Determinants of competitive advantage and internationalization: investigation of interrelationships/Konkurencini pranasuma lemiantys veiksniai ir internacionalizacija: sasaju tyrimas.

Korsakiene, Renata

1. Ivadas

Globalizacija, technologiniai pokyciai, intensyvi konkurencija, svyruojanti vartotoju paklausa, ekonominiai ir politiniai pokyciai skatina vadovus veikti proaktyviai, prisiimti didesne rizika ir pasirinkti tinkamas strategijas. Pazymetina, kad tiek strateginio valdymo teoretikai, tiek praktikai savo darbuose daug demesio skyre konkurenciniam imones pranasumui ir jo islaikymui. Artimose mokslo srityse, kaip antai ekonomika, vykdyti moksliniai tyrimai leido tvirtinti, kad egzistuoja ilgalaikio pranasumo islaikymo prielaidos, nes daugumos imoniu rezultatams krypstant vidutiniu link, kai kurioms imonems pavyksta pasipriesinti siai tendencijai. Kita vertus, eme formuotis nuomone, kad tokie rezultatai pasiekiami gana retai ir jiems budingas trumpalaikiskumas. Kai kuriose pramones sakose ar verslo sektoriuose itin nuozmi konkurencija bei greiti technologiniai pokyciai neigiamai veikia konkurencini pranasuma. Be to, laikomasi nuomones, kad ankstesniuose tyrimuose identifikuotos ilgalaiki pranasuma turincios imones, tiketina, buvo daug pasiekusios trumpalaikiu pranasumu laiko atzvilgiu. Vis delto imonei augant savo salies rinkoje formuojasi prielaidos igyvendinti internacionalizacijos strategijas. Taciau pasirinkusios viena ar kita internacionalizacijos buda, imones skiriasi savo pasiektais rezultatais. Todel tikslinga klausti--kodel vienos imones yra sekmingesnes uz kitas tarptautinese rinkose ir nagrineti konkurencinio pranasumo, internacionalizacijos ir prioritetiniu strateginiu sprendimu sasajas.

Tyrimo objektas--konkurencinis pranasumas, tiek ilgalaikis, tiek trumpalaikis, ji lemiantys veiksniai ir sasajos su internacionalizacijos teorijomis.

Straipsnio tikslas--nustatyti konkurencini pranasuma lemianciu veiksniu ir internacionalizacijos sasajas.

Tyrimo metodai--mokslines literaturos strateginio valdymo ir internacionalizacijos klausimais analize bei sinteze.

2. Konkurencinio pranasumo koncepcija

Konkurencinio pranasumo koncepcija pradejo formuotis septintajame desimtmetyje. Mokslineje literaturoje daznai keliami klausimai: kodel kai kurios imones igyja pranasuma pries kitas, kur slypi pranasumas ir kodel islieka, kaip jis paveikia imones rezultatus laiko atzvilgiu? South (1980) nuomone, strateginio valdymo procesas ir konkurencinio pranasumo valdymas leidzia identifikuoti specifines, uzdaras imoniu grupes bei pletoti konkurencini pranasuma, kuris padeda uztikrinti verslo darna. Taciau konkurencinio pranasumo savoka is tiesu tapo populiari tik del Porter (1980, 1985) darbu strateginio valdymo srityje. Porter (1985) teigimu, konkurencini pranasuma formuoja imones gebejimas sukurti pirkejui pridetine verte, kuri pranoksta imones patiriamas produkto ar paslaugos sukurimo sanaudas. Laikantis sio poziurio galima teigti, kad imone pasiekia geriausiu rezultatu tik tuomet, jei gali pateikti produktus ar paslaugas, uz kurias vartotojai yra pasiruose moketi daugiau, nei ju sukurimas, o vertes vartotojui sukurimas siejamas su bet kuria sekminga imones strategija. Savo ruoztu konkurencinis pranasumas parodo vadovams, kaip ivertinti savo konkurencine pozicija bei, siekiant ja pagerinti, igyvendinti tinkamus veiksmus (Korsakiene 2004; Ginevicius, Korsakiene 2005). Tokios koncepcijos laikydamasis Karnani (1984) pasiule modeli, irodanti, kad konkurencini pranasuma lemia sanaudos ir diferenciacija.

Day ir Wensley (1988) nuomone, konkurencinis pranasumas yra kompleksiskas konstruktas, sudarytas is daugelio sudedamuju daliu ir del sios priezasties nera vienos bendros" konkurencinio pranasumo "koncepcijos (1988: 2). Autoriu nuomone, issamus apibrezimas turi apibudinti ne tik konkurencinio pranasumo busena, bet ir kaip konkurencinis pranasumas buvo pasiektas. Todel konkurencinis pranasumas apima tiek pozicini, tiek rezultatu pranasuma, kuri lemia santykinis konkurentu atzvilgiu verslo turimu ir paskirstomu gebejimu bei istekliu pranasumas. Sie gebejimai ir istekliai sukuria pozicini sanaudu ir diferenciacijos pranasuma. Tad konkurencinis pranasumas apibudinamas kaip reiksmingas pranasumas pries konkurentus del sanaudu, diferenciacijos ir (arba) rezultatu, kuriuos veikia pozicionavimo strategijos. Todel neatsitiktinai teigiama, kad konkurencinio pranasumo tyrimai formuoja strateginio valdymo tyrimu esme. Neatsitiktinai pastaraisiais desimtmeciais formavosi skirtingi teoriniai poziuriai, siekiantys paaiskinti aplinkybes, kuriomis imone gali igyvendinti konkurencini pranasuma konkurentu atzvilgiu. Mokslininku grupes akcentuoja sandoriu ir tarpininkavimo sanaudu minimizavima (Coase 1937; Jensen, Meckling 1976; Williamson 1975, 1985), isskirtines konkurencines pozicijos siekima (Bain 1956, 1959; Porter 1980, 1985), isskirtiniu strateginiu istekliu pletojima ir isigijima (Amit, Schoemaker 1993; Barney 1986, 1991; Peteraf 1993; Wernerfelt 1984), gebejima naujai konfiguruoti isteklius i naujus strategiskai vertingus derinius (Eisenhardt, Martin 2000; Teece et al. 1997) bei vertingos informacijos dalijimasi ir koordinavima (Grant 1996a, 1996b). Todel neatsitiktinai laikomasi nuomones, kad sie teoriniai poziuriai tiek individualiai ir tiesiogiai lyginant viena su kitu tapo pagrindu daugeliui moksliniu tyrimu, dariusiu itaka strateginio valdymo disciplinos pazangai (Armstrong et al. 2009).

