Consulting skills of employees: expression and development problems/Darbuotoju konsultaciniai gebejimai: raiska ir ugdymo problemos.

Smaliukiene, Rasa ; Korsakiene, Renata ; Prakapas, Romas 等

Ivadas

Augantis isorines organizaciju aplinkos kompleksiskumas formuoja profesionaliu paslaugu paklausos augimo prielaidas. Ziniu ekonomikos visuomene tampa itin priklausoma nuo auksto lygio profesionalu, o tai savo ruoztu daro itaka tiek darbo rinkos, tiek visos visuomenes pokyciams. Siu pokyciu kontekste formuojasi didesne profesionaliu darbuotoju paklausa, keiciasi jau dirbanciu zmoniu darbo salygos.

Paskutiniais desimtmeciais keitesi keliami reikalavimai profesines kompetencijos igijimui ir islaikymui ne tik versle, bet ir viesajame sektoriuje (Stankeviciene et al. 2008, 2009). Jame, orientuojantis i veiklos efektyvuma bei atskaitomybe visuomenei, akivaizdziai sustiprejo tiesiogine darbuotoju ir finansine kontrole, imti taikyti versle taikomi metodai ir terminai. Praktiniu poziuriu itin daug demesio skiriama ne pelno siekianciu organizaciju darbuotoju gebejimams teikti konsultacines paslaugas ir ju ugdymas.

Darbuotoju konsultaciniu gebejimu raiska ir ugdymas yra laikytini aktualia moksline problema, kuria reikia analizuoti bei tirti. Si problema yra itin aktuali Lietuvos viesojo sektoriaus organizacijoms, kurios susiduria su naujais visuomenes socialines raidos poreikiais, suformuotais tiek globaliu veiksniu, tokiu kaip ziniu visuomenes formavimasis, tarptautine konkurencija, tiek ir lokaliu--emigracija, "demografines duobes kartos" itaka darbo rinkai, socialine atskirtis ir pan. Siu pokyciu kontekste svarbi kiekvieno darbuotojo kompetencija, gebejimas transformuoti turima informacija i individualizuotus sprendimus, izvelgti naujose situacijose galimybes ir padeti kitiems jas isnaudoti (Ginevicius, Gineviciene 2009).

Sio straipsnio tikslas--isanalizuoti viesojo sektoriaus darbuotoju konsultaciniu gebejimu raiska ir ugdymo problemas. Tirti pasirinkti Lietuvos savivaldybiu administraciju svietimo padaliniu specialistai, kurie savo kasdieneje veikloje susiduria su konsultavimo poreikiu (1). Straipsnyje, remiantis kritine mokslines literaturos saltiniu analize, pristatomas konsultaciniu gebejimu turinys, aptariami savivaldybiu administraciju svietimo padaliniu specialistu (toliau--specialistu) konsultaciniu gebejimu tyrimo rezultatai.

2. Konsultaciniu gebejimu raiskos teorines prielaidos

Konsultaciniu gebejimu tyrimais siekiama atsakyti i du esminius klausimus: kokie veiksniai lemia gerus ir, atvirksciai, nepatenkinamus, konsultantu veiklos rezultatus. Remiantis konsultaciniu gebejimu teorijomis (Shanteau 1992), konsultanto veikloje pasireiskiantys (arba nepasi-reiskiantys) gebejimai priklauso nuo penkiu veiksniu grupiu: dalykines kompetencijos, socialines kompetencijos, kognityviniu gebejimu, sprendimo strategijos ir uzduoties charakteristikos.

Dalykine kompetencija yra viena pagrindiniu salygu, leidzianti asmeni ivardyti specialistu konkrecioje veiklos srityje ir pasitiketi jo konsultacija. Si kompetencija apima tiek teorines dalyko zinias, tiek profesine patirti, kuri pagrista atveju analize ir virsta savitai strukturizuota informacija. Nors dalykine kompetencija yra butina, taciau jos nepakanka efektyviam konsultanto darbui--konsultantas turi ne tik zinoti, bet ir elgtis kaip specialistas. Tai apima tokias socialine kompetencija sudarancias psichologines savybes, kaip pasitikejimas savimi, komunikaciniai gebejimai, gebejimas prisitaikyti prie nauju situaciju ir aiskus atsakomybes jausmas.

Kognityviniai gebejimai, tokie kaip pastabumas, gebejimas pastebeti isimtis, esminiu dalyku identifikavimas, yra svarbus konsultanto veikloje. Konsultantu veiklos analize leidzia teigti, kad dar vienas sekminga konsultanto veikla lemiantis veiksnys yra gebejimas panaudoti formalias ir neformalias sprendimu strategijas. Sios strategijos leidzia konsultantui susisteminti turima informacija ir taip kompensuoti kognityvinius trukumus. Sprendimu priemimo strategijos gali buti budingos tik nagrinejamai sriciai arba bendrosios, kurias galima panaudoti visose veiklos srityse.

Paskutinis veiksnys, kuris literaturoje daznai neanalizuojamas, taciau darantis didele itaka konsultanto veiklos efektyvumui, yra uzduoties charakteristikos. Jos is esmes lemia, ar konsultantas gales efektyviai veikti. Netgi turedamas pakankamai ziniu ir patirties, turedamas tinkamu asmeniniu savybiu ir naudodamas reikalingas veiklos strategijas, konsultantas gali susidurti su neiveikiama uzduotimi, kuria lemia ivairi aplinkos itaka. Tolesne siame straipsnyje analizuojama konsultacine veikla apsiribos tik gebejimu raiskos aiskinimu.

