Reasons of aggressive behaviour against school fellows, its frequency, forms: reaction of schoolchildren, teachers and parents/Agresyvaus elgesio pries bendramokslius priezastys, daznumas ir formos: mokiniu, mokytoju ir tevu vertinimas.

Pruskus, Valdas ; Tuziene, Gerda

Ivadas

Problemos istirtumas ir metodologinis tyrimo pagrindimas

Agresyvus mokiniu elgesys su bendramoksliais ne tik apsunkina pozityvios komunikacijos galimybes ir pati edukacini procesa, bet ir kloja pamatus tolesnei agresyvumo sklaidai visuomeneje, didina kriminogeniniu procesu augimo pavoju. Todel nestebina tai, kad susilaukia vis didesnio tyreju demesio.

Vaiku agresyvumo pradzios mokykloje ypatumus ir psichologines pedagogines pagalbos teikimo galimybes yra nagrinejusios L. Rupsiene ir D. Placeniene (Rupsiene, Placeniene 2002). Tevu naudojamos prievartos pries vaikus itaka ju agresyvumui tarpti yra aptares D. Puras (Puras 1996).

Paskelbta nemazai darbu, kuriuose bandoma aiskintis atskiru amziaus grupiu vaiku agresyvaus elgesio istakas ir ju ypatumus (Glinskiene, Drazdauskiene 2001; Valickas 1997; Snieckute 2007; Motiejunas 2007).

Asocialaus vaiku elgesio prielaidas mokykloje yra nagrinejusios L. Juriene (1996), B. Kairiene (2002, 2005, 2006) ir D. Gaigaliene (1994). Agresyvaus elgesio raiskos priklausomybe nuo lyties ir amziaus yra nemazai tyrinejusi R. Zukauskiene (1999, 2003).

Atlikta ir konkreciu tyrimu. Pazymetinas Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro SMM uzsakymu 2008 m. atliktas "Smurto mokyklose paplitimo formu, priezasciu, prevencijos ir pagalbos formu tyrimas", kuriame aiskinamasi, koki smurta is bendramoksliu, mokytoju ir suaugusiuju patiria vaikai, besimokantys pradineje, pagrindineje ir vidurineje mokykloje, ir kokios prevencines priemones yra taikomos.

Reikia pripazinti, kad daugelis atliktu tyrimu yra epizodiniai, pasizymintys fragmentiskumu. Pasigendama tyrimu, kuriuose butu issiaiskintos visos smurtavimo priezastys (vidines--susijusios su biologija, ir isorines: aplinka, seima, mokykla), atskleistas smurto seimoje poveikis agresyviam mokinio elgesiui mokykloje. Taip pat truksta tyrimu, kuriuose butu analizuojamas agresyvus mokiniu elgesys su bendramoksliais ir mokytojais, jo raiskos ypatumai ivairiu profiliu (humanitarinio, technologinio) mokyklose, kaimo ir miesto mokyklose, mergaiciu ir berniuku agresyvaus elgesio raiskos ypatybes, mokytoju ir tevu, mokiniu smurtiniu veiksmu vertinimas ir ju siulomos prevencijos priemones.

Sio straipsnio tikslas--remiantis atliktu tyrimu, isanalizuoti agresyvaus elgesio pries bendramokslius kilimo priezastis, dazni, raiskos formas miesto ir kaimo ivairiu tipu (pradines, pagrindines, vidurines mokyklos, gimnazijos) bei profiliu (technologinio ir humanitarinio) mokyklose, atskleisti mokiniu, mokytoju bei tevu poziuri i smurta ir jo raiska mokykloje bei taikomu prevenciniu priemoniu efektyvuma.

Metodologinis tyrimo pagrindimas

Atliekant agresyvaus mokiniu elgesio su mokiniais raiskos mokykloje analize pasitelktas Alfredo Schutzo fenomenologijos teorijos aiskinimas, kuriame kalbama apie tris skirtingus socialinio zinojimo epistemologinius lygius: zmoniu is gatves zinojima, gerai informuota zinojima ir ekspertini zinojima (Schutz 1976: 158-159).

Siekiant susidaryti issamesni vaizda apie poziuri i mokiniu agresyvaus elgesio raiska mokykloje, buvo apklausti miesto ir kaimo mokyklu vyresniuju klasiu moksleiviai (10- 12 kl.)--po 200 respondentu, taip pat humanitarinio ir technologinio profilio mokyklose besimokantys 10-12 klasiu moksleiviai (po 100 atstovu), kurie savo kailiu buvo patyre smurta. Be to, po 100 miesto ir kaimo mokyklu mokytoju, kurie su siuo reiskiniu susiduria kasdieniame darbe, ir 100 tevu, kurie susiduria su jo pasekmemis.

Moksleiviu nuomone apie agresyvaus elgesio raiska mokykloje galima butu priskirti prie gerai informuoto zinojimo. Mokiniai gerai zino si fenomena is vidaus, daugelis turi skaudzios smurto nuo bendramoksliu patirties ir puikiai jaucia vyraujancias tendencijas tarp tu, su kuriais nuolat bendrauja. Taip pat gali ivertinti ju mokykloje taikomu prevenciniu priemoniu efektyvuma.

Mokytoju, nuolat bendraujanciu su mokiniais ir gerai zinanciu gyvenimo mokykloje ir bendravimo su bendramoksliais problemas, informuotuma galima butu priskirti prie ekspertinio zinojimo. Jie ne tik stebi si procesa, bet ir analizuoja, iesko priemoniu jam valdyti.

Nors tevai del ivairiu priezasciu turi kiek skirtinga poziuri i agresyvu mokiniu elgesi ir jo pasekmes mokykloje, taciau jis is esmes paremtas bendru zinojimu (kartais ir prisiminimais is savo laiku mokyklines patirties, kuri gerokai skiriasi nuo siandienines), be to, neretai suformuotu ziniasklaidos, todel ji galima butu priskirti prie zmoniu is gatves zinojimo.

Bandomasis tyrimas buvo atliekamas 2010 m. kovo--geguzes men. Vilniaus ir Panevezio miestuose (Vilniaus m. J. Pauliaus gimnazijoje, L. Karsavino, Ateities, Fabijoniskiu, A. Kulviecio bei S. Staneviciaus vidurinese mokyklose, Panevezio m. Margaritos Rimkevicaites technologineje mokykloje ir Panevezio m. Vytauto Mikalausko menu mokykloje).

Taikant kiekybini metoda, anketines apklausos budu apklausta 200 mokiniu (10-12 kl.) is minetu mokyklu.

Be to, apklausta 200 kaimo mokyklu mokiniu (10-12 kl.) (Vilniaus raj. Mickunu vidurines mokyklos, Varenos raj. Merkines V. Kreves gimnazijos ir Rokiskio Juozo Tumo-Vaizganto gimnazijos), taip pat 100 minetu miesto ir kaimo mokyklu mokytoju ir 100 tevu. Respondentu atranka--atsitiktine.

