Multicriteria evaluation of the competitive environment in the oligopolic market/Konkurencines aplinkos oligopolineje rinkoje daugiakriterinis vertinimas.
Ginevicius, Romualdas ; Krivka, Algirdas
1. Ivadas
Anot vadybos ir strateginio valdymo klasiko P. Drucker (1986),
strategija turi nusakyti, koks yra "musu" verslas dabar, koks
jis bus ir koks jis turi buti. Tinkama organizacijos raidos kryptis
pasirenkama tik nuodugniai ivertinus imones aplinka, nustacius dabartine
ir pageidaujama (siektina) imones pozicija toje aplinkoje. Dazniausia
isskiriamos vidine ir isorine imones aplinka, kurios kartu traktuojamos
kaip pagrindiniai verslo strategijos formavima veikianciu veiksniu
saltiniai. Vidines aplinkos analize koncentruojasi i imones struktura,
imones turimus isteklius ir ju savybes, imones gebejimus, kultura, ju
pranasumus, palyginti su konkurentais; isryskina imones stiprybes ir
silpnybes, turincias itakos strategijos formavimui. Isorines aplinkos
analize apima bendrosios (makroaplinkos) ir konkurencines
(mikroaplinkos) tyrima siekiant nustatyti esamas ir potencialias gresmes
bei verslo pletros galimybes. Konkurencines aplinkos, kaip
dinamiskiausios, sunkiai prognozuojamos ir strateginiu poziuriu
svarbiausios isorines aplinkos komponentes, efektyvi analize yra
gyvybiskai svarbi kiekvienai siuolaikinei imonei. Anot M. Porter (1991),
imones sekme yra dvieju kintamuju funkcija: ukio sakos, kuria imone
renkasi savo veiklai, patrauklumo ir imones santykines pozicijos toje
sakoje. Verslo savininku interesus atitinkanciu finansiniu rezultatu
siekianti imone turetu rinktis ukio sakas su mazesniu konkurenciniu jegu
poveikiu, mazinti ju neigiama itaka uzimant palankesnes pozicijas
sakoje. Konkurencines aplinkos konkrecioje ukio sakoje ar rinkoje
efektyvi analize svarbi tiek korporaciniu, tiek verslo vieneto lygiu:
korporacines strategijos mastu rinkos patrauklumas daro poveiki imones
sprendimui taikyti diversifikacijos, integracijos strategijas arba
priesingai--trauktis is rinkos; verslo vieneto lygiu konkurencine
aplinka lemia imones konkurencines strategijos formavima pasirinktoje
rinkoje.
Tyrimo problema--konkurencines aplinkos palankumo imones atzvilgiu
vertinimas oligopolineje rinkoje. Straipsnio tikslas--sudaryti ir
praktiskai aprobuoti konkurencines aplinkos analizes modeli, leidzianti
visapusiskai ir kompleksiskai ivertinti konkurencine aplinka
pasirinktoje oligopolineje rinkoje, atlikti konkurencines aplinkos
skirtingose oligopolinese rinkose lyginamaja analize. Straipsnyje
glaustai apibudinama imones konkurencines aplinkos samprata ir analizes
istakos klasikineje ekonomikoje, industrineje organizacijoje bei losimu
teorijoje. Sudaromas modelis pagristas minetu mokslu ziniomis, taip pat
strateginio valdymo pozicionavimo mokyklos klasiko M. Porterio penkiu
konkurenciniu jegu modeliu, papildytu kitu mokslininku siulomais
konkurencine aplinka veikianciais veiksniais, aktualiais oligopolinei
rinkos strukturai. Straipsnio autoriu siulomas modelis aprobuojamas
Lietuvos judriojo telefoninio rysio paslaugu, alaus ir interneto
prieigos paslaugu rinkoms atliekant kiekybini konkurencines aplinkos
jose vertinima bei lyginamaja analize.
2. Konkurencines aplinkos samprata ir pagrindiniai veiksniai
Klasikiniuose rinkos strukturos teoriniuose modeliuose (tobula
konkurencija, monopoline konkurencija, oligopolija ir monopolija)
konkurencine imones aplinka apibudinama "tradicinemis" rinkos
strukturas charakterizuojanciomis dimensijomis: produkcijos
diferenciacija, imoniu skaicius rinkoje, imoniu dydis, iejimo i rinka ir
isejimo is jos barjerai, informacija ir zinios (Shapiro 1985). Tobulai
konkurencijai budingas nereiksmingas imoniu dydis, neleidziantis daryti
itakos rinkos paklausai ir kainoms; homogenine produkcija, laisvas
iejimas i rinka ir isejimas is jos, tobula informacija ir absoliutus
gamybos veiksniu mobilumas. Netobulos konkurencijos rinkos strukturos
(visu pirma oligopolija ir monopolija) pasizymi iejimo i rinka
barjerais, diferencijuota ar unikalia produkcija, nuozulnia likutine
paklausa, imoniu galimybemis paveikti rinkos kainas, tikintis
alternatyvias investavimo galimybes virsijancio ekonominio pelno
(Kirzner 1963; Hayek 2002; [TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII.] 1986).
Industrines organizacijos tyrimuose isskiriami imoniu dydzio, verslo
koncentracijos ir kitu strukturiniu rinkos rodikliu sarysiai su
vidutiniu rinkos pelningumu, investicijomis i tyrima ir pletra,
inovacijomis; keliamos hipotezes del rinkos strukturos veiksniu ir
veiklos rezultatu koreliaciniu sarysiu, atliekami tarpsakiniai ir
tarpvalstybiniai palyginimai (Carlton, Perloff 2005; [TEXT NOT
REPRODUCIBLE IN ASCII.] et al. 2004; Symeonidis 1996; Burges 1989).
Imoniu elgsena imituojantys losimu teorijos modeliai, be jau minetu
rinkos strukturas apibudinanciu veiksniu, nagrineja imoniu strateginiu
sprendimu eiliskuma, atsakomuju veiksmu galimybes, sprendimu derinimo
problematika, taiko iejimo i rinka ir isejimo is jos barjeru, imoniu
dydzio ir gamybos pajegumu, produkcijos diferenciacijos kiekybines
israiskas (Von Neumann, Morgenstern 1953; Friedman 1969, 1971; Koons
1992; Rasmusen 2006; Ginevicius, Krivka 2008).
Sistematizuota ir uzbaigta konkurencines aplinkos koncepcija
kildinama is strateginio valdymo moksliniu veikalu. Imones aplinka
paprastai skirstoma i bendraja (nuotoline, esancia uz rinkos, ukio sakos
ribu, makroaplinka) ir konkurencine (rinkos, ukio sakos, mikroaplinka)
(David 2007; Barney, Hesterley 2006; Grant 1998; Kotler 2001).
Sistemines, visapusiskos aplinkos analizes poreikis strateginio valdymo
klasiku siejamas su auganciu aplinkos nepastovumu ir neapibreztumu, kai
iprasti prognozavimo metodai tampa neefektyvus. Planavimo mokyklos
pradininkas I. Ansoff (1979, 1984) aplinkos analizes metodus skirsto
priklausomai nuo aplinkos ateities apibreztumo ir aplinkos pokyciu
nuspejamumo: tinkama atliktu veiksmu kontrole esant visiskai stabiliai
aplinkai (ateitis--praeities pasikartojimas), prognozavimo metodai
ekstrapoliuojant praeiti prognozuojamoje aplinkoje, ekstriniais
sprendimais paremtas pokyciu valdymas esant is dalies prognozuojamai
aplinkai arba kai is jos gaunami tik silpni signalai. Sasajas tarp
aplinkos pokyciu dinamiskumo ir aplinkos tyrimo metodu pletoja ir Dobson et al. (2004): paprasta arba statine aplinka--praeities ekstrapoliavimo
metodas; dinamine aplinka--prognozavimas, scenariju planavimas;
kompleksine aplinka--aplinkos pokyciu modeliu kurimas, procesu
modeliavimas.
Rinkos (ukio sakos) aplinkos analize strateginiame valdyme siejama
su M. Porter penkiu konkurenciniu jegu modeliu (Porter 1979, 1998).
