Potential of higher school as social economic category: conception, essence and functions/Aukstosios mokyklos potencialas kaip socialine ekonomine kategorija: samprata, esme ir funkcijos.

Peleckis, Kestutis

1. Ivadas

Nuolat augant gamybos mokslo imlumui ekonomika vis labiau remiasi mokslo ziniomis. Todel vis svarbesni tampa sio proceso spartinimo saltiniu moksliniai tyrinejimai.

Lietuva kaip Europos Sajungos nare vystydamasi siekia Lisabonos strategijoje suformuluoto tikslo--kartu su kitomis ES salimis tapti "konkurencingiausia ir dinamiskiausia ziniu pagrindu augancia ekonomika pasaulyje". Tvarioji ekonomikos pletra sunkiai isivaizduojama be tobulesniu moksliniu techniniu rezultatu ir nauju technologiju (Grybaite, Tvaronaviciene 2008; Tvaronaviciene, Tvaronavicius 2006). Aukstuju mokyklu potencialo ugdymas neabejotinai, nors kartais nepakankamai stipriai veikia ukio ir gamybos mokslini technini lygi (Tvaronaviciene et al. 2006). Pazymetina, kad Lietuvai tapus ES nare, ekonomika tapo gerokai atviresne pasaulinio lygio inovaciju diegimui.

Europos Sajunga, siekdama islikti konkurencinga, akcentuoja, kad moksliniai tyrimai ir inovacijos turi atsidurti ES politikos krypciu, finansavimo ir verslo centre. Tam turi padeti tiek valstybes pagalbos suefektyvinimas (Tvaronaviciene, Korsakiene 2007), tiek inovaciju grupiu ir patobulintos universitetu bei pramones partnerystes kurimas (Adekola et al. 2008).

Europos Sajungos veiklos sriciu 2007-2013 metams apzvalgoje moksliniai tyrimai traktuojami kaip viena vadinamojo ziniu trikampio krastine. Kitas dvi krastines sudaro siuolaikinis svietimas ir inovacijos (Korsakiene et al. 2006). Aukstuju mokyklu potencialas graziai isiraso i mineta ziniu trikampi, turedamas galimybiu daugiau ar maziau istobulinti visas tris krastines.

Todel tiek teoriniai aukstuju mokyklu potencialo (AMPot) tyrimai, tiek sio potencialo praktinio realizavimo rezultatu ivertinimai kaip niekada yra aktualus.

2. Aukstosios mokyklos potencialo samprata ir esme

Aukstosios mokyklos potenciala kaip visuma santykiskai galima padalinti i 2 dalis:

1. Mokslini-technini potenciala (MTPot).

2. Svietimo ir issilavinimo paslaugu potenciala (SIPPot).

Sie potencialai tarpusavyje glaudziai susije. Aukstojo mokslo kaip paslaugos suteikimas remiasi aukstojoje mokykloje vykdoma moksline-technine veikla. Universitetuose pletojamas mokslinis pazinimas, vykdant fundamentinius ir taikomuosius mokslinius tyrimus ir tuo pagrindu rengiant mokslininkus, tyrejus, realizuojant tyrimu rezultatus mokymo procese, ugdant visapusiskai issilavinusia asmenybe, imlia mokslo zinioms, pasiruosusia visa savo gyvenima remtis naujausiomis mokslo ziniomis. Kolegiju MTPot siuo metu daro ne tokia reiksminga itaka vykdomoms studijoms, jose labiau dominuoja taikomuju moksliniu tyrimu pletote. Taciau ir kolegiju mokymo procese akcentuojama, kad igytas aukstasis issilavinimas ir kvalifikacija turi atitikti siuolaikinio ukio reikmes bei mokslo ir naujausiu technologiju lygi, absolventai turi gebeti dirbti sparcios technologiju kaitos salygomis.

Nagrinedami AMPot remsimes rezultatais, kurie buvo gauti apibendrinant MTPot, is to skaiciaus ir aukstuju mokyklu MTPot, mokslinius tyrinejimus.

Teoriniuose MTPot tyrinejimuose galima pasigesti vienodo poziurio i jo esme ir struktura. Todel tikslinga trumpai apzvelgti pagrindinius poziurius i sia kategorija.

Isskiriamos trys poziuriu i MTPot grupes (???????? 1987; Peleckis 1988):

1. MTPot traktuojamas kaip moksliniu-techniniu istekliu visuma.

2. Kita mokslininku grupe MTPot traktuoja kaip mokslinio ir techninio potencialo organiska vienove. Pavyzdziui, mokslini potenciala apibudina kaip moksliniu tyrimu rezultatus, o technini potenciala--kaip naujos technikos pavyzdzius.

3. Trecia mokslininku grupe mokslini potenciala traktuoja kaip istekliu visuma, o MTPot apibudina kaip moksliniu tyrimu rezultatus. Labiausiai metodologiniu poziuriu pagristas MTPot kaip istekliu visumos traktavimas.

