Some problems of quantitative evaluation of the state of social-economic systems/Socioekonominiu sistemu bukles kiekybinio ivertinimo problematika.

Ginevicius, Romualdas

1. Ivadas

Mus supantis pasaulis vis sudetingeja, dinamiskeja, skestame informacijos srautuose. Tokioje nevienareiksmiskoje situacijoje vis sunkiau priimti teisingus sprendimus. Mokslas ir praktika visa laika ieskojo budu, kaip supaprastintai atvaizduoti tikrove, sumazinti sprendziamu problemu kompleksiskuma. Iseiti pasiule sistemu teorija, kuri leido sudetingus darinius, reiskinius, procesus ir pan. nagrineti ivairiais aspektais, bet sistemiskai, t. y. ivertinant ju sudetiniu daliu tarpusavio rysius (Martin 2008; Mulej 2007; Bailey 2006; Troncale 2006; Samuelson 2006; Rapoport 1978; Mlakar, Mulej 2008; Schwaninger 2007). Nors tokie tyrimai vyrauja daugelyje mokslo ir praktikos sriciu, taciau bendros metodologijos, visuotinai pripazintu analizes metodu ir priemoniu dar nesukurta. Iki siol aktualia moksline problema islieka ne tik sistemu tyrimo budai, bet ir pati ju samprata (Staciokas, Rimas 2004).

Esminis klausimas sistemu teorijoje yra pacios sistemos apibrezimas (Bertalanffy 1973). Literaturos saltiniu analize rodo, kad nera visuotinai pripazinto savokos "sistema" tiek supratimo, tiek ir jos apibrezimo. Ji dazniausiai nusakoma tokiu terminu, kaip "elementas", "rysys" arba "saveika", "visuma", "struktura" ir pan., ivairiais dariniais.

Sistemos samprata objektyviai atskleidzia zodzio "sistema", atkeliavusio is graiku kalbos, aiskinimas--visuma, sudaryta is daliu; sandara; junginys. Galima aptikti desimtis sistemos apibrezimu (Zukovskis 2007). Tokios ivairoves priezastys kelios. Pirma, akcentuojami skirtingi sistemos, kaip fenomeno, bruozai; antra, ivertinami ne visi sistema apibreziantys aspektai, t. y. apibrezimams truksta issamumo; trecia, apibrezimas perkraunamas nereikalingais, isvestiniais, vienas kita dubliuojanciais pozymiais. Siekiant isvengti siu trukumu, reikia dar karta ivardinti budingas sistemu savybes.

Is sistemos sampratos, kad tai yra visuma, sudaryta is daliu, kyla daugelis klausimu: kas tai per dalys; kokie ju santykiai; ka reiskia tvirtinimas, kad jos sudaro visuma ir pan.

Bendroji sistemu teorija sako, kad pagrindine sistemos dalis yra jos elementas, kuris yra maziausias ir nagrinejamu poziuriu nedalomas (Lydeka 1998, 1999a; Simanauskas 1997; Motuziene, Pyrantiene 2002). Sistemoje, viena vertus, jis atlieka specifine funkcija, kuri leidzia jam jungtis i elementu darinius, antra vertus, turi bendra savybe, kuri leidzia jam tiesiogiai arba funkcionuojant minetu elementu darinyje prisideti prie bendro sistemos tikslo siekimo. Remiantis siomis bendrosiomis savybemis elementus ar ju darinius galima sujungti i viena visuma. Tiek is specifiniu, tiek is bendruju elementu savybiu isplaukia ju saveikos pobudis. Ji yra kryptinga, padedanti siekti bendra sistemos tiksla. Saveikos kryptingumas uztikrinamas tik atitinkamai sutvarkius elementu ar ju dariniu tarpusavio santykius, t. y. strukturizuojant.

Ivertinus visa tai, tinkamiausiu butu galima laikyti toki sistemos apibrezima: "tai strukturizuota tam tikru tarpusavyje susietu elementu ar ju dariniu visuma" (Simanauskas 1997). Ismetus kai kuriuos perteklinius zodzius (pavyzdziui, savoka "strukturizuota" apima ir elementu dariniu sudaryma), galima butu pasiulyti toki sistemos apibrezima: tai strukturizuota saveikaujanciu elementu visuma. Savoka "visuma" elementu aibe isskiria is aplinkos arba aukstesnio lygmens sistemos ir kartu nubrezia nagrinejamos sistemos ribas; savoka "saveikaujanciu" reiskia, kad sia aibe sudaro tik tarpusavyje susije elementai; savoka "strukturizuota" rodo, kad sistemos elementai ar ju dariniai issidesto hierarchiskai ir kad ju saveika padeda siekti bendra sistemos tiksla.

Matant gausybe tyrimu, skirtu ivairiems sistemu aspektams nagrineti, kyla klausimas--koks yra sistemu pazinimo tikslas? Visu pirma reikia atsiminti, ka jos atspindi. Jeigu tai socialine sistema--tai ivairiai saveikaujanciu zmoniu kompleksai--seimos, religines bendruomenes, partijos ir pan. Jeigu tai socioekonomine sistema, tai ji isreiskia tam tikra kieki medziagu, mechanizmu, informacijos ir kitu istekliu, integruotu i bendra socialine sistema. Sioms sistemoms taip pat priklauso visos organizacijos; ukininkavimo formos; taisykliu, isitikinimu, poziciju, vertinimo ir elgesio sarankos, tiesiogiai ar netiesiogiai veikiancios ekonomine elgsena ir rezultatus ir pan. (Zukovskis 2007). Visu siu fenomenu isskyrimo bei pazinimo tikslas--galimybiu kryptingai keisti ju busenas ieskojimas, t. y. ju valdymo galimybiu ieskojimas.

Sistema valdyti galima tik ivertinus jos busena. Iki siol dazniausiai sistemas bandyta apibudinti kokybiskai. Tam tikslui buvo ieskoma ju efektyvumo kriteriju, remiantis tam tikrais pozymiais siekta apibudinti ju kokybe, tikslus ir pan. Teigiama, kad, norint sistema valdyti, organizuoti, sekmingai siekti jos tikslo, reikia "pazinti pacias sistemas, ju atskiras dalis ir ju saveika" (Jasinavicius 1981). Vargu ar tik tokia sistemu analize suformuoja visas efektyvaus ju valdymo salygas. Jeigu gana gerai funkcionuojancios sistemos kokybe siek tiek pagerinsime, abiem atvejais turesime kokybiskai funkcionuojancia sistema, t. y. bus neimanoma palyginti sanaudas ju funkcionavimo kokybei pagerinti su pasiektu pagerinimo mastu. Norint tokia galimybe tureti, sistemos busena reikia ivertinti kiekybiskai. Jau seniai prieita prie isvados, kad kiekybinio mato ivedimas, uzuot issamiai kokybiskai ka nors apibudinus, leidzia kur kas giliau ir ivairiau pazinti tiriama objekta ([TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII.] 1989).

Siuo metu atsiranda vis daugiau siulymu, kaip kiekybiskai ivertinti socioekonominiu sistemu busena (Ginevicius 2007a; Ginevicius et al. 2006; Ginevicius et al. 2008a, b; Andriusaitiene et al. 2008; Brauers et al. 2007; Brauers, Zavadskas 2006; Sarka et al. 2008). Antra vertus, lieka dar daug neissprestu metodologiniu klausimu (Ginevicius 2007b).

2. Sistemu prigimtis

Pries pradedant nagrineti konkrecius sistemu busenos kiekybinio ivertinimo klausimus, butina issiaiskinti, kaip ir kodel atsiranda (isskiriamos, suformuojamos) sistemos.

