Violence against teachers in comprehensive schools: reasons of origin, forms of expression and outcome/Smurtas pries mokytojus bendrojo lavinimo mokykloje: atsiradimo priezastys, raiskos formos ir pasekmes.

Pruskus, Valdas

Ivadas

Agresyvaus ir smurtinio elgesio pasireiskimu dazneja ne tik mokiniu tarpusavio santykiuose. Vis garsiau prabylama ir apie smurta pries mokytojus. Siandien mokytojai, dirbdami mokykloje, nesijaucia saugus. Tai ir skatina idemiau isiziureti i si reiskini, aiskintis jo kilimo priezastis ir ji skatinancius veiksnius bei pasekmes.

Vakaruose si tema yra susilaukusi nemazo tyreju--pedagogu, psichologu ir sociologu demesio (Buttner 1998; Bandura 1983). Pagrindinis demesys sutelktas i pastangas analizuoti smurto pries mokytojus kilimo psichologines, komunikacines ir socialines priezastis, aiskinantis jas remiantis ivairiomis siuolaikinemis teorijomis.

Lietuvoje si tema taip pat tyrinejama. Ivairiuose kontekstuose ja yra tyrineje Karmaza et al. (2007: 74), Barkauskaite (2000), Targamadze (1999). Pagrindinis demesys daugiausia sutelktas i smurto pries mokytojus formu aprasyma, per daug nesigilinant i smurtavimo priezastis, nepateikiant jo priezasciu ir pasekmiu interpretacijos. Nors tai ir leidzia smurtinius veiksmus formaliai suklasifikuoti, taciau neatskleidzia ju kilimo objektyviu ir subjektyviu priezasciu bei pasekmiu. Neturedami aiskesnio smurto pries mokinius vaizdo ir tikslesnio smurto pasekmiu ivardijimo, negalime suvokti sio reiskinio visumos ir imtis efektyviu priemoniu jam mazinti. Smurto pries mokytojus visapusiskesnis pazinimas ir jo pasekmiu suvokimas galetu padeti renkantis efektyvias priemones.

Sio straipsnio tikslas--bandyti aiskintis mokiniu smurto pries mokytojus plitimo objektyvias ir subjektyvias priezastis bei pasekmes.

Uzdaviniai:

1. Aptarti mokiniu smurta pries mokytojus skatinancius objektyvius ir subjektyvius veiksnius.

2. Isryskinti smurto pries mokytojus pasekmes ir ju iveikimo budus.

Metodas--kritine lyginamoji literaturos analize ir autoriaus izvalgos.

Mokiniu smurto pries mokytojus atsiradimo priezastys

Dabartines lietuviu kalbos zodyne (2000: 718) nurodoma tokia zodzio smurtas reiksme--"siurksti prievarta", smurtauti--"vartoti smurta", o smurtininkas--"kas smurta vartoja".

Mokslineje literaturoje smurtas aiskinamas labai ivairiai. Iki siol nera sutariama ir del smurto savokos apibreztumo.

Psichologas D. G. Myers smurta apibrezia kaip bet koki fizini ar zodini elgesi, siekiant pakenkti kitam arba sunaikinti, kilusi del priesiskumo arba kaip is anksto numatyta priemone tikslui pasiekti (Myers 2000: 15-16).

Pasak A. Markevicienes ir V. Blazio, smurtas--tai fizines ar emocines kancios, suzalojimas, panaudojant jega, siekiant ka nors fiziskai ar psichologiskai paveikti, prievartinis asmens laisves suvarzymas, stipriai veikiantis normalia egzistencija (Markeviciene, Blazys 2000: 42). Daugelis smurto auku jauciasi pazeminti, nuzmoginti. Smurto metu ignoruojama aukos individualybe, todel zmogus jauciasi visai bejegis ir labai pazeidziamas, jaucia baime, kad tai gali pasikartoti (Gilligan 2002).

Si smurto apibreztis taikytina ir mokytoju patiriamam smurtui mokykloje. Tad kyla klausimas: kas skatina mokiniu smurta pries mokytojus, kokios yra priezastys?

Galima butu isskirti dvi priezasciu grupes--objektyvias ir subjektyvias.

Objektyvias priezastis lemia daug veiksniu.