Sia nuomone palaikantys mokslininkai potencialias mokslinio-techninio vystymosi galimybes izvelgia slypint socialinio bei ekonominio augimo saltiniuose--specifines gamybos (mokslines-technines veiklos) faktoriuose (istekliuose). Siu istekliu funkcionavimas leidzia gauti nauju ziniu, naujos informacijos, nauju moksliniu ir moksliniu techniniu rezultatu. Vadinasi, mokslo ir technikos, technologiju pazangos varomosios jegos izvelgiamos, fiksuojamos siu rezultatu gamybos sferoje, o ne uz jos ribu (???????? 1987; Peleckis 1988, 2008a).

Taigi sisteminiu poziuriu MTPot galima apibrezti taip:

Mokslinis-techninis potencialas--tai visuma sistemos (valstybes, jos aukstojo mokslo sistemos, universiteto, mokslinio tyrimo instituto, istaigos, mokslo krypties, mokslines "mokyklos" ir t. t.) moksliniu-techniniu galimybiu, kurias isreiskia zmogiskieji ir daiktiniai jos elementai bei ju vidiniai rysiai ir santykiai, taip pat galima sios sistemos saveika su "isorine aplinka". Tos potencialo galimybes pasireiskia jo gebejimu numatyti svarbiausias realizuotinas mokslines ir mokslinestechnines kryptis bei problemas, pasiekti auksta moksliniu ir moksliniu-techniniu rezultatu lygi, praktiskai realizuoti siuos rezultatus (socialineje ir ekonomineje sferoje, moksle, kulturoje, mokymo procese ir kt., priklausomai nuo nagrinejamos sistemos) (Peleckis 2008a).

Taciau ir tie mokslininkai, kurie MTPot traktuoja kaip istekliu visuma, neturi vieningos nuomones del sio potencialo elementu sudeties. Sutartinai isskiriami tokie elementai:

1. Kadrai.

2. Materialiniai-techniniai istekliai.

3. Informaciniai istekliai.

Taciau del kitu elementu, kurie sieja, integruoja sias tris istekliu rusis, nuomones gana skiriasi. Vieni mokslininkai tokiu elementu laiko organizacija, kiti--organizacija ir valdyma. Musu nuomone, tas elementas--tai MTPot struktura. Struktura apibudina santykius tarp zmoniu, rysius tarp daiktu, santykius tarp zmoniu ir daiktu. Kaip pazymi Ginevicius ir Sudzius (2007), "struktura--vidines sistemos sandaros vaizdas. Forma ir struktura apibudina sudedamuju elementu konfiguracijas, o daugeliu atveju rysiais ir priklausomybe isreiskia ju esme ir veiklos turini".

Akivaizdu, kad bet kuri veikla apima 4 sudedamasias dalis: materialinius-techninius isteklius, informacinius isteklius, darbo jega ir visus rysius, santykius bei priklausomybes tarp techniniu, ekonominiu, socialiniu elementu, lemianciu tos veiklos turini. Aukstosios mokyklos pedagogineje ir mokslineje-technineje veikloje, t. y. AMPot funkcionavimo procese dalyvauja:

1. Materialusis (fizinis) potencialas (pastatai, irenginiai, prietaisai, medziagos ir kt.).

2. Intelektinis potencialas (destytojai, moksliniai darbuotojai, tyrejai).

3. Informacinis potencialas (materializuoti informaciniai istekliai, algoritmai, programos, modeliai, projektai (kai kurie is ju gali tureti intelektines nuosavybes statusa) ir kt.).

4. Atitinkama AMPot struktura.

Svarbiausias aukstosios mokyklos pedagogines ir mokslines-technines veiklos (PMTV) elementas, veiksnys--tai zmogiskasis intelektinis potencialas. Galima pazymeti, kad visuomenes ekonomine ir socialine veikla tampa vis intelektualesne. Produktu, prekiu ir paslaugu gamyboje intelektine veikla uzima vis svarbesne vieta. Todel aukstosios mokyklos PMTV, kaip vienas svarbiausiu inovaciju ekonomineje ir socialineje srityje generatorius ir tiekejas, turi disponuoti auksciausios prabos zmogiskuoju intelektiniu potencialu--moksliniu-pedagoginiu intelektiniu potencialu. Asmenims, norintiems uzsiimti PMTV aukstojoje mokykloje, butini isskirtiniai kurybiniai gebejimai, moksline intuicija, pedagoginis meistriskumas ir kitos savybes, be kuriu jie netiktu siai veiklai.

Issivyscius informacinems technologijoms, internetui PMTV daug placiau ir operatyviau prieinami informaciniai istekliai, moksline-technine informacija. Informacinis potencialas pats savaime nera aktyvus--tik isijunges i darbo procesa kartu su darbo ir materialiniais-techniniais veiksniais igauna aktyvia forma.

AMPot vidinius rysius ir santykius galima suskirstyti i tokias grupes:

1. Organizaciniai-technologiniai santykiai, susije su darbo pasidalijimu PMTV.

2. Ekonominiai santykiai, susije su PMTV uzsiimanciu darbuotoju ekonominiu interesu tenkinimu.

3. Politiniai-ideologiniai ir kiti visuomeniniai santykiai tarp PMTV uzsiimanciu darbuotoju.

4. Technologiniai rysiai tarp zmogiskuju ir daiktiniu AMPot elementu.

5. Vidiniai daiktiniu AMPot elementu rysiai (darna, proporcijos ir kt.).

Kai kurie isteklinio poziurio salininkai i MTPot itraukia finansinius isteklius ir socialini-ekonomini efekta. Manytume, kad finansiniai istekliai yra tik prielaida sio potencialo elementams atnaujinti, atgaminti, reprodukuoti. Ta pati galima pasakyti ir apie AMPot. Lesu turejimas dar nereiskia, kad jos butinai bus paverstos daiktiniais AMPot elementais ar panaudotos kadru potencialui auginti. Savo ruoztu socialinis-ekonominis efektas gaunamas uz aukstojo mokslo institucijos ribu jau yra AMPot naudojimo rezultatas.