Empiriniams duomenims surinkti buvo sudarytas klausimynas, kurio atskiros dalys apeme svarbiausius mokiniu agresyvaus elgesio raiskos mokykloje aspektus. Tokiu budu agresyvus elgesys mokykloje tirtas 2 aspektais: is isores ir is vidaus. Is isores--agresyvaus elgesio formu paplitimas atskiru tipu (kaimo, miesto) ir profiliu (technologinio, humanitarinio) mokyklose, taip pat tarp berniuku ir mergaiciu.

Is vidaus--aiskintasi, kaip jauciasi ir kaip i patiriama prievarta reaguoja patys mokiniai, mokytojai (stebedami) ir tevai, susiduriantys su ju pasekmemis.

Statistine duomenu analize atlikta pritaikius programa SPSS for Windows (Statistical Package For Social Sciences).

Kokybinis tyrimas. Siekiant detaliau issiaiskinti mokiniu patiriamos agresijos is bendramoksliu ypatumus, buvo atliktas pusiau strukturinis interviu--pokalbis, kurio metu 20 informantu--moksleiviu is tu paciu 400 tyrime dalyvavusiu mokyklu mokiniu, taip pat 10 mokytoju ir 10 tevu, kurie laisvai deste paziuras i ivairius mokiniu agresijos mokykloje raiskos aspektus. Informantu vardai nepakeisti, tekste pateikiama ir netaisyta, originali ju kalba.

Agresyvaus elgesio su bendramoksliais priezastys: mokiniu ir mokytoju vertinimas

Tyrimas parode, kad mokiniai ivardija panasias agresyvumo priezastis, nors berniukai ir mergaites joms suteikia kiek skirtinga prioriteta (1 pav.).

Svarbiausiomis agresijos priezastimis mokiniai laiko nora sitaip save realizuoti (berniukai - 18 proc. ir mergaites - 12 proc.), atkreipti i save demesi (16 proc. ir 17 proc.), itvirtinti savo pranasuma (12 proc. ir 14 proc.). Galima daryti prielaida, kad berniukams sie motyvai yra labiau paveikus, nes susije su ju pastangomis per agresyvu elgesi buti pastebetiems ir ivertintiems.

Mergaites, nors tokio savo pranasumo itvirtinimo budo visiskai ir neatmeta, taciau nelaiko itin veiksmingu. Yra paveikesniu "moterisku" budu. Panasiai siuos agresyvumo motyvus vertina ir mokytojai.

Mokytoju teigimu, svarbiausi agresyvu elgesi skatinantys veiksniai yra: bandymas atkreipti i save demesi (18 proc.), ivirtinti savo pranasuma (14 proc.) ir taip uzmirsti nesekmes moksle (16 proc.), o ypac neissiskirti is agresyviai besielgianciu klases ir gatves draugu (16 proc.).

Tai rodo, kad gatves draugai turi didele itaka, jie tampa elgesio pavyzdziais, o mokykloje propaguojama elgsena nera patraukli. Galima speti, kad taip atsitinka ir del ryskiu pavyzdziu stokos. Mokytojas nera tas autoritetas, i kuri galetu kreiptis mokinys su savo problema (bendramoksliu smurtas) ir kuria jis galetu isspresti. Kur kas didesnis autoritetas ir pagalbininkas yra gatves draugas, gyvenantis realiame pasaulyje ir galintis konkreciai jam padeti.

Kitas dalykas--nesekmes moksle, mokymosi problemos, su kuriomis susiduria mokinys, neretai taip ir lieka tik jo problemos. Vienas jis nera pajegus su jomis susidoroti, o mokytojas i pagalba ne visada ateina. Nesulaukes realios pagalbos is mokyklos, mokytoju, mokinys jauciasi paliktas vienas. Tai savo ruoztu skatina dar didesne neapykanta ir agresyvia laikysena ne tik bendramoksliu, bet ir mokyklos atzvilgiu apskritai. Tai pastebi ir apklaustieji mokytojai, nurode, kad net 14 proc. mokiniu agresyvus elgesys teikia malonuma (2 pav.).

Mokiniu agresyvaus elgesio pasireiskimo daznio ir formu ypatumai miesto ir kaimo bei skirtingu profiliu mokyklose: mokiniu vertinimas

Agresyvus mokiniu elgesys su bendramoksliais mokykloje yra realybe, su kuria susiduria kiekvienas moksleivis. Taciau jo pasireiskimo daznis ir formos miesto ir kaimo bei skirtingu profiliu mokyklose yra skirtingas. Nevienodai ji pastebi ir identifikuoja berniukai ir mergaites (1 lentele).

Apklaustieji miesto mokyklu mokiniai agresyvu elgesi patiria dazniau nei kaimo mokyklu mokiniai. Galima manyti, kad miesto gyvenimo tempas formuoja itampos kupina bendra atmosfera, aplinka, kurioje vyrauja lenktyniavimo, noro buti pirmam, pastebetam, dvasia, kuri perduodama i visas veiklos sritis. Nelieka nepaliesta ir miesto mokykla bei mokiniai, turintys agresyvios raiskos patirties, gautos ne tik is seimos ir gatves, bet ir is prievartos kupinos ziniasklaidos. Tai duoda savus rezultatus.

Neatsitiktinai tik 4 proc. apklaustu miesto mokyklu berniuku ir 5 proc. mergaiciu nurode, kad niekada nera patyre agresyvaus elgesio, o kaimo--net 4 kartus daugiau (atitinkamai 16 proc. berniuku ir 18 proc. mergaiciu).

Agresyvu elgesi isprovokuoja konfliktai tarp bendramoksliu. Konfliktu priezastys--ivairios. Taciau kaimo ir miesto mokyklu mokiniu nuomones del ju panasios (3 pav.).

Miesto ir kaimo mokyklu mokiniu teigimu, agresyvu elgesi labiausiai sukelia--asmens charakterio savybes (atitinkamai 40 proc. ir 72 proc.), isvaizda (16 proc. ir 14 proc.), taikus budas (12 proc. ir 15 proc.).

Beveik sestadalis apklaustuju miesto ir kaimo mokyklu mokiniu (atitinkamai 14 proc. ir 13 proc.) nurode, kad agresyvaus bendraamziu elgesio susilaukia del prastos socialines seimos padeties. Tai atspindi visuomenes sparcios diferenciacijos realijas, didejancia skirti tarp turtinguju ir neturtingu, kas atsiliepia ir mokiniu tarpusavio bendravimui, draugu pasirinkimui ir ju vertinimui.

Beveik desimtadalis apklaustuju nurode kitas priezastis. Tos kitos priezastys (pavydas, prasivardziavimas, apkalbos)--susijusios su asmeninemis skriaudomis. Tai reiskia, kad konfliktai nera bendravimo tarp klasiu ar atskiru grupiu konkuravimo isdava, o kyla del asmeniniu paskatu.

