The possibilities to use public procurement as one of the instruments of implementation of sustainable development concept in Republic of Lithuania/Viesuju pirkimu kaip vieno is darniojo vystymosi koncepcijos igyvendinimo instrumento naudojimo Lietuvos respublikoje galimybes.

Tvaronaviciene, Agne

1. Ivadas

XX a. nykstantys gamtos istekliai, augantys issivysciusiu valstybiu vartojimo mastai ir besivystancias valstybes vis stipriau uzvaldancios skurdo ir bado problemos priverte pasauli atsigrezti ir ivertinti zala, padaryta gamtai ir socialinei pasaulio bendruomenes pusiausvyrai. Jungtiniu Tautu Organizacijos (toliau--JTO) iniciatyvos deka globaliu mastu pasaulio valstybems buvo pasiulyta keisti iprastus elgsenos stereotipus ir pradeti vadovautis naujaja visuomenines pletros ideologija--darniaja pletra (angl. sustainable development), kurios pagrinda sudaro elementai, privalomi igyvendinti visose visuomenes veiklos sferose: aplinkosauga, atsakinga ekonomine ir socialine pletra.

Pasaulio valstybes zingsnis po zingsnio darniojo vystymosi tikslus perkele i nacionalinius programinius dokumentus ir teises aktus bei pradejo ieskoti sioms idejoms igyvendinti tinkamu teisiniu ir kitokiu socialiniu priemoniu. Viesieji pirkimai, kuriuos vykdydama valstybe isigyja viesosioms funkcijoms vykdyti reikalingu prekiu, darbu ir paslaugu, istoriskai jau seniai buvo naudoti kaip viena is valstybes politikos priemoniu, todel pasaulyje jie buvo pripazinti tinkamu teisiniu irankiu ir darniojo vystymosi principu sklaidai.

Lietuvos Respublika tarptautiniu lygiu isipareigojusi skatinti darniojo vystymosi ideju sklaida visose visuomeninio gyvenimo srityse, todel viesuju pirkimu instituto, kaip veiksmingos sio proceso igyvendinimo teisines priemones, analize yra reikalinga. Temos aktualuma Lietuvoje atskleidzia ir tai, kad musu valstybes viesuju pirkimu teise dar yra nuolatiniame kaitos procese, o veiksmingai evoliucijai reikalingos gaires, kuria pletros krypti rinktis ir kokias sritis laikyti prioritetinemis. Nepaisant aktualumo ir auksto praktinio pritaikymo lygio, viesuju pirkimu kaip valstybes politikos ir teises irankio siekiant papildomu tikslu klausimas analizuotas Lietuvos moksle praktiskai nebuvo. Atskiri sios temos aspektai buvo nagrinejami fragmentiskai (Soloveicikas 2009; Palidauskaite, Ereminaite 2010; Junevicius, Ereminaite 2010), taciau ne darniojo vystymosi koncepcijos igyvendinimo aspektu. Pasaulyje tokio pobudzio tyrimai buvo atliekami, taciau ju tikslas--apzvelgti daugiausia atskiru valstybiu viesosios politikos patirti ir atskleisti viesojo administravimo (vadybos poziuriu) geraja praktika igyvendinant siuos tikslus, o ne ivertinti esamu teisiniu pagrindu potenciala siekti nauju teisinio reguliavimo issukiu (Brammer, Walker 2007; Thai 2001; McCrudden 2004; Medina-Arnaiz 2010). Atsizvelgiant i tyrimo aktualuma ir naujuma, numatoma, kad, be pazintines reiksmes, teorine ir praktine sio socialine teisine tyrimo verte pasireiks ir tuo, kad atlikta analize gales buti naudojama tolesniems viesuju pirkimu tyrimams, kurie pades atskleisti naujas sio socialinio reiskinio charakteristikas ir saveika su kitais ekonominiais, teisiniais ir socialiniais veiksniais, turinciais poveiki sekmingam sio instituto vystymuisi ir jo funkcionavimo veiksmingumui didinti.

Tyrimo tikslas--istirti Lietuvos Respublikos programinius dokumentus ir teises aktus, siekiant nustatyti, ar valstybes teises sistemoje yra galimybe naudoti viesuju pirkimu instituta kaip viena is darniojo vystymosi koncepcijos igyvendinimo priemoniu.

Tyrimo objektas--viesieji pirkimai kaip vienas is darniojo vystymosi koncepcijos igyvendinimo priemoniu. Tyrimo uzdaviniai:

1. Atsizvelgiant i darniojo vystymosi ideologijos esminius postulatus, nustatyti sritis, kuriose si koncepcija turi buti igyvendinama.

2. Ivertinti viesuju pirkimu instituto potenciala buti viena is darniojo vystymosi koncepcijos igyvendinimo priemoniu.

3. Atskleisti darniuju viesuju pirkimu samprata.

4. Istirti Lietuvos Respublikos teises aktus, reglamentuojancius viesuosius pirkimus, siekiant identifikuoti, ar egzistuoja galimybes viesojo administravimo subjektams naudoti darnumo reikalavimus vykdant viesuosius pirkimus.

5. Ivertinti Lietuvos Respublikos teisine viesuju pirkimu reglamentacija igyvendinant darnaus vystymosi koncepcija.

Atliekant tyrima buvo taikyti sistemines analizes, mokslines literaturos analizes, lingvistinis ir kt. teoriniai mokslinio tyrimo metodai. Taikant sistemines analizes metoda buvo nagrinejama viesuju pirkimu saveika su kitais reiski niais, nustatomos tapatybes sritys, kuriose galima daryti poveiki. Analizuojant moksline literatura vertinami jau atlikti moksliniai tyrimai Lietuvos Respublikoje ir uzsienio valstybese. Lingvistinis (gramatinis) metodas taikytas aiskinant programiniu dokumentu ir norminiu teises aktu formuluotes. Vykdant empirini tyrima taikyti tokie metodai, kaip dokumentu analize, metaanalize, apibendrinimas ir kt. tyrimo metodai. Dokumentu analizes metodu buvo ivertinta esama viesuju pirkimu reglamentacija, nustatant teisinius tyrimo objekto bruozus bei ypatumus. Metaanalizes metodu buvo analizuojami kitu tyreju atlikti tyrimai ir taikant sistemini mastyma buvo vertinami ju pasiekti rezultatai, siekiant padaryti naujo lygmens isvadas. Apibendrinimo metodas pasitelktas darant apibendrinimus ir isvadas.

2. Darniojo vystymosi koncepcija ir jos igyvendinimo sritys

Pastaraisiais metais Lietuvos ir kitu pasaulio valstybiu moksle ir praktikoje daug demesio skiriama darniojo vystymosi koncepcijai. Siame straipsnio skyriuje glaustai atskleidziami pagrindiniai sios ideologijos vystymosi etapai ir identifikuojama, kokiose visuomeninio gyvenimo srityse sios idejos turetu buti igyvendinamos.

Darniojo vystymosi koncepcija pirma karta globaliu mastu buvo suformuluota 1987 m. JTO Generalines asamblejos sesijos metu pristatytame pranesime "Musu bendra ateitis", kuriama nurodyta, kad "darnusis vystymasis--tai pletra, tenkinanti zmonijos reikmes dabar, neapribojant galimybiu ateities kartoms tenkinti savasias". 1992 m. Rio de Zaneire vykusioje JTO aplinkos ir pletros konferencijoje darniojo vystymosi koncepcija buvo ispletota, priemus esminius naujosios visuomenes kaitos ideologijos dokumentus "Rio deklaracija" ir "Darbotvarke 21". 2002 m. ivykusiame JTO auksciausiojo lygio susitikime, placiai vadinamame "Rio + 10", buvo ivertinta per 10 metu po Rio de zaneiro konferencijos pasiekta pazanga ir patikslinti ateities siekiai.