Sistemu tyrinetojai sako, kad gamta--tai makrosistema. Vadinasi, visa tai, su kuo mes susiduriame, gamtoje yra tarpusavyje susije jos elementai. Antra vertus, galima pamatyti daug elementu (reiskiniu), kurie is pirmo zvilgsnio tarpusavyje visiskai nesusije. Pavyzdziui, sausra viename zemyne su karo zidinio atsiradimu kitame zemyne. Taciau jeigu mes sudarytume pasaulio ivykiu priezasciu ir pasekmiu grandineles, greiciausiai rysi tarp siu ivykiu surastume. Tai butu netiesioginis rysys. Sakykime, tarp regiono uzterstumo ir migracijos mes galime izvelgti jau tiesiogini rysi. Todel is visu objektyviai egzistuojanciu gamtoje elementu sistemas, kurios yra zemesnio lygmens gamtos atzvilgiu, sudarys tik tiesiogiai nagrinejamos problemos prasme tarpusavyje susije elementai. Butent del rysiu tarp elementu sistema tampa daugiau negu atskiru, nepriklausomu daliu rinkiniu. 1 pav. pavaizduota elementu saranka, kai tiesioginiu rysiu tarp ju nera, o 2 pav.--remiantis sia saranka suformuota sistema.

[FIGURE 1 OMITTED]

Sistema gali buti erdviskai ir funkciskai uzdara. Erdvinis jos uzdarumas reiskia, kad galima nurodyti riba tarp sistemos elementu ir supancios erdves, o funkcinis--tarp jos vykdomu ir kitu (ne jos vykdomu) funkciju (Simanauskas 1997). Riba sistema atskiria nuo jos aplinkos. Ji yra daugiau ar maziau "pralaidi", t. y. ne visam laikui atskirianti sistemos elementus nuo elementu, kurie jai nepriklauso.

Taigi 2 pav. pavaizduotos sistemos ribos gali keistis. Jos yra svarbios del dvieju priezasciu. Viena vertus, jos uztikrina sistemos tapatuma, t. y. ja galima isskirti is didesnio darinio. Antra vertus, ribiniais elementais palaikomas sistemos rysys su jos aplinka.

[FIGURE 2 OMITTED]

Sistemos atsiradima galima parodyti remiantis aprasytomis uzterstumo ir migracijos aplinkybemis, kurias galima ivardinti kaip problemine situacija. Iki galo ja suvokus suformuojama problema. Suvokus problemos sprendimo butinuma formuluojamas sprendimo tikslas. Ji galima apibudinti kaip aplinkos norimos busenos, kuri issprestu kilusia problema, subjektyvu isivaizdavima (abstraktu modeli) ([TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII.] 1989).

Suformulavus tiksla visi kiti zmogaus zingsniai yra skirti jam pasiekti. Juos galima ivardinti kaip veiksmu, skirtu is supancios aplinkos atrinkti tokius objektus, kuriu savybes galima panaudoti tikslui pasiekti, taip pat veiksmu, skirtu siems objektams sujungti atitinkamu budu, visuma, t. y. kaip veikla, skirta sukurti tai, ka mes vadiname sistema (1, 2 pav.).

Taigi i sistema galima ziureti kaip i tikslo pasiekimo priemone. Tai butu pirminis sistemos apibrezimas ([TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII.] 1989). Sistemos atsiradimas schemiskai pavaizduotas 3 pav. Funkcionuojant suformuotai sistemai svarbu nustatyti, kokiu laipsniu yra pasiektas tikslas.

Is 3 pav. iseina, kad tikslui pasiekti reikia isspresti du esminius klausimus: pirma, moketi suformuoti tinkama sistema; antra, moketi ivertinti jos busena.

3. Dideliu ir sudetingu sistemu esmes tyrimo metodologija

Skiriamos trys dideliu ir sudetingu socioekonominiu sistemu (SES) esmes tyrimo koncepcijos: strukturine, funkcine ir deterministine (kauzaline) (Lydeka 1999a, b). Pirmoji SES nagrineja kaip sukoordinuota hierarchine struktura. Tyrinetojai, noredami suprasti tokia sistema, visu pirma turi issiaiskinti jos struktura, elementus, rysius tarp ju, taip pat rysius tarp sistemos ir kiekvieno jos elemento. Taigi pagrindinis tyrimo objektas--vidine sistemos struktura ir jos elementu tarpusavio rysiai. Sios koncepcijos autoriu nuomone, butent tai turetu buti poveikio objektas valdymo procese. Funkcine koncepcija tiria sistemos ir jos isorines aplinkos saveika: aplinkos poveikis sistemai, ir atvirksciai. SES suprantama kaip jos bukle ir dinamika lemianciu parametru visuma. Taigi valdymo procese tiriama ir veikiama ne sistema, o jos parametru visuma. Deterministines (kauzalines) koncepcijos salininkai teigia, kad sistema galima pazinti nagrinejant jos turinio ir formos santyki, o jos pletros varomoji jega yra vidiniai priestaravimai. Butent jie sudaro tyrimo ir poveikio objekta sistemos valdymo procese.

[FIGURE 3 OMITTED]

Issamesne siu triju socioekonominiu sistemu esmes tyrimo koncepciju analize rodo, kad jos viena kitai ne tik kad nepriestarauja, bet, atvirksciai, papildo. Strukturines koncepcijos rezultatas yra SES statinis atvaizdavimas strukturizuota forma. Funkcine koncepcija parodo, kaip sia struktura isreiksti kriterijais, o deterministine (kauzaline) nurodo, kokiu priemoniu reikia imtis sistemos buklei pagerinti (4 pav.).

Is 4 pav. matyti, kad, sujunge i viena visuma visas tris SES esmes tyrimo koncepcijas, gauname integruota kompleksini jos valdymo modeli. Siame straipsnyje nagrinejami pirmieji du etapai.

3.1. Socioekonomines sistemos posistemiu formavimas

Skiriamos realios (materialios) ir teorines (abstrakcios) sistemos. Pirmosioms priklauso negyvosios gamtos objektai (fiziniai, geologiniai, cheminiai ir kt.) ir gyvosios sistemos (biologines, socialines, ekonomines, visuomenines ir kt.). Teorines (abstrakcios) sistemos--tai hipotezes, teorijos, formalizuoti modeliai ir kt. (Lydeka 1998). Toks gamtoje egzistuojanciu sistemu padalijimas yra labai svarbus ju busenos ivertinimo prasme. Tai isryskeja nagrinejant siu dvieju tipu sistemu (materialiu ir abstrakciu) tarpusavio rysi. Materialia, pavyzdziui, gamybine, sistema sudaro irenginiai, zmones, suburti i darbo vietas, barus, cechus ir pan., bei technologiniai, pavaldumo ir kitokie rysiai tarp ju, kaip sistemos elementu. Gamybines sistemos buvimas suformuoja jau aprasyta problemine situacija, is jos isplaukiancia problema, o is jos--tiksla. Sakykime, kad tai yra siekis gamybine sistema valdyti taip, kad gautume didziausia pelna. Norint pasiekti si tiksla, kuriama dirbtine sistema gamybai valdyti. Si sistema atliks savo funkcija, jeigu ji bus aprupinta pakankamu informacijos kiekiu apie gamybines sistemos funkcionavima (5 pav.)