Apklaustieji mokiniai ivardijo ir labai konkrecias konfliktu kilimo priezastis (... paskolinau DVD grotuva ... kaip zmogui ... jam labai reikejo ... ir negrazina ... atseit uzmirso ... vis sako "grazinsiu" ... (Romualdas, 10 kl.); (... turi labai ilga liezuvi ... visus apkalbineja ... per ji vos geriausio draugo nepraradau ... (Gediminas, 12 kl.).

Desimtadalis apklaustuju mokiniu nurode, kad nera bendraamziu skriaudziami. Galima speti, kad tai ta dalis mokiniu, kurie geba prisitaikyti, neissisokti ir del to nebuti atstumtaisiais, pries kuriuos dazniausiai nukreipiama agresija.

Akivaizdu, kad agresyviai elgiamasi ne su visais, bet su tais, kurie del ivairiu priezasciu ir aplinkybiu patenka i atstumtuju grupe. Pazeidziamiausi tie, kurie issiskiria is bendro, savo bico priimto, standarto klaseje savo socialine padetimi, galimybemis isigyti daiktu, kurie laikomi butinais priklausymo saviskiams zenklais, ir atitinkama isvaizda (trukumai cia nepriimtini, kaip ir probleminis elgesys: sveplavimas, autizmas ir pan.).

Asmens, patiriancio agresyvu elgesi, laikysena lemia ir gyvenimas seimoje, ten vyraujancios bendravimo formos, ir ypac--smurtas, patiriamas is artimuju.

Tyrimas parode, kad smurtas seimose pries vaikus yra gana paplites reiskinys (4 pav.). Nors 41 proc. apklaustu miesto mokiniu ir 22 proc. kaimo mokyklu mokiniu teige, kad seimoje nera musami, taciau net 56 proc. kaimo ir 47 proc. miesto mokyklu mokiniu prisipazino kartais musami, o 7 proc. kaimo mokyklu mokiniu ir 3 proc. miesto mokiniu--labai musami.

Tai rodo, kad smurtiniai veiksmai tiek miesto, tiek kaimo seimose--gana daznas reiskinys. Si smurto praktika savo ruoztu perduodama vaikams, nors juos paveikia nevienodai. Vienus dar labiau sugniuzdo ir palauzia, vercia susitaikyti su smurto aukos padetimi ne tik seimoje, bet ir mokykloje (klaseje). Kitus--savaip uzgrudina ir skatina atsigriebti klaseje pries silpnesnius: ypac tuos, kurie nepritapo prie grupes del savo savybiu, isvaizdos ir pan. dalyku, daranciu juos isskirtiniais ir todel nepriimtinais.

Tai provokuoja tarp mokiniu mustynes, susiremimus, kurie kartais prasiverzia ir pamoku metu, nors tai nera daznas reiskinys tiek miesto, tiek kaimo mokyklose (5 pav.).

Apie mustynes tarp moksleiviu pamoku metu net 75 proc. apklaustu kaimo ir 68 proc. miesto mokyklu mokiniu atsake, kad nieko apie tai negirdeje, dar 25 proc. kaimo ir 21 proc. miesto mokyklu mokiniu nurode, jog tokie susiremimai pasitaiko retai, ir ne vienas nepaminejo, kad tai daznas atvejis (... kartais pestynes kyla, bet labai retai ... negaleciau tiksliai pasakyti, kada paskutini karta pesesi ir del ko ... pamenu tik, tai buvo pernai pavasari ..." (Ramunas, 12 kl.).

Taciau po pamoku mustynes tarp mokiniu gana daznos (6 pav.).

Net 67 proc. apklaustu miesto ir 63 proc. kaimo mokyklu mokiniu paminejo daznus mustyniu atvejus po pamoku, dar 25 proc. miesto ir 23 proc. kaimo mokyklu mokiniu nurode, kad tai reti atvejai, ir tik 17 proc. miesto ir 18 proc. kaimo mokyklu mokiniu teige, kad mustynes ju mokykloje nevyksta niekada. Taciau tokius atsakymus pateike tik merginos.

Mustyniu priezastys--ivairios. Dazniausiai tai saskaitu suvedinejimas uz patirta ar tariama skriauda, netesetus pazadus. Taciau neretai--tiesiog is neturejimo ka veikti. Paprastai mustynes vyksta diskotekose, vieso susiburimo vietose, kur ieskoma priekabiu, kad galima butu suremti ragus zinant, kad tokiu atveju palaikytoju ir ziurovu netruks: juk tai puiki atrakcija ir taip galima sustiprinti savo pozicijas klaseje, susikurti "kieto bico" ivaizdi tarp bendramoksliu (Mustyniu siaip jau nemegstu, ... tiesa, kartais dalyvauju ... nera ka veikti, is nuobodulio ... bet jei dalyvauju, tai kalu iki galo ... Kita diena draugeliai ima sveikintis is tolo, stengiasi visaip man itikti--vakarykstes mustynes paliko ispudi ... ir ne tik, bet ir melynes ... zinos, su kuo reikala turi" (Tadas 11 kl.).

Galima speti, kad mokiniai turi pakankamai daug laisvo laiko ir neranda, ka veikti. Jie nera itraukti i popamokine veikla, nemoka turiningai leisti laisvalaikio, o tai savo ruoztu ir sukuria palankia terpe reikstis agresyvumo protrukiams.

Mokiniu laikysena stebint smurto veiksmus pries bendramokslius

Kilusius konfliktus ir smurtinius veiksmus pries bendramokslius nelengva nuslepti, juolab kad gandai apie juos greitai pasklinda. Nepaisant to, informacija bandoma slepti, ypac nuo mokytoju ir tevu. Net 90 proc. apklaustu miesto ir 85 proc. kaimo mokyklu mokiniu teige visada slepiantys nuo mokytoju ir tevu informacija apie mustynes ir tik 10 proc. miesto ir 7 proc. kaimo mokyklu mokiniu nurode, kad slepia tik kartais. Niekada neslepianciu, pasakanciu viska mokytojams ir tevams neatsirado ne vieno. Toks slapukavimas konfliktus tarp moksleiviu daro labai latentinius.

Nepaisant to, kad paprastai nukentejusieji tokiais atvejais niekam nelinke skustis, taciau ilgainiui situacija, sukelusi aplinkiniu susidomejima, pasiekia viesumo stadija. Konfliktu sprendimas perkeliamas i viesaja erdve. Kitaip tariant, ilgainiui viskas isaiskeja ir nuskriaustoji puse kreipiasi pagalbos del smurto, patirto is bendramoksliu. Tyrimas parode, kad del patirtos fizines prievartos (smurto) dazniau pagalbos kreipiasi kaimo mokyklu mokiniai (15 proc.) nei miesto (12 proc.) (7 pav.).

Miesto mokyklu mokiniai dazniau nei kaimo kreipiasi pagalbos del patirtos psichologines prievartos (atitinkamai 14 proc. ir 10 proc.). Galima speti, kad miesto mokyklu mokiniai jautresni nei kaimo psichologinei prievartai, labiau zino savo teises ir linke ginti savo oruma.