Modeli sudaro penki elementai, penkios imones konkurencine padeti
veikiancios jegos: potencialiu konkurentu gresme, pakaitalu atsiradimo
gresme, tiekeju derybine galia, pirkeju derybine galia ir esanciu
konkurentu gresme. J. Barney ir W. Hesterley (2006) kaip nauja
konkurencine aplinka veikianti veiksni mini papildiniu poveiki:
priesingai nei pakaitalu atveju, imone palankiai vertins papildiniu
rinkos pletra arba pati jai talkins, jei papildiniu raida didins jos
produkcijos verte pirkejams arba skatins papildoma pardavima. R.
Jucevicius (1998), remdamasis ivairiose Lietuvos organizacijose
atliktais tyrimais, Porterio modeli siulo papildyti posovietinese
valstybese svarbiu konkurencija formuojanciu veiksniu--valstybes
instituciju itaka. Si veiksni M. Porter itraukia i tautu konkurencinio
pranasumo "deimanto" modeli (Porter 1990a, 1990b), siulydamas
tarpini varianta tarp tiesioginio valstybes isikisimo i versla politikos
ir nematomos rankos funkcijos, kai valstybe tik uztikrina palankia
aplinka konkurenciniam pranasumui pletoti. Pazymetina, kad penkiu
konkurenciniu jegu modelis kyla is rinkos strukturu teoriju ir
industrines organizacijos mokslo--H. Mintzberg et al. (1998) zodziais,
Porter pritaiko industrines organizacijos principus korporacinei
strategijai formuoti, kai verslo vieneto konkurencine strategija is
esmes veikiama rinkos (ukio sakos) strukturos.
Apibendrinant teigiama, kad konkurencines aplinkos analizes istakos
gludi dar klasikiniuose rinkos strukturos modeliuose, o siuolaikines
konkurencines aplinkos koncepcijos siejamos su strateginio valdymo
pozicionavimo mokykla ir M. Porter penkiu konkurenciniu jegu modeliu.
Apzvelgti literaturos saltiniai leidzia straipsnio autoriams isskirti
pagrindinius imones konkurencine aplinka veikiancius veiksnius,
nustatyti galima ju poveiki analizuojamai rinkai ir imones pozicijai
joje. Isskirti veiksniai laikytini universaliais, tinkamais skirtingoms
rinkos strukturoms tirti--sudarant konkurencines aplinkos vertinimo
oligopolineje rinkoje modeli, jie adaptuojami siai rinkos strukturai ir
papildomi isskirtinai oligopolijai budingais konkurencines aplinkos
vertinimo kriterijais.
3. Konkurencines aplinkos oligopolineje rinkoje ypatumai
Oligopolijai budinga keliu stambiu imoniu kontroliuojama didzioji
pasiulos dalis bei auksti iejimo i rinka ir isejimo is jos barjerai,
uztikrinantys pakankamai stabilu konkurentu skaiciu rinkoje. Del
reiksmingos konkuruojanciu verslo subjektu tarpusavio priklausomybes,
kai vienos imones veiksmai tiesiogiai veikia rinkos paklausa ir kaina bei netiesiogiai kitu imoniu veiklos rezultatus, kiekviena rinkos
dalyve, priimdama strategini sprendima, gali pagristai tiketis
konkurentu atsako (Ginevicius, Krivka 2009; Krivka, Ginevicius 2009).
Klasikiniu poziuriu oligopolija yra neefektyvi rinkos struktura,
neretai siejama su imoniu tarpusavio veiksmu derinimu ir karteliniais
susitarimais (Carlton, Perloff 2005; Ginevicius, Krivka 2008). Jie
grindziami verslo subjektu maksimalaus pelno siekimu pazabojant
konkurencija, kai ribotas ir ganetinai stabilus konkurentu skaicius
rinkoje lemia palyginti nedideles karteliniu susitarimu sudarymo ir
vykdymo kontroles sanaudas.
Skirtinguose oligopolijos teoriniuose modeliuose prekes ar
paslaugos gali buti homogenines arba diferencijuotos (Ginevicius, Krivka
2008)--praktikoje silpnai diferencijuota produkcija skatina intensyvia
kainu konkurencija (pavyzdziui, judriojo telefoninio rysio paslaugu
rinka); prekes ar paslaugos, vartotoju suvokiamos kaip isskirtines ar
unikalios, leidzia imonems tiketis didesnio pelno ir labiau apsaugotos
konkurencines pozicijos rinkoje. Stambus verslo mastas ir su juo
siejamos dideles neatgaunamos sanaudos (isejimo is rinkos barjerai) taip
pat lemia aktyvesne konkurencine kova, del islikimo aukojant dali pelno
ar net dirbant nuostolingai, o tai ypac budinga stagnuojancios ar
smunkancios rinkos salygomis.
Didele verslo koncentracija oligopolineje rinkoje paprastai
suteikia pranasumu derybose su ne tokiais koncentruotais tiekejais ir
paskirstymo kanalais, taciau pranasumams igyti butina nuolatine
vertikaliai susijusiu ukio saku analize bei atitinkami strateginiai
veiksmai. Del potencialios karteliniu susitarimu ar kitokio veiksmu
derinimo gresmes oligopolijos nusipelno ypatingo visuomenes demesio. Be
to, nemazai oligopoliniu rinku yra netiesiogiai reguliuojamos valstybes
(pavyzdziui, licencijavimo tvarka telekomunikaciju sektoriaus rinkose;
reklamos, remimo veiksmu ir vartojimo ribojimas, apmokestinimas akcizais
alaus ir alkoholiniu gerimu rinkose), todel neabejotinai svarbus
konkurencines aplinkos veiksnys yra valstybes reguliavimas.
Isskirti oligopolines rinkos strukturos ypatumai leidzia teigti,
kad konkurencine aplinka oligopolineje rinkoje yra kompleksiska ir
sudetinga, traukia visuomenes ir valdzios atstovu demesi--visa tai
papildomai pagrindzia straipsnyje iskeltos mokslines problemos svarba,
akcentuoja poreiki taikyti mokslinius metodus oligopolinems rinkoms
tirti. Nagrineti oligopoline rinka apibudinantys veiksniai naudojami
sudarant ir aprobuojant konkurencines aplinkos daugiakriterinio
vertinimo modeli: parenkant vertinimo rodiklius, nustatant ju
reiksminguma, sudarant kokybiniu rodikliu matavimo skale.
4. Konkurencines aplinkos oligopolineje rinkoje daugiakriterinio
vertinimo modelis
Imones konkurencine aplinka savo prigimtimi yra sudetingas,
kompleksinis reiskinys, kuriam tirti butina sudaryti ji apibudinanciu
rodikliu (vertinimo kriteriju) sistema. Didesnis vertinimo patikimumas
pasiekiamas, kai remiamasi kiekybiniais kriterijais, kurie sudaromame
modelyje apimtu rinkos pletros rodiklius, konkuruojanciu imoniu skaiciu
ir ju valdomu rinkos daliu pasiskirstyma. Kriteriju sistema reikia
papildyti ir kokybiniais rodikliais (tokiais kaip produkcijos
diferenciacija, iejimo barjerai, valstybes reguliavimas ir kt.), kurie,
nepaisant jiems budingo subjektyvumo, butini siekiant visapusisko
nagrinejamo reiskinio vertinimo.
Kitas svarbus zingsnis sudarant daugiakriterinio vertinimo
modeli--rodikliu svoriu nustatymas. Siame etape privalu deramai
ivertinti atrinktu veiksniu p oveiki nagrinej amam reiskiniui. Be to,
siekiant geresnio rezultatu patikimumo, svarbu pasiekti tinkama
kiekybiniu ir kokybiniu rodikliu reiksmingumo balansa. Like
daugiakriterinio vertinimo zingsniai apima vertinimo metodu parinkima,
skaiciavimus ir rezultatu interpretavima. Pastarajame etape lyginami
skirtingais vertinimo metodais gauti rezultatai, nustatomos galutines
lyginamu reiskiniu prioriteto eiles.