Mokytojo profesijos menkejimas ir menkinimas. Nors valstybe ir deklaruoja svietima esant prioritetine sritimi, taciau to nerodo svietimui skiriamos lesos. Nemokedama uz mokytojo darba deramo atlygio, ji kartu rodo savo poziuri i mokytoja ir jo svarba visuomeneje. Kartu formuoja prasta jo vertingumo ivaizdi. Ta ivaizdi dar labiau sustiprina ziniasklaida. Spaudoje ("Lietuvos rytas", "Respublika" ir kt.) mokytojai dazniausiai vaizduojami kaip bedziai, uzuojautos verti vargetos. Kita vertus, ju bandymai kovoti uz savo teises ir didesnius atlyginimus daznai pateikiami kaip pasikesinimas gauti neuztarnautas privilegijas, kaip kesinimasis atimti lesas is kitu profesiju darbuotoju, darant spaudima vyriausybei. Taigi mokytojai neretai pateikiami kaip agresyvus neteisetu reikalavimu teikejai. Vadinasi, patys mokytojai yra agresyviai nusiteike, todel juos reikia prilaikyti. Jei jie yra tokie agresyvus, kovodami uz savo teises, tai ta agresija galinti issilieti ir klaseje. Kas galetu tai paneigti? Pavieniai mokytoju smurtavimo pries mokinius atvejai spaudoje sureiksminami ir pateikiami kaip vos ne pastovus, kasdieniski. Taip formuojama nuomone, kad neretai patys mokytojai yra agresijos nesejai, o moksleiviai--tik ju aukos. Taigi aukos neturi buti nuolaidzios ir privalo priesintis agresyviai nusiteikusiu mokytoju smurtui (Motiejunas 2007).

Kaip rodo atlikti tyrimai, nemaza dalis tevu agresyvius vaiku ispuolius pries mokytojus vertina gana atlaidziai, kaip atsaka i mokytoju "smurtavima".

Taigi, smunkant mokytojo prestizui visuomenes akyse, kuri is dalies suformuoja ziniasklaida, keiciasi ir mokiniu poziuris i mokytoja. Jei mokytojo ir jo darbo nevertina ir negerbia valstybe, visuomene, tai kaip jis gali buti vertinamas ir gerbiamas mokykloje? Jei nevertinamas, negerbiamas, tai ir neapsaugotas (Jonyniene 2002). Tad nenuostabu, kad mokytojas mokykloje darosi vis pazeidziamesnis ir neretai tampa mokiniu smurtiniu ispuoliu auka.

Uzsitesusi svietimo reforma ir nuolatine mokyklos pertvarka. Daznos mokyklinio gyvenimo pertvarkos, inesancios sumaisties, erzina mokyklos bendruomene. Prisiminkime kasmet vykdomus brandos egzaminu tvarkos kaitaliojimus, kuriuos lydi skandalai, nepasitenkinimas ir erzelis. Taip pat nesibaigiancias mokyklu tinklo pertvarkas, tapusias nemazu galvosukiu tevams, sprendziantiems, kur siusti mokytis savo atzalas, ir mokiniams, kuriu nepasitenkinimas del nevykusiu sprendimu vis dazniau issilieja nepaklusnumo aktais, streikais. Del nuolatiniu reformos eksperimentu ikaitais tampa mokytojai, i kuriuos neretai ir nukreipiamas mokiniu nepasitenkinimas.

Subjektyvus veiksniai. Bene didziausia ita-ka agresyvumui plisti turi moksleiviu su(si)formuotas elgesio su aplinkiniais modelis. Siam modeliui susiformuoti turi itakos daugelis veiksniu.