Zingsnis po zingsnio darnusis vystymasis buvo pripazintas pagrindine pasaulio bendruomenes vystymosi vizija, tai sia koncepcija iskele svarbiu politikos tikslu (Liobikiene, Mandravickaite 2011). Europos Sa'ungos lygmeniu darnusis vystymasis kaip fundamentalusis tikslas pirma karta buvo ivardytas dar 1997 m., priemus Amsterdamo sutarti. Nuo to laiko visuose ES strateginiuose dokumentuose darnaus vystymosi tikslas keliamas visuose visuomeninio gyvenimo srityse. 2006 m. atnaujintoje ES darniojo vystymosi strategijoje akcentuojami tokie issukiai: klimato kaita ir svari energija; tvarus transportas; tvarus vartojimas ir gamyba; gamtos istekliu apsauga ir valdymas; visuomenes sveikata; socialine apsauga, demografija ir migracija; skurdas pasaulyje ir tvaraus vystymosi issukiai.

Lietuvos Respublika, kaip visateise JTO ir ES nare, darniojo vystymosi ideologija perkele ir i savo strateginio planavimo dokumentus. Sios ideologijos pagrindines nuostatos yra itvirtintos ne tik prie svarbiausiu valstybes strateginiu tikslu, ivardytu Valstybes ilgalaikes raidos strategijoje (Lietuvos Respublikos Seimas (LRS) 2002), bet ir atskiroje Nacionalineje darnaus vystymosi strategijoje (Lietuvos Respublikos Vyriausybe (LRV) 2003).

Darniojo vystymosi koncepcija isskirtine tuo, kad apima visas visuomeninio gyvenimo sritis. Pasak Stonkuvienes, "siandien darnusis vystymasis suvokiamas kaip zmonijos siekis, kad visame pasaulyje ir kiekvienoje atskiroje valstybeje, visose socialinio gyvenimo srityse vyktu suderinta, kuo mazesne zala zmogui bei aplinkai daranti ir kuo mazesni visuomenes supriesinima sukelianti pletra" (2008). Atkreiptinas demesys, kad darnusis vystymasis nereiskia pasirinkimo tarp aplinkos apsaugos ir socialinio progreso, bet daugiau yra siekis tokio ekonomikos ir socialinio vystymosi suderinimo, kuris atitiktu ir aplinkosaugos aspektus (Ciegis et al. 2009).

Visu triju darniojo vystymosi elementu, t. y. aplinkosaugos, ekonomines ir socialines pletros, darna, turi buti igyvendinama kompleksiskai visose srityse, ne vienos neisskiriant, visuomenini gyvenima suprantant kaip nuolatine ivairiu socialiniu sistemu saveika. Stai kodel nuolat eskaluojamos darnios statybos, darnaus turizmo, darnios energetikos, darnaus zemes ukio, darnios pramones ir pan. problemos. Kiekvienoje srityje siekiant to sektoriaus pletra paversti darnia, praktikams kyla ivairiausiu klausimu, mokslininkai kelia mokslines problemas. Darnaus vystymosi koncepcija kardinaliai keicia ilga laika vyravusia visuomenine ideologija. Tam, kad pokyciai butu igyvendinti visose socialinio gyvenimo srityse, reikalinga ivairiausiu instrumentu ir techniku pagalba.

Apibendrinant siame skyriuje pateikta informacija, reikia konstatuoti, kad del JTO veiklos gimusi ir pletota, ES strateginiuose dokumentuose fundamentaliu tikslu keliama darniojo vystymosi koncepcija, atsizvelgiant i jos universaluma ir sisteminio vertinimo poreiki, turi buti igyvendinama visose visuomeninio gyvenimo srityse uztikrinant ekonomines, socialines ir aplinkosaugos pletros pusiausvyra.

3. Viesieji pirkimai kaip darniojo vystymosi koncepcijos igyvendinimo priemone

3.1. Viesieji pirkimai kaip vienas is valstybes viesosios politikos instrumentu

Viesoji valstybes politika yra efektyvi tik tuomet, kai jai igyvendinti pasitelkiami tinkami ir efektyvus instrumentai. Viesieji pirkimai siame poskyryje bus nagrinejami kaip instrumentas, kuriuo isnaudojamas pacios valstybes perkamosios galios potencialas daryti itaka rinkoje veikiantiems tiekejams ir ju siulomu produktu savybems. Sis uzdavinys bus sprendziamas visu pirma atskleidus sistemini viesuju pirkimu pobudi ir nustacius pagrindinius veiksnius, kuriu atzvilgiu galima isnaudoti viesuju pirkimu teikiamas galimybes daryti itaka.