3. Ilgalaikio konkurencinio pranasumo egzistavimo prielaidos

Pazymetina, kad pradejus formuotis konkurencinio pranasumo koncepcijai, tyrimu demesys sutelktas i tai, kaip strateginiai imones sprendimai turetu padeti igyti ir islaikyti konkurencini pranasuma ilgalaikeje perspektyvoje. Todel toliau tikslinga aptarti pagrindines moksliniu tyrimu kryptis, kuriu pozicija--ilgalaikio konkurencinio pranasumo egzistavimas ir formavimas.

Sandoriu sanaudu teorija turejo reiksminga itaka analizuojant konkurencinio pranasumo priezastis. Coase pasiulyta teorema irodo, kad egzistuoja sandoriu ir tarpininkavimo sanaudos. Todel tyrimai, demesi koncentrave i sandoriu ir tarpininkavimo sanaudu minimizavima, leidzia teigti, kad sandoriu sanaudu mazinimas sukuria strategines galimybes imonei ir yra tiesiogiai siejamas su ilgalaikiu konkurenciniu pranasumu (Foss K., Foss N. J. 2005).

Kita tyrimu grupe demesi koncentravo i ivairias specifines pozicinio konkurencinio pranasumo formas, kurios is esmes apima isskirtine konkurencine pozicija del patrauklios pramones sakos strukturos (pvz., oligopolinese rinkose), pranasuma del heterogeniskumo pramones sakos viduje bei pranasuma del sukurtu ilgalaikiu rysiu su pirkejais, tiekejais ar konkurentais. Porter (1980, 1985) darbai leido isskirti salygas, kuriomis viena ar kita pramones saka tampa patrauklesne neatsizvelgiant i imones, veikiancios toje pramones sakoje, rezultatus. Pramones sakos patrauklumui vertinti pasitelkiamas klasikinis penkiu konkurenciniu jegu modelis, leidziantis tvirtinti, kad imones, veikiancios pramones sakoje, pasizymincioje didele konkurencija, auksta pirkeju ir tiekeju derybine galia, zemais iejimo barjerais bei didele pakaitalu gresme, pasiekia zemesnius rezultatus.

Kita vertus, imta kelti klausimus del kitu veiksniu, kurie lemia konkurencini pranasuma (Korsakiene 2004; Ginevicius, Korsakiene 2005). Mokslininku demesys nukrypo i imones gebejimus keistis, o ne uzimti pozicija rinkoje ir suformavo prielaidas tolesniam istekliais pagristo poziurio formavimuisi.

Fundamentalia istekliais pagristo konkurencinio pranasumo poziurio ideja laikoma tai, kad imone turi sutelkti demesi i savo istekliu ir gebejimu tobulinima, kad uzsitikrintu konkurencini pranasuma neapibreztoje aplinkoje (Barney 2001). Sis poziuris demesi sutelkia i vidine imones aplinka bei papildo tradiciskai teikiama demesi pramones sakos strukturai ir strateginiam pozicionavimui pramones sakoje kaip pagrindiniams konkurencinio pranasumo veiksniams (Eisenhardt, Martin 2000).

Imones turimi istekliai, leidziantys produktyviai kurti produktus ar paslaugas, efektyviai juos pristatyti rinkai ir kurti verte vartotojui, yra tiek materialus, tiek nematerialus. Vis delto argumentuojama, kad konkurencini pranasuma pirmiausia lemia vertingi imones istekliai, tokie kaip kolektyviniai gebejimai ir kompetencijos. Mokslineje literaturoje diskutuojama apie tai, kad imones istekliai ir gebejimai, kuriu negalima isigyti laisvojoje rinkoje, padeda uztikrinti ekonomine nauda, todel jei konkurentai negali savo veiksmais sios naudos uzsitikrinti, ji tampa ilgalaikiu konkurenciniu pranasumu. Istekliais pagristo konkurencinio pranasumo poziurio salininkai tvirtina, kad unikalus istekliai yra tiesiogiai susije su aukstesniais imones rezultatais. Tai reiskia, kad ekonomine renta generuoja unikalus, sunkiai imituojami ir nemobilus istekliai. Sia teorija pletojusiu autoriu nuomone, tarp konkurencinio pranasumo ir rezultatu egzistuoja tiesioginis rysys, o imone, turinti vertingu, retu ir sunkiai kopijuojamu istekliu, garantuotai uzsitikrina aukstesnius rezultatus. Savo ruoztu istekliais pagristas poziuris paneige nuomone, kad imones galimybes ir pavojai turetu buti vertinami gaminamo produkto ar teikiamos paslaugos atzvilgiu (Priem 2001). Kita vertus, siekiant uztikrinti optimalu imones augima, reikia ne tik tinkamai subalansuoti turimus isteklius, bet ir sukurti naujus.

Isskirtina imones gebejimu, t. y. imones pajegumo paskirstyti isteklius, samoningai integruojant taip, kad butu pasiektas uzsibreztas tikslas, reiksme. Atkreiptinas demesys, kad kai kuriais atvejais imones gebejimai yra islavinami specifiniam procesui, o kitais--gebejimai yra bendriau pritaikomi. Tuo atveju, kai turima kompetencija yra isplitusi visoje imoneje, o ji turi nusistovejusia tvarka, leidziancia gauti ir koordinuoti informacija, gebejimai tampa organizacijos bruozu. Daugeliu atveju organizacinius gebejimus lemia atskiru individu zinios ir gebejimai. Taciau dar didesne svarba tenka organizacinei tvarkai ir hierarchijai, nustatanciai formalia valdzia, sukurtos formalios proceduros ir neformalios taisykles, leidziancios atlikti kompleksines uzduotis.