Sisteminiu poziuriu AMPot--tai kompleksas tarpusavyje saveikaujanciu elementu, turinciu atitinkama struktura, kuri savo ruoztu charakterizuojama visuma pastoviu santykiu, rysiu, saveiku ir priklausomybiu. AMPot kaip sistemai budingas vientisumas, elementu proporcingumas, atskiro elemento daliu proporcingumas. AMPot kaip dinamiskai sistemai budingas vystymosi darna, hierarchiskumas, funkcionavimo nenutrukstamumas.

AMPot visada veikia didesneje sistemoje--ekonominiu, moksliniu-techniniu, materialiniu, kulturiniu, demografiniu, politiniu, psichologiniu, technologiniu santykiu erdveje. Isorine AMPot aplinka--tai valstybes valdymo organu determinuojantys poveikiai, konkurentu veikla rinkoje ir kt. Isoriniai poveikiai vercia AMPot diagnozuoti aplinkos kitima, adaptuoti potencialo dinamika pagal isorinius pasikeitimus, o kartu ir veikti isores kitima, prisideti prie jos formavimo.

Funkcionuojant AMPot vis svarbesniais sio potencialo elementais tampa nematerialus veiksniai. Kai kurie autoriai (Marcinskas et al. 2007), nagrinejantys aukstojo mokslo instituciju ivaizdi, teigia, kad universitetu ivaizdis daro lemiama itaka sekmingai ju veiklai ar net islikimui.

Kaip pazymi Ruzevicius (2007), aukstajai mokyklai kaip mokslo ir studiju organizacijai klesteti reikalingi tokie veiksniai: organizacijos vertybes, kokybes kultura, investicijos, intelektinis kapitalas, tausojamosios pletros ir socialiai atsakingos veiklos vadybos sistemos, visuotine kokybes vadyba, ivaizdis, darbuotoju motyvavimas, fundamentaliu pokyciu valdymas ir kt. Taigi pabreziama tiek materialiu strukturiniu AMPot elementu, tiek nematerialiu veiksniu svarba.

3. Aukstosios mokyklos potencialo funkcijos

Aukstosios mokyklos potencialo (AMPot) indeli i visuomenes socialini-ekonomini ir mokslini-technini vystymasi lemia jo funkciju realizavimas. AMPot rinkos ekonomikos salygomis atlieka tokias funkcijas:

1. Marketingo (is to skaiciaus diagnostine, analitine ir kt.).

2. Studiju programu, atitinkanciu ukio ir ekonomikos poreikius, kurimo, isisavinimo, tobulinimo ir igyvendinimo.

3. Mokslinio numatymo (prognozavimo).

4. Inovaciju (is to skaiciaus ir nauju moksliniu, moksliniu-techniniu rezultatu (MTRez) kurimo ir isisavinimo. Inovaciju (pedagoginiu ir moksliniu, moksliniutechniniu) realizavimo praktikoje.

Bet kuri imone, organizacija, istaiga, veikianti rinkoje, samoningai (pvz., pagal marketingo plana) ar spontaniskai, nesamoningai (intuityviai, pagal anksciau sukaupta patirti) didesniu ar mazesniu mastu vykdo marketingo funkcija. Marketingas leidzia organizacijai prisitaikyti prie rinkos salygu. Kuo didesniu pakitimu vyksta rinkoje, tuo didesnis vaidmuo turi tekti marketingui, kad organizacija gebetu veiksmingai funkcionuoti ir islikti rinkoje (Aaker 2001, 2005; Kotler 2003; Kotler, Keller 2007; Virvilaite 2007).

Aukstoji mokykla, funkcionuodama rinkos salygomis, savo potenciala realizuoja:

1. Kaip mokslines-technines veiklos potenciala (mokslinitechnini potenciala--MTPot).

2. Kaip svietimo ir issilavinimo paslaugu potenciala (SIPP).

Funkcionuodamas AMPot atlieka marketingo funkcija--tiria (diagnozuoja) potencialiu svietimo ir issilavinimo paslaugu bei moksliniu, moksliniu-techniniu rezultatu vartotoju poreikius, atlieka siu poreikiu analize ir vykdo tikslinga savo veiklos vidine koordinacija, orientuodamas veikla i vartotoju poreikiu patenkinima.

Realizuojant aukstosios mokyklos MTPot, marketingo instrumentu naudojimas yra labiau ispletotas.