Pastebeta, kad kaimo mokyklu vaikai dazniau nei miesto apie patirta smurta mokykloje linke informuoti tevus. Taciau tevams sie konfliktai neatrodo tokie svarbus, kad skustusi ir aiskintusi (Na, susipese vaikai ... apsikumsciavo ... susitaikys ... kam cia skustis ... " (Jonas, tevas, 45 m.). Galima speti, kad tevu nenora skustis veikia ir ta aplinkybe, kad kaimo vietoveje visi vieni kitus pazista, todel skustis neiprasta, kur kas svarbiau islaikyti gerus santykius su kaimynais. Vaikai nesutarimus issiaiskins tarpusavyje patys.

Miesto mokyklu mokiniai, susidure su bendramoksliu smurtu, stengiasi labiau problemas spresti patys (54 proc.) nei kaimo mokyklu mokiniai (48 proc.), kurie tokiais atvejais pagalbos dazniau linke ieskoti pas tevus ir aukletojus (atitinkamai 5 proc. ir 13 proc.). Tai rodo, kad miesto vaikai labiau linke pasikliauti savo jegomis ir draugais bei gatves pazistamais, galinciais juos uzstoti. O kaimo mokyklu moksleiviai del to beveik tris kartus dazniau kreipiasi i klases vadova nei miesto mokiniai.

Miesto mokyklu mokiniai maziau pasikliauja mokytoju galimybemis isspresti konfliktus ir dazniausiai linke pasikliauti savo jegomis arba kviestis i pagalba draugus. Tai rodo, kad miesto klasese kolektyviskumo ir solidarumo dvasia silpna, o pasitikejimas mokytojais sumenkes. Kita vertus, nora isspresti konfliktus savo jegomis skatina ir vis labiau visuomeneje isigalinti individualizmo dvasia, kuri grindziama dar M. Liuterio paskelbtu sukiu "Kiekvienas uz save, o Dievas uz visus". Si dvasia isigali ir mokyklose.

Veiksniai, skatinantys agresyvu mokiniu elgesi su bendramoksliais: mokytoju vertinimas

Tyrimas parode, kad miesto ir kaimo mokyklu mokytoju poziuris i veiksnius, skatinancius agresyvu mokiniu elgesi su bendramoksliais, yra panasus (8 pav.).

Svarbiausiais veiksniais ivardijami: ziniasklaida (miesto mokyklu mokytojai--32 proc., kaimo--30 proc.) ir smurtas seimoje (atitinkamai 20 proc. ir 28 proc.). Nors kreipiamas demesys ir i paveldimuma, taciau tai nesudaro didelio procento. Be to, paveldimumas dar palyginti mazai istirtas fenomenas.

Kur kas svarbesnis veiksnys--aplinka, kurioje gyvena jaunimas. Butent nudienos sociokulturine aplinka ir kelia didziausia nerima mokytojams - ypac smurto gatveje praktika ir gatves draugu pavyzdys. Tai situacija, kurios negalima pakeisti taip greitai, kaip noretusi. Butinas laikas ir kryptingos visos visuomenes pastangos.

Mokytojai, atrodo, gana realistiskai suvokia situacija mokykloje, jos nedramatizuoja. Mokykla yra visuomenes veidrodis. Vertybiu pliuralizmo ir devalvacijos akivaizdoje sunku tiketis ko nors kito. Taciau mokytojai pagalbos vis tik viliasi. Ir pirmiausia--is seimos ir valstybes (Jei smurtas mazes seimose, maziau agresyviu vaiku turesime ir mokyklose (Marija, mokytoja, 45 m.), (Tevai neretai kalti del savo smurtaujanciu vaiku ... rodydami agresyvu elgesi seimoje (Romas, mokytojas, 38 m.), (Ziniasklaida visagale ... smurtas liejasi per krastus ... isijunkit bet kuria televizija ... Kol valstybe nesiims priemoniu smurto reklamai sumazinti, nieko gero nelauk (Genute, mokytoja, 41 m.). Paciu mokytoju galimybes kontroliuoti situacija ribotos, todel mokytoju pretenzijos seimai ir valstybes institucijoms ne be pagrindo.

Veiksniai, skatinantys agresyvu mokiniu elgesi su bendramoksliais: tevu vertinimas

Apklaustieji tevai, kaip ir mokytojai, nurode tas pacias priezastis, skatinancias agresyvu mokiniu elgesi pries bendramokslius (9 pav.).

Svarbiausiais veiksniais, daranciais itaka agresyviam mokiniu elgesiui, miesto ir kaimo mokyklu mokiniu tevai ivardijo ziniasklaida (atitinkamai 48 proc. ir 41 proc.) ir smurto gatveje praktika (21 proc. ir 18 proc.). Tiek miesto, tiek kaimo mokyklu mokiniu tevai rimtu veiksniu laiko neigiama gatves draugu (atitinkamai 17 proc. ir 16 proc.), su kuriais ju atzalos, budamos vienos, praleidzia didesne laiko dali, pavyzdi. Siuo atveju tevai netiesiogiai pripazino, kad jie, budami nuolat uzimti, negali (ar nenori) buti su savo vaikais, o ju auklejima patiki gatvei.

Tyrimas parode, kad miesto mokyklu mokiniu tevai reiskia daugiau pretenziju mokyklai ir mokytojams nei kaimo. Esa jie nepakankamai aktyviai ir kryptingai vadovauja klasei, negeba ju atzalu nukreipti pozityvios veiklos kryptimi, atpratinti nuo agresyvaus elgesio, diegti doros ir gerio daigu. Tai rodo tevu nenora ar negalejima del didelio uzimtumo skirti laiko savo vaikams, o visi igaliojimai ir atsakomybe perkeliama mokyklai.

Neatsilieka ir mokytojai, priekaistaudami tevams del nesidomejimo vaiku interesais, ju gyvenimo mokykloje problemomis ir t. t. Sie abipusiai mokytoju ir tevu kaltinimai jau yra tape tradiciniais. Tai atsispindi ir poziuryje i prevencines agresyvaus elgesio priemones ir ju taikymo efektyvuma.

Mokykloje taikomu prevenciniu priemoniu pries agresyvu mokiniu elgesi efektyvumo vertinimas

Mokiniu vertinimas

Dauguma mokiniu nelinke taikstytis su smurto pasireiskimais mokykloje, taciau ju palaikomu prevenciniu priemoniu sarase vyrauja gana nuosaikios bausmes.

Tai rodo ir atsakymai i klausima: Kokiomis priemonemis, jusu manymu, galima butu sumazinti agresyvu elgesi mokykloje tarp bendramoksliu?

Cia miesto ir kaimo mokyklu mokiniu nuomones sutapo, taciau prioritetai kiek issiskyre (2 lentele).