4.1. Konkurencines aplinkos vertinimo kriteriju sistemos formavimas
Konkurencinei aplinkai vertinti sudaroma kriteriju sistema,
jungianti skirtingus kiekybinius ir kokybinius rodiklius, leisiancius
visapusiskai ir kompleksiskai ivertinti konkurencine situacija rinkoje
joje veikiancios imones atzvilgiu. Straipsnio autoriai konkurencines
aplinkos oligopolineje rinkoje daugiakriterinio vertinimo modeliui
sudaryti isskiria siuos kriterijus:
1. Oligopoliniu konkurentu skaicius rinkoje (kiekybinis
minimizuojamas kriterijus). Oligopolineje rinkoje paprastai yra keli
stambus gamintojai (pardavejai), kontroliuojantys didziaja dali pasiulos
ir sudarantys oligopolija. Be ju, rinkoje gali veikti daug mazesniu
imoniu, neturinciu reiksmingesnes rinkos galios.
2. Likusiu (ne oligopoliniu) imoniu skaicius rinkoje (kiekybinis
minimizuojamas kriterijus).
3. Rinkos augimas pinigine israiska (kiekybinis maksimizuojamas
kriterijus). Parodo vidutini metini rinkos pardavimo pinigine israiska
augima procentais. Auganti rinka suteikia imonei papildomu galimybiu
plestis, didinti gamyba ir pardavimo apimti (visu pirma nauju vartotoju
deka), gauti daugiau pelno einamuoju laikotarpiu arba sukurti pagrinda
pelnui augti ateityje. Priesingai--brandi ar smunkanti rinka sudaro
prielaidas aktyviai konkurencinei kovai, kai imones pajamos gali augti
tik konkurentu pardavimo saskaita.
4. Rinkos augimas naturiniais vienetais (kiekybinis maksimizuojamas
kriterijus). Parodo vidutini metini rinkoje realizuotos produkcijos
kiekio (arba rinkos vartotoju skaiciaus) augima procentais. Rodiklis
koreliuoja su rinkos augimu pinigine israiska, taciau negali buti
tapatinamas. I rodikliu tarpusavio koreliacija atsizvelgiama nustatant
ju svorius.
5. [CR.sub.M]--M imoniu koncentracijos laipsnis arba oli-gopoliniu
imoniu uzimama rinkos dalis (kiekybinis minimizuojamas kriterijus).
Didele rinkos koncentracija lemia intensyvia konkurencija, didina
strateginio atsako tikimybe, neigiamai veikia smulkesniu imoniu
konkurencines pozicijas. Koncentracijos laipsniui skaiciuoti naudojama
si formule (Aiginger 2000; Ginevicius, Cirba 2005, 2007; Ginevicius et
al. 2006):
[CR.sub.M] = [M.summation over (i=1)] [d.sub.i], (1)
cia: [d.sub.i]--imones pardavimo santykine dalis rinkoje arba ukio
sakoje; M--oligopoliniu imoniu skaicius.
6. minHH[I.sub.M]--minimalus Herfindahl-Hirschman indeksas
(kiekybinis minimizuojamas kriterijus). Rodiklis rodo oligopoliniu
imoniu uzimamu rinkos daliu pasiskirstymo netolyguma ir apskaiciuojamas
pagal tokia formule (Ginevicius, Krivka 2009):
[MATHEMATICAL EXPRESSION NOT REPRODUCIBLE IN ASCII] (2)
cia: [d.sub.i]--imones pardavimo santykine dalis rinkoje arba ukio
sakoje; M--oligopoliniu imoniu (ju uzimama rinkos dalis zinoma)
skaicius; N--bendras imoniu skaicius rinkoje arba ukio sakoje (M <
N). Skaiciuojant minHH[I.sub.M], daroma prielaida, kad uz atrankos ribu
likusios ne oligopolines imones (ju skaicius yra N-Mi) joms tenkancia
rinkos pardavimo dali pasidalija lygiomis dalimis. Analizuojant labai
koncentruotas rinkas, Herfindahl-Hirschman indeksas, apskaiciuotas
remiantis didziaja dali rinkos uzimanciu imoniu pardavimo duomenimis,
tik nedaug nukryps nuo apskaiciuoto itraukus visas rinkos imones, nes jo
reiksme labiausiai veikia stambiausi verslo subjektai; smulkesniu imoniu
pardavimo poveikis rodiklio reiksmei bus nedidelis.
7. Iejimo i rinka barjerai (kokybinis maksimizuojamas kriterijus).
Aukstesni iejimo barjerai mazina nauju rinkos dalyviu iejimo tikimybe,
lemia lengviau nuspejama, pastovesne konkurencine aplinka; leidzia
suformuoti ir islaikyti rinkos senbuviams priimtinas "zaidimo
taisykles".
8. Isejimo is rinkos barjerai (kokybinis minimizuojamas
kriterijus). Zemesni isejimo barjerai siejami su nuosaikesne
konkurencija esant pastoviai arba smunkanciai paklausai.
9. Produkcijos diferenciacija (kokybinis maksimizuo-jamas
kriterijus). Vartotoju poreikis isigyti nevienaruses produkcijos skatina
imones gerinti jos kokybe, reklamuoti prekes ar paslaugas bei kitais
budais kelti ju verte vartotojams, kartu suteikdamas galimybiu tiketis
didesnio pelno ir uztikrindamas patikima konkurenciniu poziciju apsauga.
10. Rinkos segmentacija (kokybinis maksimizuojamas kriterijus).
Rinkos segmentu buvimas sudaro prielaidas formuoti ir islaikyti geriau
apsaugotas konkurencines pozicijas, atskirais atvejais lemia mazesniu
rinkos dalyviu sekminga veikla.
11. Tiekeju rinkos koncentracija (kokybinis minimizuojamas
kriterijus). Ne tokia koncentruota tiekeju rinka leidzia analizuojamos
rinkos imonems igyti palankesnes derybines pozicijas ir pretenduoti i
didesne dali galutinio produkto pridetines vertes strukturoje.
12. Pardaveju (paskirstymo kanalu) rinkos koncentracija (kokybinis
minimizuojamas kriterijus). Rodiklis isreiskia analizuojamos rinkos
imoniu derybines pozicijas su prekiu ar paslaugu platintojais, ju itaka
rinkos pardavimo ir galutinio produkto kainoms.
13. Potenciali pakaitalu gresme (kokybinis minimizuojamas
kriterijus). Rodiklis parodo, ar rinkos pardavimus veikia kitose rinkose
platinami pakaitalai, galintys tenkinti analizuojamos rinkos vartotoju
poreikius (atskirais atvejais pranasesniu, pazangesniu pakaitalu raida
ne tik mazina analizuojamos rinkos pardavima, bet ir kelia gresme pacios
rinkos egzistavimui).
14. Papildiniu rinku raida (kokybinis maksimizuojamas kriterijus).
Palanki situacija papildiniu rinkose skatina analizuojamos rinkos (ukio
sakos) pardavima.
15. Valstybes reguliavimas (kokybinis minimizuojamas kriterijus).
Suprantamas kaip valstybes iteisinti prekiu ar paslaugu vartojimo
apribojimai, licencijavimo tvarka, ypatingas rinkoje taikomas veiklos
reguliavimas, isskirtinis analizuojamos rinkos prekiu ar paslaugu
apmokestinimas ir kitos tiesioginio ar netiesioginio poveikio rinkos
pardavimams priemones.
Kokybiniai rodikliai sudaromame modelyje vertinami pagal penkiu
balu skale, kai kiekviena reiksme (nuo 1 iki 5) atitinka tam tikra
situacija rinkoje (1 lentele).
4.2. Kriteriju svoriu nustatymas
Daugiakriterinio vertinimo kriteriju svoriams nustatyti taikomas
porinis palyginimas Saaty metodu (Saaty 1980, 1991), kuris remiasi
kriteriju i ir j (i, j = 1, ..., m) tarpusavio svarbumo poriniu
palyginimu naudojant preferencijos balu skale (1-3-5-7-9) ir sudarant m
x m dimensijos matrica P = ||[p.sub.ij]||. Tarpiniams variantams
naudojami pranasumo vertinimai [p.sub.ij] = 2; 4; 6; 8 (Yoon, Hwang 1981; Ginevicius et al. 2006; Ginevicius, Podvezko 2004, 2006).
Porinis palyginimas modelyje atliekamas atskirai kiekybiniams ir
kokybiniams kriterijams (2 ir 3 lenteles), kai kiekvienos siu grupiu
svoris skaiciuojant integruoto konkurencines aplinkos vertinimo rodiklio
reiksme yra 0,5.