Yra tiriami potencialiu moksliniu-techniniu rezultatu vartotoju poreikiai, atliekama siu poreikiu analize ir vykdoma tikslinga mokslines-technines veiklos vidine koordinacija, orientuojant veikla i vartotoju poreikiu patenkinima. Turint omenyje MTPot rysi su isorine aplinka marketingu atliekamas pasiulos ir paklausos subalansavimas pagal turimas galimybes (potencialas). Vykdant marketinga siekiama ne tik fiksuoti vartotoju poreikius moksliniams-techniniams rezultatams (MTRez), bet ir dalyvauti juos formuojant. Turint omenyje MTPot vidinius rysius, marketingas atlieka mokslines, mokslines-technines veiklos (MTV) vidinio reguliatoriaus, koordinatoriaus vaidmeni, siekdamas nukreipti turimas galimybes maksimaliai kompleksiskai patenkinti vartotoju poreikius. Taigi MTPot marketingo funkcija realizuojama koordinuojant MTV ir diagnozuojant vartotoju poreikius, susiejant potencialo atnaujinima, formavima, restrukturizavima su perspektyviais vartotoju poreikiais ir pateikiant vartotojui optimalu produkta.

MTPot marketingo funkcija realizuojama tiek valdymo posistemio veikla, tiek didele MTRez kureju darbo dalimi, susijusia su ju veiklos mokslinio aktualumo, naujumo ir konkurencingumo supratimu, pagrindimu ir realizavimu. Niekas negali geriau nei patys MTRez kurejai matyti savo veiklos ir jos rezultatu vietos gamyboje, ekonomikoje. Todel jie pirmieji ir turi pradeti aiskintis MTRez vartotoju poreikius (diagnozuoti), pagristi atitinkamu valdymo sprendimu reikalinguma. Tik paskui i marketingo realizavima turi isitraukti valdymo posistemis (fakulteto, instituto, universiteto ir t. t. vadovybe), siekdamas uztikrinti visapusiska sprendimu priemimo ir igyvendinimo procesa, orientuota i praktini MTRez realizavima, komercializavima. Siekiant uztikrinti veiksminga marketinga, butina orientuotis i pastovu bendradarbiavima su MTRez vartotojais, uzmegzti ir islaikyti ilgalaikius santykius. Ilgalaikiai santykiai leidzia geriau pazinti MTRez vartotoju inovaciniu procesu esme ir ju kompleksiskuma, suvokti, ka jie vertina ir ko tikisi is bendradarbiavimo su aukstaja mokykla. Ilgalaikiu santykiu pagrindas--turimo MTPot isskirtinumas, unikalumas. Taigi MTPot marketingo funkcijos realizavimas--suderinti, subalansuoti valdymo posistemio ir MTRez kureju veiksmai.

Funkcionuojancio MTPot marketingo funkcijos realizavimo komercine sekme priklauso nuo siu dalyku (Peleckis 2008b):

* vartotoju potencialiu poreikiu, ju kitimo tendenciju ir MTPot galimybiu sugretinimo bei palyginimo;

* konkuruojanciu rinkoje kitu sistemu (universitetu, institutu ir kt.) MTPot galimybiu ivertinimo;

* gebejimo besiformuojanti vartotojo poreiki paversti realiu uzsakymu konkretiems MTRez.

Del vykdomos MTV vartotojui gali buti pasiulyti du dalykai, lemiantys marketingo funkcijos realizavimo turini:

1. Remiantis atlikta diagnoze ir analize sukurtas bei pateiktas rezultatas, tenkinantis vartotojo lukescius.

2. Remiantis moksliniu numatymu ir savo MTPot pateikti is esmes nauja, kokybiskai aukstesnio lygio mokslini produkta, kurio vartotojas negalejo ne tiketis.

Siekiant geriau tenkinti ukio, ekonomikos, gamybos poreikius dabartinemis salygomis butina vystyti ir pletoti, sistemiskai realizuoti MTPot marketingo funkcija. Akivaizdu, kad norint tobulinti gamyba, reikia gerai ja ismanyti, zinoti naujausius pasaulinius atitinkamos srities pasiekimus. Taciau praktikoje kai kurie mokslininkai yra nutole nuo siuolaikines gamybos problemu, gilinasi dazniausiai i siaura sriti. Visapusisko gamybos intensyvinimo salygomis, kai baziniai produkcijos modeliai keiciasi kas 2-4 metai, mokslininkai turi gerai pazinti realia gamybiniu sistemu vystymosi eiga, gilias gamybos problemas. Taigi destytojai, mokslo darbuotojai ir tyrejai turi aktyviai testi tyrimo darba ir gamybos etapu kompleksiskai diagnozuoti bei analizuoti gamybos problemas. Tik tokiu budu galima nustatyti siu problemu svarba, sudetinguma, ju rysius ir santykius su kitais neissprestais klausimais bei pasiulyti atitinkamus mokslinius-techninius sprendimus ir naujinius.

Siuolaikinis marketingas kaip mokslas vis labiau koncentruojasi i verte, siulydamas vartotojui sukurti didesnes vertes modeli (Doyle, Stern 2006; Kotler 2003; Kotler, Keller 2007). Kaip pazymi R. Virvilaite (2007), "naujasis vartotoju marketingas susideda is triju pagrindiniu procesu--vertes apibrezimo, vertes kurimo ir vertes perdavimo".