Gyvavimas visuomeneje organizuotas per ivairias socialines sistemas, kurios tradiciskai apibreziamos kaip susijusiu elementu rinkinys. Vienos sistemos yra santykiskai paprastos, susidedancios is nedidelio skaiciaus elementu ir darancios nedideli poveiki kitoms sistemoms, kitos--priesingai, yra sudetingos, veikia kitas sistemas ir neleidzia jas vertinti pavieniui. Lietuvos Respublikos viesuju pirkimu istatyme nustatyta: "Viesasis pirkimas--perkanciosios organizacijos atliekamas ir siuo istatymu reglamentuojamas prekiu, paslaugu ar darbu pirkimas, kurio tikslas--sudaryti viesojo pirkimo-pardavimo sutarti" (Lietuvos Respublikos Seimas (LRS) 1996). Analizuojant si instituta platesniu poziuriu akivaizdziai matomas poreikis ji nagrineti sistemiskai, nes net is lakonisko ir supaprastinto istatyminio apibrezimo galime isskirti procesini viesuju pirkimu pobudi ir nustatyti bent tris procese dalyvaujancius subjektus: perkanciaja organizacija, istatymu leideja, asmenis, teikiancius pasiulymus proceduru metu. Ziuredami i si aspekta placiau, turime mineti ir kontroliuojancias institucijas, teismus bei kitus subjektus, darancius itaka viesuju pirkimu procesui. Viesieji pirkimai gali buti ivardijami socialine sistema. Taciau, pasak Thai, "viesuju pirkimu sistema yra tokia dinamiska, kad negali buti suprantama tik savo elementu ar daliu, sudaranciu institucija, apimtimi" (2001). Tiriant viesuosius pirkimus bet kokiu aspektu, visu pirma butina ivertinti sio instituto kaip sistemos sudetinguma ir atsizvelgti i ji supancia aplinka. Thai, vykdydamas sisteminius viesuju pirkimu tyrimus, yra pateikes gana issamia viesuju pirkimu aplinkos studija, kurioje ivardyti pagrindiniai veiksniai, darantys poveiki viesiesiems pirkimams: rinkos veiksniai, politiniai veiksniai, teisiniai veiksniai, socialiniai, ekonominiai ir kiti veiksniai bei vidiniai veiksniai (2001). Viesieji pirkimai, budami veikiami visu isvardytu isoriniu ir vidiniu veiksniu, savo ruoztu budami sistema ne tik priima p oveiki, bet lygiai taip pat turi savybe ji daryti savo aplinkai. Pavyzdziui, valstybes ekonomine situacija, be abejo, veikia pirkimo apimtis ir preferencijas, bet lygiai taip pat pirkimai pasitelkiant tiekeju kvalifikacinius reikalavimus ir perkamu produktu specifikacijas gali koreguoti ekonomine situacija: stimuliuoti tam tikra ukio sektoriu, kurti naujas darbo vietas ar skatinti versla buti atviriems inovacijoms. Su sia mintimi sutinka ir Thai (2001), nurodydamas, kad kaip ir kitos sistemos, viesuju pirkimu sistemos gebejimas pasiekti pirkimu politikos tinklu yra veikiamas jos aplinkos ir daro itaka savo aplinkai. Atsizvelgiant i tai, kad kiekvienos valstybes ekonomikoje viesuju pirkimu proceduru metu vykdomi isigijimai uzima svaria pozicija, sis institutas turi tokio pat svarumo galia daryti itaka rinkai, politikai, teisei, ekonomikai, socialinei aplinkai ir savo organizacijos vidinei aplinkai. Sia galia nesunku ivertinti: Jungtiniu Tautu aplinkos apsaugos programos (UNEP) duomenimis, viesosios islaidos siekia nuo 15 iki 25 proc. bendrojo vidaus produkto. Pasak Brannlund, Lundberg ir Marklund, "Europos Sajungoje viesojo sektoriaus subjektai paprastai kasmet perka prekiu ir paslaugu uz suma, atitinkancia apie 16 proc. bendrojo vidaus produkto" (2009). Viesuju pirkimu tarnybos duomenimis, Lietuvoje 2010 m. bendra per viesuju pirkimu proceduras panaudojamu lesu suma (10,9 mlrd. Lt) prilygsta desimtadaliui bendrojo salies vidaus produkto (Viesuju pirkimu tarnyba (VPT) 2011). Skirtingose valstybese sis rodiklis, be abejo, skiriasi, taciau didesnis nei desimtadalis BVP lemia, kad pacios valstybes perkamoji galia vertintina kaip inesan-ti svaru indeli i salies ekonomika. Tokio pat masto galia gali buti naudojama ir siekiant papildomu tikslu. Pasaulio mokslininkai tai yra ne karta pazymeje savo darbuose. Medina-Arnaiz teigia, kad "viesieji pirkimai, kaip priemone, aprupinanti prekemis ir paslaugomis, taip pat gali buti laikomi ir galingu teisiniu instrumentu, kuris sudaro galimybiu perkanciosioms organizacijoms siekti antriniu ar nekomerciniu tikslu" (2010). McCrudden nurodo, jog "vyriausybes placiai naudoja galia, sutelkta viesuosiuose pirkimuose, siekdamos papildomu socialines ir aplinkosaugos politiku tikslu" (2004). Viesuosius pirkimus kaip viena is veiksmingiausiu sekmingos viesosios politikos elementu ivardija ir Lietuvos mokslininkai Junevicius ir Ereminaite (2010). Svarbiausias viesuju pirkimu tikslas, be abejo, yra jau minetas viesojo sektoriaus organizaciju aprupinimas joms skirtu viesuju funkciju vykdymui reikalingomis prekemis, darbais ir paslaugomis. Taciau sio tikslo pasiekimu apsiriboti nevertetu. Vyriausybems sumaniai viesuosius pirkimus naudojant kaip politikos iranki yra realu pasiekti pozityviu rezultatu ivairiausiose srityse: sumazinti nedarba, paskatinti smulkuji ir vidutini versla, spresti socialines problemas, aplinkosaugos dilemas ir t. t. Taip pat reikia atkreipti demesi, kad valstybes viesoji politika sioje srityje gali buti igyvendinama ne imperatyviu paliepimu pavaldzioms organizacijoms pavidalu, bet ir per valstybes instituciju ir kitu viesojo administravimo subjektu socialine, teisine atsakomybe.

Apibendrinant tikslinga pazymeti, kad viesieji pirkimai yra susijusiu veiksmu, reiskiniu, ypatybiu visuma--daugelio elementu sudaryta sistema, kuri yra veikiama ir pati daro poveiki daugeliui socialiniu, ekonominiu, politiniu, teisiniu ir kitokiu veiksniu, valstybes turi isnaudoti sio reiskinio teikiamas galimybes ir aktyviai naudoti si instituta kaip viesosios politikos instrumenta.

3.2. Darniuju viesuju pirkimu samprata, savoka ir raida

Darniojo vystymosi koncepcijai isitvirtinant vyraujancia pasauline kaitos ideologija, reikalavimai, keliami viesojo administravimo subjektu veiklai uztikrinti reikalingiems produktams, kurie isigyjami daugiausia viesuju pirkimu budu, turi keistis ir inesti savo indeli i koncepcijos igyvendinima. Kadangi viesieji pirkimai, be savo tiesiogines paskirties, kaip buvo konstatuota ankstesniame straipsnio poskyryje, gali buti naudojami ir kaip priemone siekti kitu ja supancios aplinkos diktuojamu tikslu, butina kalbeti apie darniuosius viesuosius pirkimus kaip viena is priemoniu, turinciu potenciala viesojo administravimo instituciju isigijimais i ivairias visuomeninio gyvenimo sritis inesti daugiau darnumo su mus supancia aplinka bei galinciu stimuliuoti darniojo vystymosi principu sklaida tarp privataus sektoriaus subjektu, siekianciu buti konkurencingais besikeiciancioje rinkoje. Siame straipsnio poskyryje atskleidziama darniuju viesuju pirkimu samprata siekiant identifikuoti, kokius reikalavimus atitinkancius pirkimus galima vadinti darniais.

Pastaraisiais metais su darniojo vystymosi principais suderinto pirkimo problematika aktuali tiek valstybes, tiek atskiro piliecio lygmeniu, nes "kiekvienas musu priimamas sprendimas pirkti turi itaka aplinkai ir visuomenei--nuo energijos, kuria sunaudoja musu naujasis kompiuteris, iki zmoniu, pagaminusiu musu drabuzius, darbo salygu. Darnieji pirkimai reiskia apdairu apsvarstyma apie sias itakas renkantis ka pirkti" (Council for Local Environmental Initiatives (ICLEI) 2011). Nors pagrindiniai darniojo vystymosi postulatai, kaip mineta, turetu buti taikomi visose gyvenimo sferose apimant tiek viesaji, tiek privatuji sektoriu, siame straipsnyje darniuju pirkimu samprata atskleidziama apsiribojant viesuoju sektoriumi, kuriam privalomos pasaulio valstybese skirtingos, bet pagrindinius viesumo, skaidrumo, veiksmingus valstybes lesu naudojimo principus atitinkancios viesuju pirkimu proceduros, kurios grieztai reglamentuojamos teises normomis.

Siandien tiek strateginiuose valstybiu dokumentuose, tiek teises aktuose bei mokslininku darbuose daznai aptinkama darniuju pirkimu savoka (angl. sustainable procurement). Si savoka, kaip ir darniojo vystymosi koncepcija, pradeta vartoti pletojant JTO veikla. Po 2003 m. Marakese vykusio Tarptautinio ekspertu susitikimo metu buvo identifikuotos galimybes remiantis viesuju pirkimu politika skatinti inovacijas, aplinka tausojanciu produktu gamyba, siekti ivairiu socialiniu tikslu. Europos Sajungos Vadovu Tarybos 2001 m. Geteborge priimtoje Europos Sajungos darniosios pletros strategijoje "nuspresta siekti visoms pusems palankiu sprendimu visose srityse--ekonomikos, socialineje ir aplinkosaugos, o viesieji pirkimai, kuriuos atliekant atsizvelgiama i visas sias tris sritis, ivardyti kaip darnieji viesieji pirkimai" (Lietuvos Respublikos Vyriausybe (LRV) 2007).