Pirma, neigiamas mokyklos ir bendraamziu grupes poveikis. Mokykla yra ta institucija, kurioje vyrauja tam tikra aplinka. Kiekviena diena vertinami mokiniu laimejimai bei poelgiai, zinios lyginamos su kitais bendraklasiais. Vaikai susilaukia tiek teigiamu, tiek neigiamu ivertinimu. Moksle atsiliekantys mokiniai dazniau gauna neigiamus ivertinimus ir del to daznai yra pasiepiami, uzgauliojami bendraklasiu. Tokie vaikai dazniausiai yra is asocialiu seimu (Snieckute 2007). Jie savo klasese yra atstumti ir izoliuoti, santykiai su kitais mokiniais itempti, bendraklasiai ju nemegsta, ziuri su panieka. Atstumtuju padetis, kuria jie uzima mokykloje tarpasmeniniu santykiu sistemoje, nuolatiniai konfliktai, itampa ir nepastovumas skatina juos neutralizuoti bendraklasiu ir mokytoju neigiamus vertinimus, antipatija savo atzvilgiu. Asocialus paaugliai pradeda ignoruoti ju poveiki, elgiasi siurksciai bei izuliai, naudoja fizine jega, prievarta (pasinaudoja fiziniu arba psichologiniu pranasumu) (Nepilnameciu kriminaline justicija 2001). Kitu mokiniu akyse jie tampa didvyriais, i juos stengiasi lygiuotis ir maziau atsparus mokiniai, patiriantys laikinas nesekmes moksle ir ieskantys budu issiskirti. Ju agresyvi ir nepriklausoma laikysena aplinkiniu atzvilgiu, darymas to, ka namie draudzia tevai, kelia pagarba ir pavyda, nora buti panasiam ir priklausyti neformaliai grupei. Toks priklausymas reiskia ir tam tikros subkulturos prisiemima, kaip vientiso autonominio darinio vyraujancios kulturos dalyje, apimancios transformuota jos vertybiu sistema, taip pat specifiniu socialiniu-psichologiniu bruozu ir elgesio budu visuma.

Taigi mokykloje egzistuojancios grupes ir ju puoselejamas agresyvaus elgesio su aplinkiniais bei mokytojais modelis formuoja terpe agresyvumui plisti. Ypac jei i tai ryztingai nereaguoja mokyklos vadovai, nenorintys astrinti situacijos ar bloginti mokyklos ivaizdzio.

Antra, smurto propagavimas ziniasklaidoje--agresyvaus elgesio nuostatu formavimas. Akivaizdu, kad nudienos ziniasklaida gana aktyviai ir nesunkiai perima vaidmenis, kurie anksciau priklause isimtinai seimai ir mokyklai--ji daznai lemia jaunuolio vertybes, tikslus, pasirinkima ir elgesio tipa (Monkevicius 2004: 32-37). Ziniasklaidos priemones (televizija, laikrasciai, zurnalai, radijas, internetas) ir ypac kompiuteriniai zaidimai, kuriuose vaizduojamos is anksto apgalvotos tycines vienu individu pastangos padaryti kitiems individams kokia nors zala, neretai tampa viena is pagrindiniu moksleiviu uzimtumo formu. Ziaurus zmoniu tarpusavio elgesys, taip pat ziaurus elgesys su gyvunais, daznai rodomi televizijoje ir kino filmuose, daro didele itaka brestancio vaiko asmenybei ir zadina ziaurumo instinktus (Monkevicius 2004).

Ziniasklaida formuoja mechanizmus, leidziancius tiesiogiai susitapatinti su agresoriaus asmenybe is pradziu virtualiajame pasaulyje, o veliau sia patirti igyvendinant realybeje. Per ziniasklaida isreklamuotas ziaurumas gali sukelti paaugliui stipru nora analogiskai modeliuoti savo elgesi ir igyvendinti pasamonini troskima tapti reiksmingam, ypatingam, "supermenui". Kadangi vaikysteje ir paauglysteje formuojasi individo vertybiu sistema, ziniasklaida, neatsargiai pateikdama ir interpretuodama negatyvius musu gyvenimo reiskinius ir realijas, turi stipria itaka brestanciai asmenybei, negatyviai keisdama santyki su paciu savimi ir pasauliu.

Daznas smurtiniu programu ziurejimas TV, filmuose, kompiuteriniuose zaidimuose gali suformuoti iskreipta individo realybes samprata--jis gali susidaryti nuomone, kad aplinkinis pasaulis yra priesiskas, pavojingas, nepatikimas arba neteisingas, kad jame daznai pasitaiko neprognozuojamu situaciju ir reikia kovoti naudojant jega (Uzniene 2004: 159-174). Tai dazniau atsitinka jautriems zmonems, kurie priima stebimas situacijas kaip realiai vykstancias. Susiformavusia priesiskos aplinkos samprata gali buti grindziamas ir pateisinamas gynybinis zmogaus agresyvumas (Valickas 1997). Sis agresyvumas nukreipiamas ne tik i aplinkinius bendramokslius, bet ir i mokytojus, juose izvelgiant visu savo nelaimiu mokykloje kaltininkus. Sia nuostata skatina ir seimoje suformuotos gyvensenos, bendravimo ir klausimu sprendimo nuostatos.