Daugejant nevalstybiniu aukstuju mokyklu Lietuvoje, didejant aukstuju mokyklu konkurencijai del asmenu, siekianciu igyti aukstaji issilavinima, vis aktualesnis tampa svietimo ir issilavinimo paslaugu (SIP) marketingas. Kol valstybines aukstosios mokyklos turi tam tikra ekonomini pranasuma--gaudamos lesu is biudzeto gali teikti SIP uz ne visa kaina, o kai kuriems geriausiai besimokantiems studentams ir nemokamai, tol marketingas ju veikloje nera toks aktualus, kokio galima tiketis, kai aukstasis mokslas taps visuotinai mokamas. Realizuojant mokslo ir studiju reforma, kai kurios aukstuju mokyklu funkcionavimo salygos issilygins ir SIP marketingo kokybes svarba gerokai isaugs.

SIP marketingo sistemos kurimas poreforminiam laikotarpiui reikalauja remtis marketingo mokslo metodologija ir principais, jo pasiekimais tradicinese prekiu ir paslaugu rinkose, taip pat ivertinti ju taikymo galimybes aukstojo mokslo sferoje, adaptuoti juos naujoje srityje, atsizvelgiant i aukstosios mokyklos specifika.

Aukstojoje mokykloje, kaip ir bet kurioje kitoje specifineje srityje, marketingo turini lemia produkto ir paslaugos turinys. Siuolaikiniu poziuriu aukstosios mokyklos SIP turinys turi buti daugialypis:

* moksliniais tyrimais pagristo, siuolaikini mokslo ir technologiju lygi atitinkancio issilavinimo suteikimas;

* visapusiskai issilavinusios, kurybingos, gebancios savarankiskai save tobulinti, verslios asmenybes ugdymas;

* imlumo inovacijoms, naujoms mokslo zinioms igudziu isugdymas.

Aukstosios mokyklos marketingo veikla realizuojant SIP orientuojama tokiomis kryptimis:

* i tiesioginius paslaugos vartotojus (asmenis, siekiancius aukstojo mokslo);

* i asmenis, turincius tiesiogine itaka paslaugos vartotojams (tevai, mokyklu, gimnaziju, liceju pedagogai);

* i imones, organizacijas, suinteresuotas konkreciu specialistu parengimu;

* i istaigas tarpininkes, besirupinancias darbo rinka (darbo birzos, idarbinimo biurai ir kt.);

* i svietimo ir issilavinimo paslaugas teikiancias konkuruojancias organizacijas;

* i visuomene ir jos institucijas, besirupinancias visuomenes zmogiskojo kapitalo ugdymu.

Aukstosios mokyklos SIP marketingo turiniui itaka turi sie egzogeniniai veiksniai:

* valstybes ekonomine ir moksline-technine politika;

* valstybine mokslo ir studiju politika;

* valstybes socialine-demografine situacija ir politika;

* specialistu paklausa darbo rinkoje;

* konkurentu augimo, vystymosi dinamika ir ju strategijos;

* kiti isoriniai veiksniai.

Aukstosios mokyklos SIP turini daugiausia lemia ir endogeniniai faktoriai:

* destytoju, mokslininku ir tyreju kvalifikacines strukturos;

* materialines technines bazes;

* aukstosios mokyklos infrastrukturos;

* marketingo monitoringo sistemos;

* inovatyviu mokymo programu asortimento;

* vidines mokymo ir svietimo proceso kokybes valdymo sistemos;

* reklamos ir komunikacines sistemos lygio;

* kitu vidiniu veiksniu.

Aukstosios mokyklos SIP marketingo sistema turi orientuoti mokymo ir svietimo bei issilavinimo suteikimo procesa inovatyvumo kryptimi. Perspektyvus yra atskiru unikaliu mokslo ir mokymo "mokyklu", izymiu mokslininku, pedagogu ideju ir mokymo technologiju marketingas.

Realizuojant studiju programu, atitinkanciu ukio ir ekonomikos poreikius, kurimo, isisavinimo, tobulinimo ir igyvendinimo funkcija, tikslinga didinti aukstosios mokyklos inovacini imluma, stengtis perimti Europos aukstojo mokslo erdves saliu mokymo ir mokymosi pazangia, naujoviska patirti. Studiju programu realizavimas turi remtis paslaugu kokybes uztikrinimu, o studiju programu tobulinimas turi tenkinti paslaugu vartotoju poreikius.

Konkretiems moksliniams, moksliniams-techniniams tikslams suformuluoti ir pagristi didele reiksme turi AMPot mokslinio numatymo (prognozavimo) funkcijos realizavimo lygis. Mokslinio numatymo (prognozavimo) funkcija remiasi praeities ir dabarties procesu, reiskiniu pazinimu ir leidzia numatyti galima ju eiga bei perspektyvine bukle. Didziausias galimybes kompleksiskai ivertinti ir prognozuoti daugeli socialiniu-ekonominiu, moksliniu-techniniu, ekologiniu procesu, vykstanciu Lietuvoje, turi universitetai. Juose sutelkta daugelio mokslo saku destytoju, mokslo darbuotoju ir tyreju, kurie gali kompleksiskai ir ivairiai ivertinti procesus bei reiskinius ir prognozuoti ju vystymasi.