3. Dalykine kompetencija konsultanto veikloje

Dalykine konsultanto kompetencija placiai aptariama literaturoje kaip holistiska teorijos ir ilgametes praktikos metu igytu ziniu derme. Dalykine kompetencija, kaip ji apibreziama Strateginiu individo kompetenciju kataloge (2007), tai darbines veiklos srities specialiosios zinios ir gebejimai, procesu ir technologiju, rinkos ir konkurentu ar gamybos ir aptarnavimo sriciu ismanymas (Strateginiu individo kompetenciju katalogas 2007). Priimant i darba darbuotojus, kuriu funkcijoms priskiriamas konsultavimas tiek Lietuvoje, tiek kitose salyse, rekomenduotina atsizvelgti i darbo patirti, taciau darbo patirtis pati savaime nereiskia, kad darbuotojas yra pasiruoses dirbti kaip konsultantas.

Pirmiausia, jis turi buti susipazines su "gerosios praktikos" tyrimais savo srityje. Si dalykine kompetencija sudaro pagrinda asmeniui tapti konsultantu.

4. Tarpasmeniniai gebejimai socialines kompetencijos kontekste

Tarpasmeniniai gebejimai, budami socialines individo kompetencijos dalimi, konsultantui uztikrina galimybe tinkamai komunikuoti su konsultacijos gaveju ir socialine aplinka. Pazymetina, kad pirmuosiuose moksliniuose darbuose, skirtuose tarpasmeniniams gebejimams, mokslininkai isskyre socialini intelekta, t. y. koncepcija, kuri veliau buvo susieta su tarpasmeniniais ir socialiniais gebejimais (Marlowe 1985). Tarpasmeniniai konsultanto gebejimai kartu su jo ziniomis ir motyvacija leidzia pasireiksti tam tikriems rezultatams, kurie atitinkamame tarpasmeniniame kontekste vertinami kaip palankus. B. H. Spitzberg (2003) nuomone, tarpasmeniniai gebejimai apibreziami kaip pasikartojanti i tiksla orientuota elgsena, elgsenos modeliai ir elgsenu seka, atitinkanti saveikos konteksta.

Siekdami komunikavimo tikslu, konsultantai privalo tureti ziniu, kaip sukonstruoti veiksmu planus, daznai vadinamus komunikavimo scenarijumi (Greene, Burleson 2003). Mokslineje literaturoje isskiriami du ziniu tipai: turinio ir procedurines zinios. Turinio zinios (pvz., zinant ka) apima informacija apie partnerius, pokalbiu temas, kalbos taisykles (Chomsky 2003), socialinius kontekstus (Forgas 1983) ir pokalbiu taisykles (Wilson, Sabee 2003).

Kompetentingi konsultantai disponuoja sudetingesniais ir subtilesniais saveikos epizodu pateikimais. Procedurines zinios (pvz., zinoti kaip) apima tokius procesus, kaip tikslu formulavimas ir ju prioritetu parinkimas, problemu sprendimas, kitu elgsenos numatymas ir paaiskinimas, tinkamu gebejimu pasirinkimas, koordinavimas bei igyvendinimas (Knapp, Daly 2002). Sios zinios igyjamos mokymosi metu, kaupiant patirti ir stebint tarpasmeniniu kompetenciju prototipa--vaidmens modeli (Whaley, Samter 2006). Konsultantas turi proceduriniu ziniu, leidzianciu sukonstruoti ir veikti pagal scenarijus skirtingose socialinese situacijose bei privalo tureti izvalgu gebejima "skaityti" socialines situacijas.

5. Kognityviniai gebejimai konsultanto veikloje

Mokslineje literaturoje analizuojami keturi persidengiantys gebejimai: empatija, demesingumas (Cegala 1981), orientacija i kitus (Spitzberg 2003) ir saveikos valdymas (Wiemann 2003). Kadangi siu gebejimu sistema nuolat aptinkama moksliniuose tyrimuose, juos reiketu issamiau apzvelgti.

J. M. Wiemann apibudino empatija kaip gebejima atsakyti i parodyta demesi, pasiusti zodine reakcija, rodancia kitiems supratima ir jausmus bei aktyvu klausyma (Wiemann 2003). Kita konceptualizacija pateikia J. H. Payne (2005), kai apibrezia empatija kaip asmenybes gebejima jausti kitus. Klausymas ir empatija--tai budai, leidziantys tapti geru komunikuotoju arba orientuotam i kitus (Rubin et al. 2004).

Be empatijos, konsultanto orientacija i kitus apima klausyma ir palaikyma. Tokiam isitraukimo lygiui reikia saveikos valdymo gebejimu--pokalbio uzmezgimo, pakreipimo ir epizodu logines fiksacijos (Madlock 2008). Saveikos valdymas apima sklanduma, zodinius gebejimus ir socialini prisitaikyma (Seanrintel, Pittam 2006). Konsultantai, turintys gebejimu valdyti saveika, gali laisvai kalbeti, pasirinkti tinkama bendravimo temu posukiu skaiciu, pradeti ir baigti pokalbius bei valdyti temas. Akivaizdu, kad saveiku valdymas yra neatskiriamas nuo konsultanto gebejimo prisitaikyti prie konteksto. Prisitaikymas yra gebejimas suvokti tarpusavio santykius ir tinkamai adaptuoti zinutes (Roy 2001). Konsultantas privalo buti gana lankstus, kad galetu adaptuoti pokalbiu modelius ir konteksta (Spitzberg 2003).

Suvokiant butinu dalykiniu, socialiniu ir kognityviniu gebejimu itaka konsultanto darbo sekmei, pristatomu tyrimu siekiama nustatyti siu savybiu raska.