Kaip matome, miesto mokyklu mokiniai efektyviomis priemonemis laiko ispejima (65 proc.), pranesima tevams (13 proc.), o kaimo mokyklu vaikai--ispejima (60 proc.) ir pranesima tevams (11 proc.). Maziausiai efektyvi priemone--pinigine bauda (atitinkamai 8 proc. ir 4 proc.). Jai labiau pritaria miesto mokyklu mokiniai ir mokytojai nei kaimo. Tai rodo, kad miesto vaikai labiau paveikti rinkos dvasios ir siekia elgesi reguliuoti taikydami ne tiek moralinio, kiek materialinio poveikio priemones. Galima speti, kad miesto vaikai labiau susije su pinigais, daugiau ju turi ir zino verte. Pinigai yra svarbus dalykas. Ju netekimas (baudos mokejimas)--skaudus isbandymas vaikams ir ju tevams.

Kaimo mokyklu vaikai jautresni nei miesto ju elgesio svarstymui klaseje. Klases draugu nuomone svarbi ir, atrodo, paveiki. O miesto vaikams klases nuomone ne daug tereiskia. Todel jie mano, kad smurtautojo elgesio svarstymas nebus paveikus. Kur kas geresne priemone--pinigine bauda.

Mokytoju vertinimas

Kaimo mokyklu mokytojai efektyviausia priemone laiko ispejima apie galima pasalinima is mokyklos uz smurtinius veiksmus (atitinkamai 60 proc. ir 62 proc.). Nors pranesimas tevams ir svarbus, juridiskai privalomas veiksmas, taciau pokalbiu metu paaiskejo, kad mokytojai nelabai pasitiki jo efektyvumu, nes tevai nesidomi vaiku gyvenimu ir problemomis mokykloje, ir linke sia nasta uzkrauti ant mokyklos peciu (Na ir kas, kad as informuosiu tevus apie ju atzalos agresyvu elgesi ... Daugeliui tai visai nerupi ... Tevai susirinkimuose niekada nepasirodo ... Labai uzsieme ar apskritai i uzsieni dirbti isvyke, o vaikus palike savarankiskam gyvenimui) (Irena, mokytoja, 40 m.). Neatsitiktinai pranesima tevams efektyvia priemone laiko tik desimtadalis apklaustuju mokytoju. Dar menkiau vertinama tokia priemone kaip smurtautojo svarstymas klaseje (atitinkamai 5 proc. ir 7 proc.) ir mokyklos taryboje (atitinkamai 7 proc. ir 7 proc.). Galima speti, kad smurtautojo elgesio vieso svarstymo klaseje metu mokiniai vengia atvirai kalbeti apie patirta smurta, baimindamiesi del galimu pasekmiu. Todel toks svarstymas neduoda norimu rezultatu--smurtautojas ir toliau lieka padeties seimininku, bauginanciu bendramokslius.

Nera efektyvi priemone ir svarstymas mokyklos taryboje, kadangi radikalius sprendimus priimti vengiama. Radikaliausias sprendimas butu--salinimas is mokyklos. Taciau tai nera pageidautina, nes reikstu pripazinima, kad mokykla negali susidoroti su jai pavesta misija--aukleti ir ugdyti asmenybe. Nepaisant to, 5 proc. apklaustu miesto mokyklu mokytoju ir 7 proc. kaimo--pritaria, kad smurtautojas butu pasalintas is mokyklos. Beveik astuntadalis (12 proc.) apklaustu miesto mokyklu mokytoju nurode, kad efektyvi priemone smurtautojams sudrausminti butu pinigine bauda (... kai tevams teks pakrapstyti pinigine ... smurtininku sumazes) (Monika, mokytoja, 36 m.). Tokios nuomones laikosi nemaza dalis apklaustu mokytoju. Siulomas baudos dydis svyruotu nuo 50 iki 500 litu, priklausomai nuo smurtiniu veiksmu ir ju pasekmiu. Lesos turetu buti kaupiamos specialiame mokyklos fonde. Puse ju butu skiriama kompensacijai uz smurta, patirta nukentejusiu asmenu, kita dalis--mokyklos reikmems.

Atsargiau tokia priemone vertino kaimo mokyklu mokytojai. Jai pritare tik 5 proc. apklaustuju. Galima speti, kad tokia pozicija leme tai, kad jie gerai zino sunkia kaimo zmoniu ekonomine padeti, abejoja ju galimybemis moketi baudas uz savo atzalu smurtavima mokykloje (... zinoma, baudos sudrausmintu ... taciau, ar visi isgales sumoketi baudas uz savo vaiku smurta.... zmones gyvena skurdziai ... pinigu neturi ... seimose tevai geria, smurtauja ... butent is tokiu seimu ir ateina daugiausia smurtininku ...) ( Jolanta, 39 m. mokytoja). Tiketina, kad tokiu "smurto skolu" mokyklai tik daugetu, isieskoti butu sunku, o galbut ir visai neimanoma.

Tevu vertinimas

Tevai taip pat nelinke pritarti baudoms, kurias tektu moketi uz atzalu agresyvu elgesi, ir, tuo labiau, salinimui is mokyklos (10 pav.). Pagrindine viltis siejama su smurtautojo elgesio svarstymu klaseje (45 proc.) ir mokyklos taryboje (23 proc.).

Galima manyti, kad taip pripazistamas asmeninis tevu bejegiskumas, nenoras (ar negalejimas) patiems imtis veiksmu padeciai keisti. Tokia tevu uzimta pozicija, viena vertus, rodo ju edukacini neisprusima, kita vertus, nesirupinima savo vaiku ateitimi, iniciatyvos teise perleidziant kolektyvo auklejimo idejai, dar gyvai nuo sovietmecio laiku.

Tai patvirtino ir atsakymai i klausima: Kas, jusu manymu, turetu rupintis agresyvumo mazinimo mokykloje problema?

Tevai visiskai sutinka, kad labiausiai agresyvumo problema turetu rupintis klases aukletojai (56 proc.), visi mokytojai (45 proc.), socialiniai darbuotojai (42 proc.). Pasirodo, zenklia atsakomybes dali turetu prisiimti ir policijos pareigunai (30 proc.). O maziausiai si problema turetu rupeti patiems mokiniams (18 proc.) (11 pav.).

Tyrimas parode, kad dauguma tevu savo atzalas vertina kaip gerus, paklusnius vaikus, kuriu atzvilgiu smurtauja nedoreliai bendraklasiai. Kitaip tariant, jie esa smurto aukos ir negali buti smurtautojais patys (Kad mano vaikas smurtautu? Niekada ... jis is mazens toks jautrus, silpnutis. Ar jam smurtauti? (Danguole, 35 m. mama), (... Tevas ne karta jam sake, kad nenusileistu, jei kas ji skriaudzia, bet kur tau ... pernelyg minkstas smurtauti (Birute, mama, 38 m.).