Vis delto istekliais pagristo konkurencinio pranasumo poziurio apribojimu laikytinas jo taikymas dinamiskose rinkose, kuriose sunku paaiskinti, kodel kai kurios imones turi konkurencini pranasuma greitu ir sunkiai nuspejamu pokyciu metu. Tokiose rinkose i greitai besikeiciancios aplinkos pokycius reaguoti padeda dinaminiai gebejimai, padedantys vadovams integruoti, sukurti ir naujai konfiguruoti turimus isteklius. Todel atliekant mokslinius tyrimus, kuriu esme--gebejimo perkonfiguruoti isteklius i naujus strategiskai vertingus derinius analize, demesys telkiamas i dinaminius gebejimus (Eisenhardt, Martin 2000). Sie gebejimai apima daug gerai zinomu procesu, tokiu kaip aljansu kurimas, produktu kurimas ir strateginiu sprendimu priemimas. Tvirtinama, kad konkurencini pranasuma lemia ne patys gebejimai, bet ju sukuriami istekliu deriniai. Todel dinaminiai gebejimai yra butina, bet nepakankama salyga konkurenciniam pranasumui. Be to, tvirtinama, kad dinaminiu gebejimu koncepcija nera tautologine ar neaiski, kaip ja daznai kritikuoja kiti mokslininkai (Priem 2001). Kita vertus, gebejimai, pasireiskiantys efektyviausiose imonese, tampa" geraja praktika", todel jiems budingas didesnis homogeniskumas ir pakeiciamumas tarp imoniu. Itin dinamiskose rinkose dinaminiai gebejimai yra paprasti, eksperimentiniai, nestabilus procesai, kai, siekiant sukurti nenuspejama rezultata, kuriamos naujos zinios.

Mokslininku nuomone, istekliais pagrista teorija akivaizdziai pletojama keliomis kryptimis, t. y. issiskiria istekliais pagristas poziuris ir ziniomis pagristas poziuris. Pastaraji pletojusiu autoriu nuomones issiskiria i dvi grupes, t. y. tvirtinama, kad zinios yra pats svarbiausias imones isteklius arba adaptuojama daugiau pliuralistine epistemologija, turinti socialinio konstruktyvizmo uzuominu (Acedo et al. 2006). Ziniomis pagristas poziuris laikosi nuostatos, kad zinios yra isskirtinis imones isteklius ir organizaciniai gebejimai apima ivairiu ziniu rusiu ir formu integracija. Procesai, kuriuos pasitelkusios imones integruoja specializuotas zinias, yra esminiai ju konkurenciniam pranasumui igyti ir islaikyti (Grant 1996a). Tad tvirtinama, kad pranasuma lemia ne pacios zinios, bet ziniu integracija. Is esmes remiamasi tokiomis prielaidomis: 1) specializuotas zinias turi individai, o jie gali judeti tarp imoniu; 2) renta, kuria generuoja specializuotos zinios, yra daugiau priskiriama individams, o ne imonei. Su nuosavybe siejamos zinios (pvz., patentai, autoriu teises ir pan.) greitai nuverteja del senejimo ir imitacijos. Todel pramones sakose, kurioms budinga technologiju kaita, ilgalaikio konkurencinio pranasumo priezastimi laikoma ne su nuosavybe siejamos zinios, bet technologiniai gebejimai, kurie padeda sugeneruoti naujas zinias. Isskirtinos trys ziniu integravimo savybes siejamos su konkurenciniu pranasumu: integravimo efektyvumas, integravimo mastas ir integravimo lankstumas.

Moksliniai tyrimai, analizuojantys organizaciju rysius, suformavo prielaidas rysiais pagristam poziuriui formuotis. Teigiama, kad imones pranasumas siejamas su turimu pranasumu sukurtame rysiu su kitomis organizacijomis tinkle (Dyer, Singh 1998). Imone gali sukurti vertingus isteklius valdydama rysius su tiekejais, klientais, vyriausybinemis organizacijomis ar universitetais. Todel konkurencinis pranasumas igyjamas ir islaikomas isigyjant svarbiausius isteklius uz konkrecios imones ribu. Tai reiskia, kad konkurencija tarp individualiu imoniu tampa maziau universali, nes tarpusavyje daugiau konkuruoja sajungininkai, sudarantys tinklinius rysius. Imones gali unikaliai derinti savo isteklius uz organizaciniu ribu, kad igytu pranasuma pries konkurentus. Todel isskirtiniai rysiai gali buti santykines rentos ir konkurencinio pranasumo priezastis.

4. Trumpalaikio konkurencinio pranasumo egzistavimo prielaidos

Pastaruoju metu mokslineje literaturoje imta diskutuoti, kad konkurencinis pranasumas yra retas, o jo trukme is esmes mazeja (Ruefli, Wiggnins 2003). Toki poziuri suformavo tokie veiksniai, kaip technologiju pokyciai, globalizacija, pramones saku konvergencija, agresyvi konkurencine elgsena, vyriausybiu skatinama privatizacija, subsidijos, besivystanciu saliu (Kinijos ir Indijos) pozicijos stiprejimas, globalus politinis nestabilumas ir pan. Moksline literatura, analizuojanti strategijas, sudarancias prielaidas siekti trumpalaikio konkurencinio pranasumo, paprastai isskiria aplinkos veiksnius, del kuriu tiketina pranasumas bus laikinas. Tokiu budu issiskiria naujos rinkos, kurioms budingas didesnis neapibreztumas ir intensyvi konkurencija. Tvirtinama, kad nestabilumas sukuria greitai besikeiciancias galimybes, kurios sudaro prielaidas trumpalaikiam pranasumui pletotis (Chen et al. 2010). Kita vertus, demesys sutelkiamas i greitu ir daznu konkurenciniu veiksmu poveiki imoniu rezultatams arba keliamas klausimas--kodel vienos imones imasi greitu konkurenciniu veiksmu, o kitos ne, ir tuo tikslu pateikiami ivairus motyvai.