Tarpusavyje koreliuojantys rinkos augimo pinigine israiska ir
rinkos augimo naturiniais vienetais rodikliai, atliekant porini
lyginima, sujungiami i viena kriteriju, kurio svoris toliau skaiciuojant
lygiomis dalimis paskirstomas minetiems rodikliams. Abiem kriteriju
grupems patikrinamas porinio lyginimo P matricos suderinamumas nustatant
tikriniu vektoriu uzdavinio P[omega] = [lambda][omega] sprendini
[[lambda].sub.max] . Kiekybiniu kriteriju matricos [[lambda].sub.max] =
5,121, kokybiniu kriteriju--[[lambda].sub.max] = 9,439. Suderinamumo
indekso S1 santykiui su atsitiktinemis atitinkamos eiles matricos
suderinamumo indekso SA reiksmemis skaiciuoti remiamasi formulemis
(Saaty 1980, 1991; Ginevicius, Podvezko 2004, 2006; Ginevicius et al.
2006):
[S.sub.1] = [[lambda].sub.max] - m/m - 1, (3)
S = [S.sub.1]/[S.sub.A]. (4) Kiekybiniu kriteriju rinkinio S =
0,027, kokybiniu--S = 0,038. Tai reiskia, kad abieju kriteriju grupiu
porinio lyginimo matricos yra suderintos.
4.3. Daugiakriterinio vertinimo metodu parinkimas
Daugiakriterinio vertinimo uzdaviniams spresti mokslineje
literaturoje siuloma daugybe metodu: nuo paprasciausios vietu (rangu)
sumos iki besiremianciu sudetingais matematiniais skaiciavimais.
Kiekvienas ju turi savo privalumu, taikymo ypatumu ir apribojimu:
renkantis konkretu metoda, svarbu atsizvelgti i rodikliu reiksmiu
transformavimo, normalizavimo ir neigiamu reiksmiu pertvarkymo
reikalavimus, kriteriju svoriu poveiki vertinimui, vertinimo kriteriju
pobudi (maksimizuojamieji ir minimizuojamieji) bei kitas aplinkybes
(Podvezko 2008). Naujausiuose tyrimuose (Ginevicius, Podvezko 2006;
Ginevicius et al. 2006, 2008a, 2008b) analizuojamas reiskinys vertinamas
keliais metodais--mazinant atskiro daugiakriterinio vertinimo metodo
taikymo specifikos subjektyvumo itaka, galutinis vertinimo rezultatas
imamas kaip keliais metodais gautu rezultatu vidurkis. Laikantis
ankstesniuose tyrimuose taikytos praktikos bei siekiant gauti pasvertus
ir patikimus rezultatus, konkurencines aplinkos reiskiniui vertinti
taikomi penki placiai taikomi daugiakriterinio vertinimo metodai: VS,
SAW, KPM (COPRAS), TOPSIS ir VIKOR.
Kiekvieno j-ojo objekto visu rodikliu vietu suma (VS) nustatoma
pagal formule (Ginevicius, Podvezko 2006, 2008; Podvezko 2008;
Ginevicius et al. 2006, 2008a, 2008b):
[V.sub.j] = [m.summation over (i=1)] [m.sub.ij] (5)
cia: mij--j-ojo objekto i-tojo rodiklio vieta (1 [less than or
equal to] mij [less than or equal to] m). Palankiausia reiksme gaunama,
kai [V.sub.j] yra maziausia.
Zinomiausias ir placiausiai taikomas SAW (angl. Simple Additive Weighting) metodas, kuriame nustatoma kiekvieno j-ojo objekto
(alternatyvos) visu rodikliu svertiniu normalizuotuju reiksmiu suma Sj
(Yoon, Hwang 1981; Ginevicius et al. 2005, 2006, 2008a, 2008b;
Ginevicius 2008; Ginevicius, Podvezko 2006, 2008):
[S.sub.j] = [m.summation over (i=1)] [[omega].sub.i] [[??].sub.ij],
(6)
cia: [[omega].sub.i]--i-tojo rodiklio svoris; [[??].sub.ij]--j-ojo
objekto i-tojo rodiklio normalizuotoji reiksme. Pradiniai duomenys
normalizuojami pagal formule:
[[??].sub.ij] = [r.sub.ij]/[n.summation over (j=1)][r.sub.ij]. (7)
Kompleksinis proporcingojo vertinimo metodas (KPM, angl. COPRAS),
kuriame objektu (alternatyvu) santykinis reiksmingumas nustatomas
remiantis juos apibudinanciomis teigiamomis ir neigiamomis savybemis ir
igyja matematine israiska (Zavadskas et al. 1998, 2001; Andruskevicius
2005; Ginevicius et al. 2006, 2008a; Ginevicius 2008; Ginevicius,
Podvezko 2006):
[MATHEMATICAL EXPRESSION NOT REPRODUCIBLE IN ASCII] (8)
cia: [S.sub.+j] ir [S.sub.-j]--atitinkamai maksimizuojamuju ir
minimizuojamuju normalizuotu rodikliu sumos, apskaiciuojamos pagal sias
formules:
[S.sub.+j] = [m.summation over (i=1)] [d.sub.+ij]; [s.sub.-j] =
[m.summation over (i=1)] [d.sub.-ij] (9)
cia: m--kriteriju skaicius, o [d.sub.+ij] ir
[d.sub.-ij]--atitinkamai maksimizuojamuju ir minimizuojamuju kriteriju
normalizuotos reiksmes. Joms apskaiciuoti taikoma formule:
[d.sub.ij] = [x.sub.ij] * [q.sub.i]/[n.summation over (j=1)]
[x.sub.ij], (10)
cia: [x.sub.ij] - i kriterijaus reiksme j sprendimo variantu;
[q.sub.i] - i kriterijaus svoris (reiksmingumas); n--lyginamu variantu
(alternatyvu) skaicius.
TOPSIS (angl. Technique for Order Preference by Similarity to an
Ideal Solution) metodas, kurio pagrindinis kriterijus skaiciuojamas
pagal nuotolius nuo geriausiu ir blogiausiu variantu (Opricovic, Tzeng
2004; Ginevicius et al. 2006, 2008a, 2008b; Ginevicius, Podvezko 2006,
2008; Ginevicius 2008). Rodikliu reiksmems taikoma vektorine
normalizacija:
[MATHEMATICAL EXPRESSION NOT REPRODUCIBLE IN ASCII] (11)
Kitu zingsniu nustatomi geriausi ir blogiausi variantai
(sprendiniai) kiekvieno kriterijaus i atzvilgiu:
[MATHEMATICAL EXPRESSION NOT REPRODUCIBLE IN ASCII] (12)
[MATHEMATICAL EXPRESSION NOT REPRODUCIBLE IN ASCII] (13)
cia: [I.sub.1]--maksimizuojamuju rodikliu indeksu aibe;
[I.sub.2]--minimizuojamuju rodikliu indeksu aibe;
[[omega].sub.i]--i-tojo rodiklio svoris. Tada apskaiciuojami lyginamu
variantu (alternatyvu) nuotoliai iki geriausiu ir blogiausiu sprendiniu:
[MATHEMATICAL EXPRESSION NOT REPRODUCIBLE IN ASCII] (14)
[MATHEMATICAL EXPRESSION NOT REPRODUCIBLE IN ASCII] (15)
ir pagrindinis TOPSIS kriterijus, kurio didziausia reiksme atitinka
geriausia alternatyva:
[C.sup.*.sub.j] = [D.sup.-.subj]/[D.sup.*.sub.j] + [D.sup.-.sub.j].