6. Tyrimo metodika

Naudojant tyrimo instrumenta buvo pasirinkta konsultaciniu gebejimu teorija, isskirianti dalykinius, socialinius ir kognityvinius gebejimus. Remiantis anketu sudarymo rekomendacijomis (Guscinskiene 2004; Kalvaitis 2007; Valackiene 2004; Zydziunaite 2006) parengtas tyrimo instrumentas--stereoanketa. Anketas tyrejams, siekiant issaugoti respondentu privatuma, anonimiskuma, konfidencialuma ir profesini sauguma, vengiant apgaules galimybes, respondentai galejo pateikti tiesiogiai (asmeniskai) arba elektroniniu pastu Panevezio svietimo centrui kaip institucijai, hierarchiskai nesusijusiai su savivaldybiu svietimo skyriu darbuotojais (Projekto studija ... 2009). Visi anketoje pateikti klausimai (isskyrus demografiniu klausimu bloka) susieti taip, kad respondentai galetu nesunkiai islaikyti demesi, sutelkta i pagrindine nagrinejama problema. Pirmojoje dalyje pateikti bendrieji klausimai, kuriais siekta issiaiskinti tiriamu specialistu teikiamu konsultaciju dazni bei poreiki. Antrojoje dalyje, panaudojus Likerto skale, analizuoti dalykiniai, socialiniai ir kognityviniai specialistu gebejimai, ju aktualumas ir raiska atsizvelgiant i teorines nagrinejamos problemos dimensijas.

Sukonstravus klausimyna, buvo atliktas bandomasis tyrimas, kurio metu siekta patikrinti jo validuma. Apklausti keturi specialistai (po du turincius mokyklos vadovo ir savivaldybes svietimo skyriaus darbuotojo profesines veiklos patirties). Po bandomojo tyrimo, atsizvelgiant i pateiktas pastabas atskiriems anketos klausimams, sie buvo patikslinti, pakomentuoti (paaiskina konsultavimo savoka, atsisakyta anketoje vartoti specifinius vadybos mokslo terminus, pagrindine esme nusakant kitais, artimesniais pedagoginei kalbai zodziais). Siekiant gautu duomenu analizes isvadu generalizavimo galimybes, buvo pasitelkta tikimybine paprastoji atsitiktine atranka. Konkretus imties dydis buvo skaiciuojamas, vadovaujantis V. Jadovo (Kardelis 2005) sudarytomis statistines imties lentelemis pagal V. Paniotto pateikta formule, kai imties reprezentatyvumo paklaida [DELTA] = 0,05, t. y. maksimali leistina socialiniuose tyrimuose. Taigi, atsizvelgiant i tai, kad 2009-06-01 Lietuvoje buvo 1823 galimi respondentai (1395 ugdymo instituciju vadovai (Svietimo valdymo informacine sistema 2009) ir 464 savivaldybiu svietimo skyriu specialistai (Lietuvos savivaldybiu asociacija 2009)), nustatyta, kad tyrime privalu apklausti ne maziau kaip 328, siekiant gaunamu duomenu repre-zentatyvumo. Siekiant tyrimo validumo, objektyvumo ir reprezentatyvumo, anketos buvo pateiktos visiems Lietuvos bendrojo ugdymo instituciju vadovams bei savivaldybiu svietimo padaliniu specialistams. Dalis respondentu atsisake dalyvauti tyrime del: a) pernelyg didelio kruvio istaigoje (ataskaitu, planu ir kitokiu dokumentu rengimo, veiklos organizavimo ir pan.); b) pernelyg daznai vykdomu ivairiu tyrimu mokyklose (magistro darbu, disertaciju, ivairiu svietimo bukles analizes ir pan. tyrimai).

Lietuvos savivaldybiu administraciju svietimo padaliniu specialistu gebejimu teikti konsultacines paslaugas anketinis tyrimas buvo atliekamas 2009 m. rugsejo men. Individualiai, pastu ir elektroniniu pastu apklausti 97 (t. y. 24,6 proc.) savivaldybiu svietimo specialistai ir 298 (t. y. 75,4 proc.) mokyklu vadovai, t. y. imties procentines israiskos atitinka generalines aibes procentines israiskas.

Anketines apklausos duomenu apdorojimas grindziamas kiekybines analizes (aprasomosios ir inferencines statistikos) metodais. Aprasomoji statistika pateikiama remiantis padeties, sklaidos ir rysiu matais, o isvadine statistika--reiksmingumo kriterijais. Duomenu analize vykdyta skaiciuojant nuo visu dalyvavusiuju tyrime respondentu skaiciaus, taciau lentelese ir paveiksluose neatsakiusiuju i atskirus klausimus procentas nepateikiamas, todel ne visuomet procentu sumos lygios simtui. Skirtumo tarp atsakymu pasiskirstymu skirtingose respondentu grupese statistiniam reiksmingumui ivertinti taikytas chi kvadrato ([chi square]) testas. Taip pat taikyta misriuju momentu (Pearson) koreliacija (r). Abiem atvejais nurodomas laisves laipsnis (df) bei reiksmingumo (p) lygmuo.

7. Tyrimo rezultatai

Apklausoje dalyvavo 97 specialistai ir 298 ivairiu tipu (gimnaziju--17 proc., viduriniu mokyklu--29 proc., pagrindiniu mokyklu--36 proc., pradiniu mokyklu--3 proc., kitu ugdymo instituciju--15 proc.) mokyklu vadovai is visu Lietuvos apskriciu. Tarp apklaustuju--27,6 proc. vyru (is ju 14 proc. savivaldybes darbuotoju ir 86 proc. mokyklu vadovu) ir 71,4 proc. moteru (is ju 29 proc. savivaldybes darbuotoju ir 71 proc. mokyklu vadoviu). Didzioji respondentu dalis (52,2 proc.) turi didesni kaip 16 metu vadybinio darbo staza ir priklauso 50-59 m. amziaus respondentu kohortai (41 proc.).

Absoliuti dauguma dalyvavusiu apklausoje (94 proc.) mokyklu vadovu teigia, kad jiems yra teke konsultuotis, o 98 proc. specialistu yra konsultave mokyklu vadovus, mokytojus. Mokyklu vadovai dazniausiais siu konsultaciju iniciatoriais laiko save, o specialistai--mokyklu vadovus, kaip konsultavimo (-si) proceso iniciatorius mato gana retai (tik 16,67 proc.). Salia savo gana aktyvios (25 proc.) veiklos (kurios taip daznai nepastebi mokyklu vadovai) inicijuodami konsultacijas, sie specialistai isskiria ivairiu suinteresuotu grupiu atstovu (priklausomai nuo kilusios problemos iniciatoriais galincius tapti tiek mokytojus, tiek specialistus, tiek vadovus ar kitus bendruomenes narius) iniciatyvas (41,67 proc.).