Suprantamas tevu noras apginti savo vaikus. Taciau realybeje, pasirodo, jie nesa tokie jau silpnuciai. Nenoras izvelgti agresijos apraisku vaiko elgesyje--kitas, ne maziau paplites reiskinys tarp tevu (Na, ir kad prasivardziuoja, gal retkarciais ir kumscius suremia ... Juk gyvenime dar ne to bus ... mokykla--turi buti ne tik ziniu mokytoja, bet ir gyvenimo, ir isgyvenimo sioje tikroveje mokytoja (Romualdas, tevas, 38 m.).

Neadekvatus savo atzalu veiksmu ir agresyvaus elgesio vertinimas neretai didina nesusikalbejima ir itampa tarp tevu ir mokytoju. Tevu reiskiamos pretenzijos mokyklai, kuri privalo uztikrinti vaikams visiska sauguma, pasirodo nepamatuotos. Esme ta, kad atsakomybes uz vaiku sauguma klausimas mokykloje sprendziamas pernelyg nedarniai ir neatitinka mokyklos galimybiu visiskai ji uztikrinti be tevu pagalbos ir nuolatines paramos.

Mokytojai nera visagaliai. Taciau ju atsakymai i uzduota analogiska klausima pasirode zymiai darnesni (12 pav.).

Mokytojai pripazista, kad uz mokiniu agresyvumo raiska mokykloje didziaja dalimi atsakomybe gula ant pedagogu peciu. Trecdalis apklaustu pedagogu nurode, kad atsakomybe uz agresyvuma mokykloje turetu prisiimti socialiniai pedagogai (38 proc.) ir dalyku mokytojai (30 proc.), o penktadalis--klases aukletojai (20 proc.). Tai rodo, kad klases aukletojai, susidure su agresyviu mokiniu elgesiu pries bendramokslius, nera pasirenge priimti issuki, sudrausti ir suvaldyti smurtautoja. Galima speti, kad tam jie nebuvo (ar nera) rengiami aukstosiose pedagoginese mokyklose. Nera parengtos ir aiskios metodikos, kaip elgtis su agresyviai besielgianciais mokiniais, kurie kelia gresme ne tik bendramoksliams, bet ir paciam mokytojui. Siekdami neastrinti santykiu su agresyviai nusiteikusiais mokiniais, mokytojai neretai linke zvelgti pro pirstus, nepastebeti ju issisokimu del ramybes. Laikomasi paziuros, kad uz vaiku auklejima ir prieziura labiausiai atsakingi tevai. Su teiginiu "visiskai sutinka" 39 proc. ir "sutinka" net 41 proc. apklaustu mokytoju (Jei seimoje tevams nerupi, kuo ju vaikas gyvena, kas jo draugai, su kokiomis problemomis susiduria ir kaip jas sprendzia, tai mokytojas tuo labiau nera pajegus suziureti kiekvieno mokinio, kai klaseje ju trisdesimt ir kiekvienas "originalas" ... Be to, mokykloje jis praleidzia tik kelias valandas, o visa kita laika--uz mokyklos ribu ... Ka veikia, kaip elgiasi--mokykla neretai suzino tik is policijos pareigunu pranesimu ... (Jadvyga, mokytoja, 42 m.).

Neabejotina, kad tevu vaidmuo cia nepamainomas. Deja, realybe yra tokia, kad svarbiausi vaikui zmones neretai nuo jo gyvenimo nusisalina, palikdami viena su jo problemomis, kurios galiausiai ir pastumeja i agresija. Tai ypac pastebima didejant emigracijai, kai vis daugiau paaugliu lieka gyventi su seneliais, globejais, o vyresnio amziaus--ir vieni, ieskantys draugu ir juos randantys gatveje. Imlus gatves draugu agresyvaus elgesio normoms, jie perkelia jas ir i bendravima su bendramoksliais.

Isvados

1. Agresyvus mokiniu elgesys pries bendramokslius yra realiai mokykloje egzistuojantis reiskinys, atspindintis siuolaikineje visuomeneje vykstancius procesus ir ju pasekmes jaunimui, tarpusavio ir bendravimo su pasauliu vertybinius prioritetus.

2. Mokiniai ivardija panasius agresyvumo motyvus, nors berniukai ir mergaites jiems suteikia skirtinga prioriteta. Svarbiausiais agresyvaus elgesio pries bendramokslius motyvais mokiniai laiko nora sitaip save realizuoti (berniukai--18 proc. ir mergaites--12 proc.), atkreipti i save demesi (atitinkamai 16 proc. ir 17 proc.), taip elgiasi draugai (16 proc. ir 18 proc.), itvirtinti savo pranasuma (12 proc. ir 14 proc.)

3. Mokytoju teigimu, svarbiausi agresyvu elgesi skatinantys veiksniai yra bandymas atkreipti i save demesi, ivirtinti savo pranasuma, taip uzmirsti nesekmes moksle, neissiskirti nuo agresyviai besielgianciu klases ir gatves draugu.

4. Miesto mokyklu apklaustieji mokiniai agresyvu elgesi patiria dazniau nei kaimo. Pagrindines agresyvu elgesi sukeliancios priezastys: asmens charakterio savybes (taip mano 40 proc. apklaustuju miesto mokyklu mokiniu ir 72 proc. kaimo), isvaizda (atitinkamai 16 proc. ir 14 proc.), taikus budas (12 proc. ir 15 proc.). Beveik sestadalis apklaustu miesto ir kaimo mokyklu mokiniu (atitinkamai 14 proc. ir 13 proc.) nurode, kad agresyvaus bendraamziu elgesio susilaukia del prastos socialines seimos padeties. Tai atspindi didejancia socialine praraja tarp turtinguju ir neturtingu, kas atsiliepia ir mokiniu tarpusavio bendravimui, draugu pasirinkimui ir ju vertinimui.

5. Miesto ir kaimo mokyklu mokytojai ir tevai agresyvu mokiniu elgesi skatinancius veiksnius labiausiai linke sieti su neigiama ziniasklaidos, propaguojancios smurta, itaka, smurtu seimoje ir gatves draugais. Pripazinti savo kaltes del vaiku apleistumo, nesidomejimo ju gyvenimu ir problemomis mokykloje ir uz jos ribu, del neadekvataus ju gebejimu vertinimo ir nepagristu izeidinejimu--apklaustieji tevai ir mokytojai nera linke.

6. Dauguma tevu nepritaria tokioms prevencijos pries smurta mokykloje priemonems kaip baudos, kurias tektu moketi uz agresyvu atzalu elgesi, taip pat salinimui is mokyklos. Efektyviausiomis priemonemis laiko smurtautojo elgesio svarstyma klaseje ir mokyklos taryboje. Jie visiskai sutinka, kad agresyvaus mokiniu elgesio pries bendramokslius problema labiausiai turetu rupintis klases aukletojai (56 proc.), visi mokytojai (45 proc.), socialiniai darbuotojai (42 proc.). Zenklia atsakomybes dali turetu prisiimti ir policijos pareigunai (30 proc.). Tai tik patvirtina nuostata, kad atskirtis tarp tevu ir mokyklos tebera didele. O atsakomybes uz vaiku sauguma mokykloje klausimas sprendziamas pernelyg nedarniai ir neatitinka mokyklos bei mokytojo galimybiu ji visiskai uztikrinti be tevu pagalbos ir nuolatines paramos.