(16)
Kompromisinio klasifikavimo metodu (VIKOR) taip pat vertinamas
nuotolis iki geriausio sprendinio varianto, bet siam metodui maziau
itakos turi pradiniu duomenu nestabilumas ir siulomi kompromisiniai
variantai, jei vertinimo kriterijai yra priestaringi (Opricovic, Tzeng
2004; Ginevicius et al. 2006; 2008a, 2008b; Ginevicius, Podvezko 2006,
2008; Ginevicius 2008). Normalizacija (maksimizuojamiesiems kriterijams)
atliekama pagal formule:
[MATHEMATICAL EXPRESSION NOT REPRODUCIBLE IN ASCII] (17)
Metodas remiasi trimis vertinimo kriterijais [S.sub.j], [R.sub.j]
ir [Q.sub.j], apskaiciuojamais pagal sias formules:
[S.sub.j] [m.summation over (I=1)] [[omega].sub.i] [[??].sub.ij],
(18)
[MATHEMATICAL EXPRESSION NOT REPRODUCIBLE IN ASCII], (19)
[Q.sub.j] = v [S.sub.j] - S*/[S.sup.-] - S* + (1 - v) [R.sub.j] -
R*/[R.sup.-] - R*, (20)
cia: [MATHEMATICAL EXPRESSION NOT REPRODUCIBLE IN ASCII],
?--daugumos kriterijus (strateginis svoris), kurio reiksme praktiskai
skaiciuojant (Ginevicius et al. 2006; 2008b) prilyginama 0,5. Geriausius
variantus (alternatyvas) atitinka maziausios [S.sub.j], [R.sub.j] ir
[Q.sub.j] reiksmes.
4.4. Konkurencines aplinkos oligopolinese rinkose lyginamoji
analize
Sudarytas konkurencines aplinkos oligopolineje rinkoje
daugiakriterinio vertinimo modelis taikomas Lietuvos judriojo
telefoninio rysio paslaugu, alaus ir interneto prieigos paslaugu rinku
lyginamajai analizei atlikti.
Tiriamas rinkas apibudinanciu kiekybiniu kriteriju reiksmes remiasi
statistiniais duomenimis (Lietuvos rysiu sektorius 2004, 2005, 2006,
2007; Lietuvos aludariu asociacija 2008; Statistikos departamentas 2009;
Verslo zinios 2009): oligopoliniu konkurentu ir likusiu (ne
oligopoliniu) imoniu skaiciai atrenkami 2007 metu pabaigai; rinkos
augimo, koncentracijos laipsnio ir minHH[I.sub.M] rodikliai apima
vidutinius 2004-2007 m. metu duomenis. Kokybiniu rodikliu vertinimas
balais atliktas straipsnio autoriu remiantis issamia tiriamu rinku
analize i modeli itrauktu konkurencines aplinkos veiksniu atzvilgiu.
Visi vertinimo kriterijai, ju svoriai ir reiksmes analizuojamose rinkose
pateikti 4 lenteleje. Darant prielaida, kad kiekybiniu ir kokybiniu
kriteriju grupes turi vienoda svori integruotame konkurencines aplinkos
vertinimo rodiklyje, 4.2 poskyryje grupes kontekste apskaiciuoti atskiru
vertinimo kriteriju svoriai (2 ir 3 lenteles) padauginami is 0,5.
Keturiais is penkiu pasirinktu daugiakriterinio vertinimo metodu
(isskyrus VIKOR) gautas vienodas rezultatas: palankiausia konkurencine
aplinka yra interneto prieigos paslaugu rinkoje, antra yra judriojo
telefoninio rysio paslaugu rinka, alaus rinka tarp lyginamu alternatyvu
konkurenciniu poziuriu yra maziausiai patraukli (5 lentele).
Analogiska isvada prieinama ir susumavus visais pasirinktais
daugiakriterinio vertinimo metodais gautus rezultatus, t. y. galutine
preferencijos eile nustatant kaip visu pasirinktu metodu vertinimo
rezultatu vidurki. Pazymetina, kad skirtingi ir kiek priestaringi
rezultatai gaunami VIKOR metodu, kuris auksciausia reitinga suteikia
judriojo telefoninio rysio paslaugu rinkai. Siuo atveju tinkamas keliu
daugiakriterinio vertinimo metodu kombinavimas, kuris, esant ryskiai
koreliacijai tarp skirtingais metodais gautu rezultatu (visais, isskyrus
VIKOR), leidzia pagristi rezultatu patikimuma pagal sudaryta modeli.
5. Isvados
1. Imones konkurencine aplinka straipsnyje suprantama kaip
sudetingas, kompleksinis reiskinys, priklausantis nuo daugelio ji
veikianciu veiksniu. Sie veiksniai, isskiriami remiantis klasikines
ekonomikos, industrines organizacijos, losimo teorijos ir strateginio
valdymo mokslinemis koncepcijomis, atsizvelgiant i oligopolines rinkos
strukturos ypatumus, sudaro konkurencines aplinkos vertinimo kriteriju
sistema.
2. Konkurencines aplinkos kiekybiniam vertinimui pasitelkiami
daugiakriterinio vertinimo metodai, leidziantys visapusiskai ir
kompleksiskai ivertinti konkurencine aplinka konkrecioje oligopolineje
rinkoje pasirinktu kriteriju atzvilgiu bei atlikti konkurencines
aplinkos skirtingose rinkose lyginamaja analize. Atsizvelgus i naujausiu
tyrimu praktika ir siekiant aukstesnio tyrimo rezultatu patikimumo,
vertinimas atliekamas keliais metodais lyginant gaunamus rezultatus, kai
galutine reiskiniu prioritetu eile imama kaip pasirinktu metodu
rezultatu vidurkis.
3. Straipsnyje pristatomas ir praktiskai aprobuojamas konkurencines
aplinkos oligopolineje rinkoje daugiakriterinio vertinimo modelis,
apimantis konkrecius konkurencines aplinkos vertinimo kriterijus, ju
svoriu apskaiciavima, kriteriju reiksmiu nustatyma, daugiakriterinio
vertinimo metodu atranka ir pritaikyma trims Lietuvos oligopolinems
rinkoms. Modelis integruoja skirtingais aspektais konkurencine aplinka
apibudinancius kiekybinius ir kokybinius rodiklius i apibendrinamaji
konkurencines aplinkos vertinimo kriteriju, igyjanti skaitine reiksme
bei leidzianti veiksmingai lyginti skirtingas oligopolines rinkas.
4. Remiantis siulomu konkurencines aplinkos oligopolineje rinkoje
daugiakriterinio vertinimo modeliu atlikta konkurencines aplinkos
Lietuvos judriojo telefoninio rysio paslaugu, alaus ir interneto
prieigos paslaugu rinkose lyginamoji analize. Remiantis priimtomis
prielaidomis (del rinkos strukturos veiksniu poveikio konkurencinei
aplinkai reiksmingumo ir kokybiniu kriteriju vertinimo skales) bei
atliktais skaiciavimais teigtina, kad tarp tirti atrinktu oligopoliniu
rinku imones atzvilgiu palankiausia konkurencine aplinka yra interneto
prieigos paslaugu rinkoje, maziau palanki--judriojo telefoninio rysio
paslaugu rinkoje, maziausiai palanki--alaus rinkoje.
Sudarytas modelis yra teorinis irankis kompleksiniams konkurencines
aplinkos tyrimams atlikti--modelio praktinis taikymas grindziamas verslo
poreikiais detaliai konkurencines aplinkos analizei formuojant
korporacines strategijas (valdant verslo vienetu portfeli), taip pat
verslo vieneto lygio strategijas (priimant esminius sprendimus del
ilgalaikiu investiciju ar verslo pletros pasirinktoje rinkoje). Modelio
taikymo apribojimai siejami su subjektyvumo veiksniu nustatant vertinimo
kriteriju svorius ir kokybiniu rodikliu reiksmes, kai rezultatu
patikimumas priklauso nuo ekspertu kompetencijos; o pagrindinius
privalumus ir mokslini naujuma isreiskia tvirtus teorinius pagrindus
turintis kompleksinis poziuris i imones aplinka bei matematiniu metodu
taikymas konkurencines aplinkos reiskiniui tirti.
Tolesni moksliniai tyrimai galetu buti siejami su platesne imones
aplinkos koncepcija (itraukiant makroaplinkos komponente) arba
priesingai--su detalesne rinkos segmentu analize, imones konkurencine
pozicija veikiancius veiksnius skaidant i bendruosius rinkos ir
specifinius rinkos segmentus. Kita galima tyrimu kryptis--konkurencines
aplinkos vertinimas vartotojo atzvilgiu remiantis klasikiniais rinkos
efektyvumo ir vartotoju geroves kriterijais, papildytais siuolaikiniu
poziuriu i vartotoju prekiu ar paslaugu diferenciacijos poreikius,
technologine pazanga bei kitus veiksnius.