Nors aiskinantis, kas yra konsultavimo ir konsultavi-mosi proceso iniciatorius, nuomoniu ivairove gana didele (SD = 1,528), taciau dauguma respondentu pritaria nuostatai, kad tai yra labai svarbi arba svarbi funkcija (SD = 0,470). Pazymetina, kad tiek mokyklu vadovai (75,35 proc.), tiek specialistai (79,35 proc.) sia funkcija dazniau traktuoja kaip viena is daugelio, kuria turi atlikti mineti specialistai. Taciau atkreiptinas demesys ir i tai, kad penktadalis tiek mokyklos vadovu (21,18 proc.), tiek specialistu (20,65 proc.) konsultacine funkcija ivardija kaip viena is paciu svarbiausiu.

Anketines apklausos rezultatai rodo, kad didziausias konsultavimo ir konsultavimosi poreikis kyla ugdymo ir mokymosi (M = 1,197; SD = 0,430), o maziausias--mokyklos kulturos (M = 2,048; SD = 0,537) srityse. Didziausia konsultavimo (-si) poreiki jaucia pagrindiniu mokyklu vadovai (pvz.: ugdymo ir mokymosi srityje--83,7 proc.; [chi square] = 28,4; df= 10; p < 0,01; pagalbos mokiniui srityje--41,6 proc., [chi square] = 32,299; df= 10; p < 0,001), o palyginti maziausia--gimnaziju (pvz.: pasiekimu srityje--8,3 proc.; [chi square] = 28,64; df = 10; p < 0,001) bei viduriniu mokyklu (pvz.: pagalbos mokiniui srityje--7,3 proc.; [chi square] = 32,299; df = 10;p < 0,001) vadovai.

Tyrimo duomenys rodo, kad minetus poreikius labiausiai isreiskia moterys (tiek mokyklu vadoves, tiek savivaldybiu svietimo padaliniu specialistes). Ryskiausi skirtumai pastebeti vertinant konsultavima pasiekimu (12,7 proc.; [chi square] = 6,820; df = 2; p < 0,05) ir pagalbos mokiniui (18,7 proc.; [chi square] = 11,191; df = 2; p < 0,01) srityse. Kitose srityse tokiu ryskiu skirtumu nepastebeta (vertinimo skirtumai nedideli, skiriasi iki 5 proc. punktu).

Tyrimo metu buvo analizuojami svietimo padaliniu specialistu gebejimai pagal atskiras kompetencijas bei vertinama ju svarba ir aktualumas (1 lentele) bei reali ju raiskos bukle (2 lentele).

Atkreiptinas demesys i keleta specialistu kompetenciju (gebejima reaguoti i kaita, gebejima panaudoti atliktu tyrimu duomenis, gebejima palaikyti mokyklu igyvendinamas iniciatyvas bei gebejimas kurti komandas), del kuriu vertinimo ryskiausiai issiskyre mokyklu vadovu ir specialistu nuomones. Pavyzdziui, 47,8 proc. mokyklu vadovu mano, kad minetu specialistu gebejimas reaguoti i kaita yra labai svarbus, kai tik 26,3 proc. specialistu tam pritaria ([chi square] = 32,085; df = 3; p < 0,001). Analogiskai 55,5 proc. mokyklu vadovu ir 33,3 proc. specialistu labai svarbiu gebejimu laiko igyvendinamu iniciatyvu palaikyma ([chi square] = 18,685; df= 3;p < 0,001). 57,3 proc. specialistu ir 27,2 proc. vadovu didziausia demesi skiria gebejimui naudoti atliktu tyrimu duomenis ([chi square] = 31,6265; df = 3; p < 0,001) ar 41,7 proc. specialistu ir 28,5 proc. vadovu--gebejimui kurti komandas ([chi square] = 15,704; df= 4; p < 0,01). Kiek daugiau, taciau ne taip ryskiai issiskyre nuomones ir del gebejimo suprasti mokyklos poreikius, idemiai isklausyti, iveikti pasipriesinima ir valdyti konfliktus bei dokumentuoti sekminga konsultavimo praktika, kur tik pirmajam kiek daugiau pritare mokyklu vadovai, o likusius labiau akcentavo savivaldybiu svietimo padaliniu specialistai.

Vertinant gebejimu svarba ryskesni nuomoniu skirtumai pastebeti tik respondentu lyciu ir ju atstovaujamu instituciju aspektu. Ypatinga atskiru gebejimu svarba izvelgia respondentes moterys, akcentuodamos gebejima idemiai isklausyti (55,2 proc.; [chi square] = 9,287; df= 3;p < 0,05), gebejima padeti tobulinti refleksijos ir analizes igudzius (30,8 proc.; [chi square] = 8,977; df = 3; p < 0,05), gebejima adekvaciai suprasti mokyklos duomenis (58 proc.; [chi square] = 8,09; df = 3;p < 0,05), gebejima reaguoti i kaita (45,9 proc.; [chi square] = 9,459; df = 3;p < 0,05). Skirtingu instituciju atstovai isskiria kiek kitus, ju manymu, ypatingai aktualius gebejimus. Salia gebejimu idemiai isklausyti (ryskiausiai akcentuoja pradiniu mokyklu vadovai (55,6 proc.) ir patys specialistai (60,6 proc.; [chi square] = 46,26; df = 15; p < 0,001) ir reaguoti i kaita (labiausiai akcentuoja gimnaziju (56,3 proc.) ir pagrindiniu mokyklu vadovai (51 proc.), [chi square] = 42,488; df= 15; p < 0,001) isskiriami gebejimai sukurti abipusi pasitikejima (labiausiai akcentuoja pagrindiniu mokyklu vadovai (81 proc.; [chi square] = 25,656; df= 15;p < 0,05), panaudoti jau atliktu tyrimu duomenis (ryskiausiai akcentuoja gimnaziju vadovai (35,4 proc.) ir patys savivaldybiu svietimo padaliniu specialistai (56,8 proc.; [chi square] = 42,574; df = 15; p < 0,001), kurti komandas (ryskiausiai akcentuoja patys savivaldybiu svietimo padaliniu specialistai (42,1 proc.) ir pagrindiniu mokyklu vadovai (31,4 proc.; [chi square] = 32,346; df = 20; p < 0,05) bei buti pokyciu lyderiu (ryskiausiai akcentuoja viduriniu mokyklu (39,3 proc.) ir pagrindiniu mokyklu vadovai (38,5 proc.; [chi square] = 58,42; df= 20;p < 0,001). Atkreiptinas demesys i tai, kad analizuojant gebejimu svarba, pastebetas, tiesa, silpnas rysys (r = 0,231) tarp gebejimo naudoti atliktu tyrimu duomenis vertinimo svarbos ir vertinanciuju.