[FIGURE 4 OMITTED]

[FIGURE 5 OMITTED]

5 pav. pateiktame modelyje galima isskirti keturias sistemas (posistemius): gamybine sistema, valdymo sistema ir dvi informacines sistemas. Pirmosios dvi priklauso realioms (materialioms), trecioji ir ketvirtoji--teorinems (abstrakcioms),

I gamybine sistema galima ziureti kaip i didele ir sudetinga, nes tokiose organizaciskai kompleksiskuose deriniuose atsiranda savybiu, nebudingu atskiriems jos elementams. Sios savybes isryskeja elementus imant tik kaip viena visuma (Simanauskas 1997). Dideles ir sudetingos sistemos pasireiskia daugeliu aspektu (Ginevicius 2007a, b; Grybaite, Tvaronaviciene 2008; Vaidogas, Juocevicius 2008; Melnikas 2008; Koltzsch 2007). Informacija, kuria valdanti sistema gauna is gamybines efektyviu valdymo sprendimu parengimo tikslais, turi kuo issamiau rodyti visus siuos aspektus. Taigi informacijos struktura is esmes turi atitikti gamybines sistemos, joje vykstanciu procesu struktura. Neatsitiktinai buvo pasakyta, kad teorines (abstrakcios) sistemos--tai formalizuoti modeliai. Reiketu patikslinti, kad tai formalizuoti realiu (materialiu) sistemu modeliai.

Norint suformuoti imones funkcionavima isreiskiancia rodikliu sistema (5 pav.), informacini srauta, ateinanti is kiekvieno gamybines sistemos strukturinio vieneto, reikia diferencijuoti i dalinius srautus, atspindincius siu vienetu busena nagrinejamais aspektais. Paskui siems diferencijuotiems informacijos vienetams reikia suteikti atitinkamas kiekybines israiskas. Jos dalinius informacijos srautus pavercia kriterijais, ivairiais aspektais, apibudinanciais gamybines sistemos strukturinius vienetus. I kriteriju saranka galima ziureti kaip i sistema, nes sistema perteikianti informacija irgi yra sistema ([TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII.] 1989). Gauta kriteriju sistema is esmes bus formalizuotas abstraktus nagrinejamos gamybines sistemos modelis.

Jeigu sakome, kad sis modelis yra sistema, remiantis sistemos apibrezimu, jis turi atitikti tris salygas: visumos, saveikavimo ir strukturizavimo. Visumos salyga tenkinama, nes turime apibrezta elementu (kriteriju) skaiciu, pakankama issamiai atspindeti nagrinejama objekta. Taciau kol kas tai tik elementu (kriteriju) saranka (6 pav.).

[FIGURE 6 OMITTED]

Tam, kad butu tenkinama antroji, saveikavimo, salyga, turi buti isryskinti kriteriju tarpusavio rysiai (7 pav.).

[FIGURE 7 OMITTED]

Sudetingesnis klausimas del treciosios, strukturizavimo, salygos. Ar ja atitinka 7 pav. pateiktas grafas? Is jame parodytu sistemos elementu tarpusavio rysiu neaisku, kokiu budu sios sasajos naudojamos bendram sistemos tikslui pasiekti. Sistemos kryptingumas atsiranda jas strukturizuojant i gyli, t. y. visus jos elementus sujungiant i hierarchiskai isdestytus posistemius. Tik tokiu atveju elementu saveika bus kryptinga, t. y. orientuota pasiekti bendra sistemos tiksla. Be to, 7 pav. parodyta sistemos modeli butu sunku pritaikyti praktiniams tikslams--sistemos busenos kiekybiniam ivertinimui, taigi ir valdymui, nes elementu (kriteriju) skaicius gali buti labai didelis (pavyzdziui, Lietuvos regionu socialine ir ekonome pletra apibudina 87 rodikliai (Lietuvos apskritys 2007)).

Pries pradedant spresti tarpusavio rysiais susijusiu elementu (kriteriju) sarankos (7 pav.) tolesnio strukturizavimo klausimus, pravartu apibrezti sistemos strukturos vieta ir vaidmeni sistemu teorijoje. Struktura suteikia bendra pirmini sistemos supratima, apibendrinta sisteminiu savybiu charakteristika, abstrakcia forma fiksuoja sistemos elementus, rysius, formalizuota ir neformalizuota ju sutvarkyma (Lydeka 1999a, b). Sistemos struktura--tai palyginti pastoviu rysiu sistemoje visuma (Gudas 1988). Taigi strukturai keliami du pagrindiniai reikalavimai:

1. Uztikrinti sistemos vientisuma (kokybini apibreztuma).

2. Uztikrinti sistemos tvirtuma, jos elementu sujungima (kiekybini apibreztuma) (Lydeka 1999a, b).

Struktura yra sistemos stabilizavimo pradzia, reiskianti visa tai, kas joje islieka statiska, nepakite vykstant ivairiems isoriniams ir vidiniams pokyciams. Taikliai pastebeta, kad nera nestrukturiniu sistemu ir nesisteminiu strukturu ([TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII.] 1996). Toks neatsiejamas sistemos ir strukturos rysys aiskinamas tuo, kad sistemai struktura reikalinga kaip branduolys (griauciai), suteikiantis jos elementams butina suvienijimo jega, vientisuma ir kryptinguma.

Sistemos struktura pradedama formuoti jos elementu grupavimu. Pagrindinis jo kriterijus--elementu pobudis, bruozai, nes i viena grupe gali buti sujungti tik tam tikri elementai. Analize rodo, kad dar ne iki gali isspresti tokiu grupiu, arba sistemos posistemiu, sudarymo metodologiniai klausimai. Tvirtinama, kad posistemis--tai giminingu elementu grupe. Kyla klausimas koks tokio posistemio santykis su kitais posistemiais ir su sistema; kokie yra elementu, priklausanciu vienam posistemiui, santykiai su kitu posistemiu elementais ir pan. Sakykime, kad sistema sudaro dvylika elementu. Tarp ju yra penki panasaus pobudzio, t. y. kurie savo prigimtimi padeda pasiekti tam tikra dalini sistemos tiksla, sukoordinuota su bendruoju sistemos tikslu. Vadinasi, juos galime isskirti kaip posistemi. Lygiai taip pat, sakykime, kiti trys elementai sudaro antra posistemi, du--trecia. Like du visiems kitiems sistemos elementams nera giminingi, todel i juos galime ziureti kaip i savarankiskus posistemius (8 pav.).

Kyla klausimas--kaip 8 pav. pavaizduotoje sistemoje nurodyti rysius tarp posistemiu. Tam, kad jie sudarytu hierarchine struktura ir kad atliktu savo funkcija siekiant bendro sistemos tikslo, is kiekvieno posistemio i atitinkama kita posistemi turi iseiti vienas integralus rysys. Ta pasiekti galima dviem budais. Pirma, vienam is posistemio elementu suteikiant ypatinga, integruojancia savybe, antra, suformuojant papildoma integruojanti elementa. Pirmas kelias vargu ar imanomas, nors daugeliu atveju siulomas butent jis. Elementai, priklausydami tam paciam posistemiui, yra to paties lygmens, lygiaverciai, atlieka to paties lygmens specifines funkcijas bendro visos sistemos tikslo atzvilgiu. Integralus posistemio rezultatas turi savybiu, kuriu neturi atskirai paimtas jos elementas. Todel reikia eiti kitu keliu, t. y. suformuoti papildoma elementa, kuris apimtu sujungtu giminingu elementu savybes, galimybes bei veiksmus. Taigi galima padaryti isvada, kad giminingu sistemos elementu grupavimas i posistemius yra ju isreiskimas vienu apibendrinamuoju vienetu. Analogiskas darinys, integruojantis visus posistemius, neisvengiamai atsiranda ir sistemoje. Visi tokio pobudzio dariniai sistemose paprastai atlieka valdymo, koordinavimo ar apibendrinamaja funkcija ir sudaro auksciausia hierarchini sistemos ar posistemiu lygi. Is esmes tai yra ribiniai elementai, per kuriuos posistemis palaiko rysius su savo aplinka--kitais posistemiais ir sistema visumoje. Ta patvirtina ir praktika, rodanti, kad bent vienas sistemos posistemis visada atlieka visos sistemos valdymo funkcija. Ta pati logika tinka ir minetiems sistemos posistemiams--i juos irgi galima ziureti kaip i zemesnio lygmens sistemas. Elementai, priklausantys skirtingiems posistemiams, tarpusavio rysius islaiko, nes jie priklauso tai paciai sistemai. Antra vertus, posistemiu lygmeniu juos galima ignoruoti teigiant, kad jie veikia sistemos bendro tikslo siekimo kontekste. Tokiu atveju 8 pav. pavaizduota sistema atrodys taip, kaip pateikta 9 pav.