Received 17 February 2009; accepted 17 September 2009
Iteikta 2009-02-17; priimta 2009-09-17
Literatura
Aiginger, K. 2000. Specialisation of European manufacturing,
Austrian Economics Quarterly 2: 81-92.
Andruskevicius, A. 2005. Rangovu vertinimas daugiakriteriniu COPRAS
metodu, Technological and Economic Development of Economy 11(3):
158-169.
Ansoff, I. H. 1979. Corporate strategy. An analytical approach to
business policy for growth and expansion. Harmondsworth: Penguin Books.
205 p.
Ansoff, I. H. 1984. Implanting Strategic Management. New Jersey:
Prentice Hall. 510 p. ISBN 0-13-451808-X.
Barney, J. B.; Hesterley, W. S. 2006. Strategic Management and
Competitive Advantage. Concepts and Cases. New Jersey: Prentice Hall.
368 p. ISBN 0-13-154274-5.
Burges, G. H. 1989. Industrial Organization. New Jersey: Prentice
Hall. 384 p. ISBN 0-13-462458-0.
Carlton, D. W.; Perloff, J. M. 2005. Modern Industrial
Organization. Forth Edition. Berkeley: University of California. 822 p.
ISBN 0-321-22341-1.
David, F. F. 2007. Strategic Management: Concepts and Cases.
Eleventh Edition. New Jersey: Prentice Hall. 393 p. ISBN 0-13-186949-3.
Dobson, P.; Starkey, K.; Richards, J. 2004. Strategic Management:
Issues and Cases. Oxford: Blackwell Publishing. 247 p. ISBN
978-1-4051-1181-2.
Drucker, P. F. 1986. Management. Tasks, Responsibilities,
Practices. New York: Truman Talley Books. 553 p. ISBN 0-525-24463-8.
Friedman, J. W. 1969. On experimental research in oligopoly, Review
of Economic Studies 36(108): 399-415. doi:10.2307/2296467.
Friedman, J. W. 1971. A noncooperative view of oligopoly,
International Economic Review 12(1): 106-122. doi:10.2307/2525500.
Ginevicius, R. 2008. Normalization of quantities of various
dimensions, Journal of Business Economics and Management 9(1): 79-86.
doi:10.3846/1611-1699.2008.9.79-86.
Ginevicius, R.; Butkevicius, A.; Podvezko, V. 2005. Nauju Europos Sajungos saliu ekonomines pletros daugiakriterinis ivertinimas, Verslas:
teorija ir praktika [Business: Theory and Practice] 6(2): 85-93.
Ginevicius, R.; Cirba, S. 2005. Rodikliu reiksmiu transformavimas
atliekant daugiakriterinius vertinimus, Verslas: teorija ir praktika
[Business: Theory and Practice] 6(3): 125-130.
Ginevicius, R.; Cirba, S. 2007. Determining market concentration,
Journal of Business Economics and Management 7(1): 3-10.
Ginevicius, R.; Krivka, A. 2008. Application of game theory for
duopoly market analysis, Journal of Business Economics and Management
9(3): 207-217. doi:10.3846/1611-1699.2008.9.207-217.
Ginevicius, R.; Krivka, A. 2009. Verslo koncentracijos Lietuvos
ekonomikoje tyrimas, Verslas: teorija ir praktika [Business: Theory and
Practice] 10(3): 191-203. doi:10.3846/1648-0627.2009.10.191-203.
Ginevicius, R.; Paliulis, N. K.; Chlivickas, E.; Merkevicius, J.
2006. XXI amziaus issukiai: organizaciju ir visuomenes pokyciai.
Vilnius: Technika. 548 p. ISBN 9955-28-057-3.
Ginevicius R.; Podvezko, V. 2004. Imoniu strateginio potencialo
kiekybinis ivertinimas, Verslas: teorija ir praktika [Business: Theory
and Practice] 5(1): 3-9.
Ginevicius, R.; Podvezko, V. 2006. Assessing the financial state of
construction enterprises, Technological and Economic Development of
Economy 12(3): 188-194.
Ginevicius, R.; Podvezko, V. 2008. Daugiakriterinio vertinimo budu suderinamumas, Verslas: teorija ir praktika [Business: Theory and
Practice] 9(1): 73-80. doi:10.3846/1648-0627.2009.10.73-80.
Ginevicius, R.; Podvezko, V.; Bruzge, S. 2008a. Evaluating the
effect of state aid to business by multicriteria methods, Journal of
Business Economics and Management 9(3): 167-180.
doi:10.3846/1611-1699.2008.9.167-180.
Ginevicius, R.; Podvezko, V.; Raslanas, S. 2008b. Evaluating the
alternative solutions of wall insulation by multicriteria methods,
Journal of Civil Engineering and Management 14(4): 217-226.
doi:10.3846/1392-3730.2008.14.20.
Grant, R. M. 1998. Contemporary Strategy Analysis: Concepts,
Techniques, Applications. Third Edition. Malden: Blackwell Publishers.
461 p. ISBN 0-631-20780-5.
Hayek, F. A. 2002. Competition as a discovery procedure, The
Quarterly Journal of Austrian Economics 5(3): 9-23.
doi:10.1007/s12113-002-1029-0.
Jucevicius R. 1998. Strateginis organizaciju vystymas. Antrasis
pataisytas ir papildytas leidimas. Kaunas: Pasaulio lietuviu kulturos,
mokslo ir svietimo centras. 456 p. ISBN 9986-418-07-0.
Kirzner, I. M. 1963. Price System. New Jersey: D. Van Norstrand
Company. 324 p.
Koons, R. C. 1992. Doxastic paradox and reputation in iterated
games, in Proceedings of the 4th Conference on Theoretical Aspects of
Reasoning About Knowledge: 60-72. San Francisco: Morgan Kaufmann Publishers. ISBN 1-55860-243-9.
Kotler, P. 2001. Marketing Management. Millennium Edition. New
Jersey: Prentice Hall. 719 p. ISBN 0-536-63099-2.
Krivka, A.; Ginevicius, R. 2009. Rinkos struktura konkurencines
strategijos formavimo kontekste, Mokslas--Lietuvos ateitis. Verslas XXI
amziuje 1(3): 34-37.
Lietuvos aludariu asociacija [interaktyvus]. 2008. Lietuvos
aludariu asociacijai priklausanciu imoniu pardavimo ir eksporto
statistika [ziureta 2008 m. geguzes 2 d.]. Prieiga per interneta:
<http://www.aludariai.eu/union.php?idi=statistika>.
Lietuvos rysiu sektorius 2004. 2004. Lietuvos Respublikos rysiu
reguliavimo tarnyba.
Lietuvos rysiu sektorius 2005. 2005. Lietuvos Respublikos rysiu
reguliavimo tarnyba.
Lietuvos rysiu sektorius 2006. 2006. Lietuvos Respublikos rysiu
reguliavimo tarnyba.
Lietuvos rysiu sektorius 2007. 2007. Lietuvos Respublikos rysiu
reguliavimo tarnyba.
Mintzberg, H.; Ahlstrand, B.; Lampel, J. 1998. Strategy Safari. A
Guided Tour through the Wilds of Strategic Management. New York: The
Free Press. 406 p. ISBN 0-684-84743-4.
Opricovic, S.; Tzeng, G. 2004. Compromise solution by MCDM methods:
A comparative analysis of VIKOR and TOPSIS, European Journal of
Operational Research 156: 445-455. doi:10.1016/S0377-2217(03)00020-1.
Podvezko, V. 2008. Sudetingu dydziu kompleksinis vertinimas,
Verslas: teorija ir praktika [Business: Theory and Practice] 9(3):
160-168. doi:10.3846/1648-0627.2008.9.160-168.
Porter, M. 1979. How competitive forces shape strategy, Harvard
Business Review March-April 1979: 137-145.
Porter, M. 1990a. New global strategies for competitive advantage,
Planning Review May-June: 4-14.
Porter, M. 1990b. The competitive advantage of nations, Harvard
Business Review March-April 1990: 73-93.
Porter, M. 1991. Towards the dynamic theory of strategy, Strategic
Management Journal 12: 95-117. doi:10.1002/smj.4250121008.