Darnieji viesieji pirkimai tiek tarptautiniu organizaciju dokumentuose, tiek nacionalinese valstybiu strategijose, tiek mokslo darbuose apibreziami per darniojo vystymosi koncepcijos prizme. Jungtiniu Tautu aplinkos apsaugos programos (UNEP) Technologiju, industrijos ir ekonomikos padalinio parengtame tyrime "Darnieji viesieji pirkimai Jungtiniu Tautu sistemoje" pateikia toki darniuju viesuju pirkimu apibrezima: "Pirkimas vadinamas darniu, kai organizacija naudoja savo pacios perkamaja galia atkreipti rinkos demesi darnumo naudai ir savo prekiu ir paslaugu pasirinkima grindzia:

--ekonominiais aspektais: optimalus sprendimas (angl. best value for money), kaina, kokybe, prieinamumas, funkcionalumas;

--aplinkosaugos aspektais, pvz., zalieji pirkimai: poveikio aplinkai, kuri turi preke ir (arba) paslauga per savo visa gyvavimo cikla, ivertinimas;

--socialiniais aspektais: paveikia pirkimo sprendimus tokiais klausimais, kaip skurdo mazinimas, tarptautine lygybe naudojant isteklius, darbo salygos, zmoniu teises" (United Nations Environment Programme (UNEP) 2004).

Analizuojant mokslininku darbus, valstybiu strateginius dokumentus ir tarptautiniu organizaciju dokumentus, daznai vartojamas darniuju viesuju pirkimu apibrezimas, sudarytas Didziosios Britanijos, kuri dar 2005 m. paskelbe sieksianti tapti pirmaujancia ES darniuju viesuju pirkimu vykdymo srityje, sudaryta vyriausybes igaliotos Darniuju pirkimu grupes: "Darnieji pirkimai apibreziami kaip procesas, kurio metu organizacijos patenkina savo poreikius prekems, paslaugoms, darbams ir komunalinems paslaugoms tokiu budu, kuris leidzia uztikrinti optimaluma visu perkamo produkto gyvavimo laikotarpiu ir teikiant nauda ne tik organizacijai, bet ir visuomenei bei visam salies ukiui, sumazindamos neigiama poveiki aplinkai" (Department for Environment Foodand Rural Affairs (DEFRA) 2006). Ta pacia savoka vartoja ir Australijos, ir Naujosios Zelandijos vyriausybes, vykdydamos bendra projekta, kurio tikslas--itvirtinti siu saliu praktikoje darniuosius pirkimus (Australian Procurement and Construction Council (APCC) 2007). Pateiktoje definicijoje akcentuojama viso produkto gyvavimo laikotarpio svarba. Pradiniu sanaudu dydis yra nebe toks svarbus kaip bendra produkto kaina, kuri izvelgiama pagal viso jo gyvavimo cikla organizacijai teksiancias sanaudas. Be pirmines produkto kainos, darniuosiuose pirkimuose "turi buti ivertintos aplinkosaugines, socialines ir ekonomines pasekmes: dizaino, neatsinaujinanciuju istekliu naudojimo, gamybos metodu specifikos, logistikos, paslaugu pristatymo budu, eksploatavima, remonta, kartotinio naudojimo, perdirbimo, atlieku utilizavimo ir tiekeju pajegumu isspresti sias neisvengiamas veiklos isdavas, kylancias tiekimo grandineje)" (Department for Environment Foodand Rural Affairs (DEFRA) 2006). Tokiu paskatu vedina perkancioji organizacija isigis jai tinkamiausiu produktu, kurie ilgalaikeje perspektyvoje lems maziausias sanaudas, be to, nebus zalingi gamtai ir bus naudojami socialines geroves kurimo tikslams. Sioje vietoje labai svarbi pusiausvyra. Egzistuoja gana nedidele riba tarp to, kas naudinga organizacijai ir visuomenei. Naudingu organizacijai produktu autore laiko tokias prekes, paslaugas ar darbus, kurie tinkamiausi jos kasdienems viesosioms funkcijoms igyvendinti. Siame kontekste naudingu dalyku visuomenei tikslinga laikyti papildomus pirkimo tikslus: socialinius ir aplinkosauginius elementus. Optimalaus sprendimo (angl. best value for money) principas darniuju viesuju pirkimu koncepcijoje taikomas kaip tam tikras saugiklis ir garantuoja, kad pagrindinis viesuju pirkimu tikslas nebus uzgoztas papildomu. Tai iliustruoja Australijos ir Naujosios Zelandijos darniuju pirkimu gairese pateikiamas apibrezimas: "Darnieji viesieji pirkimai--tai darnumo principu inkorporavimas i pirkimo sprendimus, atsizvelgiant i aplinkosaugos, socialinius veiksnius, bet islaikant "value for money" (Australian Procurement and Construction Council (APCC) 2007). Taigi beatodairiskas socialiniu ir aplinkosaugos tikslu siekimas viesaisiais pirkimais nera teisetas, nes tokiu budu organizacija gali isigyti ekologisku, socialiai pageidautinu produktu, kurie jai tiesiog nera tinkami naudoti. Butent "best value for money" principas kaip sudedamoji ekonominio darniuju viesuju pirkimu aspekto dalis apsaugo viesuju pirkimu procesa nuo tam tikro piktnaudziavimo juo, norint pasiekti organizacijai nenaudingu, bet aplinkai ir socialiai palankiu produktu.

Apibendrinant dera akcentuoti, kad nors praktikoje ir moksle pateikiama daug ivairiu darniuju viesuju pirkimu apibrezimu, vis delto esminiai akcentai visuomet tenka tokiems aspektams, kaip geriausias perkanciosios organizacijos poreikiu patenkinimas, maziausia kaina viso produkto gyvavimo laikotarpiu, jautrumas aplinkosaugai ir socialinio poveikio priemoniu naudojimas isigijimu metu. Atsizvelgiant i tai, galima suformuluoti tokia apibendrinta savoka: darnieji viesieji pirkimai--tai labiausiai perkancio-sios organizacijos poreikius atitinkantys pirkimai, kuriais aktyviais veiksmais siekiama uztikrinti ekonomine, socialine ir aplinkosaugos pusiausvyra.

4. Darniuju viesuju pirkimu koncepcija Lietuvos Respublikos teises sistemoje

Atsizvelgiant i tai, kad darniuju viesuju pirkimu savoka Lietuvos teisekuroje bei moksle, priesingai nei pasaulyje, dar retai vartojama, siame skyriuje bus analizuojami Lietuvos Respublikos teises aktai, kuriuose itvirtinamos nuostatos, susijusios su darniojo vystymosi ideju sklaida vykdant viesuosius pirkimus. Sio tyrimo tikslas--nustatyti, kiek placiai darnumo reikalavimu taikymas viesuosiuose pirkimuose Lietuvos Respublikoje yra itvirtintas ir kokiomis priemonemis tai daroma.

Nors atskiros uzuominos apie darniuosius pirkimus kaip sistema, kurios sudetiniu elementu yra zalieji viesieji pirkimai, randamos teises aktuose, reglamentuojanciuose zaliuju pirkimu vykdyma (Lietuvos Respublikos Vyriausybe 2003, 2007, 2010), vis delto tiesiogiai darniuju viesuju pirkimu savoka pirma karta atskleista Lietuvos viesuju pirkimu sistemos tobulinimo ir pletros 2009-2013 metu strategijoje (Lietuvos Respublikos Vyriausybe 2009). Siame dokumente darnieji viesieji pirkimai apibudinami kaip viesieji pirkimai, kuriems taikomi reikalavimai, susije su aplinkosauga, ekonominiu ir socialiniu vystymusi. Taikant sia strategija darnieji viesieji pirkimai gali buti traktuojami kaip pageidaujami Lietuvos Respublikos rinkoje, o tai leidzia toliau analizuoti si instituta ieskant galimybiu sekmingai siu ideju pletrai musu teises sistemoje.