Trecia, smurto seimoje patirtis. Daugelis tyreju (Kairiene 2002; Buttner 1998; Valickas 1997 ir kt.) svarbia vaiku agresyvumo priezastimi laiko vaikysteje patirta smurta is tevu. Patyres fizine prievarta vaikas susiformuoja toki tarpasmeniniu santykiu modeli, pagal kuri isorinis pasaulis interpretuojamas kaip gresminga vieta. Toks modelis veikia vaiko gaunamos is aplinkos informacijos perdirbima--jis tampa nedemesingas vieniems tarpasmenines saveikos elementams ir ypac budrus kitiems--priesiskumo stimulams. Agresyvaus elgesio modeliavimas skatina velesne vaiko agresija tokiu laipsniu, kokiu jis ismoksta vertinti agresyvias reakcijas kaip pozityviu pasekmiu saltini. Taigi patirtu fiziniu bausmiu ir fizines prievartos aplinka vaikysteje gali suformuoti tendencinga ir deficitini informacijos perdirbimo modeli, kuriame ypatinga vaidmeni atlieka selektyvus demesys priesiskumo stimulams bei pozityvus agresyviu reakciju vertinimas. Ne maziau skaudi ir is tevu patirta psichologine prievarta--nuolatinis priekaistavimas del nesekmiu mokykloje, tyciojimasis, etikeciu klijavimas, asmens orumo zeminimas ir menkinimas. Nors tai vyksta ne per daug izuliai, taciau pasekmes yra gal net skaudesnes nei vaikams patiriant fizini smurta.

Atsakas i suaugusiuju nepagarba elgesyje su vaikais--tai siu agresyvumas, pasireiskiantis mokykloje ir bendraujant ne tik su bendraamziais, bet ir su mokytojais. Kita vertus, akivaizdu ir tai, kad vyksta siuolaikines visuomenes nulemti pokyciai vaiko auklejimo procese, kurie nera palankus smurtinems energijos apraiskoms neutralizuoti. Kaip pastebi V. Aramaviciute, siuolaikine musu mokykla koncentruojasi beveik vien tik i mokyma, tevai vis labiau uzsieme ir vis maziau laiko praleidzia su vaikais, palikdami juos sau patiems arba televizijai, sumenkejo baznycios vaidmuo vaiku auklejimo procese (Aramaviciute 2005: 34-37). Taigi seima, mokykla ir baznycia nebeduoda individui reikalingos emocines silumos, vertybines sviesos ir gyvenimo krypties. Atsidures tokioje situacijoje vaikas ar paauglys tampa netvirta, nelaiminga, vienisa ar maistaujancia asmenybe, vis labiau nusigrezia nuo idealiu vertybiu ir lengviau priima agresyvios elgsenos modeli, kuri mato seimoje ir kuri nuolat siulo ziniasklaida bei bendraamziai.

Minetieji objektyvus ir subjektyvus veiksniai sudaro palankia terpe smurtui pries mokytojus rastis ir plisti. Kokios to smurto raiskos formos ir pasekmes?

Smurto pries mokytojus raiskos formos ir pasekmes

Daugelis tyreju nurodo tris labiausiai paplitusias smurto formas:

--fizinis smurtas (stumdymas, musimas, kankinimas, suzeidimas, nuzudymas);

--seksualinis smurtas (seksualinis priekabiavimas, kraujomaisa, prievartinis lytinis kontaktas, prievartine prostitucija ir pan.);

--psichologinis smurtas (zeminimas, izeidinejimas, grasinimas, prievartines vedybos, draudimas mokytis, dirbti ir pan.) (Valickas 2004: 37).