Remiantis tyrimo duomenis, nustatyta, kad svarbiausiomis savivaldybiu svietimo padaliniu specialistu kompetencijomis laikomos ju socialines veiklos kompetencijos ir gebejimai, o ne tokiomis svarbiomis--dalykines. Analogiskai ir su minetu specialistu atskiru veiklos charakteristiku raiska. Pastebeta, kad nera pakankamai adekvaciai vertinamos dalykines kompetencijos (ta liudija tiek svarbos, tiek raiskos iverciai).

Analizuojant savivaldybiu svietimo padaliniu specialistu gebejimu raiska, pastebeta, kad siuo klausimu respondentu nuomones kur kas daugiau issiskyre vertinant atskirus gebejimus. Daugeli gebejimu (pvz.: pasirinkti tinkamus komunikavimo budus; padeti tobulinti refleksijos ir analizes igudzius; adekvaciai suprasti mokyklos duomenis; vertinti ir suprasti mokyklu kulturas; reaguoti i kaita (r = -0,305); panaudoti jau atliktu tyrimu duomenis (r = -0,358); dokumentuoti sekminga konsultavimo praktika (r = -0,333); buti pokyciu lyderiu (r = -0,292)) mokyklu vadovai mano esant pakankamai isreiskiamus, o patys specialistai mano, jog pastaruju jie stokoja. Juolab kad kai kuriu is minetu gebejimu analize rodo silpnus (taciau gana daznus pedagoginiuose tyrimuose (Bitinas 1998)) pozymiu koreliacinius rysius.

Tyrimo duomenys rodo, kad dauguma respondentu vyru yra linke manyti, kad savivaldybiu svietimo padaliniu specialistu atskiri gebejimai yra pakankami ar pakankamai isreiksti. Respondentes moterys dazniau (vertinimu skirtumas--12,3-18,5 proc. punktai, df= 1,p < 0,05) pastebi minetu gebejimu (pvz.: sukurti abipusi pasitikejima, dalykiskai ir konstruktyviai bendrauti, padeti tobulinti refleksijos ir analizes igudzius, adekvaciai suprasti mokyklos duomenis, dalykiskai ir konstruktyviai bendrauti, padeti tobulinti refleksijos ir analizes igudzius, adekvaciai suprasti mokyklos duomenis, pamatyti isimtis is taisykliu, buti pokyciu lyderiu) raiskos stoka. Panasus dichotomiskas vertinimas analizuojant duomenis amziaus aspektu--issiskiria 30-39 m. ir per 60 m. respondentu grupes. Pirmoji (nuo 43 proc. iki 74 proc., df = 4, p < 0,05) labiau linkusi izvelgti butinybe tobulinti minetu specialistu gebejimus (vertinti ir suprasti mokyklu kulturas, reaguoti i kaita, iveikti pasipriesinima ir valdyti konfliktus, panaudoti jau atliktu tyrimu duomenis, konsultuoti atsizvelgiant i mokyklos vertinimo rezultatus, pamatyti isimtis is taisykliu, buti pokyciu lyderiu), antroji (72 proc.--91 proc., df = 4, p < 0,05), priesingai, mano, kad tie gebejimai yra pakankami.

Analizuojant duomenis respondentu vadybinio darbo stazo aspektu, pastebeta, kad dazniausiai pritaria savivaldybiu svietimo padaliniu specialistu gebejimu (pasirinkti tinkamus komunikavimo budus, adekvaciai suprasti mokyklos duomenis, suprasti mokyklos poreikius, palaikyti igyvendinant mokyklos iniciatyvas, pamatyti isimtis is taisykliu, dokumentuoti sekminga konsultavimo praktika, buti pokyciu lyderiu) raiskos pakankamumui didziausia vadybines veiklos staza turintys respondentai (pritarimo procentas nuo 63 proc.-87 proc., panasus i vyresniuju respondentu vertinimus, df= 3, p < 0,05). Kaip pakankama atskiru gebejimu (pasirinkti tinkamus komunikavimo budus bei suprasti mokyklos poreikius) raiska akcentuoja ir maza vadybinio darbo patirti turintys respondentai (75,9 proc. ir 81,4 proc., df = 3, p < 0,05). Labiausiai tobulinimosi poreikius izvelgia 6-10 m. vadybines veiklos staza turintys respondentai, nors mineti jauni vadybininkai taip pat atkreipia demesi i butinybe tobulinti savivaldybiu svietimo padaliniu specialistu gebejimus buti pokyciu lyderiais (55,2 proc.; [chi square] = 8,081; df = 3;p < 0,05), pamatyti isimtis is taisykliu (50 proc.; [chi square] = 12,661; df = 3; p < 0,01) bei adekvaciai suprasti mokyklos duomenis (42,4 proc.; [chi square] = 10,523; df = 3;p < 0,01).