[FIGURE 8 OMITTED]

Sistemos posistemiai, formuodami sistemos iseiga, sudaro hierarchine struktura vienas kito atzvilgiu. Kitaip tariant, sistema formuojanciu veiksniu yra sistemos funkcionavimo konkretus rezultatas ([TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII.] 1980).

Taigi strukturizuotos kriteriju sistemos formavimas atrodytu taip. Visu pirma suformuojami apibendrinamieji elementai, kurie, priklausydami neagreguotu kriteriju atzvilgiu aukstesniam hierarchiniam lygmeniui, atspindes tam tikra sistemos aspekta. Lygiai kaip giminingus posistemius jungiantis strukturinis vienetas, budamas dar aukstesniame, palyginti su zemesnio lygmens posistemiu, hierarchiniame lygmenyje, atspindes aspektu grupe ir t. t. iki norimo agregavimo laipsnio (Ginevicius 2007a).

[FIGURE 9 OMITTED]

3.2. Socioekonomines sistemos hierarchinis strukturizavimas kiekybinio vertinimo tikslais

Realius materialines sistemos procesus isreiskiantys kriterijai bei jais remiantis sudaryta hierarchine sistema bus prasminga, jeigu ja galesime panaudoti kiekybiniam sistemos busenos vertinimui. Kaip buvo sakyta, tik tokiu atveju galimas efektyvus objekto (realios sistemos) valdymas. Kriteriju sistema bus tinkama kiekybiniam vertinimui, jeigu galesime taikyti zinomus matematinius metodus (Ginevicius 2007b).

Buvo mineta, kad materialios sistemos realybeje pasireiskia daugeliu aspektu, kurie del bendro sistemos tikslo pasiekimo transformuojami i dalinius tikslus. Butent is to ir isplaukia tokiu sistemos busenos kiekybinio ivertinimo daugiakriteriskumas. Bet kuri is minetu daliniu tikslu, jau nekalbant apie bendra sistemos tiksla, sunku isreiksti vienu kriterijumi, nors to daznai ir siekiama. Vis delto atvejai, kai vienas kriterijus sekmingai atspindi tiksla, yra isimtys ([TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII.] 1989). Sia problema galima spresti ieskant ne vienintelio (gal net ir neegzistuojancio) kriterijaus, bet naudojant kelis, ivairiai aprasancius kiekviena dalini tiksla bei papildanciu vienas kita. Einant siuo keliu susiduriama su sunkumu--kaip sujungti i viena apibendrinamaji dydi dalinius tikslus atspindincius kriterijus ir kaip siuos dydzius integruoti i skaiciu, isreiskianti visos sistemos busena.

Taigi daugiakriteriskumas yra budas adekvaciai kiekybiskai ivertinti sistemos busena jos tikslo pasiekimo prasme. Kyla kriteriju skaiciaus klausimas. Svarbu ne ju kiekybe, o tai, kad jie kuo labiau "uzdengtu" tiksla. Tai reiskia, kad kriterijai turi aprepti pagal galimybe visus svarbius nagrinejamo reiskinio aspektus. Antra vertus, siekiant vertinimo tikslumo, ju kieki reikia mazinti. Tai daryti galima, jeigu kriterijai yra nepriklausomi, nesusije vienas su kitu, t. y. jeigu ju dimensijos skirtingos, jie nera isvedami vienas is kito ir pan. ([TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII.] 1989).

9 pav. parodyta sistemos struktura posistemiu lygmeniu pateikta 10 pav.

Jeigu pasirodytu, kad 10 pav. pateiktos sistemos posistemius sudaro labai daug elementu arba paciu posistemiu irgi per daug, reikia gilinti jos strukturizavima. Tai daroma tuo tikslu, kad kiekvieno sistemos hierarchinio lygmens bet kurio darinio dydis butu aprepiamas, t. y. elementu skaicius grupese ar ju grupiu, arba posistemiu, skaicius turi buti toks, kad juos galima butu ivertinti ir analizuoti. Ivairove galima sumazinti arba formuojant daugiau posistemiu, arba juos sutraukiant i didesnius junginius. Sis procesas vyksta laikantis elementu sujungimo i posistemius logikos, t. y. sujungiamais elementais tampa jau suformuoti posistemiai. Is to iseina, kad i aukstesnio hierarchinio lygmens junginius itraukiamos giminingu posistemiu grupes. Pavyzdziui, paimkime salies regiono sveikatos apsaugos sistema (Lietuvos apskritys 2007). Is ja apibudinanciu rodikliu galima suformuoti tris posistemius: "gydytojai", "slaugytojai", "vaistininkai". Stambinant grupavima reiketu i nauja darini "sveikatos apsaugos darbuotojai" sujungti visus tris minetus posistemius. Tokiu budu gautume dar viena hierarchini strukturos lygmeni, kuris butu aukstesnis posistemiu hierarchinio lygmens atzvilgiu. Taip jungiant ivairiu hierarchiniu lygmenu grupes suformuojama visa nagrinejama procesa ar reiskini atspindinti hierarchine rodikliu struktura.

[FIGURE 10 OMITTED]

Priklausomai nuo nagrinejamos sistemos prigimties, jos rodiklius kiekybiskai isreiksti galima objektyviai arba subjektyviai. Daznas misrus atvejis, kai dalis ju isreiskiama tam tikrais mato vienetais, kita dalis--ekspertiniais vertinimais (Hwang, Yoon 1981; Saaty 1980; Ma et al. 1999; Zavadskas, Vilutiene 2006; [TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII.] et al. 2006). Bet kokiu atveju dar butina zinoti elementu svorius, o tai padaryti gali tik ekspertai.

Svoriu ekspertinio vertinimo esme ta, kad ekspertas, suteikdamas vienoki ar kitoki elemento ar ju posistemio ivertinima, mintyse turi ivertinti visu kitu elementu ar ju posistemiu reiksme ar svarba nagrinejamos sistemos tikslo atzvilgiu. Jeigu vertinamu elementu ar ju posistemiu nedaug, kvalifikuotas ekspertas gana tiksliai mintyse "pasveria" visu kitu posistemio elementu ar posistemiu svarba, t. y. gana tiksliai ivertina nagrinejamu elementu ar ju posistemiu svoriu tarpusavio santyki. Augant vertinamu dydziu skaiciui, situacija keiciasi. Ekspertui siuos santykius pajusti vis sunkiau. Vertinimo tikslumas krinta. Logiska manyti, kad turi buti riba, kada eksperto galimybes, nepaisant jo kompetencijos, jau nebeaprepia visu vertinamu elementu ar ju posistemiu. Literaturos saltiniai, deja, be didesniu irodymu teigia, kad sis skaicius yra lygus 12-13 (Saaty 1980). Sudetingus procesus ar reiskinius apibudinanciu elementu skaicius daznai yra gerokai didesnis ir siekia ne viena desimti (Lietuvos apskritys 2007).