Lietuvos Respublikos viesuju pirkimu istatymas yra svarbiausias teises aktas, reglamentuojantis viesuju pirkimu vykdyma. Siame istatyme darniuju viesuju pirkimu savoka nera vartojama. Vis delto sistemiskai analizuojant sio teises akto nuostatas randama teises normu, glaudziai susijusiu su darnumo reikalavimu nustatymu viesuju pirkimu proceduru metu. Nors tiesiogiai perkanciosios organizacijos neipareigojamos rupintis vykdomu isigijimu darnumu (isskyrus reikalavimus, susijusius su rezervuotais pirkimais, o tai bus aptariama toliau), taciau tam yra sudarytos galimybes-- egzistuoja teises normos, sudarancios galimybes perkanciosioms organizacijoms savo iniciatyva praktikoje vykdyti darniuosius viesuosius pirkimus. LR viesuju pirkimu istatymo 24 straipsnio, kuriame nustatyti reikalavimai pirkimo dokumentams, 4 dalyje nurodyta, kad: "Perkancioji organizacija pirkimo dokumentuose gali nustatyti specialias sutarties vykdymo salygas, siejamas su socialines ir aplinkos apsaugos reikalavimais, jei jos atitinka Europos Sajungos teises aktus" (Lietuvos Respublikos Seimas (LRS) 1996). Is esmes si nuostata padeda perkanciosioms organizacijoms taikyti savo iniciatyva darnumo kriterijus. Vis delto ir si norma nestokoja teisekuros subjektu pasyvumo, nes pagal cituojama norma socialiniu ir aplinkos apsaugos reikalavimu taikymo ribos nustatytos ES teises aktu, tuo nacionaliniam istatymu leidejui neisipareigojant kurti nacionalines teises aktu. Si pasyvuma is dalies kompensuoja Viesuju pirkimu tarnybos veikla. 2010 m. birzelio 30 d. Viesuju pirkimu tarnybos direktorius isakymu Nr. 1S-95 patvirtino "Socialines apsaugos reikalavimu taikymo viesuosiuose pirkimuose rekomendacijas", kuriose perkancio-sioms organizacijoms rekomenduojama socialines apsaugos reikalavimus taikyti vykdant tiek pirkimu, kuriu verte virsija tarptautinio pirkimo ribas, tiek supaprastintu pirkimu atveju. Isnagrinejus si rekomendacinio pobudzio dokumenta, galima isskirti tris socialiniu reikalavimu itraukimo i viesaji pirkima budus: savanoriskas perkanciosios organizacijos sprendimas, rezervuoti pirkimai pagal Viesuju pirkimu istatymo 13 straipsni ir privalomi pirkimai is socialiniu imoniu pagal Viesuju pirkimu istatymo 91 straipsni.

Pirmasis budas yra perkanciosios organizacijos iniciatyva ir jos socialines atsakomybes pagristas sprendimas iprasto viesojo pirkimo dokumentus papildyti socialines apsaugos reikalavimais. Nors akivaizdu, kad socialines apsaugos reikalavimu taikymo viesuosiuose pirkimuose rekomendacijos buvo rengiamos kaip pagalbine priemone pirkimams, vykdomiems is Viesuju pirkimu istatymo 13 ir 91 straipsniuose nurodytu imoniu, jos gali padeti ir siuo atveju, kai perkancioji organizacija vykdo iprastinius pirkimus ir visiems tiekejams iskelia reikalavimus, susijusius su socialine apsauga. Siuo aspektu svarbiausias yra rekomendaciju 2 skirsnis, kuriame pateikiami ir komentuojami socialines apsaugos reikalavimu itraukimo i pirkimo dokumentus budai. Rekomenduojama tokias nuostatas itraukti arba i tiekeju kvalifikacinius reikalavimus, arba i technine pirkimo objekto specifikacija, arba i pirkimo sutarties salygas. Vis delto sis dokumentas yra tik rekomendacinio pobudzio, todel ir praktikoje socialines apsaugos reikalavimai (isskyrus rezervuotus pirkimus ir pirkimus is socialiniu imoniu) i pirkimo dokumentus nebuna itraukiami.

Nagrinejant socialinio darnaus vystymosi ideologijos aspekto reglamentacija, placiau tikslinga aptarti perkancio-sios organizacijos teise ir supaprastintu pirkimu atveju pareiga tam tikrus pirkimus rezervuoti tiekejams, idarbinantiems socialiai pazeidziamus asmenis. Jau cituota Viesuju pirkimu istatymo 24 str. 4 d. numato galimybe socialinius reikalavimus kelti viesuju pirkimu sutartyse. Si nuostata igyvendina Viesuu pirkimu direktyvas 2004/17/EB ir 2004/18/ EB, kurios numato perkanciosioms organizacijoms, vykdancioms viesuosius pirkimus, galimybes nustatyti socialiai orientuotas salygas, jei tik "tokie kriterijai yra susije su sutarties dalyku, perkanciajam subjektui nesuteikia neribotos pasirinkimo laisves, yra aiskiai isvardyti ir atitinka pagrindinius principus, paminetus Direktyvos 9 konstatuojamojoje dalyje" (Europos Parlamentas (EP) 2004). Zinant, kad vienas is esminiu ES teises principu viesuju pirkimu srityje yra nediskriminavimas, sistemiskai analizuojant cituota nuostata ir kitus Europos Komisijos dokumentus, darytina isvada, kad socialiai orientuoti reikalavimai nebus laikomi ju neatitinkanciu tiekeju diskriminavimu, jei apie juos bus pranesta is anksto, jie bus taikomi visiems tiekejams vienodai, leis perkanciajai organizacijai objektyviai palyginti gautus pasiulymus ir bus susije su sutarties dalyku.