8. Isvados

Socialine visuomenes raida formuoja naujus viesojo sektoriaus darbuotoju funkcinius prioritetus, tarp kuriu yra konsultavimas kaip veikla, leidzianti parinkti individualu kiekvienos naujos kylancios problemos sprendima.

Mokslines literaturos analize leidzia teigti, kad konsultaciniai darbuotoju gebejimai priklauso nuo dalykines kompetencijos, socialines kompetencijos, kognityviniu gebejimu, sprendimo strategijos ir uzduoties charakteristikos. Tokiu budu dalykiniu ir kognityviniu gebejimu ugdymas turi buti suvokiamas kaip nenutrukstamas, i darbuotoja orientuotas procesas, sudarantis prielaidas konsultavimo efektyvumui didinti.

Remiantis atlikto savivaldybiu administraciju svietimo specialistu tyrimo rezultatais, teigtina, kad:

--teritorineje svietimo savivaldoje konsultavimo praktika yra dazna--absoliuti dauguma respondentu teigia yra konsultave arba konsultavosi bei pazymi, kad konsultavimas yra viena is daugelio savivaldybiu administraciju svietimo padaliniu specialistu funkciju;

--konsultavimo ir konsultavimosi nauda nera adekvaciai suvokiama: nepakankamai vertinami kai kurie konsultantui svarbus gebejimai (pvz.: padeti mokyklai tobulinti refleksijos ir analizes igudzius) rodo, kad nera aiskaus supratimo apie pagrindines konsultanto veiklas ir konsultacijomis teikiama nauda konsultuo-jamajai institucijai;

--stokojama holistinio poziurio i konsultanto gebejimus--gana svarbiomis laikomos savivaldybiu svietimo padaliniu specialistu socialines kompetencijos, o dalykines ar kognityvines kompetencijos vertinamos nepakankamai.

Received 15 February 2009; accepted 17 October 2009

Iteikta 2009-02-15; priimta 2009-10-17

Literatura

Bitinas, B. 1998. Ugdymo tyrimu metodologija. Vilnius: Josara. 245 p. ISBN 9986-663-06-7.

Cegala, D. J. 1981. Interaction involvement: A cognitive dimension of communicative competence, Communication Education 30: 109-121. doi:10.1080/03634528109378460.

Chomsky, N. 2003. Language and Mind. Cambridge: Cambridge University Press. 230 p. ISBN 0521-658-22-5.

Projekto studija. Apskrities virsininku ir savivaldybiu administraciju svietimo padaliniu specialistu ekspertiniu gebejimu stiprinimas [interaktyvus]. 2009 [ziureta 2009 m. gruodzio 20 d.]. Prieiga per interneta: <www.nmva.smm.lt/index. php?id=104>.

Forgas, J. P. 1983. Social skills and the perception of interaction episodes, British Journal of Clinical Psychology 22: 195-207.

Ginevicius, R.; Gineviciene, V. B. 2009. The compliance of master's degree studies with the economic needs of the country, Technological and Economic Development of Economy 15(1): 136-153. doi:10.3846/1392-8619.2009.15.136-153.

Greene, J. O.; Burleson, B. R. 2003. Handbook of Communication and Social Interaction Skills. London:Routledge. 1032 p.

Guscinskiene, J. 2004. Taikomoji sociologija. Kaunas: Technologija. 94 p. ISBN 9955-095-85-7.

Kalvaitis, A. 2007. Duomenu rinkimas vidaus auditui?!: tai visai neskauda. Vilnius: Nacionaline mokyklu vertinimo agentura. 140 p. ISBN 978-9955-788-00-3.

Kardelis, K. 2005. Moksliniu tyrimu metodologija ir metodai. Siauliai: Lucilijus. 398 p. ISBN 9955-655-35-6.

Knapp, M. L.; Daly, J. A. 2002. Handbook of Interpersonal Communication. Thousand Oaks, CA: Sage Publications. 848 p. ISBN 0791-921-60-5.

Lietuvos savivaldybiu asociacija [interaktyvus]. 2009 [ziureta 2009 m. rugsejo 18 d.]. Prieiga per interneta: <http://www.lsa.lt/>.

Madlock, P. E. 2008. The link between leadership style, communicator competence, and employee satisfaction, Journal of Business Communication 45(1): 61-78. doi:10.1177/0021943607309351.

Marlowe, H. A. Jr. 1985. Competence: A social intelligence perspective, in H. A. Marlowe; Jr., R. B. Weinberg (Eds.). Competence development: Theory and Practice in Special Populations. Springfield, IL: Charles C. Thomas, 50-82.

Svietimo valdymo informacine sistema [interaktyvus] 2009 [ziureta 2009 m. rugpjucio 15 d.]. Prieiga per interneta: <http://www.svis.smm.lt/svis/>.

Payne, J. H. 2005. Reconceptualizing social skills in organizations: exploring the relationship between communication competence, job performance, and supervisory roles, Journal of Leadership & Organizational Studies 11(2): 63-77. doi:10.1177/107179190501100207.

Roy, M. H. 2001. Small group communication and performance: do cognitive flexibility and context matter? Management Decision 39(4): 323-330. doi:10.1108/00251740110391501.

Rubin, R. B.; Palmgreen, P.; Sypher, H. E. 2004. Communication Research Measures. London: Routledge.

Seanrintel, E.; Pittam, J. 2006. Strangers in a strange land interaction management on internet relay chat, Human Communication Research 23(4): 507-534. doi:10.1111/j.1468-2958.1997.tb00408.x.

Shanteau, J. 1992. Competence in experts: The role of task characteristics, Organizational Behavior and Human Decision Process 52: 253-266.

Spitzberg, B. H. 2003. Methods of interpersonal skill assessment, in Greene, J. O.; Burleson, B. R. Handbook of Communication and Social Interaction (Eds.). London: Routledge, 93-134.