Mokslininku nuomone, konkurencini pranasuma lemiantys veiksniai yra kompleksiskesni, nei manyta, todel stiprios imones puses nera vieninteliai konkurencini pranasuma lemiantys veiksniai, t. y. imones silpnos puses saveikauja su stipriomis apribodamos stipriuju teikiama pranasuma (Sirmon et al. 2010). Diskutuojama apie tai, kad itin svarbu identifikuoti, kiek pacios imones sprendimai, konkurenciniai veiksmai ir elgsena neigiamai veikia konkurencini pranasuma ir kas motyvuoja tokia imoniu elgsena (D'Aveni et al. 2010). Antai Chen et al. (2010) isskiria itin agresyvius veiksmus kaip auksciausio lygio vadovu komandos savybe.

Kita vertus, svarbiais laikomi ir egzogeniniai, trumpalaiki konkurencini pranasuma lemiantys veiksniai, skatinantys analizuoti pramones sakos struktura ir ribas. Keliami klausimai--kaip pramones saku konvergencija ir konkuruojantys tokiu saku verslo modeliai daro itaka pranasumo praradimui, kokios, t. y. kontroliuojamos ar nekontroliuojamos, priezastys yra svarbesnes.

Atlikti tyrimai rodo, kad ekonominiu ir kitu instituciju modernizavimas sudare trumpalaikio konkurencinio pranasumo prielaidas analizuotose besivystanciose salyse, t. y. jose mazejo i institucijas orientuotu strategiju svarba, nyko pirminiai, konkurencini pranasuma lemiantys veiksniai (Hermelo, Vassolo 2010). Kitaip tariant, instituciju modernizavimas is esmes sudare prielaidas nunykti specifinems zinioms ir gebejimams, kurie imonems reikalingi nepakankamai isvystytu instituciju salygomis, o imones tampa labiau priklausomos nuo kitu veiksniu, tokiu kaip technologija ar pozicionavimas rinkoje.

Pazymetina, kad rinkos ekonomikoje institucijos vaidina reiksminga vaidmeni uztikrindamos efektyvu rinkos mechanizmo funkcionavima taip, kad imones ir individai, sudarant rinkos sandorius, nepatirtu per dideliu sanaudu ar rizikos (Meyer et al. 2009). Paprastai institucijos apibudinamos kaip reguliuojancios, normatyvines, kognityvines strukturos ir veiklos, kurios uztikrina stabiluma ir socialines elgsenos prasme (Scott 1995). Todel placiaja prasme institucijos klasifikuojamos i formalias ir neformalias. Formaliomis institucijomis laikoma teisine sistema ir jos stiprinimas, nuosavybes teises, informacines sistemos ir reguliavimas. Neformalioms institucijoms priskirtinos etikos normos, poziuris i versluma ir pan. Issivysciusios ekonomikos salyse, kuriose institucijos yra stiprios, ju vaidmuo nors ir laikomas esminiu, taciau praktiskai sunkiai pastebimas. Besivystancios ekonomikos salyse palaikanciu instituciju nera arba jos funkcionuoja netinkamai.

Pazymetina, kad vadovai ir imones siekia savo tikslu ir priima strateginius sprendimus, atsizvelgdami i instituciju sistemos apribojimus. Kita vertus, kai formalios institucijos nefunkcionuoja, didesni vaidmeni vaidina neformalios institucijos, kurios padeda sumazinti neapibreztuma. Besivystancios ekonomikos salyse imones vienu metu susiduria ir su ekspropriacijos rizika, ir su galimybe igyvendinti netradicines, su rinka nesusijusias strategijas. Todel nepakankamai isvystytos institucijos sumazina konkurencija ir imitavima rinkoje, taip formuodamos salygas trumpalaikiam konkurenciniam pranasumui. Be to, nepakankamai isvystytos institucijos sudaro salygas netradiciniais budais koncentruoti nuosavybe ir riboja pramones saku atsinaujinima.

Mokslininku grupe (Lee et al. 2010), analizavusi nepriklausomus programines irangos pardavejus, sieke paaiskinti, kaip ir kodel turimi dinaminiai gebejimai, kuriu reikia produkto rinkos papildiniams valdyti, sudaro imonems salygas islaikyti ir pagerinti rezultatus. Pazymetina, kad programines irangos gamintoju rinkoje produktai papildo vienas kita, o pirkejai prioriteta teikia produktu papildiniu sistemai. Anot autoriu, dinaminiai gebejimai sudaro galimybes imonei nuolat kontroliuoti produktu papildiniu rinku tinkla ir identifikuoti tas produkto rinkas, kurios laiko atzvilgiu tampa silpniau ar stipriau papildancios. Antra, gebejimai sudaro prielaidas imonems reaguoti i pokycius ir sukurti stipriau vienas kita papildanciu produktu portfeli, kuris uzima geresne pozicija rinkoje. Is esmes dinaminiai gebejimai padeda imonei perkonfiguruoti istekliu paskirstyma savo produkto portfelyje, isskiriant tas produkto rinkas, kurios formuojasi kaip stipriai papildancios. Be to, dinaminiai gebejimai sudaro prielaidas ieiti i naujas, stipriai papildanciu produktu rinkas, kurios sustiprina bendra imones papildanciu produktu portfelio pozicija pramones sakoje. Tokiu budu turedama bendrus dinaminius rinkos suvokimo ir reakcijos gebejimus, imone gali geriau pletoti savo veikla besikeicianciu produktu papildiniu rinkoje, pagerinti rezultatus tu imoniu, kuriu gebejimai yra silpnesni, keisti rezultatu vertinima pramones sakoje ir sukelti konkurentu atsakomuosius veiksmus. Is esmes laikomasi nuostatos, kad dinaminiai rinkos suvokimo ir reakcijos gebejimai gali intensyvinti konkurencija pramones sakoje.

