]

Siuo metu programoje dirbantys universitetu atstovai, pageidaujantys ir sugebantys aktyviau prisideti prie ugdymo turinio kurimo, kuria skirtingus teminius sio turinio blokus pagal bendrai visu partneriu aptarta ir priimta struktura.

Le:Notre nuotolinio mokymo tinklas siekia sukurti visa apimancia studiju ir mokslo platforma, kuria konkreciai sudaro tokios keturios programos (The Le:Notre...):

1. Mokymo ir studiju stiprinimas:

--Personalo gebejimu kurimas remiantis krastovaizdzio projektais, ypa? naudojant informacines technologijas visose mokymo srityse: kaupiant ir apdorojant duomenis, pristatant ir tiriant geriausius pavyzdzius, jkuriant vasaros kursu programa personalui.

--Europos krastovaizdzio architekturos magistranturos studiju programos, moduliu, atskiru paskaitu ciklu sukurimas, ypac paremiant universitetus, kuriuose krastovaizdzio studijos yra maziau ispletotos.

--Europos krastovaizdzio architekturos programu akreditavimo sistemos sukurimas, nustatant ir priziurint krastovaizdzio architekturos issilavinimo sistema ir nustatant magistranturos studiju programu akreditavimo ir (ar) pripazinimo proceduras.

2. Krastovaizdzio architekturos tyrinni stiprinimas:

--Tarpdisciplinines Europos krastovaizdzio ontologijos sukurimas, bendradarbiaujant su Europos Mokslo fondo Krastovaizdzio padaliniu ir Europos Taryba, remiantis Europos krastovaizdzio konvencijos nuostatomis ir jtraukiant krastovaizdziui gretimas disciplinas.

--Europos diplominiu studiju ir doktoranturos nuotoliniu studiju programu sukurimas, suaktyvinant tyrimu metodu koordinavima ir paieska.

--Europinio tyrimo instituciju registro sukurimas, ypac pagal glaudu rysi tarp Europos krastovaizdzio architekturos mokslo ir studiju sriciu.

3. Inovaciji skatinimas Europos krastovaizdzio architekturos praktikoje:

--Geriausiu praktiniu sprendimu ir pavyzdziu dokumentavimas, siekiant padidinti visuomenes samoninguma ir informuotuma veikiant per Europos krastovaizdzio taryba ir parengiant monografiju serija apie pagrindiniu Europos miestu krastovaizdzius.

--Internetines inovatyviu krastovaizdzio sprendimu nuorodu ir saltiniu duomenu bazes sukurimas.

--Europos krastovaizdzio kurimo subjektu tinklu kurimas, sujungiant pirmaujancias tyrimu, studiju ir verslo institucijas, ypa? sutelkiancias pastangas ekologijos, klimato, energijos ir kitose aktualiose srityse.

4. Tvaraus instituciju tinklo sukurimas:

--Europos pazangiu krastovaizdzio architekturos studiju Le:Notre instituto sukurimas, nustatant jo organizavimo struktura ir veikla anksciau minetoms sritims.

--Instituto geografines imties sriciu prapletimas, jtraukiant Siaures Afrikos, Centrines Azijos ir kitu suinteresuotu ir Europai artimu regionu savivaldybiu, universitetu padalinius ir kitas institucijas, norincias plesti geru tyrimo ir jgyvendinimo praktiku sklaida.

--Stiprinti Internetines informacijos mainu ir bendradarbiavimo platformos funkcionaluma ir praktiskuma skirtingoms vartotoju grupems.

Sio straipsnio autorius dirba "Miesto regiono zaliosios infrastrukturos" teminiame bloke ir kartu su kolegomis is Jungtines Karalystes, Austrijos, Portugalijos, Italijos, Rumunijos kuria siuos akademiniu programu turinio skyrius:

--Miesto regiono identifikavimas.

--Miesto regiono krastovaizdzio sistemos apibudinimas.