Siuolaikineje mokykloje mokiniai pries mokytojus naudoja abi smurto formas--tiek fizini, tiek psichologini. Fizinis smurtas gali buti naudojamas tiek pries mokytojo asmeni, tiek ir pries mokytojo asmenini turta, daikta, gyvuna ir kt. Sis smurtas gali buti vykdomas pavienio asmens (mokinio)--kai mokinys, pasijutes skaudziai izeistas, pakelia ranka pries mokytoja ar jo turta, arba grupes asmenu (mokiniu)--kai grupe mokiniu susitare ar stichiskai panaudoja prievarta pries mokytoja ar jo turta. Tiesa, fizinis smurtas pries mokytojus (fizines jegos panaudojimas pries asmeni, pastumimas, kojos pakisimas) kol kas gana retas. Kur kas placiau naudojamas smurtas pries mokytojo turta, daiktus (pvz., drabuziu, automobilio, knygu, rankines) tycinis istepimas, apliejimas vandeniu, kitoks zalojimas ir pan. (Karmaza et al. 2007).

Labiausiai paplites psichologinis smurtas, pasireiskiantis mokiniu ir mokytoju tarpusavio santykiuose (Psichologinis smurtas [interaktyvus] [ziureta 2008-04-06]. Prieiga per interneta: <www.xneox.com/spauda>). Jo apraisku spektras gana platus: izeidziu rasteliu, zinuciu mobiliuoju telefonu ar elektroniniu pastu rasymas, garsus rekavimas pamoku metu, izeidziu repliku laidymas pamoku ar pertrauku metu, pravardziavimas, gasdinimas, grasinimas, demonstratyvus atsisakymas vykdyti pedagogo nurodymus, susijusius su ugdymo procesu (savavaliskas neklausymas), daiktu metymas.

Pasekmes mokytojui. Nuolat psichologini spaudima patiriantis mokytojas praranda meile savo darbui, nenoriai eina i mokykla. Tokia busena, zinoma, neigiamai atsiliepia jo pedagoginei veiklai. Sunku atsikratyti pagundos nubausti skriaudika ir parasyti mazesni pazymi, paskirti papildoma uzduoti. Visa tai palaiko itemptus santykius. Mokytojas jauciasi vienas su savo problema, nes daugeliu atveju vadovai yra nelinke kistis i tokio pobudzio santykiu aiskinimasi, vengdami galimos neigiamos tevu reakcijos ir priekaistu, kurie gali pakenkti mokyklos reputacijai. Tai zino ir mokiniai, todel per daug nesivargina del pries mokytoja taikomu kovos priemoniu. Tai galiausiai paskatina mokytoja keisti ne tik mokykla, bet kartais ir profesija. Suprantama, kad toks mokytojas issinesa skauduli ir pagieza ne tik pries mokykla, bet ir pries visa svietimo sistema in corpore.

Pasekmes mokiniui. Mokinys igyta smurtavimo pries mokytojus mokykloje patirti issinesa i gyvenima, neretai taiko bendraudamas su kitais zmonemis, kas gerokai apsunkina jo socializacija, isitvirtinima kolektyve. Smurto praktika vis labiau isigali tarpusavio bendravimo santykiuose. Tai gali tapti nusikalstamo kelio pradzia, kaip rodo nepilnameciu nusikalstamos veikos statistika. Kita vertus, smurtiniai santykiai su mokytoju isugdo nesidomejima ir ignoravima, visiska abejinguma jo destomam dalykui. Taip susidaro prielaidos ziniu spragoms atsirasti, del kuriu nukencia mokymosi kokybe. Tai turi itakos tolesnei karjerai, galimybems siekti aukstojo mokslo ir t. t. Tokiu atveju kyla priekaistu, kuriuos reiskia ir mokiniai, ir ju tevai del mokymosi kokybes. Uzmirstama, kad siai kokybei itakos turi ir mokiniu bei mokytoju tarpusavio santykiai, paremti geranoriskumu, o ne agresyvumu. Taigi smurtas pries mokytojus abiem--mokytojui ir mokiniui turi neigiamu pasekmiu.

Savo ruoztu mokyklos vadovai labai nenori viesinti ju mokyklose pasitaikanciu smurto atveju. Is dalies tai galima suprasti. Mat smurtas pries mokytojus dazniausiai reiskiasi psichologinio smurto forma, kuri neturi tokiu ryskiu pasekmiu kaip fizinis smurtas. Todel apie tai nenoriai kalba ir patys mokytojai. I viesuma iskyla tik tie smurtavimo atvejai, kai ivyksta rimtesniu suzalojimu. Kiek ir kokiu smurto apraisku pasitaiko mokyklose, zino tik jose besimokantys moksleiviai ir dirbantys pedagogai. Nelinke apie tai kalbeti ir patys moksleiviai. Taciau problema islieka ir ja reikia spresti.