Inovaciju kurimo funkcija remiasi veikla, kuria siekiama objektyviai apibudinti tyrimo objekta ir praktiskai ikunyti mokslines naujoves. Tiriamojo objekto savybiu, parametru aprasymas, ziniu apie ji sisteminimas, jame vykstanciu procesu ir reiskiniu paaiskinimas, ju desningumu atskleidimas suteikia nauju moksliniu ziniu. Inovaciju kurimo funkcija sprendzia ne tik pazintinius, bet ir nauju ziniu praktinio igyvendinimo uzdavinius. Nauju moksliniu, moksliniutechniniu rezultatu praktinis ikunijimas reikalauja numatyti nauju ziniu atitinkamo naudojimo kelius pletojant technika ir technologija, keliant darbuotoju kvalifikacija, priimant naujus valdymo sprendimus ir t. t. Vystantis aukstojo mokslo internacionalizacijai Europoje, kai skatinamas keitimasis informacija apie mokymo ir mokymosi kokybe bei kokybes uztikrinima ir aukstuju mokyklu bendradarbiavimas sioje srityje, aktualus yra kitose aukstojo mokslo institucijose sukurtu naujoviu isisavinimas.

Moksliniu, moksliniu-techniniu rezultatu (MTRez) realizavimo praktikoje funkcija vykdoma tuose mokslines-technines veiklos etapuose, kuriuose naujos mokslines zinios jau moksliskai pagristais praktinio ikunijimo budais ir metodais atitinkamai realizuojamos techniniais, technologiniais, valdymo ir kitais sprendiniais. Kaip pazymi Ginevicius ir Rimkus (2007), rinkos salygomis labai aktualus yra mokslo rezultatu komercializavimas--sukurtu MTRez realizavimas rinkoje. Kita vertus, aukstuju mokyklu mokslineje-technineje veikloje si funkcija turi specifini objekta--mokymo procesa. Cia, realizuojant naujus mokslinius, mokslinius-techninius rezultatus mokymo procese, uztikrinamas rysys tarp mokslo ir svietimo. Perduodant mokslines zinias studentams, ugdoma visapusiskai issivysciusi asmenybe, formuojamas aukstos kvalifikacijos intelektinis potencialas ukiui, ekonomikai, mokslui, kulturai vystyti. Mokymo procesas, pagristas tik moksliniu ziniu perteikimu ir ju kurimu, gali atitikti siuolaikinius ziniu ekonomikos vystymo uzdavinius.

J. Ruzevicius (2007) aukstosios mokyklos veiklai, kitaip sakant, AMPot funkcionavimui, apibudinti siulo kiekybiniu ir kokybiniu rodikliu sistema. Kiekybiniams (ismatuojamiems) autorius priskiria tokius rodiklius:

* stojanciuju konkurso rodikliai;

* baigusiuju aukstojo mokslo organizacija isidarbinimo rodikliai (ir ju uzdarbio lygis);

* studentu nuomones ir vertinimu tyrimo (anketines apklausos) rodikliai;

* darbdaviu, socialiniu partneriu nuomones ir vertinimo tyrimo rodikliai;

* destytoju kvalifikacija (moksliniai laipsniai ir pedagoginiai vardai);

* destytoju moksliniu ir mokymo publikaciju skaicius ir kokybe;

* mokslo populiarinimo publikaciju kiekis;

* destytoju dalyvavimas rengiant mokslininkus (vadovavimas doktorantams, dalyvavimas oponuojant ir ginant daktaro disertacijos ir habilitacijos komitetu veikloje);

* destytoju dalyvavimas tarptautiniu ir nacionaliniu mokslo (akademiniu) ir verslo organizaciju vadovybeje;

* destytoju dalyvavimas tarptautinese ir nacionalinese profesinese mokslinese organizacijose;

* destytoju pranesimu tarptautinese ir nacionalinese konferencijose bei kituose akademiniuose ir verslo renginiuose skaicius (destytoju "pastebejimas" mokslo ir atitinkamos srities verslo forumuose);

* dalyvavimas ES ir kituose tarptautiniuose bei nacionaliniuose ir verslo projektuose;

* uzsienio partneriu, dalyvaujanciu bendruose mokslo projektuose ir mokant studentus, skaicius;

* atliekamu uzsakomuju tyrimu verte;

* destytoju dalyvavimas verslo ir viesojo sektoriaus organizaciju darbuotoju kompetencijos ugdymo mokymuose;

* organizuojamu mokslo renginiu skaicius;

* dalyvavimas recenzuojant mokslo ir mokymo leidinius, redakcinese kolegijose, konferenciju organizaciniuose komitetuose, vadovavimas konferencijoms ir ju sekcijoms;

* fakulteto, universiteto atstovavimas valstybes valdymo instituciju techniniuose komitetuose, tarybose, ekspertu komisijose;

* fakulteto, universiteto atstovavimas nacionalinese ir tarptautinese mokslo, akademinese ir verslo organizacijose;

* jaunuju mokslininku rengimo veiksmingumas (apgynusiu disertacijas doktorantu skaicius, ju publikaciju skaicius ir tyrimu idiegimo rodikliai);

* skaitomu kursu uzsienio kalba skaicius;

* studentu tarptautiniu mainu apimtis;

* destytoju tarptautiniu mainu apimtis;

* studiju programu tarptautinis akreditavimas;

* bendru su uzsienio universitetais ar integruotu i tarptautinius universitetu tinklus ar programas studiju programu skaicius;

* baigiamuju ir kursiniu darbu, rasomu pagal organizaciju uzsakymus, skaicius;

* idiegiamu studentu baigiamuju ir mokslo tiriamuju darbu skaicius;

* studentu pranesimu, skaitytu konferencijose, imonese, skaicius;

* studentu moksliniu publikaciju skaicius;

* studentu ir ju moksliniu darbu apdovanojimai tarptautiniuose, nacionaliniuose ir kituose konkursuose.