--Miesto regiono krastovaizdzio sistemos raidos scenarijai.

--Miesto regiono planavimo ir raidos pavyzdziu analize.

--Kiti miesto regiono krastovaizdzio sistemos raidos klausimai.

Apibendrinimai ir isvados: programos akademine reiksme architektu rengimui VGTU

Le:Notre programoje dirbantys daugelio Europos universitetu atstovai kuria ir per keleta artimiausiu veiklos metu sukurs subalansuotos strukturos studiju programas, kuriu turinys, grjstas skirtingu kulturu miestu raidos patirties ir problemu analize, placiai atspindi Europos problemas. Lietuva iki siol turi itin ribota studiju ir mokslo pletojimo bei sklaidos erdvc ir potencija. Ta lemia tautine tradicija (esame tik antroji miestieciu karta), atsilikusi ukio padetis strukturiniu reformu srityje, gana nedideli elitines menu profesijas studijuojanciu asmenu skaiciai, kurie rytoi nezada dramatiskai augti, o gal ateityje net mazes, ir su tuo susijcs akademinio sektoriaus vangumas. Todel musu atstovams dalyvaujant sios programos darbuose ir renginiuose galima tiketis dideliu akademiniu "dividendu" krastovaizdzio architekturos studijoms VGTU ir kituose Lietuvos universitetuose. Apibendrinant isskirtini pagrindiniai is ju:

1. Praplesti ir papildyti VGTU ir kituose Lietuvos universitetuose destomus krastovaizdzio architekturos akademinius kursus, pasiimant ir prisitaikant tuos Le:Notre paruostus teorinius ir praktinius studiju fragmentus, kurie butu tinkami pagal turima ir planuojama siu studiju apimtj.

2. Suteikti platesnc ir geriau koordinuota studiju erdve magistrantams ir doktorantams, pasinaudojant prieiga prie praktiskai neribotu mokymo, tyrimu ir praktikos ziniu bei informacijos istekliu, suformuotu pirmaujanciu Europos krastovaizdzio architekturos mokyklu ir praturtintu patirtimis is metropoliniu bei periferiniu Europos regionu.

3. Suteikti tyrimo ir bendradarbiavimo erdve aktyviems universitetu pedagogams ir mokslininkams dalyvauti bendruose Europos Sajungos tyrimo projektuose ir programose, jais remiantis rengti publikacijas ir kitaip gausinti bei tobulinti savo rengiama mokslo produkcija.

4. Sukurti terpc, kurioje laipsniskai galetu rastis bendruju (jungtiniu) skirtingupakopu studijuprogramu, kuriu reikalinguma pajuto daugelio Europos universitetu, taip pat ir VGTU bendruomenes.

5. Le:Notre--puiki Europos akademine iniciatyva, tik viena is daugelio perspektyviu siandienos bendradarbiaujancios Europos galimybiu, kuria turetume tinkamai pasinaudoti Lietuvos krastovaizdzio architekturos studiju ir mokslo bei ten dirbanciu specialistu geresnes ateities labui.

doi: 10.3846/tpa.2010.17

Literatura

Architekturos parko kurybines dirbtuves [interaktyvus]. 2008. Vilniaus miesto savivaldybe [zmreta 2010 05 31]. Prieiga per interneta: <http://www.archparkas.vilnius.lt/main.php>.

Deveikiene, V.; Jakovlevas-Mateckis, K. 2010. Krastovaizdzio architekturos forumo 2010 "Krastovaizdzio architektura --patirtis, tendencijos, perspektyvos" rezoliucija, Urbanistika ir architektura 34(2): IVa-IVb.

Europos krastovaizdzio konvencija (European Landscape Convention and Explanatory Report). 2004. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. ISBN 9955-499-01-x. P. 5. [zmreta 2010.05.31]. Prieiga per interneta: <http:// www.am.lt/LSP/files/krast-konv.pdf>.