Sujungus anksciau aptarta nagrinejama sistema atspindincios hierarchines strukturos formavimo tvarka su kiekybiniais sistemos elementu skaiciaus posistemiuose ir ju skaiciaus aukstesnio lygmens posistemiuose apribojimais, galima sudarineti hierarchines strukturas, pritaikytas kiekybiniam ju vertinimui.

Tokiu atveju kiekviena veiksma, susijusi su elementu ar ju posistemiu jungimu pagal tam tikra aspekta, atspindinti viena ar kita nagrinejamos sistemos savybe, lydi patikrinimas, ar suformuotu posistemiu dydis atitinka elementu jose arba posistemiu skaiciaus viename hierarchiniame lygyje salyga, t. y. ar ju nera daugiau kaip 12-13. Jeigu taip, tai elementu posistemis suskaidomas bent i du siauresnius aspektus ir visi nagrinejamo posistemio elementai padalinami tarp ju.

Kadangi formuojant rodikliu sistemos struktura detalizuojamos atskiros jos savybes, si struktura susideda is atskiru atsaku. Joms priklausanciu elementu skaicius skirtingas, todel kiekviena tokia atsaka gali tureti nevienoda hierarchiniu lygiu skaiciu. Kyla klausimas--kaip elementu grupes ar ju junginius priskirti konkretiems hierarchiniams lygiams. Sprendziant sia problema, iseities tasku turetu buti tai, kad, nepriklausomai nuo nagrinejamos sistemos aspekto (savybes) strukturizavimo gylio, t. y. hierarchiniu lygiu, i kuriuos jis suskaidomas, pirmame, zemiausiame, lygyje turi atsidurti posistemiai, suformuoti tiesiogiai is strukturos elementu.

Realiu socioekonominiu sistemu analize rodo, kad galimi du poziuriai i hierarchines rodikliu strukturos sudaryma: "is virsaus zemyn" ir "is apacios i virsu". Pirmas kelias prasmingas tada, kai be didelio vargo galima isskirti nagrinejamos sistemos aspektus. Pavyzdziui, aisku, kad darnia salies regionu pletra uztikrina ekonominis ir socialinis jos augimas. Taigi aiskus du esminiai rodikliu strukturos auksciausiame hierarchiniame lygmenyje esantys aspektai. Savo ruoztu taip pat aisku, kad ekonomine pletra--tai pramone, statyba, investicijos ir pan., o socialine--svietimas ir kultura, sveikata ir socialine apsauga, savivaldybiu biudzetai ir pan. Tokiu atveju belieka siuos aspektus atspindinciu rodikliu grupems priskirti zemesnio lygmens rodiklius (strukturos elementus). Laikantis panasaus principo yra suformuota Lietuvos apskriciu ekonomines ir socialines pletros rodikliu sistema. Deja, joje nenurodyta, kurios rodikliu grupes priskiriamos ekonominei, kurios--socialinei pletrai (Lietuvos apskritys 2007). Tai atlike gautume hierarchine rodikliu sistema (11 pav.).

[FIGURE 11 OMITTED]

Is 11 pav. matome, kad galime kiekybiskai vertinti kiekviena is 24 pirminiu rodikliu grupe, nes kiekvienos ju elementu skaicius nevirsija 12-13. Kitaip yra su rodikliu grupiu, esanciu aukstesniame hierarchiniame lygyje, skaiciumi. Matome, kad regiono ekonomine pletra apibudina 9 tokios grupes, o socialine--15. Taigi kiekybiskai su norimu tikslumu galime ivertinti tik ekonomine pletra. Socialine pletra apibudinanciu rodikliu grupiu yra per daug, todel strukturizavima reikia gilinti, t. y. jas reikia sujungti bent i dvi grupes naudojant papildoma hierarchini lygi. Tokiu atveju galutine hierarchine rodikliu sistema, pritaikyta kiekybiniam vertinimui, atrodys taip (12 pav.).

Kitas hierarchines rodikliu strukturos formavimo kelias, t. y. kai ji pradedama sudarineti is apacios, prasmingas tada, kai nagrinejamos socioekonomines sistemos aspektai nera isryskeje arba kai turime tik ivairias jos puses apibudinanciu rodikliu saranka. Pavyzdziui, strategini imones potenciala galima isreiksti 14 rodikliu (1 lentele) (Ginevicius, Podvezko 2004).

Is 1 lenteles matome, kad rodikliu skaicius per didelis ir todel butina gilesne ju strukturizacija. Norint rodikliu sistema pritaikyti kiekybiniam vertinimui, visus juos reikia suskirstyti bent i dvi giminingas grupes. Bus isryskinti nagrinejamai sistemai budingi pasireiskimo aspektai. Is 1 lenteleje pateiktu rodikliu matyti, kad tokie galetu buti du--gebejimas analizuoti ir vertinti imones isores aplinka bei gebejimas analizuoti ir vertinti imones vidaus situacija. Tokiu atveju hierarchine rodikliu struktura, kuria galima vertinti kiekybiskai, pateikta 13 pav.

Nagrinejamos sistemos hierarchines strukturos formavimui taip pat yra svarbu issiaiskinti, kaip kiekybinio vertinimo tikslumas priklauso nuo strukturizavimo issamumo. Viena vertus, kuo daugiau suformuota hierarchiniu lygiu, tuo giliau, tiksliau ir visapusiskiau atspindimas nagrinejamas procesas ar reiskinys. Antra vertus, kuo daugiau strukturos hierarchiniu lygiu, tuo daugiau jos vertinimo iteraciju reikia atlikti. Kiekviena is ju atspindi subjektyvia ekspertu nuomone, todel, augant vertinamu lygiu skaiciui, sanaudos dideja, o tikslumas mazeja. I si klausima turetu atsakyti detalesni tyrimai. Bet kuriuo atveju nagrinejama sistema atspindincios strukturos formavimas yra kurybinis procesas, todel nereiketu to daryti grynai mechaniskai, t. y. vien tik laikantis salygos, kad vertinamu dydziu skaicius nevirsytu 12-13. Tokiu atveju vienoje elementu grupeje arba siu grupiu junginyje gali atsidurti nors ir vienai sriciai, pavyzdziui, regiono sveikatos apsaugai priklausantys, bet savo specifika ivairus elementai (rodikliai). Turetume situacija, kai skaiciaus salyga tenkinancia elementu grupe nagrinejantys ekspertai kompetentingai ivertinti gali tik ju dali, taigi velgi nukentes vertinimo tikslumas. Todel, formuojant elementu grupes ar ju grupiu junginius, pirmenybe reiketu vis delto teikti ne ju skaiciui, o prigimciai, bendrumui.

[FIGURE 12 OMITTED]

Taigi ryskeja tokia nagrinejama sistema atspindincios hierarchines strukturos formavimo eiga:

1. Nustatomas nagrinejamos sistemos elementu skaicius.

2. Suformuojami elementu posistemiai, t. y. sujungiami giminingi elementai.

3. Prireikus, t. y. jeigu elementu skaicius posistemyje per didelis, naudojamas papildomas hierarchinis lygis--is grupes elementu suformuojami keli giminingu elementu posistemiai.

4. Prireikus, t. y. jeigu elementu posistemiu skaicius nagrinejamame hierarchiniame lygyje per didelis, formuojamas papildomas lygis ir tokiu budu sumazinamas jame esanciu posistemiu skaicius.