J. Ruzeviciaus (2007) nuomone, aukstosios mokyklos veiklos kokybe rodo sie kokybiniai rodikliai:

* platus ivairiapusio bendradarbiavimo tinklas (ivairus bendradarbiavimas su svietimo ir mokslo institucijomis; veiksmingas atstovavimas asocijuotose verslo institucijose; nuolatos pletojamas bendradarbiavimas su uzsienio institucijomis);

* studiju programu kokybe (atsiliepimai apie parengtus baigiamuosius absolventu darbus ir igyjamas kompetencijas; isoriniam vertinimui teiktos studiju programos akreditavimo rodikliai);

* organizacijos kultura (demokratinis valdymas; siekis lyderiauti; glaudus administracijos ir savivaldos darbas; viesumas; bendri studentu ir destytoju renginiai; tradiciju ir akademines bendruomenes formavimas; lankstumas; bendravimo kultura);

* regiono poreikio atliepimas (aukstojo mokslo prieinamumas regionuose; projektines veiklos atskiriems salies regionams vystyti pletote; islyginamuju studiju organizavimas);

* kokybisku studiju ir darbo aplinka (materialiuju istekliu kokybes gerejimas; naujausiu informacijos technologiju taikymas, aplinkos estetiskumas; leidybos galimybes ir kt.);

* besimokanti organizacija (gereja personalo kvalifikacija ir kompetencijos: antrosios studiju pakopos studijos, studijos doktoranturoje, habilitacijos rodikliai);

* parama studentams (visos auditorijos turi prieiga prie interneto ir multimedijos aparatura; pakanka vietu automobiliu aikstelejeir kt.);

* gerejanti mokslo taikomosios veiklos kokybe;

* itaka miesto (regiono, salies) kulturai;

* destytoju vidines (universiteto, fakulteto) ir isorines (sakines, nacionalines, tarptautines) nominacijos;

* augancios organizacijos pranasumu isnaudojimas (atskiru aukstojo mokslo organizacijos padaliniu bendradarbiavimas; studiju programu pasirinkimo galimybes; galimybe koncentruoti zmogiskuosius ir materialius isteklius);

* naujausiu informacijos sklaidos metodu taikymas;

* studentu atsiliepimai (teigiama studentu nuomone apie praktini mokyma, islyginamasias studijas; darbo ir mokymosi salygas);

* studiju (veiklos) kokybes vadybos sistema;

* tausojamosios pletros ir aplinkosaugos sistema ir kultura organizacijoje;

* socialiai atsakingos veiklos sistema ir kultura organizacijoje;

* integrali vadybos sistema (kokybes, aplinkosaugos, socialines atsakomybes, darbuotoju sveikatos ir saugos) organizacijose;

* organizacijos veiklos kokybes nominacijos.

J. Ruzeviciaus (2007) pateikti kiekybiniai ir kokybiniai aukstosios mokyklos veiklos rodikliai, kaip matyti is ju turinio, yra daugiau taikomi universitetinems aukstosioms mokykloms. Taciau sie rodikliai galetu buti pritaikyti ir kolegiju veiklai, ir jos rezultatyvumui apibudinti.

Nagrinejant AMPot funkcionavima inovatyvumo aspektu, galima isskirti inovacini aukstosios mokyklos potenciala. Inovacinis aukstosios mokyklos potencialas--tai AMPot inovatyvumo charakteristika, apibudinanti aukstosios mokyklos gebejima generuoti, produkuoti, isisavinti ir idiegti naujoves tiek mokymo proceso, tiek mokslinestechnines veiklos srityse. Kaip teisingai pazymi Bivainis ir Drejeris (2007), finansinis potencialas negali buti itraukiamas i inovacini potenciala. Todel inovacinio aukstosios mokyklos potencialo elementai savo struktura atitinka AMPot elementus. Autoriaus nuomone, siuo metu tik nedidele AMPot dali galima butu apibudinti kaip inovacini aukstosios mokyklos potenciala.

4. Isvados

Lietuvos ekon 1. omikos vystymo spartinimas Europos Sajungos kontekste yra glaudziai susijes su aukstosios mokyklos potencialo ugdymu ir jo naudojimo gerinimu.

2. Aukstosios mokyklos potencialas--tai visuma istekliu, skirtu pedagoginems, mokslinems ir mokslinemstechninems naujovems, rezultatams kurti, isisavinti ir realizuoti. Ji sudaro:

a. materialusis potencialas (pastatai, irenginiai, prietaisai, medziagos ir kt.);

b. intelektinis potencialas (destytojai, moksliniai darbuotojai, tyrejai);

c. informacinis potencialas (materializuoti informaciniai istekliai);

d. atitinkama struktura (is to skaiciaus organizacine val dymo struktura, valdymo sistemos potencialas, kryp tingumas, tiksline orientacija ir kt.);

e. nematerialus elementai (ivaizdis, suformuota misija, vertybes, strategijos (is to skaiciaus ir marketingo) ir kt.).