7. Trecdalis apklaustu pedagogu nurode, kad atsakomybe uz agresyvuma mokykloje turetu prisiimti socialiniai pedagogai (38 proc.) ir dalyku mokytojai (30 proc.), o penktadalis--klases aukletojai (20 proc.). Tai rodo, kad klases aukletojai, susidure su agresyviu mokiniu elgesiu pries bendramokslius, nera pasirenge priimti issuki, sudrausti ir suvaldyti agresoriu. Galima speti, kad tam jie nebuvo (ar nera) pakankamai rengiami aukstosiose pedagoginese mokyklose. Nera parengta ir aiskios metodikos, kaip elgtis su agresyviai nusiteikusiais mokiniais, kurie kelia gresme ne tik bendramoksliams, bet ir paciam mokytojui.

Svietimo institucijoms (SMM)

--Siekiant mazinti smurto raiska mokykloje, butina busimuosius pedagogus atitinkamai parengti, suteikiant specialiu ziniu, kaip elgtis, kokias metodikas ir budus taikyti bendraujant su agresyviai besielgianciais mokiniais.

--Aktyviai ir kryptingai veikti, siekiant apsaugoti jaunima nuo psichotropiniu medziagu vartojimo, ypac narkotiku, kurie formuoja priklausomybe, skatinancia ieskoti lengvu budu gauti pinigu, reikalingu kvaisalams, reketuojant bendramokslius ir platinant smurta.

--Vykdyti aktyvia edukacija, atskleidziant agresyvaus elgesio pries bendramokslius ir mokytojus priezastis ir pasekmes individo brandai, jo santykiams su aplinkiniais, tolesnei agresyvumo sklaidai visuomeneje, tam pasitelkiant visas informacijos priemones (ziniasklaida, interneta).

--Pripazinti smurto problemos egzistavima mokyklos bendruomeneje, o ne stengtis ja nutyleti, nuslepti. Prevencijos priemones turi buti kompleksiskos, vienijancios visos mokyklos bendruomenes pastangas: mokiniu, tevu ir mokytoju. Butinas mokyklos administracijos palaikymas, konkreciu priemoniu nustatymas ir dalyvavimas mokyklos gyvenime.

Literatura

Gaigaliene, I. R. 1994. Socialiniai faktoriai ir paaugliu agresija bei nusikalstamumas, Sveikata 11: 28-31. Vilnius: Lietuvos sveikatos apsaugos ministerija.

Glinskiene, A.; Drazdauskiene, R. 2001. Paaugliu agresyvaus ir smurtinio elgesio psichologiniai ir psichopatologiniai ypatumai, is Agresija ir smurtas--psichine norma ir patologija, 49-56. Vilnius.

Juriene, L. 1996. Nepilnameciu nusikalstamumo bukle, jos priezastys, aplinkybes, is Mokykla ir nusikalstamumo prevencija. Vilnius: Leidybos centras, 104-109.

Kairiene, B. 2006. Agresyvus tevu elgesys su savo vaikais: pedagogines korekcijos prielaidos, Socialinis darbas 5(1): 89-95.

Kairiene, B. 2002. Jaunuoliu, patyrusiu tevu agresija, psichosocialine raida ir pedagogines korekcijos galimybes: daktaro disertacijos santrauka. Kaunas.

Kairiene, B. 2005. Jaunuoliu psichosocialines raidos ypatumai del seimoje patirtos agresijos, Pedagogika 77: 119-123.

Motiejunas, V. Nepilnameciu nusikaltimu socialiniai veiksniai [interaktyvus], [ziureta 2007 m. lapkricio 16 d.]. Prieiga per interneta: <http://www.sociumas.lt/Lit/Nr16/nepilnameciai.asp>.

Rupsiene, L.; Placeniene, D. 2002. Vaiku agresyvumas: siuolaikines pradzios mokyklos problema ir jos sprendimo gaires, Pedagogika: mokslo darbai 59.

Puras, D. 1996. Vaiku patiriamas smurtas ir prievarta: kas, kam ir kaip teiks pagalba Lietuvoje? is Vaiku fizine ir seksualine prievarta: pranesimai ir metodines rekomendacijos specialistams. Vilnius: Leidybos centras.

Schutz, A. 1976. Collected Papers. II Studies in Social Theory. Marinus Hijjhoff. The Hague.

Snieckute, M. Nepilnameciu nusikalstamumas ir seima [interaktyvus], [ziureta 2007 m. lapkricio 16 d.]. Prieiga per interneta: <http://www.sociumas.lt/Lit/Nr16/nepilnameciai.asp>.

Valickas, G. 1997. Psichologines asocialaus elgesio istakos. Vilnius: Lietuvos teises akademija.

Zukauskiene, R. 2003. Parental Rearing Practices And Problem Behaviour in Male Deliquent Adolescents Versus Controls, Socialinis darbas 1(3): 48-49.

Zukauskiene, R. 1999. Fizine, verbaline ir netiesiogine agresija: skirtumai tarp lyciu, Psichologija 3: 56.

Valdas Pruskus (1), Gerda Tuziene (2)

(1) Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Filosofijos ir politologijos katedra, Sauletekio al. 11, LT-10223 Vilnius, Lietuva

(1,2) Vilniaus pedagoginis universitetas, Sociologijos ir politologijos katedra, T. Sevcenkos g. 31, LT-03111 Vilnius, Lietuva

El. pastas: (1) [email protected]; [email protected]; (2) [email protected]

1 lentele. Agresyvaus mokiniu elgesio su bendramoksliais

pasireiskimas (daznis) miesto ir kaimo mokyklose (proc.) (n-200

"miesto mokyklu mokiniai, n-200 kaimo mokyklu mokiniai)"

                Miesto mokyklu mokiniai

                Berniukai   Mergaites   Is viso

Kasdien 39              34              73
Daznai  45              43              90
Retai           12              18              30
Niekada 4               5               9

                Kaimo mokyklu mokiniai

                Berniukai   Mergaites   Is viso

Kasdien 28              26              54
Daznai  33              31            64
Retai           23              25              48
Niekada 16            18                34

2 lentele. Mokiniu poziuris i priemones, siekiant sumazinti agresyvu
mokiniu elgesi su bendramoksliais (proc.) (n-100 miesto mokyklu
mokiniai, n-100 kaimo mokyklu mokiniai)

                          Miesto mokyklu         Kaimo mokyklu

                          Mokiniai   Mokytojai   Mokiniai   Mokytojai

Ispejimas                 65         60          64         62
Pranesimas tevams         13         11          12         12
Svarstymas mokyklos
taryboje                  6          7           9          7
Klaseje svarstomas
elgesys                   6          5           8          7
Mokama pinigine bauda     8          12          4          5
Salinimas is mokyklos     2          5           3          7

1 pav. Mokiniu agresyvumo priezasciu vertinimas (proc.) (n-100
berniuku, n-100 mergaiciu)

                                        Berniukai   Mergaites

Bando save realizuoti aplinkoje            17          12
Bando atkreipti i save kitu demesi         16          17
Tai madinga                                10          12
Taip elgiasi, nes megdzioja draugus        16          17
Tai teikia pasitenkinima                   10           9
Taip nori pademonstruoti jega               8           8
Taip bando itvirtinti savo pranasuma       12          10
Nesekmes moksle                            11          15

Note: Table made from bar graph.