Lietuvos Respublikos perkanciosios organizacijos pagal Viesuju pirkimu 13 str. turi teise tam tikra dali savo pirkimu rezervuoti neigaliuju socialinems imonems. Istatymas nurodo: "Perkancioji organizacija pirkimo dokumentuose gali nustatyti salygas, sudarancias galimybe pirkimuose dalyvauti tik neigaliuju socialinems imonems, arba nustatyti, kad tokie pirkimai bus atliekami pagal remiamu asmenu, kuriu dauguma yra neigalieji, idarbinimo programas. Pirkimo dokumentuose, iskaitant skelbima apie pirkima, turi buti nuoroda i tokius pirkimus ir reikalavimas pagristi, kad tiekejo imone atitinka sio straipsnio reikalavimus (pateikiamas kompetentingos institucijos isduotas dokumentas ar tiekejo patvirtinta deklaracija)". Si norma taikoma visiems pirkimams, taigi tiek vykdant tarptautini pirkima, tiek supaprastinta, perkanciosios organizacijos gali rezervuoti pirkima neigaliuju socialinems imonems ir taip skatinti asmenu, turinciu negalia, socialine integracija. Si nuostata supaprastintu pirkimu atzvilgiu turetu buti kompleksiskai nagrinejama kartu su 91 straipsniu, nustatanciu perkanciosios organizacijos (isskyrus tam tikras kategorijas) pareiga "atlikdama supaprastintus pirkimus, ne maziau kaip 5 proc. visu supaprastintu pirkimu vertes pirkimu privalo atlikti is neigaliuju socialiniu imoniu, socialiniu imoniu, imoniu, kuriose dirba daugiau kaip 50 proc. nuteistuju, atliekanciu aresto, terminuoto laisves atemimo ir laisves atemimo iki gyvos galvos bausmes, arba imoniu, kuriu dalyviai yra sveikatos prieziuros istaigos ir kuriose darbo terapijos pagrindais dirba ne maziau kaip 50 proc. pacientu, ju pagamintoms prekems, teikiamoms paslaugoms ar atliekamiems darbams pirkti arba atlikti pagal remiamu asmenu, kuriu dauguma yra neigalieji, idarbinimo programas, isskyrus atvejus, kai perkanciajai organizacijai reikiamu prekiu sios istaigos ir imones negamina, paslaugu neteikia ar darbu neatlieka". Taigi supaprastintu pirkimu atveju prapleciamas rezervuotuose pirkimuose galinciu dalyvauti tiekeju ratas, neapsiribojant tik neigaliuju socialinemis imonemis. Siu nuostatu idejinis pamatas--tam tikru privilegiju suteikimas darbo rinkoje papildomai remiamus asmenis idarbinancioms imonems--Lietuvos viesuu pirkimu teiseje nera naujiena, nes atitinkamos galimybes neigaliuju atzvilgiu tam buvo numatytos net pirmojoje Viesuju pirkimu redakcijoje, priimtoje 1996 m. Vis delto tam tikras naujas atspalvis socialiai orientuotiems rezervuotiems pirkimams skatinti buvo suteiktas kaip atsakas i ES pirkimu direktyvu reikalavimus, o konkreciai igyvendinant 2004/17/EB ir 2004/18/EB direktyvose nustatytus reikalavimus, leidziancius rezervuoti dalyvavima viesajame pirkime neigaliuju organizacijoms. Rezervuoti pirkimai, be abejo, yra svarus zingsnis siekiant socialiniu tikslu, bet tokie isigijimai yra orientuoti i socialiai pazeidziamus visuomenes narius idarbinanciu imoniu nauda, o platesnis socialiniu reikalavimu taikymas viesuosiuose pirkimuose i darniojo vystymosi koncepcijos socialini aspekta atkreiptu visu rinkos dalyviu demesi. Del to tiekejai butu placiau itraukti i socialiai pozityvias veiklas. Socialiai atsakingi pirkimai negali ribotis tik rezervuotu pirkimu taikymu, nes tai tera tik vienas is budu ivesti i vykdomus pirkimus socialini darniojo vystymosi aspekta. Reikia ieskoti priemoniu, skatinanciu perkanciasias organizacijas savo iniciatyva taikyti socialinius reikalavimus, vadovaujantis tik Viesuju pirkimu istatymo 24 str. 4 d.

Viesuju pirkimu istatymas taip pat sudaro galimybes perkanciosioms organizacijoms vykdyti pasaulio moksle ir praktikoje placiai aprasytus pirkimus, kuriais igyvendinamas aplinkosauginis darniojo vystymosi aspektas. Dazniausiai tokie pirkimai vadinami zaliaisiais pirkimais. Tiesa, tiesiogiai tokie pirkimai nera ivardij ami Viesuju pirkimu istatyme, taciau aplinkosaugai siame istatyme skiriama nemazai demesio, nes ne tik leidziama aplinkosaugos aspektu pasizymincias salygas nustatyti savo iniciatyva sutartyse (Viesuju pirkimu istatymo 24 str. 4 d.), bet tokie reikalavimai pateikiami kaip pavyzdziai pristatant perkanciajai organizacijai alternatyvius pasirinkimo variantus, didinant ju zinomuma ir inspiruojant juos dazniau naudoti (25 str. 3 d. 2 p.). 37 str. 2 dalyje pateikiama informacija, kaip teisingai vertinti dalyviu kvalifikacija, jei pirkimo dokumentuose buvo prasoma atitikti aplinkos apsaugos standartus. Vis delto, priesingai nei rezervuotu pirkimu atveju, iki 2011 m. Viesuju pirkimu istatymo pakeitimu isigaliojimo siame teises akte nebuvo nuostatu, tiesiogiai skatinanciu aplinkos nezalojanciu pirkimu vykdyma. Isigaliojus naujausiems pakeitimams istatyme atsirado jau mineta lakoniska nuostata: "Perkancioji organizacija, pirkdama prekes, paslaugas ar darbus, pirkimo dokumentuose turi nustatyti energijos vartojimo veiksmingumo ir aplinkos apsaugos reikalavimus ir (arba) kriterijus Lietuvos Respublikos Vyriausybes ar jos igaliotos institucijos nustatytais atvejais ir tvarka". Si norma atsirado siekiant igalinti vyriausybe ar jos igaliotas institucijas nustatyti tvarka ir identifikuoti atvejus, kai tokie aplinkosaugos reikalavimai bus privalomi. Pasak istatymo projekto rengeju, "manoma, kad sia nauja Istatymo projekto nuostata bus skatinami darnieji viesieji pirkimai, kurie yra palyginti naujas reiskinys Lietuvoje, ir bus prisidedama prie darniosios pletros koncepcijos, kurios pagrinda sudaro triju lygiaverciu komponentu--aplinkosaugos, ekonomikos ir socialinio sektoriaus--progresas ir pletra, igyvendinimo" (Lietuvos Respublikos Seimas (LRS) 2010).