Stankeviciene, A.; Liucvaitiene, A.; Volungeviciene, D. 2008. Ugdymo principo taikymo galimybes personalui mokyti, Verslas: teorija ir praktika [Business: Theory and Practice] 9(3): 199-209. doi: 10.3846/1648-0627.2008.9.199-209.

Stankeviciene, A.; Korsakiene, R.; Liucvaitiene, A. 2009. Zmogiskuju istekliu valdymo strategijos rengimo teoriniai ir praktiniai aspektai: Lietuvos telekomunikaciju sektoriaus atvejis, Verslas: teorija ir praktika [Business: Theory and Practice] 10(4): 276-284. doi: 10.3846/1648-0627.2009.10.276-284.

Strateginiu individo kompetenciju katalogas [interaktyvus] 2007. KTU, Personalo ugdymo centras [ziureta 2009 m. rugsejo 20 d.]. Prieiga per interneta: <http://www.sicdevelopment. org/upload/files/Katalogas_lietuviskas.pdf>.

Valackiene, A. 2004. Sociologinis tyrimas. Kaunas: Technologija. 151 p. ISBN 995-09-134-7.

Whaley, B. B.; Samter, W. 2006. Explaining Communication -Contemporary Theories and Exemplars. London: Routledge. 472 p. ISBN 0805-839-59-3.

Wiemann, J. M. 2003. Forward, in J. O. Greene; B. R. Burleson (Eds.). Handbook of Communication and Social Skills. Mahwah, N. J.: Earlbaum, Ix-xi.

Wilson, S. R.; Sabee, C. M. 2003. E-plicating communicative competence as a theoretical term, in J. O. Greene, B. R. Burleson (Eds.). Handbook of Communication and Social Interaction. London: Routledge, 3-50.

Zydziunaite, V. 2006. Taikomuju tyrimu metodologijos charakteristikos. Vilnius: Ciklonas. 84 p.

doi: 10.3846/btp.2010.02

Rasa SMALIUKIENE. Associate Professor of Department of International Economics and Business Management, Vilnius Gediminas Technical University. Research interests: corporate social responsibility, leadership, responsible branding.

Renata KORSAKIENE. Associate Professor of Department of Enterprise Economics and Management, Vilnius Gediminas Technical University. Research interests: strategic management, innovation management, change management.

Romas PRAKAPAS. Associate Professor of Educational Activities, Mykolas Romeris University. Research interests: quality management at the educational institution, leadership, preventive education.

Rasa Smaliukiene [1], Renata Korsakiene [2], Romas Prakapas [3]

[1,2] Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Sauletekio al. 11, LT-10223 Vilnius, Lietuva 3 Mykolo Romerio universitetas, Ateities g. 20, LT-08303 Vilnius, Lietuva El. pastas: [1] [email protected]; [2] [email protected]; [3] [email protected]

Rasa Smaliukiene [1], Renata Korsakiene [2], Romas Prakapas [3]

[1,2] Vilnius Gediminas Technical University, Sauletekio al. 11, LT-10223 Vilnius, Lithuania [3] Mykolas Romeris University, Ateities g. 20, LT-08303 Vilnius, Lithuania E-mails: [1] [email protected]; [2] [email protected]; [3] [email protected]

(1) Straipsnis parengtas naudojant duomenis, surinktus vykdant ES SF projekta "Apskrities virsininku ir savivaldybiu administraciniu svietimo padaliniu specialistu ekspertiniu gebejimu stiprinimas". Projekto rengejas--Nacionaline mokyklu vertinimo agentura. Projekto vykdytojas--Panevezio pedagogu svietimo centras.

1 lentele. Specialistu gebejimu svarbos vertinimas
(proc., M: 1--labai svarbu; 5--nesvarbu)

Table 1. Evaluation of Significance of Specialists'
Skills (percent, M: 1--very important; 5--not important)

 Labai Neutrali Nelabai
Gebejimai svarbu Svarbu nuomone svarbu

Sukurti abipusi 75,94 21,51 1,01 0,25
 pasitikejima
Idemiai isklausyti 51,13 43,79 3,29 0,50
Dalykiskai ir 68,10 29,36 0,75
 konstruktyviai bendrauti
Pasirinkti tinkamus 35,18 56,20 6,07 1,01
 komunikavimo budus
Padeti tobulinti 26,32 50,88 18,22 2,27
 refleksijos ir analizes
 igudzius
Perteikti geraja praktika 34,43 51,65 11,14 0,76
Adekvaciai suprasti 53,16 41,52 3,80 0,25
 mokyklos duomenis
Suprasti mokyklos 60,00 37,47 1,27
 poreikius
Vertinti ir suprasti 28,86 55,44 12,15 1,27
 mokyklu kulturas
Reaguoti i kaita *** 41,77 49,11 6,08 1,27
Iveikti pasipriesinima ir 43,54 43,04 9,62 1,77
 valdyti konfliktus
Naudoti jau atliktu tyrimu 33,92 54,94 7,34 1,52
 duomenis ***
Palaikyti igyvendinant 49,11 46,08 2,53 0,51
 mokyklos iniciatyvas ***
Kurti komandas *** 31,14 42,28 19,24 4,56
Konsultuoti atsizvelgiant 36,71 47,59 11,39 1,77
 i mokyklos vertinimo
 rezultatus
Pamatyti isimtis is 40,76 43,54 12,66 0,51
 taisykliu
Dokumentuoti sekminga 12,41 39,75 31,14 11,39
 konsultavimo praktika
Buti pokyciu lyderiu 33,67 45,32 14,94 3,29