5. Konkurencinis pranasumas ir internacionalizacija

Imonei augant formuojasi prielaidos igyvendinti internacionalizacija, todel internacionalizacijos ir augimo koncepcijos daznai laikomos tarpusavyje susijusiomis (Buckley, Ghauri 1993). Kita vertus, mokslininku teigimu, "internacionalizacijai budingi specifiniai bruozai ir galima isskirti augimo savo salies ir augimo tarptautinese rinkose skirtumus" (Ruzzier et al. 2006). Neatsitiktinai mokslineje literaturoje keliamas klausimas--kodel imones plecia veikla i uzsienio rinkas ir siekiama identifikuoti internacionalizacija skatinancius veiksnius bei formas (Korsakiene, Baranauskiene 2011; Korsakiene, Tvaronaviciene 2012). Vis delto, pasirinkusios internacionalizacijos strategija, imones skiriasi savo rezultatais. Todel tikslinga kelti klausima--kodel vienos imones yra sekmingesnes uz kitas tarptautinese rinkose--ir nagrineti konkurencinio pranasumo, internacionalizacijos ir prioritetiniu strateginiu sprendimu sasajas (zr. lentele).

Tradiciniai tarptautinio verslo tyrimai buvo siejami su sandoriu sanaudu teorija, nes imones pletra i uzsienio rinkas neatsiejama nuo papildomu sanaudu. Remdamasi sandoriu sanaudu teorija, imone kiekvienai savo vykdomai veiklai pasirenka maziausiomis sanaudomis pasizymincia rinka ir ja didina plesdama tarpusavyje susijusias veiklas, kurias kontroliuoja iki internacionalizacijos, nauda yra didesne uz patiriamas sanaudas.

Mokslininku darbuose demesys telkiamas ir i investuojancia imone, turincia konkurencini pranasuma pries savo uzsienio rinkos konkurentus bei pletojama monopolistinio pranasumo teorija (Barclay 2000). Pavyzdziui, tvirtinama, kad monopolistinio pranasumo priezastimi gali buti produkto rinka (produkto diferenciacija, isskirtiniai rinkodaros ir paskirstymo gebejimai), veiksniu rinka (isskirtinis priejimas prie kapitalo, ribotu technologiju ir isskirtiniai vadybiniai gebejimai) bei gebejimas igyvendinti vertikalia ir horizontalia integracija. Vis delto laikomasi pozicijos, kad tiesiogines uzsienio investicijos dazniausios pramones sakose, pasizyminciose oligopolinei rinkai budinga struktura, o horizontaliai integruotos imones turi unikalesnius isteklius nei uzsienio rinkos konkurentai.

Kita vertus, tarptautini versla analizave mokslininkai, pirmieji adaptave sandoriu sanaudu ekonomikos poziuri, veliau prioriteta eme teikti istekliais pagristam poziuriui (Peng 2001). Tvirtinama, kad, remiantis istekliais pagristu poziuriu, internacionalizacija laikytina tarptautinei veiklai svarbiu ir reikalingu istekliu mobilizavimo, akumuliavimo ir pletros procesu. Teigiama, kad tarptautiniu imoniu padaliniai uzsienio rinkose turi tureti specifini konkurencini pranasuma, kuri lemia administracinis paveldas, organizacines praktikos ir derybine galia. Kita vertus, zmogiskieji istekliai siejami su specifiniu imones pranasumu, todel istekliais pagristas poziuris akivaizdziai paveike tarptautini strategini zmogiskuju istekliu valdyma, paskatindamas mokslininkus koncentruoti tyrimus tokiais lygmenimis, kaip pagrindine imone, padaliniai ir darbuotojai. Istekliais pagristas poziuris leido ieskoti sasaju tarp istekliu ir visu diversifikacijos formu, todel daugelyje moksliniu tyrimu tarptautine diversifikacija (Peng 2001) analizuota laikantis nuomones, kad produkto diversifikacijos patirtis formuoja vadybinius gebejimus, leidziancius efektyviau pletoti tarptautine diversifikacijos strategija.

Imones gebejimas ieiti i uzsienio rinkas siejamas su jos akumuliuotais materialiais ir nematerialiais istekliais. Tai reiskia, kad imones, turincios vertingu, retu ir sunkiai nukopijuojamu istekliu, turi konkurencini pranasuma ne tik vietos, bet ir tarptautinese rinkose. Be to, tvirtinama, kad imones, turincios unikalius istekliu ir kompetenciju derinius, turi didesni polinki i internacionalizacija (Bloodgood et al. 1996). Kita vertus, laikomasi nuomones, kad sprendimai, susije su tarptautiniu verslu, yra priklausomi nuo unikaliu imones kompetenciju, ispletotu laiko atzvilgiu.

Nemaza moksliniu tyrimu dalis, orientuota i internacionalizacija, daugiausia demesio skyre daugianacionalinems imonems. Kita vertus pastaraisiais metais daug demesio sulauke smulkiu ir vidutiniu imoniu (SVI) internacionalizacija. Keliama prielaida, kad, pavyzdziui, SVI nera apsirupinusios materialiais istekliais. Toks fenomenas traktuojamas kaip" polinkis i mazuma" ir faktiskai SVI istekliai yra apriboti iki nematerialiu istekliu arba ziniu (Chetty, Wilson 2003). Tokiu budu ziniu pletojimas, integracija ir perkelimas laikytinas svarbiu internacionalizacijos strateginio valdymo aspektu. Mokydamosi is uzsienio rinku patirties SVI pletoja eksperimentines zinias, kurios gali buti perkeltos i kitas uzsienio rinkas (Blomstermo et al. 2004). Sis fenomenas itin budingas" globaliomis gimusioms" imonems, t. y. nuo savo isteigimo pradzios siekiancioms aukstesniu veiklos rezultatu parduodant produktus uzsienio rinkose ir pritaikant ziniomis pagristus isteklius." Globaliomis gimusiu" imoniu isskirtines zinios sudaro prielaidas organizaciniams gebejimams formuotis. Siu imoniu konkurencinis pranasumas negali buti paaiskintas individualiais istekliais, o tik ivairiu rusiu ir formu ziniomis. Neatsitiktinai teigiama, kad jei SVI gali generuoti konkurencini pranasuma is savo turimu ziniu, jos gali internacionalizuotis kaip ir dideles imones (Gassman, Keupp 2007).