Lietuvos Respublikos Vyriausybe, igyvendindama direktyvas 2006/32/EB ir 2009/33/EB, yra patvirtinusi Prekiu, kurioms viesuju pirkimu metu taikomi energijos vartojimo veiksmingumo reikalavimai, ir siu prekiu energijos vartojimo veiksmingumo reikalavimu sarasa (Lietuvos Respublikos Vyriausybe (LRV) 2008). Perkanciosios organizacijos (su nedidelemis isimtimis) ipareigotos perkant minetame sarase nurodytas prekes techninese specifikacijose nustatyti energijos vartojimo veiksmingumo reikalavimus, isskyrus tuos atvejus, kai rinkoje nera prekiu, kuriu energijos vartojimo veiksmingumo reikalavimai atitiktu nurodytuosius sarase. 2009/33/EB direktyvai igyvendinti Lietuvoje, realizuojant Viesuju pirkimu istatymo 24 str. 3 d. nustatyta Vyriausybes ar jos igaliotu instituciju teise nustatyti, kokiais atvejais ir tvarka perkanciosios organizacijos turi taikyti energijos vartojimo veiksmingumo reikalavimus, susisiekimo ministro isakymu buvo patvirtintas "Energijos vartojimo veiksmingumo ir aplinkos apsaugos reikalavimu, taikomu isigyjant keliu transporto priemones, nustatymo ir atveju, kada juos privaloma taikyti, tvarkos aprasas" (Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija (LRSM) 2011), kuriuo privalo vadovautis perkanciosios organizacijos (isskyrus tam tikras organizacijas, nurodytas aprase), pirkdamos keliu transporto priemones. Atkreiptinas demesys, kad sis aprasas netaikomas mazos vertes pirkimams. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2011 m. spalio 27 d. isakyme Nr. 1-266 "Del prekiu, isskyrus keliu transporto priemones, kurioms viesuju pirkimu metu taikomi energijos vartojimo efektyvumo reikalavimai, ir ju energijos vartojimo efektyvumo reikalavimu saraso patvirtinimo" (Lietuvos Respublikos energetikos ministerija (LREM) 2011) perkanciosios organizacijos nuo 2012 m. geguzes 1 d., vykdydamos sarase nurodytu prekiu pirkimus, ipareigojamos kelti jiems energijos vartojimo efektyvumo reikalavimus. Kadangi sarase yra daugelis visu organizaciju naudojamu irenginiu (kompiuteriai, spausdintuvai, kondicionieriai ir panasus produktai), privalomas tokiu reikalavimu taikymas sudarys salygas naudoti aplinkos nezalojancius prietaisus kasdieniame organizaciju darbe. Isvardyti teises aktai is esmes detalizuoja matyt svarbiausia siai dienai dokumenta, reglamentuojanti zaliuosius pirkimus Lietuvoje,--aplinkos ministro isakymu (Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (LRAM) 2011) patvirtintus produktu, kuriu viesiesiems pirkimams taikytini aplinkos apsaugos kriterijai, sarasus bei Aplinkos apsaugos kriteriju ir Aplinkos apsaugos kriteriju, kuriuos perkanciosios organizacijos turi taikyti pirkdamos prekes, paslaugas ir darbus, taikymo tvarkos aprasa. Siame dokumente zaliasis pirkimas apibreziamas kaip "toks viesasis pirkimas, kai perkancioji organizacija iraso bent minimalius Aplinkos ministerijos nustatytus aplinkos apsaugos kriterijus i viesojo pirkimo dokumentus, pasirinkdama prekes, paslaugas ir darbus (toliau--Produktas) ne tik pagal ju kaina ir kokybe, bet ir daroma mazesni poveiki aplinkai vienoje, keliose ar visose produkto buvio fazese, taip skatindama kurti kuo daugiau aplinkai palankiu produktu". Svarbu pazymeti, kad nagrinejamas tvarkos aprasas yra privalomas visoms perkanciosioms organizacijoms, vykdancioms zaliuosius viesuosius pirkimus. Lietuvos Respublikos Vyriausybe yra nustaciusi, kad perkanciosios organizacijos privalo atliekant prekiu, paslaugu ir darbu viesuosius pirkimus, kuriems nustatyti aplinkos apsaugos kriterijai, taikyti siuos kriterijus ne maziau kaip 25 procentams 2011 m. vykdomu pirkimu, isskyrus tuos atvejus, kai rinkoje nera prekiu, neteikiamos paslaugos ar neatliekami darbai, atitinkantys zaliesiems pirkimams nustatytus aplinkosaugos kriterijus. O tokio pobudzio imperatyvai vertintini kaip turesiantys teigiama poveiki platesniam aplinkosaugos kriteriju taikymui Lietuvos Respublikos viesuju pirkimu teiseje.

Isnagrinejus esmines darniojo vystymosi ideologijos sklaidos Lietuvos Respublikos viesuju pirkimu sistemoje apraiskas, galima daryti isvada, kad musu valstybes viesoji politika is principo naudoja nagrinejama instituta kaip instrumenta socialiniams, ekonominiams ir aplinkosaugos tikslams siekti. Taip pat akivaizdu, kad perkancio-sioms organizacijoms palikta plati diskrecija sioje srityje ir tik nuo jos vidines politikos priklauso, kiek placiai savo vykdomuose pirkimuose taikomi darnumo reikalavimai. Vis delto analizuojant pasauline praktika pastebima, kad Lietuvai butina imtis aktyvesniu priemoniu ir siekti veiksmingesnio darniojo vystymosi koncepcijos igyvendinimo.

Pasauline praktika rodo, kad net ir nesant jokios reglamentacijos ir imperatyviu nurodymu naudoti darniojo vystymosi skatinimo priemones viesuosiuose pirkimuose, perkanciosios organizacijos, remdamosi savo poreikiais ir pazangiu bei atsakingu poziuriu i vartojima, daznai be isankstiniu ketinimu taiko darniojo vystymosi uztikrinimo reikalavimus vykdydamos viesuosius pirkimus. Didziosios Britanijos Bath universiteto mokslininkai, atlike darniuju viesuju pirkimu praktikos viesajame sektoriuje tarptautini lyginamaji tyrima, nustate, kad "iki tam tikro laipsnio viso pasaulio valstybese vykdant viesojo sektoriaus isigijimus naudojama daug darniuju pirkimu elementu" (Brammer, Walker 2007). Aukstas viesojo sektoriaus instituciju socialines atsakomybes lygis ir auksta uz pirkimus atsakingu specialistu kvalifikacija, pazangus mastymas ir gebejimas savo veikloje remtis ne tik tiesiogiai suformuluotais teises aktuose reikalavimais viesiesiems pirkimams, bet ir isnaudoti istatymo leideju palikta perkanciuju organizaciju diskrecijos teise, lemtu sekminga darnumo reikalavimu perkelima i viesuju pirkimu sfera ir be papildomos ipareigojancios ar bent jau skatinancios teisines reglamentacijos. Vis delto jau mineto tyrimo vykdytojai pripazino, jog "valstybese, kuriose konkreti politika ir teisekura, skatinanti darniuosius pirkimus, egzistuoja, darnieji viesieji pirkimai, pasirodo, yra igyvendinami placiai ir sekmingai" (Brammer, Walker 2007). Lietuvos Respublikoje vyrauja pazodines ES teises aktu perkelimo i nacionaline teises sistema tendencija. Vis delto negalima pamirsti, kad ES teise, konkreciai kalbant apie direktyvas del viesuju pirkimu, nustato tik pagrindinius principus ir parodo valstybems narems gaires, kuriomis vadovaujantis reikia kurti savo nacionaline viesuju pirkimu sistema. Pasak Soloveiciko, galima sakyti, kad "Lietuvos teise neturi jokiu kitu esminiu teises normu lyginant su tomis, kurios pateiktos ES direktyvose, isskyrus grynai procedurinio pobudzio nuostatas (pvz., pirkimo komisijos formavimas perkanciojoje organizacijoje ir t. t.) ar supaprastintu pirkimu taisykles" (Soloveicikas 2009). Su sia mintimi reikia sutikti, nes lyginamuoju metodu analizuojant direktyvas ir nacionalinius viesuosius pirkimus reglamentuojancius teises aktus--akivaizdi tendencija, kad nekuriama, remiantis palikta diskrecija, autentiska reglamentacija, pritaikant ja prie nacionalines rinkos ypatumu ir verslo klimato salyje. Preziumuojant, kad viesieji pirkimai yra administracines teises institutas ir cia vyrauja imperatyvusis teisinio reguliavimo metodas, skelbiantis, jog draudziama viskas, kas nera tiesiogiai leidziama istatymuose, naturalu, kad toks pasyvumas lemia tam tikra stagnacija analizuojamoje sferoje ir perkanciuju organizaciju neryztinguma taikyti nestandartinius reikalavimus vykdant savo isigijimus ir pagal savo diskrecija nukrypti nuo teises aktu reglamentavimo. Kita problema, kuri gana daznai aptariama mokslineje literaturoje, yra organizaciju motyvacija prisideti prie darniojo vystymosi koncepcijos igyvendinimo. Verslininkai gali buti suinteresuoti prisideti prie darniojo vystymosi pletros, jei tai bus pelninga (Valackiene, Miceviciene 2011). Atsizvelgiant i tai, konstatuotinas aiskios ir i veiksmingu tikslu pasiekima orientuotos valstybes politikos bei ja igyvendinanciu priemoniu realizavimo, naudojant juridine technika, poreikis siekiant pletoti darniuju viesuju pirkimu koncepcija.

5. Isvados

1. Vystant JTO veikla gimusi ir pletota, ES strateginiuose dokumentuose fundamentaliu tikslu keliama darniojo vystymosi koncepcija, atsizvelgiant i jos universaluma ir sisteminio vertinimo poreiki, turi buti igyvendinama visose visuomeninio gyvenimo srityse.