Porter, M. 1998. Competitive Strategy: Techniques for Analyzing
Industries and Competitors. New York: The Free Press. 397 p. ISBN
0-684-84148-7.
Rasmusen, E. 2006. Games and Information. An Introduction to Game
Theory. Forth Edition. Oxford: Blackwell Publishers. 484 p. ISBN
978-1-4051-3666-2.
Saaty, T. 1980. Analytic Hierarchy Process. New York: McGraw Hill.
Saaty, T. 1991. Some mathematical concepts of the analytic
hierarchy process, Behaviormetrika 29: 1-9. doi:10.2333/bhmk.18.29_1.
Shapiro, M. M. 1985. Foundations of the Market-Price System.
Boston: University Press of America. 396 p. ISBN 0-8191-4543-2.
Statistikos departamentas [interaktyvus]. 2009. Statistikos
departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybes [ziureta 2009 m.
geguzes 2 d.]. Prieiga per interneta:
<http://www.stat.gov.lt/lt/>.
Symeonidis, G. 1996. Innovation, firm size and market structure:
Schumpeterian Hypotheses and some new themes, OECD Economic Studies
27(2): 35-70.
Verslo zinios [interaktyvus] 2009. Bendroviu rezultatai [ziureta
2009 m. geguzes 2 d.]. Prieiga per interneta: <http://vz.lt/
Default2.aspx?ArticleList=1&Type=4>.
Von Neumann, J.; Morgenstern, O. 1953. Theory of Games and Economic
Behavior. Third Edition. London: Oxford University Press. 641 p.
Yoon, K.; Hwang, C. L. 1981. Multiple attribute decision making. An
introduction. London: Thousand Oaks. 77 p. ISBN 0-0839-5486-7.
Zavadskas, E. K.; Kaklauskas, A.; Banaitiene, N. 2001. Pastato
gyvavimo proceso daugiakriterine analize. Vilnius: Technika. 379 p. ISBN
9986-05-441-9.
Zavadskas, E. K.; Simanauskas, L.; Kaklauskas, A. 1998. Sprendimu
paramos sistemos statyboje. Vilnius: Technika. 235 p. ISBN
9986-05-382-X. [TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII.]. 1986. [TEXT NOT
REPRODUCIBLE IN ASCII.]. 472 p.
[TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII.] [interaktyvus]. 2004. [TEXT NOT
REPRODUCIBLE IN ASCII.] [ziureta 2008 m. lapkricio 17 d.]. Prieiga per
interneta: <http://io.economicus.ru>.
doi: 10.3846/1648-0627.2009.10.247-258
Romualdas GINEVICIUS. Professor, Dr Habil, Head of the Department
of Enterprise Economics and Management, construction engineer and
economist. The author of more than 350 research papers and over 20
scientific books; editor-in-chief of the "Journal of Business
Economics and Management" (located in ISI database "Web of
Science") and the journal "Business: Theory and
Practice". Research interests: organization theory, complex
quantitative evaluation of social processes and phenomena.
Algirdas KRIVKA. PhD student at Vilnius Gediminas Technical
University (VGTU), Department of Economics and Management of
Enterprises. Research interests: market structures, oligopoly,
competitive strategies.
Romualdas Ginevicius (1), Algirdas Krivka (2)
Vilnius Gediminas Technical Universities, Sauletekio al. 11,
LT-10223 Vilnius, Lietuva E-mails: (1)
[email protected]; (2)
[email protected]
Romualdas Ginevicius (1), Algirdas Krivka (2)
Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Sauletekio al. 11,
LT-10223 Vilnius, Lietuva El. pastas: (1)
[email protected];
(2)
[email protected]
1 lentele. Konkurencines aplinkos oligopolineje rinkoje
daugiakriterinio vertinimo kokybiniu kriteriju skale
Table 1. The scale for the qualitative criteria of the multicriteria
evaluation of the competitive environment in the oligopolic market
Kriteriju reiksmes atitinkancios
oligopolines rinkos charakteristikos
Kriterijai 1 balas 2 balai
1. Iejimo i Nera arba labai Zemi (iejimas i
rinka barjerai zemi rinka nereikalauja
dideliu investiciju)
2. Isejimo is Nera arba labai Zemi (galimas
rinkos barjerai zemi pasitraukimas is
rinkos be didesniu
nuostoliu)
3. Produkcijos Produkcija Produkcija silpnai
diferenciacija homogenine diferencijuota
(vienaruse) (vartotojai
arba artima neizvelgia
homogeninei esminiu skirtumu
tarp skirtingu
gamintoju
siulomu prekiu ar
paslaugu)
5. Tiekeju Tiekeju rinka Tiekeju rinka
rinkos artima tobulai yra monopolines
koncentracija konkurencijai konkurencijos
arba rinka silpnai (nera
veikia tiekimas dominuojanciu
dalyviu)
6. Pardaveju Pardaveju rinka Pardaveju rinka
(paskirstymo artima tobulai yra monopolines
kanalu) rinkos konkurencijai arba konkurencijos
koncentracija analizuojamos (nera
rinkos imones dominuojanciu
pacios realizuoja dalyviu)
savo prekes ar
paslaugas
7. Potenciali Nera (produkcija Maza (pakaitalai
pakaitalu neturi ir is esmes skiriasi
gresme numatomoje nuo rinkos
perspektyvoje produkcijos)
netures pakaitalu)
8. Papildiniu Labai nepalanki Nepalanki
rinku raida (nepalanki (nepalanki
situacija situacija
papildiniu papildiniu rinkoje
rinkoje turi stipru nedaug veikia
neigiama poveiki analizuojamos
analizuojamos rinkos pardavima)
rinkos
pardavimams)
9. Valstybes Nera Silpnas (neturintis
reguliavimas reiksmingos itakos
rinkos dalyviams
ir ju pardavimui)
Kriteriju reiksmes atitinkancios
oligopolines rinkos charakteristikos
Kriterijai 3 balai 4 balai
1. Iejimo i Vidutiniai (iejimas Auksti (iejimas i
rinka barjerai i rinka reikalauja rinka reikalauja
nemazu, bet reiksmingu,
santykinai greitai ilgesniu
atsiperkanciu laikotarpiu
investiciju) atsiperkanciu
investiciju)
2. Isejimo is Vidutiniai Auksti
rinkos barjerai (patiriama (reiksmingos
neatgaunamu neatgaunamos
islaidu, islaidos,
neatsipirkusiu neatsipirkusios
investiciju) investicijos)
3. Produkcijos Produkcija Produkcija stipriai
diferenciacija vidutiniskai diferencijuota
diferencijuota (vartotojams
(vartotojai isskiria svarbus
gamintojus, gamintojas,
prekinius vardus, prekinis vardas,
taciau paklausa budingas klientu
gana jautri kainai) lojalumas ir
kartotinis
vartojimas)
5. Tiekeju Tiekeju rinka Tiekeju rinka
rinkos oligopoline, pagal oligopoline, labiau
koncentracija koncentracija koncentruota nei
artima analizuojama
analizuojamai
6. Pardaveju Pardaveju rinka Pardaveju rinka
(paskirstymo oligopoline, pagal oligopoline, labiau
kanalu) rinkos koncentracija koncentruota nei
koncentracija artima analizuojama
analizuojamai
7. Potenciali Vidutine Auksta
pakaitalu (pakaitalai gali (egzistuojantys
gresme patenkinti dali arba artimiausioje
analizuojamos ateityje
rinkos vartotoju atsirasiantys
poreikiu) pakaitalai
yra artimi,
tenkinantys
didziaja dali
analizuojamos
rinkos vartotoju