Ka daryti?

Mokiniu smurto pries mokytojus mazinimas nera vien tik mokyklos reikalas. Mokykla--visuomenes veidrodis, kuris savaip atspindi visuomeneje vykstancius procesus. Taciau gana jautrus veidrodis, reikalaujantis prieziuros ir globos. Ta globa bei parama mokyklai ir mokytojui turetu suteikti visuomene, valstybines institucijos, priimancios reikiamus sprendimus, ir pats mokytojas.

Siekiant mazinti smurta pries mokytojus mokykloje, svarbus keli momentai. Svarbus pedagogo pozityvaus ivaizdzio formavimas visuomenes samoneje. Sio formavimo pagrin das--pedagogo darbo svarbos suvokimas ir tinkamas pristatymas visuomenei, naudojantis ivairiomis ziniasklaidos formomis. Taip pat deramo materialinio atlygio uz nelengva mokytojo darba nustatymas, kas padidintu sios profesijos patraukluma, socialini pripazinima kitu profesiju tarpe. Jaunu mokytoju isiliejimas i kolektyva ir mokyklos atjauninimas padetu mazinti atskirti tarp kartu mokykloje ir kartu sumazetu prielaidu itampai plisti.

Kita vertus, pozityvaus pedagogo ivaizdzio kurimu turi buti suinteresuoti ir patys mokytojai. Ne paslaptis, kad ne visada pedagogams pavyksta islaikyti korektiskuma santykiuose su mokiniais. Cia turi itakos pedagoginio darbo patirtis, charakteris, temperamentas ir amziaus veiksnys. Tas nekorektiskumas reiskiasi ivairiomis formomis: 1) neobjektyviu ziniu vertinimu ir protekcionizmu, nuolaidziavimu itakingu tevu vaikams; 2) mokiniu oruma izeidzianciu elgesiu, ju interesu nepaisymu ir teisetu noru, pageidavimu neisklausymu ir kt. Tiesa, tai nera itin paplites reiskinys, taciau butent jis sukelia pasipiktinima, kuris ilgainiui pasireiskia ivairiomis protesto formomis.

Mokytojas neturi tapti SMM vykdomu eksperimentu, kelianciu mokiniu nepasitenkinima, ikaitu. Vykdomos reformos turi buti gerai apmastytos, issiaiskintos ir moksleiviu, kuriems jos yra skirtos, nuostatos. Toks svietimo instituciju demokratinis elgesys mazintu prielaidas mokykloje plisti mokiniu nepasitenkinimui, kurio aukomis daznai tampa ir mokytojai.

Isvados

1. Smurtas pries mokytojus yra realiai mokykloje egzistuojantis reiskinys, atspindintis siuolaikineje visuomeneje vykstancius procesus ir ju pasekmes jaunimui, tarpusavio ir bendravimo su aplinkiniu pasauliu vertybinius prioritetus. Kita vertus, rodo ir labai pakitusia mokykloje aplinka bei mokytojo darbo salygas. Mokytojai dirbdami mokykloje nesijaucia saugus. Patiriamas mokiniu smurtas turi itakos ne tik mokytojo darbo motyvacijai, bet ir teikiamu svietimo paslaugu kokybei.

2. Mokiniu smurto pries mokytojus atsiradima ir pletote skatina tiek objektyvios prielaidos (mokytojo profesijos menkejimas ir menkinimas, uzsitesusi svietimo reforma ir nuolatine mokyklos gyvenimo pertvarka), tiek subjektyvios--pirmiausia moksleiviu su(si)formuotas elgesio su aplinkiniais modelis, kuriam skleistis turi itakos neigiamas mokyklos ir bendraamziu grupes poveikis, smurto propagavimas ziniasklaidoje ir smurto patirtis seimoje.

3. Siuolaikineje mokykloje mokiniai pries mokytojus naudoja abi smurto formas--tiek fizini, tiek psichologini. Tiesa, fizinis smurtas pries mokytojus (fizines jegos panaudojimas) yra gana retas. Labiausiai paplites psichologinis smurtas ir jo formos, pasireiskiancios mokykloje mokiniu ir mokytoju tarpusavio santykiuose, tai mokytoju menkinimas, nuvertinimas, priekabiavimas, izeidinejimas, izoliacija, atmetimas, atstumimas, terorizavimas ir kt.