3. Aukstosios mokyklos potencialas rinkos ekonomikos salygomis atlieka tokias funkcijas:

a. marketingo (is to skaiciaus diagnostine ir analitine);

b. studiju programu, atitinkanciu ukio poreikius, kurimo ir igyvendinimo;

c. mokslinio numatymo (prognozavimo);

d. inovaciju (pe d. dagoginiu ir moksliniu, moksliniutechniniu) kurimo ir isisavinimo;

e. inovaciju realizavimo praktikoje.

4. Aukstosios mokyklos potencialo funkcionavimas didejancios konkurencijos salygomis reikalauja aktyviai pletoti jo marketingo funkcijos realizavima.

Received 10 december 2007; accepted 28 october 2008

Iteikta 2007-12-10; priimta 2008-10-28

Literatura

Aaker, D. A. 2001. Strategic Market Management. New York. John Wiley & Sons, Inc. 338 p.

Aaker, D. A. 2005. Strategic Market Management. New York. John Wiley & Sons, Inc. 356 p.

Adekola, A.; Korsakiene, R.; Tvaronaviciene, M. 2008. Approach to innovative activities by Lithuanian companies in the current conditions of development, Technological and Economic development of Economy 14(4): 595-612.

Bivainis, J.; Drejeris, R. 2007. Nauju paslaugu diegimo tikslingumo pagrindimas, Verslas: teorija ir praktika [Business: theory and practice] 8(3): 119-130.

Doyle, P.; Stern, Ph. 2006. Marketing Management and Strategy. Upper Saddle River, New Jersey: Prentice Hall. 446 p.

Ginevicius, R.; Sudzius, V. 2007. organizaciju teorija. Vilnius: Technika. 328 p.

Ginevicius, R.; Rimkus, L. 2007. Mokslo rezultatu komercializavimas aukstojoje mokykloje, Ukio technologinis ir ekonominis vystymas [Technological and Economic Development of Economy] 13(1): 10-18.

Grybaite, V.; Tvaronaviciene, M. 2008. Estimation of sustainable development: germination on institutional level, Journal of Business Economics and Management (9)4: 327-335.

Korsakiene, R.; Tvaronaviciene, M.; Ginevicius, R. 2006. The application of problem-based learning in engineering education at Vilnius Gediminas Technical University, in Monash Engineering Education Series: Seminar Proceedings: 10th Baltic Region Seminar on Engineering Education, University of Szczecin, Szczecin, Poland, 4-6 September, 40-43.

Kotler, Ph.; Keller, K. L. 2007. A Framework for Marketing Management. Upper Saddle River, New Jersey: Prentice Hall. 360 p.

Kotler, Ph. 2003. Marketing Management Analysis, Planning, Implementation and Control. New York: McGraw--Hill. 889 p.

Marcinskas, A.; Gudoniene, V.; Druteikiene, G. 2007. Aukstojo mokslo instituciju ivaizdis: saliski veiksniai, Informacijos mokslai 40: 25-38.

Peleckis, K. 2008a. Management of the research and technical potential of a higher school: theoretical aspects of improvement, Verslo ir teises aktualijos 1: 101-109.

Peleckis, K. 2008b. Theoretical aspects of the application of the adaptive management of the higher educational institution, in [TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII.]. ?. ?., ?. 64-65.

Peleckis, K. 1988. Respublikos mokslinio-techninio potencialo vystymo ir naudojimo problemos. Analitine apzvalga. Vilnius: LIMTI. 52 p.

Ruzevicius, J. 2007. Studiju kokybes vadybos sistemu tyrimas, Ekonomika 80: 51-69.

Tvaronaviciene, M.; Korsakiene, R.; Ginevicius, R. 2006. Factors fostering implementation of innovations in business: engineering education versus government support, in UNESCo International Centre for Engineering Education (UIEE) 5th Global Congress on Engineering Education in collaboration with Polytechnic University Brooklyn, Congress Proceedings. New York, USA 17-21 July, 93-96.

Tvaronaviciene, M.; Korsakiene, R. 2007. The role of government in implementation of innovations: a case of Lithuania, Verslas: teorija ir praktika[Business: theory and practice] 8(1): 9-14.

Tvaronaviciene, M.; Tvaronavicius, V. 2006. Kai kurie Lietuvos ekonominio augimo aspektai, Verslas: teorija ir praktika [Business: theory and practice] 7(4): 232-236.

Virvilaite, R. 2007. Marketingo valdymas: mokomoji knyga. Kaunas: Technologija. 144 p.

[TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII.], ?. 1987. [TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII.] 11: 90-92.

doi: 10.3846/1648-0627.2009.10.47-54

Kestutis PELECKIS. Doctor of Social Sciences (Economics), Associate Professor, Dept of Enterprise Economics and Management, Vilnius Gediminas Technical University. Author of more than 70 publications. Research interests: increase in efficiency of functioning and development of higher school potential.

Kestutis Peleckis

Vilnius Gediminas Technical University, Sauletekio al. 11, LT-10223 Vilnius, Lithuania E-mail: [email protected]

Kestutis Peleckis

Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Sauletekio al. 11, LT-10223 Vilnius, Lietuva El. pastas [email protected]