2 pav. Mokytoju poziuris i mokiniu agresyvuma
sukeliancias priezastis (n-100)

Nesekmes moksle; 8
Bando save realizuoti aplinkoje; 12
Bando atkreipti i save kitu demesi; 18
Tai madinga; 10
Taip elgiasi, nes megdzioja draugus; 16
Tai teikia pasitenkinima; 14
Taip nori pademonstruoti jega; 10
Taip bando itvirtinti savo pranasuma; 12

Note: Table made from pie chart.

3 pav. Priezasciu, del kuriu patiriamas agresyvus bendraamziu
elgesys, vertinimas (proc.)

                                 Miesto mokyklu   Kaimo mokykiu
                                    mokiniai        mokiniai

Del charakterio savybiu                40              42
Del isvaizdos                          18              14
Del seimos socialines padeties         14              13
Del taikaus budo                       12              15
Del kitu priezasciu                     9               7
Manes bendraamziai                      7               9

Note: Table made from bar graph.

4 pav. Mokiniu patiriamo smurto seimoje is tevu ir globeju vertinimas
(proc.) (n-200 miesto mokyklu mokiniu, n-200 kaimo mokyklu mokiniu)

                                 Miesto mokyklu   Kaimo mokykiu
                                    mokiniai        mokiniai

Musa labia daznai                      3               7
Musa kartais                          47              56
Musta tik uz labia didelius            3               7
Dabar jau nemusa                       6               8
Nemusa                                41              22

Note: Table made from bar graph.

5 pav. Mustynes tarp bendraklasiu pamoku metu miesto ir kaimo mokyklose
(proc.) (n-200 miesto mokyklu mokiniu, n-200 kaimo mokyklu mokiniu)

                                 Miesto mokyklu   Kaimo mokykiu
                                    mokiniai        mokiniai

Daznai                                  0              0
Retai                                  21             25
Niekada                                68             75

Note: Table made from bar graph.

6 pav. Mustyniu tarp bendramoksliu po pamoku daznis miesto ir
kaimo mokyklose (proc.) (n-200 miesto mokyklu mokiniu, n-200
kaimo mokyklu mokiniu)

                                 Miesto mokyklu   Kaimo mokykiu
                                    mokiniai        mokiniai

Daznai                                 67             63
Retai                                  25             23
Niekada                                 8             14

Note: Table made from bar graph.

7 pav. Pagalbos paieskos, patyrus agresyvu bendramoksliu elgesi
(proc.) (n-200 miesto mokyklu mokiniu, n-200 kaimo mokyklu mokiniu)

                                 Miesto mokyklu   Kaimo mokykiu
                                    mokiniai        mokiniai

Kreipiuosi i tevus                    10              15
Kreipiuosi i aukletoja                 5              13
Sprendziu problemas pats              54              48
Kreipiuosi i kitus (draugus)          19              16
Nesikreipiu niekur                    12               8

Note: Table made from bar graph.

8 pav. Veiksniai, skatinantys agresyvu mokiniu elgesi miesto ir
kaimo mokyklu mokytoju poziuriu (proc.) (n-100 miesto mokyklu
mokytojai, n-100 kaimo mokyklu mokytojai)

                                 Miesto mokyklu   Kaimo mokykiu
                                   mokytojai        mokytojai

Ziniasklaida                          32               30
Smurto seimoje praktika               20               28
Smurto gatveje praktika               25               17
Draugu pavyzdys                       18               18
Paveldimumas                           5                7

Note: Table made from bar graph.

9 pav. Veiksniai, skatinantys agresyvu mokiniu elgesi, miesto ir kaimo
tevu poziuriu (proc.) (n-100 miesto mokyklu mokiniu tevai, n-100 kaimo
mokyklu mokiniu tevai)

                                 Miesto mokyklu   Kaimo mokyklu
                                     tevai           tevai

Ziniasklaida                          48               41
Smurto seimoje praktika               10               16
Smurto gatveje praktika               21               18
Draugu pavyzdys                       17               16
Paveldimumas                           4                9

Note: Table made from bar graph.

10 pav. Tevu poziuris i priemones, siekiant sumazinti
agresyvu mokiniu elgesi su bendramoksliais (proc.) (n-100)

Salinimas is mokyklos 0 %
Ispejimas 12 %
Pranesimas tevams 18 %
Svarstymas mokyklos taryboje 23 %
Klaseje svarstomas elgesys 45 %
Mokama pinigine bauda 2 %

Note: Table made from pie chart.

11 pav. Tevu poziuris i tai, kas atsakingas uz agresyvumo
mokykloje mazinima (proc.) (n-100)

                 Visiskai   Sutinku   Susunku
                 sutinku              pasakyti

Klases
aukletojai          56        30        10
Visi
mokytojai           45        33        10
Socialiniai
pedagogai           42        36        12
Mokyklos
vadovybe            15        19        39
Tevai               28        15        45
Policijos
pareigunai          30        18        34
Patys
moksleiviai         18        16        55

                 Nesutinku   Visiskai
                             nesutinku

Klases               1          3
aukletojai
Visi
mokytojai            9          3
Socialiniai
pedagogai            7          3
Mokyklos
vadovybe            16         11
Tevai                6          6
Policijos
pareigunai          10          8
Patys
moksleiviai          7          4

Note: Table made from bar graph.

12 pav. Mokytoju poziuris i tai, kas atsakingas uz agresyvumo
mokykloje mazinima (proc.) (n-100)

                 Visiskai   Sutinku   Susunku
                 sutinku              pasakyti

Klases
aukletojai          20        34        32
Visi
mokytojai           30        27        30
Socialiniai
pedagogai           38        36        15
Mokyklos
vadovybe             9        12        42
Tevai               39        41        15
Policijos
pareigunai          13        12        47
Patys
moksleiviai          9        11        53

                 Nesutinku   Visiskai
                             nesutinku

Klases               10          4
aukletojai
Visi
mokytojai            11          2
Socialiniai
pedagogai             9          3
Mokyklos
vadovybe             25         12
Tevai                 5          0
Policijos
pareigunai           18         10
Patys
moksleiviai          17         10

Note: Table made from bar graph.