Tinklaveikos poziuriu internacionalizacijos procese isryskinamas rysiu ir santykiu vaidmuo (Johanson, Matson 1993). Chetty ir Blankenburg-Holm (2000) teigimu, internacionalizacija vyksta: 1) sukuriant rysius su partneriu uzsienio rinkose; 2) stiprinant pasitikejima jau sukurtuose rysiu tinkluose; 3) integruojant savo pozicija ivairiu saliu rysiu tinkluose. Tad galima teigti, kad imones sekme naujose rinkose priklauso nuo jos pozicijos rysiu tinkluose ir santykiu esamoje rinkoje. Pavyzdziui, dauguma ziniomis pagristu, paslaugas teikianciu imoniu pasiekia konkurencini pranasuma, kurdamos abipusiskai naudingus rysius su kitomis paslaugas teikianciomis imonemis.

Daugeliu moksliniu tyrimu patvirtinta prielaida, kad konkurencini pranasuma lemia mokymasis is savo partneriu (Peng 2001). Pavyzdziui, mokymasis is parneriu laikomas vienu motyvuojanciu veiksniu, skatinanciu sudaryti strateginius aljansus. Organizaciju bendradarbiavimo rysiai, imonei suteikiantys priejima prie specifiniu del tinklaveikos sukurtu istekliu, ivardijami kaip konkurencinio pranasumo priezastis.

Instituciju teorijos poziuriu galima daryti prielaida, kad kai kurios besivystancios ekonomikos saliu imones priima internacionalizacijos sprendimus, taciau ju realizavimo budus be pramones sakos ir istekliu apribojimu is prigimties formuoja vietos ir tarptautines instituciju sistemos. Tad besivystancios ekonomikos saliu institucijos gali sudaryti palankesnes salygas trumpalaikiam konkurenciniam pranasumui igyti ir tarptautinese rinkose.

6. Isvados

Konkurencinio pranasumo tyrimai--neatsiejama strateginio valdymo tyrimu dalis, padariusi reiksminga itaka strateginio valdymo disciplinos pazangai. Kita vertus, vykstanti moksline diskusija ne tik siekia paaiskinti, kokie veiksniai lemia ilgalaiki konkurencini pranasuma, bet ir kokios prielaidos veikia trumpalaiki konkurencini pranasuma rinkoje. Siu priezasciu paieskas nusako siuolaikines konkurencinio pranasumo tyrimu kryptys, kurios pateiktos ir apibendrintos straipsnyje. Pazymetina, kad jau susiformavusiu tyrimu krypciu ir atitinkamai konkurencini pranasuma lemianciu veiksniu ivairove suponuoja nuomone, kad konkurencinio pranasumo priezastis tikslinga analizuoti remiantis ne vienu, o keliais skirtingais poziuriais.

Kita vertus, fundamentaliu pokyciu, kuriuos leme globalizacija, naujos technologijos ir intensyvi konkurencija, kontekste daug demesio skiriama imones internacionalizacijai. Todel tikslinga kelti klausima--kodel vienos imones yra sekmingesnes uz kitas tarptautinese rinkose--ir nagrineti konkurencinio pranasumo, internacionalizacijos ir prioritetiniu strateginiu sprendimu sasajas. Atkreiptinas demesys, kad mokslo darbuose ilga laika dominave etapu, mokymosi, atsitiktinumu ir tinklaveikos poziuriai i internacionalizacija, vieta uzleidzia integruoto turinio--proceso teorijoms, kurios laikytinos nauja imoniu internacionalizacijos tyrimu kryptimi. Pavyzdziui, moksliniai tyrimai, analizave SVI internacionalizacijos fenomena, integruoja etapu, tinklaveikos ir tiesioginiu uzsienio investiciju teorijas arba siulo derinti procesu teorijas, inovaciju modelius, tinklaveikos teorijas, istekliais pagrista poziuri ir tarptautine verslininkyste (Korsakiene, Tvaronaviciene 2012). Teigiamas konkurencini pranasuma lemianciu veiksniu ir internacionalizacijos teoriju rysys sudaro prielaidas tolesniems moksliniams tyrimams. Vis delto atkreiptinas demesys, kad sios sasajos daugiau siejamos su internacionalizacija skatinanciais veiksniais, todel tikslinga butu analizuoti ne tik sarysius su internacionalizacija ribojanciais veiksniais, bet ir internacionalizacijos budais.

doi: 10.3846/btp.2012.30

Literatura

Acedo, F. J.; Barroso, C.; Galan, J. L. 2006. The resource-based theory: dissemination and main trends, Strategic Management Journal 27: 621-636. http://dx.doi.org/10.1002/smj.532

Amit, R.; Schoemaker, P. J. H. 1993. Strategic assets and organizational rent, Strategic Management Journal 14: 33-46. http://dx.doi.org/10.1002/smj.4250140105

Armstrong, C. E.; Drnevich, P. L.; Newbert, S. L. 2009. Conversations about competitive advantage: a bibliographic analysis ofthe major research streams and their influence on the field, in Atlanta Competitive Advantage Conference 2009.

Bain, J. 1956. Barriers to New Competition. Cambridge, MA: Harvard University Press.

Bain, J. 1959. Industrial Organization. New York: Wiley.

Barclay, L. A. 2000. Foreign Direct Investment in Emerging Economies. Routledge. http://dx.doi.org/10.4324/9780203463116

Barney, J. B. 1986. Strategic factor markets: expectations, luck, and business strategy, Management Science 32: 1231-1241. http://dx.doi.org/10.1287/mnsc.32.10.1231

Barney, J. B. 1991. Firm resources and sustained competitive advantage, Journal of Management 17: 99-120. http://dx.doi.org/10.1177/014920639101700108

Barney, J. B. 2001. Resource-based theories of competitive advantage: a ten--year restrospective on the resource-based view, Journal of Management 27: 643-650.