poreikiu)
8. Papildiniu Neutrali Palanki (palanki
rinku raida (papildiniu rinkos situacija
dinamika turi papildiniu rinkoje
neutralu poveiki skatina papildoma
analizuojamai analizuojamos
rinkai arba rinkos pardavima)
produkcija neturi
papildiniu)
9. Valstybes Vidutinis Stiprus
reguliavimas (reguliavimas (reguliavimas
susijes su susijes su
marketingo pardavimo
ir remimo ir vartojimo
veiksmais bei ribojimu, turi
turi netiesiogini tiesiogini
neigiama neigiama
poveiki rinkos poveiki rinkos
pardavimams) pardavimams)
Kriteriju reiksmes atitinkancios
oligopolines rinkos charakteristikos
Kriterijai 5 balai
1. Iejimo i Labai auksti
rinka barjerai (del pradiniu
investiciju vertes
ir atsipirkimo
laikotarpio iejimas
i rinka beveik
neimanomas)
2. Isejimo is Labai auksti (ypac
rinkos barjerai dideli nuostoliai
traukiantis is
rinkos)
3. Produkcijos Skirtingu
diferenciacija gamintoju
produkcija
vartotoju laikoma
isskirtine,
nepakeiciama
konkurentu
prekemis ar
paslaugomis
5. Tiekeju Tiekeju rinka
rinkos monopoline arba
koncentracija jai artima, kai
dominuoja vienas
tiekejas
6. Pardaveju Pardaveju rinka
(paskirstymo monopoline arba
kanalu) rinkos jai artima, kai
koncentracija dominuoja vienas
pardavejas
7. Potenciali Labai auksta
pakaitalu (egzistuojantys
gresme arba artimiausioje
ateityje
atsirasiantys
pakaitalai yra
gerokai pranasesni
nei analizuojamos
rinkos produkcija)
8. Papildiniu Labai palanki
rinku raida (palanki situacija
papildiniu rinkoje
daro stipria
itaka, "traukia
paskui save"
analizuojamos
rinkos pardavima)
9. Valstybes Labai stiprus (yra
reguliavimas ribojamas imoniu
steigimasis,
reguliuojama
veikla, kainodara,
gamybos ar
pardavimo
apimtys, prekiu
ar paslaugu
vartojimas)
2 lentele. Kiekybiniu kriteriju svoriu nustatymas Saaty metodu
Table 2. The evaluation of the weights of the quantitative
criteria by Saaty method
Kriterijai 1 2 3 4 5 Svoriai
Oligopoliniu konkurentu 1 7 2 3 3 0,3505
skaicius rinkoje
Likusiu (ne oligopoliniu) 1/7 1 1/7 1/5 1/3 0,0398
imoniu skaicius rinkoje
Rinkos augimas 1/2 7 1 3 3 0,3176
M imoniu koncentracijos 1/3 5 1/3 1 1 0,1679
laipsnis
M imoniu HHI 1/3 3 1/3 1 1 0,1241
3 lentele. Kokybiniu kriteriju svoriu nustatymas Saaty metodu
Table 3. The evaluation of the weights of the qualitative criteria
by Saaty method
Kriterijai 1 2 3 4 5 6
Iejimo i rinka barjerai 1 2 1 5 4 3
Isejimo is rinkos barjerai 1/2 1 1/3 2 2 1/2
Produkcijos diferenciacija 1 3 1 3 5 2
Rinkos segmentacija 1/5 1/2 1/3 1 1 1/3
Tiekeju rinkos koncentracija 1/4 1/2 1/5 1 1 1/3
Pardaveju (paskirstymo kanalu) 1/3 2 1/2 3 3 1
rinkos koncentracija
Potenciali pakaitalu gresme 1 3 1 3 4 2
Papildiniu rinku raida 1/7 1/3 1/5 1 1/2 1/5
Valstybes reguliavimas 2 3 1/2 3 3 1/2
Kriterijai 7 8 9 Svoriai
Iejimo i rinka barjerai 1 7 1/2 0,1884
Isejimo is rinkos barjerai 1/3 3 1/3 0,0769
Produkcijos diferenciacija 1 5 2 0,1769
Rinkos segmentacija 1/3 1 1/3 0,0387
Tiekeju rinkos koncentracija 1/4 2 1/3 0,0451
Pardaveju (paskirstymo kanalu) 1/2 5 2 0,1333
rinkos koncentracija
Potenciali pakaitalu gresme 1 5 2 0,1692
Papildiniu rinku raida 1/5 1 1/5 0,0290
Valstybes reguliavimas 1/2 5 1 0,1423
4 lentele. Konkurencines aplinkos Lietuvos judriojo telefoninio
rysio paslaugu, alaus ir interneto prieigos paslaugu rinkose
daugiakriterinio vertinimo (lyginamosios analizes) duomenys
Table 4. The data for the multicriteria evaluation (comparative
analysis) of the competitive environment in Lithuanian cell-phone
connection service, beer and Internet connection service markets
Kriterijai
Aprasas Mato vnt. Pobudis Svoris
Oligopoliniu konkurentu vnt. - 0,1752
skaicius rinkoje
Likusiu (ne oligopoliniu) vnt. - 0,0199
imoniu skaicius rinkoje
Rinkos augimas pinigine israiska proc. + 0,0794
Rinkos augimas naturiniais vienetais proc. + 0,0794
M imoniu koncentracijos laipsnis - - 0,0840
M imoniu HHI - - 0,0621
Iejimo i rinka barjerai balai + 0,0942
Isejimo is rinkos barjerai balai - 0,0385
Produkcijos diferenciacija balai + 0,0885
Rinkos segmentacija balai + 0,0194
Tiekeju rinkos segmentacija balai - 0,0226
Pardaveju (paskirstymo kanalu) balai - 0,0667
rinkos koncentracija
Potenciali pakaitalu gresme balai - 0,0846
Papildiniu rinkos raida balai + 0,0145
Valstybes reguliavimas balai - 0,0711
Kriteriju reiksmes
Kriterijai analizuojamose rinkose
Judriojo
telefoninio rysio
Aprasas paslaugu rinka Alaus rinka
Oligopoliniu konkurentu 3 6
skaicius rinkoje
Likusiu (ne oligopoliniu) 10 51
imoniu skaicius rinkoje
Rinkos augimas pinigine israiska 8,46 3,45
Rinkos augimas naturiniais vienetais 17,27 3,35
M imoniu koncentracijos laipsnis 0,974 0,950
M imoniu HHI 0,3699 0,3864
Iejimo i rinka barjerai 2 4
Isejimo is rinkos barjerai 4 4
Produkcijos diferenciacija 1 4
Rinkos segmentacija 3 4
Tiekeju rinkos segmentacija 1 1
Pardaveju (paskirstymo kanalu) 1 3
rinkos koncentracija
Potenciali pakaitalu gresme 2 3
Papildiniu rinkos raida 4 3
Valstybes reguliavimas 4 4
Kriteriju reiksmes
Kriterijai analizuojamose rinkose
Interneto
prieigos
Aprasas paslaugu rinka
Oligopoliniu konkurentu 9
skaicius rinkoje
Likusiu (ne oligopoliniu) 106
imoniu skaicius rinkoje
Rinkos augimas pinigine israiska 30,47
Rinkos augimas naturiniais vienetais 63,93
M imoniu koncentracijos laipsnis 0,788
M imoniu HHI 0,2175
Iejimo i rinka barjerai 3
Isejimo is rinkos barjerai 3
Produkcijos diferenciacija 2
Rinkos segmentacija 3
Tiekeju rinkos segmentacija 1
Pardaveju (paskirstymo kanalu) 1
rinkos koncentracija
Potenciali pakaitalu gresme 3
Papildiniu rinkos raida 4
Valstybes reguliavimas 2
Table 5. The results of the multicriteria evaluation (comparative
analysis) of the competitive environment in Lithuanian cell-phone
connection service, beer and Internet connection service markets
Rinkos VS SAW COPRAS
[V.sub.j] v [S.sub.j] v [Q.sub.j] v
Judriojo telefoninio 30,5 2 0,3321 2 0,3283 2
rysio paslaugu rinka
Alaus rinka 33,5 3 0,2777 3 0,2903 3
Interneto prieigos 26 1 0,3901 1 0,3814 1
paslaugu rinka
Rinkos TOPSIS VIKOR
[C.sub.j] v [Q.sub.j] v
Judriojo telefoninio 0,4970 2 0,3687 1
rysio paslaugu rinka
Alaus rinka 0,4036 3 0,5000 2-3
Interneto prieigos 0,5203 1 0,5000 2-3
paslaugu rinka
Vietu Galutine
Rinkos suma vieta
Judriojo telefoninio 9 2
rysio paslaugu rinka
Alaus rinka 14,5 3
Interneto prieigos 6,5 1
paslaugu rinka