5. Nagrinejamos sistemos, atspindincios hierarchine struktura, formavimas baigiamas, kai pasiekiamas auksciausias jos lygmuo, t. y. kai visi aspektai susijungia i viena dydi, kurio formulavimas sutampa su nagrinejamo proceso ar reiskinio pavadinimu.

3.3. Sistemos busenos kiekybinis daugiakriterinis vertinimas

Socioekonomines sistemos, priklausancios didelems ir sudetingoms, pasireiskia daugeliu aspektu (Ginevicius 2007a, b). Jeigu visus juos arba bent esminius, kaip buvo nurodyta, isreiksime kriterijais, tai mus dominanciu laiku ju rinkiniu galesime nusakyti sistemos busena. Taigi ja galima apibudinti kaip visuma kiekvieno parametro reiksmiu konkreciu laiku (Sistemos samprata 2005). Atitinkamai transformuojamas sistemos tikslo supratimas. Jis suprantamas "kaip sistemos busena, kuria reikia pasiekti, arba kaip rezultatas, kuri reikia gauti" (Iliustruotas enciklopedinis zodynas 2002). Sistemos valdymo procesa irgi bandoma aprasyti vadinamojoje busenu erdveje (Zukovskis 2007). Busenos erdves koordinaciu asys zymi sistemos busenos kintamuosius, o taskai sioje erdveje--sistemos busenas. Tokiu budu sistemos busena apibudina jos kintamuju reiksmiu rinkinys konkreciu laiku. Sistemos busena atitinka vienas erdves taskas (14 pav.).

[FIGURE 13 OMITTED]

[FIGURE 14 OMITTED]

Siulomas sistemos busenos nustatymo modelis yra grynai teorinis, nes siuo metu nera matematinio aparato, kuris galetu nustatyti taska, atitinkanti jos busena n-mateje erdveje. Del to kyla tiek moksline, tiek praktine problema--kaip kiekybiskai nustatyti nagrinejamos sistemos busena ivertinant sios problemos daugiakriteriska prigimti.

Reikia sutikti, kad sistemos busena parodys kiekvieno jos parametro (kriterijaus) reiksme konkreciu laiku. Buvo mineta, kad dideles ir sudetingos sistemos realybeje pasireiskia daugeliu aspektu, kuriuos galima isreiksti kriterijais. Tokiu atveju konkreciu laiko momentu galime tureti visu siu kriteriju reiksmes. Antra vertus, kriteriju reiksmiu zinojimas dar nieko nesako apie bendra sistemos busena, nes vieno kriterijaus reiksme gali buti labai didele, kito--labai maza, trecio vidutine. 2 lenteleje kaip pavyzdys yra duotos Lietuvos regionu ekonomines ir socialines pletros rodikliu reiksmes, isreikstos vietomis. Remiantis jomis vargu ar galima butu surasyti regionu rangus pagal ju pletra.

Norint gauti apibendrinta vaizda, visas sias reiksmes reikia sujungti i viena apibendrinamaji dydi. Padeti komplikuoja tai, kad kriterijai gali buti ivairiadimensiai, be to, gali skirtis ir ju kitimo kryptys, t. y. bendra sistemos busena vieno kriterijaus reiksmes didejimas gali gerinti, kito--bloginti. Daugiakriteriniai metodai leidzia visus siuos ivairiadimensius, skirtingomis kryptimis kintancius rodiklius sujungti i viena apibendrinamaji dydi (Banaitiene et al. 2008; Kaklauskas et al. 2007; Zavadskas, Antucheviciene 2006; Zavadskas et al. 2008 a, b; Hwang, Yoon 1981; Figueira et al. 2005; Ginevicius et al. 2008a, b; Ginevicius, Podvezko 2008).

Principinis daugiakriterinio vertinimo modelis numato kiekvieno kriterijaus reiksmingumo ir reiksmes zinojima (Ginevicius 2007b; Hwang, Yoon 1981; Ginevicius, Podvezko 2008; Saaty 1980; Ma et al. 1999; Ustinovicius et al. 2007).

Juos turint atliekamas sistemos busenos, atspindetos hierarchine kriteriju sistema, kiekybinis ivertinimas (Ginevicius, Mikelis 2002; Ginevicius, Podvezko 2001; Andriusaitiene et al. 2008; Ginevicius 2007b; Ginevicius, Gineviciene 2009). Kriteriju reiksmes, be kita ko, parodo nagrinejamo objekto netenkinancios busenos priezastis. Tai leidzia numatyti efektyvias jos pagerinimo priemones.

Taigi socioekonominiu sistemu busenos kiekybinio ivertinimo ir valdymo tvarka pateikta 15 pav.

[FIGURE 15 OMITTED]

Atlikti skaiciavimai parode pirmiau isdestyto poziurio i rodikliu hierarchiniu strukturu, kiekybiniu ivertinimu pagristuma (Ginevicius, Podvezko, Mikelis 2006; Andriusaitiene et al. 2008).

4. Isvados

Siandiena dar nera sistemu analizes bendros metodologijos, visuotinai pripazintu metodu. Iki siol aktualia moksline problema islieka ne tik sistemu tyrimo budai, bet ir pati ju samprata.

Sistemos apibrezimu analize parode, kad arba akcentuojami skirtingi jos bruozai, arba ivertinami ne visi ja apibreziantys aspektai, arba apibrezimas perkraunamas nereikalingais isvestiniais, vienas kita dubliuojanciais pozymiais. Autorius siulo toki sistemos apibrezima: sistema--tai strukturizuota saveikaujanciu elementu visuma.

Sistemos analize gali buti kokybine ir kiekybine. Kokybinio sistemos pazinimo salininkai teigia, kad ja galima valdyti pazinus pacia sistema, atskiras jos dalis bei ju saveika. Vargu ar efektyviam sistemos valdymui to uztenka. Reikia moketi jos busena ivertinti kiekybiskai.

Socioekonomines sistemos priklauso didelems ir sudetingoms, todel realybeje jos pasireiskia daugeliu aspektu. Savo ruoztu kiekvienas sis aspektas irgi yra sudetingas darinys. Jeigu mes visa sita ivairove isreiksime kriterijais, tai rodikliu, atspindinciu sistemos busena konkreciu laiku, gali buti labai daug. Is cia kyla sistemos busenos kiekybinio ivertinimo daugiakriteriskumas.

I kriteriju, atspindinciu nagrinejama realia sistema, saranka irgi galima ziureti kaip i sistema. Vienas is budingu bet kokios sistemos bruozu yra struktura. Ji igauna kryptinguma, t. y. ji bus nukreipta i sistemos tikslo siekima tik tada, jeigu si struktura yra hierarchine.

Didelio skaiciaus kriteriju sarankos hierarchinis strukturizavimas padeda strukturai suteikti toki pavidala, kad ja galima ivertinti kiekybiskai. Labiausiai tinka daugiakriterinio vertinio budai. Tai patvirtino realiu uzdaviniu skaiciavimai.

Received 9 October 2008; accepted 3 March 2009

Iteikta 2008-10-09; priimta 2009-03-03

Literatura

Andriusaitiene, D.; Gineviciene, V. B.; Sileika, A. 2008. Daugiakriterinio profesinio mokymo kokybes valdymo vertinimo modelis, Verslas: teorija ir praktika [Business: Theory and Practice] 9(2): 88-96.

Bailey, K.D. 2006. Living systems theory and social entropy theory, Systems Research and Behavioral Science 23(3): 291-300.

Banaitiene, N.; Banaitis, A.; Kaklauskas, A.; Zavadskas, E. K. 2008. Evaluating the life cycle of a building: A multivariant and multiple criteria approach, Omega--International Journal of Management Science 36(3): 429-441.