Blomstermo, A.; Eriksson, K.; Sharma, D. 2004. Domestic activity and knowledge development in the internationalization process of firms, Journal of International Entrepreneurship 2(3): 239-258.

Bloodgood, J. M.; Sapienza, H. J.; Almeida, J. G. 1996. The internationalization of new high potentional U.S. ventures: antecedents and outcomes, Entrepreneurship Theory and Practice 20(4): 61-76.

Buckley, P. J.; Ghauri, P. N. 1993. Introduction and overview, in P. J. Buckley, P. N. Ghauri (Eds.). The Internationalization of the Firm. London: Academic Press, ix-xxi.

Chen, E. L.; Katila, R.; McDonald, R.; Eisanhardt, K. M. 2010. Life in the fast lane: origins of competitive interaction in new versus established markets, Strategic Management Journal 31(13): 1527-1547. http://dx.doi.org/10.1002/smj.894

Chetty, S. K.; Wilson, H. 2003. Collaborating with competitors to acquire resources, International Business Review 12(1): 61-81. http://dx.doi.org/10.1016/S0969-5931(02)00088-4

Chetty, S.; Blankenburg-Holm, D. 2000. Internationalization of small and medium-sized manufacturing firms: a network approach, International Business Review 9(1): 77-93. http://dx.doi.org/10.1016/S0969-5931(99)00030-X

Coase, R. H. 1937. The nature of the firm, Economica 4: 386-405. http://dx.doi.org/10.1111/j.1468-0335.1937.tb00002.x

D'Aveni, R. A.; Dagnino, G. B.; Smith, K. G. 2010. The age of temporary advantage, Strategic Management Journal 31: 1371-1385. http://dx.doi.org/10.1002/smj.897

Day, G. S.; Wensley, R. 1988. Assessing advantage: a framework for diagnosing competitive superiority, Journal of Marketing 52: 1-20. http://dx.doi.org/10.2307/1251261

Dyer, J. H.; Singh, H. 1998. The relational view: cooperative strategy and sources of interorganizational competitive advantage, The Academy of Management Review 23(4): 660-679.

Einserhardt, K. M.; Martin, J. A. 2000. Dynamic capabilities: what are they?, Strategic Management Journal 21: 1105-1121. http:// dx.doi.org/10.1002/1097-0266(200010/11)21:10/11<1105::AIDSMJ133>3.0.CO;2-E

Foss, K.; Foss, N. J. 2005. Resources and transaction costs: how property rights economics furthers the resource-based view, Strategic Management Journal 26: 541-553. http://dx.doi.org/10.1002/smj.465

Gassmann, O.; Keupp, M. 2007. The competitive advantage of early and rapidly internationalising SMEs in biotechnology industry: a knowledge-based view, Journal of World Business 42: 350-366. http://dx.doi.org/10.1016/j.jwb.2007.04.006

Ginevicius, R.; Korsakiene, R. 2005. Exploration of strategy: objectives, competencies and competitive advantage, Journal of Business Economics and Management 6(1): 13-22.

Grant, R. M. 1996a. Prospering in dynamically--competitive environments: organizational capacity as knowledge Integration, Organization Science 7: 375-387. http://dx.doi.org/10.1287/orsc.7.4.375

Grant, R. M. 1996b. Toward a knowledge-based theory of the firm, Strategic Management Journal 17: 109-122.

Hermelo, F. D.; Vassolo, R. 2010. Institutional development and hypercompetition in emerging economies, Strategic Management Journal 31(13):1457-1473. http://dx.doi.org/10.1002/smj.898

Jensen, M. C.; Meckling, W. H. 1976. Theory of the firm: managerial behaviour, agency costs and capital structure, Journal of Financial Economics 3: 305-360. http://dx.doi.org/10.1016/0304-405X(76)90026-X

Johanson, J.; Mattsson, L. G. 1993. Internationalization in industrial systems--network approach, strategies in global competition, in P. J. Buckley, P. N. Ghauri (Eds.). The Internationalization of the Firm: A Reader. London: Academic Press, 303-322.

Karnani, A. 1984. Generic competitive strategies--an analytical approach, Strategic Management Journal 6: 329-334.

Korsakiene, R. 2004. Determining competitive advantage: the analytic hierarchy process, Journal of Business Economics and Management 5(4): 205-215.

Korsakiene, R.; Baranauskiene, A. 2011. Factors impacting sustainable internationalization: a case of multinational company, Journal of Security and Sustainability Issues 1(1): 53-62.

Korsakiene, R.; Tvaronaviciene, M. 2012. The Internationalization of SMEs: an integrative approach, Journal of Business Economics and Management 13(2): 294-307. http://dx.doi.org/10.3846/16111699.2011.620138

Lee, Ch.; Venkatraman, N.; Tanriverdi, H.; Iyer, B. 2010. Complementarity based hypercompetition in the software industry: theory and empirical test, 1990-2002, Strategic Management Journal 31: 1431-1456. http://dx.doi.org/10.1002/smj.895

Meyer, K. E.; Estrin, S.; Bhaumik, S. K.; Peng, M. W. 2009. Institutions, resources and entry strategies in emerging economies, Strategic Management Journal 30: 61-80. http://dx.doi.org/10.1002/smj.720

Peng, M. W. 2001. The resource-based view and international business, Journal of Management 27: 803-829. http://dx.doi.org/10.1177/014920630102700611

Peteraf, M. A. 1993. The cornerstones of competitive advantage: a resource--based view, Strategic Management Journal 14: 179-191. http://dx.doi.org/10.1002/smj.4250140303

Porter, M. E. 1980. Competitive Strategy. New York: The Free Press.

Porter, M. E. 1985. Competitive Advantage. New York: The Free Press.

Priem, R. L. 2001. Is the resource-based "View" a useful perspective for strategic management research?, Academy of Management Review 26(1): 22-40.