Gebejimai Nesvarbu M SD

Sukurti abipusi -- 1,25 0,493
 pasitikejima
Idemiai isklausyti -- 1,53 0,614
Dalykiskai ir -- 1,31 0,491
 konstruktyviai bendrauti
Pasirinkti tinkamus 0,25 1,76 0,620
 komunikavimo budus
Padeti tobulinti 0,25 1,99 0,728
 refleksijos ir analizes
 igudzius
Perteikti geraja praktika 0,25 1,84 0,725
Adekvaciai suprasti -- 1,51 0,609
 mokyklos duomenis
Suprasti mokyklos -- 1,37 0,517
 poreikius
Vertinti ir suprasti -- 1,87 0,661
 mokyklu kulturas
Reaguoti i kaita *** -- 1,70 0,679
Iveikti pasipriesinima ir 0,25 1,68 0,718
 valdyti konfliktus
Naudoti jau atliktu tyrimu -- 1,80 0,737
 duomenis ***
Palaikyti igyvendinant -- 1,55 0,594
 mokyklos iniciatyvas ***
Kurti komandas *** 0,76 2,01 0,834
Konsultuoti atsizvelgiant 0,25 1,78 0,737
 i mokyklos vertinimo
 rezultatus
Pamatyti isimtis is 0,25 1,73 0,734
 taisykliu
Dokumentuoti sekminga 3,29 2,52 0,946
 konsultavimo praktika
Buti pokyciu lyderiu 0,25 1,88 0,790

* p < 0,05; ** p < 0,01; *** p < 0,001

2 lentele. Specialistu gebejimu raiskos bukle (proc.,
M: 1--pakankama, 2--nepakankama)

Table 2. The Expression of Specialists' Skills
(percent, M: 1--suitable; 2--not suitable)

 Specialistai

Gebejimai pakankama nepakankama

Sukurti abipusi 89,41 10,59
 pasitikejima
Idemiai isklausyti 93,02 6,98
Dalykiskai ir 74,42 25,58
 konstruktyviai
 bendrauti
Pasirinkti tinkamus 64,29 35,71
 komunikavimo budus
Padeti tobulinti 32,18 67,82
 refleksijos ir
 analizes igudzius

Perteikti geraja 72,09 27,91
 praktika
Adekvaciai suprasti 55,29 44,71
 mokyklos duomenis
Suprasti mokyklos 82,56 17,44
 poreikius
Vertinti ir suprasti 65,52 34,48
 mokyklu kulturas
Reaguoti i kaita 48,24 51,76
Iveikti pasipriesinima 64,37 35,63
 ir valdyti konfliktus
Panaudoti jau atliktu 36,05 63,95
 tyrimu duomenis
Palaikyti igyvendinant 64,77 35,23
 mokyklos iniciatyvas
Kurti komandas 83,72 16,28
Konsultuoti 77,01 22,99
 atsizvelgiant i
 mokyklos vertinimo
 rezultatus
Pamatyti isimtis is 54,65 45,35
 taisykliu
Dokumentuoti sekminga 45,98 54,02
 konsultavimo
 praktika
Buti pokyciu lyderiu 32,18 67,82

 Vadovai

Gebejimai pakankama nepakankama

Sukurti abipusi 83,33 16,67
 pasitikejima
Idemiai isklausyti 86,64 13,36
Dalykiskai ir 80,00 20,00
 konstruktyviai
 bendrauti
Pasirinkti tinkamus 80,25 19,75
 komunikavimo budus
Padeti tobulinti 64,05 35,95
 refleksijos ir
 analizes igudzius
Perteikti geraja 68,57 31,43
 praktika
Adekvaciai suprasti 74,69 25,31
 mokyklos duomenis
Suprasti mokyklos 80,82 19,18
 poreikius
Vertinti ir suprasti 78,37 21,63
 mokyklu kulturas
Reaguoti i kaita 79,76 20,24
Iveikti pasipriesinima 75,82 24,18
 ir valdyti konfliktus
Panaudoti jau atliktu 75,00 25,00
 tyrimu duomenis
Palaikyti igyvendinant 77,24 22,76
 mokyklos iniciatyvas
Kurti komandas 75,21 24,79
Konsultuoti 72,43 27,57
 atsizvelgiant i
 mokyklos vertinimo
 rezultatus
Pamatyti isimtis is 64,44 35,56
 taisykliu
Dokumentuoti sekminga 80,08 19,92
 konsultavimo
 praktika
Buti pokyciu lyderiu 64,83 35,17

Gebejimai [chi square] M SD

Sukurti abipusi 1,820 1,17 0,380
 pasitikejima
Idemiai isklausyti 2,514 1,11 0,318
Dalykiskai ir 1,177 1,23 0,421
 konstruktyviai
 bendrauti
Pasirinkti tinkamus 8,755 ** 1,26 0,439
 komunikavimo budus
Padeti tobulinti 26,325 *** 1,42 0,495
 refleksijos ir
 analizes igudzius
Perteikti geraja 0,372 1,29 0,455
 praktika
Adekvaciai suprasti 11,178 ** 1,28 0,449
 mokyklos duomenis
Suprasti mokyklos 0,127 1,17 0,376
 poreikius
Vertinti ir suprasti 5,654 * 1,26 0,440
 mokyklu kulturas
Reaguoti i kaita 30,958 *** 1,32 0,467
Iveikti pasipriesinima 4,248 * 1,28 0,451
 ir valdyti konfliktus
Panaudoti jau atliktu 42,328 *** 1,37 0,484
 tyrimu duomenis
Palaikyti igyvendinant 5,226 * 1,28 0,449
 mokyklos iniciatyvas
Kurti komandas 2,633 1,22 0,413
Konsultuoti 0,693 1,26 0,442
 atsizvelgiant i
 mokyklos vertinimo
 rezultatus
Pamatyti isimtis is 2,566 1,39 0,489
 taisykliu
Dokumentuoti sekminga 35,841 *** 1,29 0,456
 konsultavimo
 praktika
Buti pokyciu lyderiu 27,501 *** 1,44 0,497

* p < 0,05; ** p < 0,01; *** p < 0,001