Bertalanffy, Z. 1973. General Systems Theory: Foundation, Development, Application. New York: Gerge Braziller.

Brauers, W. K. M.; Ginevicius, R.; Zavadskas, E. K.; Antucheviciene, J. 2007. The European Union in a transition economy, Transformations in Business & Economics 6(2): 21-37.

Brauers, W. K. M.; Zavadskas, E. K. 2006. The MOO RA method and its application to privatization in a transition economy, Control and Cybernetics 35(2): 445-469.

Figueira, J.; Greco S.; Ehrgott, M. 2005. Multiple Criteria Decision Analysis: State of the Art Survey. Springer.

Ginevicius, R. 2007a. Procesu ir reiskiniu hierarchinis strukturizavimas, Verslas: teorija ir praktika [Business: Theory and Practice] 8(1): 14-18.

Ginevicius, R. 2007b. Sudetingo reiskinio strukturizuotos rodikliu sistemos formavimas, Verslas: teorija ir praktika [Business: Theory and Practice] 8(2): 68-72.

Ginevicius, R.; Gineviciene, V. B. 2009. The compliance of master's degree studies with the economic needs of the country, Technological and Economic Development of Economy 15(1): 136-153.

Ginevicius, R.; Podvezko, V.; Bruzge, S. 2008a. Evaluating the effect of state aid to business by multicriteria methods, Journal of Business Economics and Management 9(3): 167-180.

Ginevicius, R.; Podvezko, V.; Raslanas, S. 2008b. Evaluating the alternative solutions of wall insulation by multicriteria methods, Journal of Civil Engineering and Management 14(4): 217-226.

Ginevicius, R.; Podvezko, V. 2008. Daugiakriterinio vertinimo budu suderinamumas, Verslas: teorija ir praktika [Business: Theory and Practice] 9(1): 73-80.

Ginevicius, R.; Podvezko, V.; Mikelis, D. 2006. [TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII.], Polityka rozwoju panstw Europy Srodkowowschodniej. Aspekty makroekonomiczne i regionalne. Wloclawek: Lega 212-224. ISBN 83-60150-09-5.

Ginevicius, R.; Podvezko, V. 2004. Imoniu strateginio potencialo kiekybinis ivertinimas, Verslas: teorija ir praktika [Business: Theory and Practice] 4(1): 3-9.

Grybaite, V.; Tvaronaviciene, M. 2008. Estimation of sustainable development: germination at institutional level, Journal of Business Economics and Management 9(4): 327-334.

Gudas, S. 1988. Sudetingu reiskiniu valdymas: teorija ir metodologija, is Respublikines mokslines tarpdisciplinines konferencijos medziaga. Kaunas: Technologija.

Gudas, S. 2000. Organizacijos informaciniu poreikiu analize. Kaunas: Technologija.

Hwang, C. L.; Yoon, K. 1981. Multiple Attribute Decision Making-Methods and Applications. A State of the Art Survey. Berlin, Heidelberg, New York: Springer Verlag.

Iliustruotas enciklopedinis zodynas. 2002. Kaunas.

Jasinavicius, R. 1981. Sistemu teorija. Vilnius: Lietuvos TSR aukstojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerijos leidykla.

Kaklauskas, A.; Zavadskas, E. K.; Trinkunas, V. 2007. A multiple criteria decision support online system for construction, Engineering Applications of Artificial Intelligence 20(2): 163-175.

Koltzsch, G. 2007. Biometrics--market segments and applications, Journal of Business Economics and Management 8(2): 119-122.

Lietuvos apskritys. 2007. Vilnius: Statistikos departamentas prie Lietuvos respublikos Vyriausybes.

Lydeka, Z. 1998. Ekonomine sistema ir jos kitimas: metodologines problemos, Ekonomika 45: 71-75

Lydeka, Z. 1999a. Ekonomines sistemos kokybinis apibrezimas, Socialiniai mokslai 1(18): 11-16.

Lydeka, Z. 1999b. Ekonominiu sistemu gyvavimo procesu teorinis modeliavimas: habilitacinis darbas. Kaunas. 117 p.

Ma, J.; Fan, Z.-P.; Huang, L.-H. 1999. A Subjective and objective integrated approach to determine attribute weights, European Journal of Operational Research 122: 397-404.

Martin, R. 2008 Post-socialist segmented capitalism: The case of Hungary. Developing business systems theory, Human Relations 61(1): 131-159.

Melnikas, B. 2008. Integration Processes in the Baltic Region: the New Form of Regional Transformations in the European Union, Inzinerine ekonomika--Engineering Economics 5(60): 54-64.

Motuziene, S.; Pyrantiene, D. 2002. Dinaminiu sistemu modeliavimas: metodiniai patarimai. Akademija: Lietuvos zemes ukio universiteto leidybinis centras.

Mlakar, T.; Mulej, M. 2008. On the concept of the "control systems theory" as a new model of systemic consideration, Kybernetes 37(1-2): 215-225.

Mulej, M. 2007. Systems theory: A worldview and/or a methodology aimed at requisite holism/realism of humans' thinking, decisions and action, Systems Research and Behavioral Science 24(3): 347-357.

Rapoport, A. 1978. Remarks on general systems-theory, General Systems 23: 175-176.

Saaty, T. L. 1980. The Analytic Hierarchy Process. New York: M. Graw-Hill.

Samuelson, K. 2006. The system symbols, from deep-insights to universal applications, Systems Research and Behavioral Science 23(3): 349-363.

Simanauskas, L. 1997. Informaciniu sistemu analize. Vilnius.

Sistemos samprata. 2005. Prieiga per interneta: <http//mokslas.ipc.lt:8000/sviesa/Md.nsf/0/bbbeb15f5160aad84225662100241>.

Schwaninger, M. 2007. Optimal structures for social systems, Kybernetes 36(3-4): 307-318.

Staciokas; R.; Rimas, J. 2004. Essence of the System and Systematic research, Organizaciju vadyba: sisteminiai tyrimai 32: 145-158.

Sarka, V.; Zavadskas, E. K.; Ustinovicius, L.; Sarkiene, E.; Ignatavicius, C. 2008. System of project multicriteria decision synthesis in construction, Technological and Economic Development of Economy 14(4): 546-565.

Troncale, L. 2006. Towards a science of systems, Systems Research and Behavioral Science 23(3): 301-321.

Ustinovicius, L.; Zavadskas, E. K.; Podvezko, V. 2007. Application of a quantitative multiple criteria decision making (MCDM-1) approach to the analysis of investments in construction, Control and Cybernetics 36(1): 251-268.

Vaidogas, E. R.; Juocevicius, V. 2008. Sustainable development and major industrial accidents: the beneficial role of structural engineering, Technological and Economic Development of Economy 14(4): 612-627.

Zavadskas, E. K.; Antucheviciene, J. 2006. Development of an indicator model and ranking of sustainable revitalization alternatives of derelict property: a Lithuanian case study, Sustainable Development 14(5): 287-299.

Zavadskas, E, K.; Kaklauskas, A.; Turskis, Z.; Tamosaitiene, J. 2008a. Selection of the effective dwelling house walls by applying attributes values determined at intervals, Journal of Civil Engineering and Management 14(2): 85-93.

Zavadskas, E. K.; Turskis, Z.; Tamosaitiene, J.; Marina, V. 2008b. Multicriteria selection of project managers by applying grey criteria, Technological and Economic Development of Economy 14(4): 462-477.

Zavadskas, E. K.; Vilutiene, T. 2006. A multiple criteria evaluation of multi-family apartment block's maintenance contractors: I--Model for maintenance contractor evaluation and the determination of its selection criteria, Building and Environment 41(5): 621-632.