Hellstrom Reimer, M. 2010. Unsettling Eco-spaces: aesthetic Performances for Sustainable Futures, Journal of Landscape Architecture. The European Council of Landscape Architecture Schools ECLAS. Spring 10: 24-37.

Jakovlevas-Mateckis, K. 2010. Miesto krastovaizdzio architekturos problemos. Krastovaizdzio architektura--patirtis, tendencijos, perspektyvos, is Krastovaizdzio architekturos forumo--2010 mokslo darbai. Lietuvos krastovaizdzio architektu sajunga, 14-27.

Laukaityte-Malzinskiene, G. I. 2008. Krastovaizdzio vizualines raiskos savitumo apsauga didmiescio priemiestinese teritorijose, Urbanistika ir architektura 32(2): 103-112. doi:10.3846/1392-1630.2008.32.103-112

The Le-Notre Thematic Network Project. Landscape Education: New Opportunities for Teaching and Research in Europe [interaktyvus], [zmreta 2010 03 30]. Prieiga per interneta: <http://www.le-notre.org/>.

Lietuvos architekturos politikos krypiity aprasas [interaktyvus]. 2005. Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2005 05 18 nutarimas Nr. 554 [zmreta 2010 04 09]. Prieiga per interneta: <http://www.am.lt/VI/article.php3?article_id=5553>.

Lietuvos krastovaizdzio politikos krypiity aprasas [interaktyvus]. 2004. Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2004 12 01 nutarimas Nr. 1526 [zmreta 2010 04 09]. Prieiga per interneta: <http://www.am.lt/VI/article.php3?article_id=5044>.

Mocevicius, A. 2010. Lietuvos sodty ir parky meno raida ir tendencijos (XVII-XX a.). Daktaro laipsnio disertacijos santrauka. VGTU.

Turner, T. 1996. City as Landscape. A Post-Modern View of Design and Planning. London. ISBN 0-419-20410-5.

Stauskis, G. 2009. Darnios rekreacijos ir turizmo pletra--alternatyvaus mobilumo mieste skatinimo budas, Urbanistika ir architektura 33(1): 28-38. doi:10.3846/1392-1630.2009.33.28-38

Ziemelniece, A. 2009. The Visually Aesthetic Quality of Landscape Space of Zemgale Plain, Architecture and Urban Planning 10(3): 175-180.

Gintaras Stauskis

Urbanistikos katedra, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Pylimo g. 26/Traku g. 1, 01332 Vilnius, Lietuva El. pastas [email protected]

Iteikta 2010 06 23

GINTARAS STAUSKIS

Doctor of the Humanities (arch.), Assoc Prof., Dept of Urban Design, Vilnius Gediminas Technical University, Pylimo g. 26/Traky g. 1, 01332 Vilnius, Lithuania. El. pastas [email protected]

The author is involved in the European Union research programs since 1999. Current research fields are: landscape architecture and planning, sustainable urban mobility, accessibility of environment, recreation and urban health. The research results have been presented in numerous national and international publications and conferences.

Table. Dynamics of academic curriculum for landscape architecture at
Faculty of Architecture of VGTU in 2001-2010

Lentele. Krastovaizdzio architekturos studiju, akademines struktuos
kaita VGTU Architekturos fakultete 2001-2010 m.

Metai                              Akademines programos struktura

2001    Teorija (egzaminas)           Kursinis projektas
                                      (jvertinamas)
2006    Teorija (egzaminas)           Kursinis projektas
                                      (be jvertinimo)
2010    Teorija (egzaminas)           Namu darbas
                                      (be ivertinimo)

Metai      Akademines programos             Is viso          Kreditu
                 struktura                  valandu          skaicius

2001    Vasaros praktika                      128               3
        (vertinama diferencijuotai)
2006    Vasaros praktika                      120               3
        (vertinama diferencijuotai)
2010                --                        80                2