4. Smurtas pries mokytojus ypatingas tuo, kad griauna pasitikejimo ir butino bendradarbiavimo pagrindus, be kuriu efektyvus ugdymo ir ziniu perdavimo bei suvokimo ir isiminimo procesas sunkiai imanomas. Tokiu atveju nukencia ir mokytojas, ir mokinys.

5. Mokiniu smurto pries mokytojus mazinimas nera vien tik mokyklos reikalas. Siekiant mazinti smurto pries mokytojus apraiskas, parama mokyklai ir mokytojui turetu suteikti visuomene, keisdama poziuri i mokytojo profesijos svarba ir reiksminguma, valstybines institucijos, priimancios sprendimus del mokytojo darbo materialinio ivertinimo, ir pats mokytojas, saziningai vykdantis savo pareigas ir nuolat pasirenges suprasti siuolaikinio jaunimo poreikius.

Iteikta 2009 01 14; priimta 2009 02 25

Literatura

Aramaviciute, V. 2005. Auklejimas ir dvasine asmenybes branda. Vilnius: Gimtasis zodis.

Bandura, A. 1983. Agression: A Social Learning Analysis. Englewood Cliffts.

Barkauskaite, M. 2000. Paaugliu tarpusavio santykiu sociopedagogine dinamika: habilitacinio darbo santrauka. Vilnius.

Buttner, Ch. 1998. Gyvename su agresyviais vaikais. Vilnius: Presvika.

Dabartines lietuviu kalbos zodynas. 2000. Vilnius: Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas.

Gilligan, J. 2002. Smurto prevencija. Vilnius: Eugrimas.

Jonyniene, Z. 2002. "Asocialaus mokiniu elgesio prielaidos mokykloje", Socialinis darbas 2(2): 26-37.

Kairiene, B. 2002. Jaunuoliu, patyrusiu tevu agresija, psichosocialine raida ir pedagogines korekcijos galimybes: daktaro disertacijos santrauka. Kaunas.

Karmaza, E.; Grigutyte, N.; Karmaze, E. G. 2007. Smurtas mokykloje: prevencija ir pagalba. Vilnius.

Markeviciene, A.; Blazys, V. 2000. Fizinis ir psichologinis smurtas. Phare projektas. Vilnius: LR sveikatos apsaugos ministerija.

Myers, D. G. 2000. Psichologija. Kaunas: Poligrafija ir informatika.

Monkevicius, A. 2004. "Ziniasklaidos poveikis asmenybes raidai", is Ziniasklaida ir asmenybes raida: nepilnameciu apsauga ir zmogaus orumas. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 32-37.

Motiejunas, V. 2007. Nepilnameciu nusikaltimu socialiniai veiksniai [interaktyvus] [ziureta 2007 11 16]. Prieiga per interneta: <http://www.sociumas.lt/Lit/ Nr16/nepilnameciai.asp>.

Nepilnameciu kriminaline justicija. 2001. Vilnius: Vidaus reikalu ministerija.

Snieckute, M. 2007. Nepilnameciu nusikalstamumas ir seima [interaktyvus] [ziureta 2007 11 16]. Prieiga per interneta: <http://www.sociumas.lt/Lit/Nr16/nepilnameciai. asp>.

Targamadze, 1999. V. Bendrojo lavinimo mokykla: mokiniu edukacinio stimuliavimo aspektas. Kaunas.

Uzniene, R. 2004. "Audiovizualine ziniasklaida (televizija) ir vaikas", is Ziniasklaida ir asmenybes raida: nepilnameciu apsauga ir zmogaus orumas. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 159-174.

Valickas, G. 1997. Psichologines asocialaus elgesio istakos: monografija. Vilnius: Lietuvos teises akademija.

Valickas, G. 2004. "Smurtiniu kompiuteriniu zaidimu ir vaiku bei paaugliu agresyvaus elgesio rysys", is Ziniasklaida ir asmenybes raida: nepilnameciu apsauga ir zmogaus orumas. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 135-146.

Valdas Pruskus

Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Sauletekio al. 11, LT-10223 Vilnius, Lietuva

El. pastas [email protected]