Zukovskis, J. 2007. Sistemu teorijos pagrindai. LZUU.

[TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII.] 1980. [TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII.]

[TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII.]. 1996. [TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII.].

[TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII.]. 1989. [TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII.]. 367 p.

[TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII.].; [TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII.]. 2003. [TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII.], Computer Modelling and New Technologies 7(2): 26-36.

doi: 10.3846/1648-0627.2009.10.69-83

Romualdas GINEVICIUS. Doctor Habil, Professor. Rector of Vilnius Gediminas Technical University (VGTU). Author of 10 books, monographs, about 200 research articles. Research interests: market economy, theory of organizations.

Romualdas Ginevicius

Vilnius Gediminas Technical University, Sauletekio al. 11, LT-10223 Vilnius, Lithuania E-mail: [email protected]

Romualdas Ginevicius

Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Sauletekio al. 11, LT-10223 Vilnius, Lietuva El. pastas [email protected]

1 lentele. imones strateginio potencialo rodikliai

Table 1. The criteria describing the strategic potential
of an enterprise

Eil.
Nr. Strateginio potencialo rodikliai

1 Sugebejimas analizuoti makroekonomine situacija salyje ir
 uzsienyje

2 Sugebejimas tinkamu laiku nustatyti svarbiausias reikmes ir
 potencialiu klientu uzsakymus

3 Sugebejimas analizuoti produktu (paslaugu), leidzianciu
 tinkamu laiku ir kokybiskai tenkinti naujus potencialiu
 klientu poreikius

4 Sugebejimas analizuoti rinkos sekmes veiksnius, taip pat
 konkurenciniu grupiu veikla rinkoje

5 Sugebejimas iskelti naujas, galincias konkuruoti idejas
 paklausiu produktu (paslaugu) gamybos (tiekimo) organizavimo
 srityje

6 Sugebejimas igyvendinti naujas, galincias konkuruoti idejas
 paklausiu produktu (paslaugu) gamybos (tiekimo)
 organizavimo srityje

7 Sugebejimas uztikrinti imones gamybines sistemos pletra ir
 lankstuma

8 Sugebejimas palaikyti konkurencini imones statusa

9 Sugebejimas uztikrinti vidini imones lankstuma aprupinant
 gamybos procesa adaptyviomis technologinemis ir kitomis
 priemonemis

10 Sugebejimas uztikrinti vidini gamybines sistemos lankstuma,
 formuojant adekvatu tikslu pasikeitimui zmogiskuju
 istekliu potenciala

11 Sugebejimas uztikrinti produktu (paslaugu) konkurencinguma
 pirmavimui aptarnaujamose ir perspektyviose rinkose
 igyvendinti

12 Sugebejimas gaminti ir teikti produktus (paslaugas) apimtimi,
 atitinkancia konkurencines imones galimybes bei
 norima uzimti rinkos dali

13 Sugebejimas uztikrinti efektyvu imones funkcionavima
 racionaliai naudojant investicines imones galimybes

14 Sugebejimas efektyviai formuoti ir igyvendinti technines bei
 socialines imones pletros strategine programa

2 lentele. Lietuvos regionu ekonomines ir socialines pletros
rodikliu reiksmes, isreikstos vietomis uz 2007 m.

Table 2. The values of the criteria describing economic and social
development of Lithuanian regions expressed in points for 2007

 Regionai

Kriterijus Alytus Kaunas Klaipeda Marijampole

Migracijos 8 3 2 4
balansas (1000
gyventoju), saldo

Savivaldybes 4 8 5 7
biudzeto
metines pajamos
(1000 Lt vienam
gyventojui)

Savivaldybes 8 10 9 6
biudzeto islaidos
socialiniai
apsaugai
(Lt vienam
gyventojui)

Nedarbo lygis (%) 2 5 4 1

Vidutinis 6 4 2 9
menesinis
atlyginimas
(bruto)

Gyventoju 3 7 10 7
apsirupinimas
gyvenamuoju
plotu ([m.sup.2])
vienam
gyventojui

Vietu skaicius 1 10 4 5,5
ikimokyklinio
ugdymo istaigose
(100 vaiku tenka
vnt.)

Bendrojo 7 10 9 5
lavinimo mokyklu
skaicius (1000
mokiniu)

Galviju pieno 6 5 3 2
produktai
(100 ha, 100 kg)

Mazmenines 8 4 3 2
prekybos apyvarta
(be PVM)
1 gyv. Lt

Materialines 7 4 3 8
investicijos
(1 gyv. Lt)

Atlikta statybos 5 3 2 9
darbu (vienam
gyventojui Lt)

Pastatyta butu 4 2 3 5
([m.sup.2]) vienam
gyventojui

Uzregistruotu 1 7 9 3
baudziamuju
nusikaltimu
skaicius (100
tukst. gyventoju)

 Regionai

Kriterijus Panevezys Siauliai Taurage

Migracijos 6 10 9
balansas (1000
gyventoju), saldo

Savivaldybes 9 3 2
biudzeto
metines pajamos
(1000 Lt vienam
gyventojui)

Savivaldybes 3 2 1
biudzeto islaidos
socialiniai
apsaugai
(Lt vienam
gyventojui)

Nedarbo lygis (%) 10 7,5 3

Vidutinis 7 8 10
menesinis
atlyginimas
(bruto)

Gyventoju 2 5 7
apsirupinimas
gyvenamuoju
plotu ([m.sup.2])
vienam
gyventojui

Vietu skaicius 2 5,5 8
ikimokyklinio
ugdymo istaigose
(100 vaiku tenka
vnt.)

Bendrojo 6 3 2
lavinimo mokyklu
skaicius (1000
mokiniu)

Galviju pieno 8 9 1
produktai
(100 ha, 100 kg)

Mazmenines 5 6 10
prekybos apyvarta
(be PVM)
1 gyv. Lt

Materialines 5 6 10
investicijos
(1 gyv. Lt)

Atlikta statybos 6 8 10
darbu (vienam
gyventojui Lt)

Pastatyta butu 9 6 10
([m.sup.2]) vienam
gyventojui

Uzregistruotu 5 6 8
baudziamuju
nusikaltimu
skaicius (100
tukst. gyventoju)

 Regionai

Kriterijus Telsiai Utena Vilnius

Migracijos 5 7 1
balansas (1000
gyventoju), saldo

Savivaldybes 6 1 10
biudzeto
metines pajamos
(1000 Lt vienam
gyventojui)

Savivaldybes 5 4 7
biudzeto islaidos
socialiniai
apsaugai
(Lt vienam
gyventojui)

Nedarbo lygis (%) 6 7,5 9

Vidutinis 3 5 1
menesinis
atlyginimas
(bruto)

Gyventoju 9 1 4
apsirupinimas
gyvenamuoju
plotu ([m.sup.2])
vienam
gyventojui

Vietu skaicius 9 3 7
ikimokyklinio
ugdymo istaigose
(100 vaiku tenka
vnt.)

Bendrojo 4 1 8
lavinimo mokyklu
skaicius (1000
mokiniu)

Galviju pieno 4 7 10
produktai
(100 ha, 100 kg)

Mazmenines 9 7 1
prekybos apyvarta
(be PVM)
1 gyv. Lt

Materialines 2 9 1
investicijos
(1 gyv. Lt)

Atlikta statybos 4 7 1
darbu (vienam
gyventojui Lt)

Pastatyta butu 8 7 1
([m.sup.2]) vienam
gyventojui

Uzregistruotu 2 4 10
baudziamuju
nusikaltimu
skaicius (100
tukst. gyventoju)