Ruefli, T. W.; Wiggins, R. R. 2003. Industry, corporate and segment effects and business performance: a non-parametric Approach, Strategic Management Journal 24(9): 861-879. http://dx.doi.org/10.1002/smj.350

Ruzzier, M.; Hisrich, R. D.; Antoncic, B. 2006. SME internationalization research: past, present and future, Journal of Small Business and Enterprise Development 13(4): 476-497. http://dx.doi.org/10.1108/14626000610705705

Scott, W. R. 1995. Institutions and Organizations. Thousand Oaks, CA: Sage.

Sirmon, D. G.; Hitt, M. A.; Arregle, J. L.; Campbell, J. T. 2010. The dynamic interplay of capability strengths and weaknessess: investigating the bases of temporary competitive advantage, Strategic Management Journal 31(13): 1386-1409. http://dx.doi.org/10.1002/smj.893

South, S. E. 1980. Competitive advantage: the cornerstone of strategic thinking, Journal of Business Strategy Spring: 15-22.

Teece, D. J.; Pisano, G.; Shuen, A. 1997. Dynamic capabilities and strategic management, Strategic Management Journal 18: 509-533. http://dx.doi.org/10.1002/(SICI)1097-0266(199708)18:7<509::AID-SMJ882>3.0.CO;2-Z

Wernerfelt, B. 1984. A resource--based view of the firm, Strategic Management Journal 5: 171-180.

Vilnius Gediminas Technical University, Sauletekio al. 11, LT-10223 Vilnius,

Lithuania

E-mail: [email protected]

Received 21 May 2012; accepted 28 September 2012

Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Sauletekio al. 11, LT-10223 Vilnius,

Lietuva

El. pastas [email protected]

Iteikta 2012-05-21; priimta 2012-09-28

Renata KORSAKIENE. PhD, works as Associate Professor at Vilnius Gediminas Technical University, Department of Enterprise Economics and Management. Her research interests involve: strategic management, innovation management and change management of organizations.

Lentele. Konkurencinio pranasumo, internacionalizacijos teoriju
ir prioritetiniu strateginiu sprendimu sasajos

Table. Interrelationships between competitive advantage,
internationalization theories and priority strategic decisions

Konkurencinis       Tyrimu          Autoriai       Konkurencini
pranasumas          kryptys                         pranasuma
                                                    lemiantys
                                                    veiksniai

Ilgalaikis      Sandoriu ir       Coase 1937;    Sandoriu ir
                tarpininkavimo    Jensen,        tarpininkavimo
                sanaudu teorija   Meckling       sanaudos
                                  1976;
                                  Williamson
                                  1975; 1985

                Pozicinis         Bain 1956,     Patraukli
                konkurencinis     1959; Porter   pramones sakos
                pranasumas        1980, 1985     struktura,
                                                 heterogeniskumas
                                                 pramones sakos
                                                 viduje, rysiai
                                                 su pirkejais,
                                                 tiekejais ar
                                                 konkurentais
                Istekliais        Amit,          Vertingi, reti
                pagristas         Schoemaker     ir sunkiai
                konkurencinis     1993; Barney   kopijuojami
                pranasumas        1986, 1991;    istekliai
                                  Peteraf
                                  1993;
                                  Wernerfelt
                                  1984
                                  Eisenhardt,    Gebejimas
                                  Martin 2000;   naujai
                                  Teece et al.   konfiguruoti
                                  1997           isteklius i
                                                 naujus
                                                 strategiskai
                                                 vertingus
                                                 derinius
                Ziniomis          Grant 1996a,   Ivairiu ziniu
                pagristas         1996b          rusiu ir formu
                konkurencinis                    integracija
                pranasumas

                Rysiais           Dyer, Singh    Isskirtiniai
                pagristas         1998           rysiai kuriami
                poziuris                         uz imones ribu

Trumpalaikis    Istekliais        Lee et         Dinaminiai
                pagristas         al. 2010       gebejimai,
                konkurencinis                    padedantys
                pranasumas                       perkonfiguruoti
                                                 istekliu
                                                 paskirstyma
                Instituciju       Hermelo,       Nepakankamai
                teorija           Vassolo 2010   isvystytos
                                                 institucijos,
                                                 mazinancios
                                                 konkurencija
                                                 ir imitacija
                                                 rinkoje

Konkurencinis            Rysys su            Prioritetiniai
pranasumas        internacionalizacijos       strateginiai
                        teorijomis             sprendimai

Ilgalaikis      Teigiamas.                   Sandoriu ir
                Pasirenkama maziausiomis     tarpininkavimo
                sanaudomis pasizyminti       sanaudu
                rinka, o augimas vyksta      minimizavimas
                iki internacionalizacijos,
                nauda didesne uz
                patiriamas sanaudas
                Teigiamas.                   Pramones sakos
                Imones linkusios i           pasirinkimas ir
                internacionalizacija,        strateginis
                jei gali isnaudoti           pozicionavimas
                savo turima pranasuma        sakos viduje
                uzsienio rinkose kuo
                maziausiomis
                sanaudomis

                Teigiamas. imones,           Tinkamai
                turincios unikalius          subalansuoti
                istekliu ir kompetenciju     esami istekliai
                derinius, daugiau            ir gebejimai
                linkusios i                  bei kuriami
                internacionalizacija         nauji

                Teigiamas. "Globaliomis      Ziniu
                gimusios" imones             integravimo
                uzsitikrina konkurencini     efektyvumas,
                pranasuma uzsienio           integravimo
                rinkose, pritaikydamos       mastas ir
                ziniomis pagristus           integravimo
                isteklius                    lankstumas
                Teigiamas. Organizaciju      Isskirtiniu
                bendradarbiavimo rysiai,     rysiu kurimas
                suteikiantys priejima
                prie specifiniu del
                tinklaveikos sukurtu
                istekliu uztikrina
                konkurencini pranasuma
Trumpalaikis    Teigiamas. Turincios         Tinkamai
                unikalius istekliu ir        subalansuoti
                kompetenciju derinius        esami istekliai
                imones daugiau linkusios     ir gebejimai
                i internacionalizacija       bei kuriami
                                             nauji
                Teigiamas. Instituciju       I institucijas
                sistema sudaro               orientuoti
                palankesnes salygas          strateginiai
                internacionalizacijai        sprendimai