2. Atsizvelgiant i didele viesojo sektoriaus subjektu perkamaja galia, viesieji pirkimai, turedami potenciala daryti itaka rinkai, gali buti placiai naudojami kaip vienas is viesosios politikos instrumentu veiksmingam darniojo vystymosi koncepcijos igyvendinimui.

3. Darniuju pirkimu samprata isvesta is pagrindiniu darniojo vystymosi koncepcijos postulatu ir poreikio igyvendinti juos visose visuomeninio gyvenimo srityse, todel tokio pobudzio viesojo subjekto isigijimus tikslinga apibrezti kaip perkanciosios organizacijos poreikius labiausiai atitinkancius pirkimus, kuriuos vykdant aktyviais veiksmais siekiama uztikrinti ekonomine, socialine ir aplinkosaugine pusiausvyra.

4. Sistemiskai isanalizavus Lietuvos Respublikos teises aktus, reglamentuojancius viesuosius pirkimus, nustatyta, kad egzistuoja galimybes, o tam tikrais atvejais ir pareigos perkanciosioms organizacijoms naudoti darnumo reikalavimus vykdant viesuosius pirkimus.

5. Ivertinus Lietuvos Respublikos teises aktu viesuju pirkimu reglamentacija, nustatyta, kad norminiuose dokumentuose bei programiniuose strateginiuose aktuose darniuju viesuju pirkimu koncepcija nera pletojama, o ivertinus pasauline praktika, identifikuota, jog siekiant pletoti darniuju viesuju pirkimu taikyma reikalinga aiski ir i veiksminga nusistatytu tikslu pasiekima orientuota valstybes politika bei konkrecios ja igyvendinancios priemones.

doi: 10.3846/btp.2012.21

Literatura

Australian Procurement and Construction Council (APCC) 2007. Australian and New Zealand Government Framework for Sustainable Procurement [interaktyvus]. Melbourn: 2007 [ziureta 2011 m. rugsejo 9 d.]. Prieiga per interneta: http:// www. apcc.gov. au / LinkClick. aspx?fileticket= %2fIacfFgL8e Q%3d&tabid=15 1&mid=497

Brannlund, R.; Lundberg, S.; Marklund, P. 2009. Assessment of Green Public Procurement as a Policy Tool: Cost- Efficiency and Competition Consideration [interaktyvus]. International Public Procurement Conference. Miami, USA [ziureta 2011 m. rugsejo 5 d.]. Prieiga per interneta: http:// www.ippa.org/IPPC4/ Proceedings/07Green Procurement/ Paper7-1.pdf

Brammer, S.; Walker, H. 2007. Sustainable Procurement Practise in the Public Sector: an International Comparative Study [interaktyvus], [ziureta 2011 m. rugsejo 6 d.]. Prieiga per interneta: http://www.bath.ac.uk/management/ research/ pdf/2007-16.pdf

Ciegis, R.; Ramanauskiene, J.; Martinkus, B. 2009. The Concept of Sustainable Development and its Usef or Sustainability Scenarios, Inzinerine Ekonomika--Engineering Economics [interaktyvus] 2: 28-37 [ziureta 2012 m. birzelio 27 d.]. Prieiga per interneta: http://www.ktu.lt/lt/mokslas/zurnalai/ inzeko/62/1392-2758-2009-2-62-28.pdf

Europos Parlamentas (EP) 2004. Europos Parlamento ir Tarybos 2004 m. kovo 31 d. direktyva 2004/17/EB del subjektu, vykdanciu veikla vandens, energetikos, transporto ir pasto paslaugu sektoriuose, vykdomu pirkimu tvarkos derinimo, OL, 134/1.

Europos taryba (ET) 2006. Europos Tarybos 2006 m. birzelio 26 d. priimta atnaujinta Europos Sajungos darnaus vystymosi strategija, OR 10917/06.

Junevicius, A.; Ereminaite, S. 2010. E. Viesuju pirkimu tvarkos optimizavimo ir efektyvumo didinimo galimybes, Organizaciju vadyba: sisteminiai tyrimai [Management of Organizations: Systematic Research] 54: 67-84.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (LRAM) 2011. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. birzelio 28 d. isakymas Nr. D1-508 "Del produktu, kuriu viesiesiems pirkimams taikytini aplinkos apsaugos kriterijai, sarasu, Aplinkos apsaugos kriteriju ir Aplinkos apsaugos kriteriju, kuriuos perkanciosios organizacijos turi taikyti pirkdamos prekes, paslaugas ar darbus, taikymo tvarkos apraso patvirtinimo", Valstybes zinios, 84-4110.

Lietuvos Respublikos energetikos ministerija (LREM) 2011. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2011 m. spalio 27 d. isakymas Nr. 1-266 "Del prekiu, isskyrus keliu transporto priemones, kurioms viesuju pirkimu metu taikomi energijos vartojimo efektyvumo reikalavimai, ir ju energijos vartojimo efektyvumo reikalavimu saraso patvirtinimo", Valstybes zinios, 131-6249.

Lietuvos Respublikos Seimas (LRS) 1996. Lietuvos Respublikos Viesuju pirkimu istatymas, Valstybes zinios, 86-2000. Lietuvos Respublikos Seimas (LRS) 2002. Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. lapkricio 12 d. nutarimas Nr. IX-1187 "Del valstybes ilgalaikes raidos strategijos", Valstybes zinios, 113-5029.

Lietuvos Respublikos Seimas (LRS) 2010. Lietuvos Respublikos viesuju pirkimu istatymo 2, 4, 6, 8, 9, 10, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 27, 33, 37, 38, 40, 41, 56, 57, 71, 73, 81, 82, 83, 85, 86, 91, 92, 94, 951, 97 straipsniu, V skyriaus pavadinimo, 1, 2, 4 priedeliu ir priedo pakeitimo ir papildymo istatymo projekto aiskinamasis rastas [interaktyvus]. Vilnius: Seimo kanceliarija, 2010 [ziureta 2011 m. rugsejo 5 d.]. Prieiga per interneta: http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.sh owdocl?pid=385051&pquery=darnieji%20vie%F0ieji%20 pirkimai&p_tr2=

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija (LRSM) 2011. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011 m. vasario 21 d. isakymas Nr. 3-100 "Del energijos vartojimo efektyvumo ir aplinkos apsaugos reikalavimu, taikomu isigyjant keliu transporto priemones, nustatymo ir atveju, kada juos privaloma taikyti, tvarkos apraso patvirtinimo", Valstybes zinios, 23-1110.

Lietuvos Respublikos Vyriausybe (LRV) 2003. Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2003 m. rugsejo 11 d. nutarimas Nr. 1160 "Del nacionalines darnaus vystymosi strategijos patvirtinimo ir igyvendinimo", Valstybes zinios, 89-4029. Council for Local Environmental Initiatives (ICLEI) 2011. Sustainable Procurement [interaktyvus]. Freiburg: 2011 [ziureta 2011 m. rugsejo 5 d.]. Prieiga per interneta: www. iclei-europe.org/topics/sustainable-procurement Department for Environment Food and Rural Affairs (DEFRA) 2006. Sustainable Procurement National Action Plan: Procuring the Future [interaktyvus]. London, 2006 [ziureta 2011 m. rugsejo 5 d.]. Prieiga per interneta: http://www. defra.gov.uk/publications/files/pb11 710-procuring-thefuture- 060607.pdf

Lietuvos Respublikos Vyriausybe (LRV) 2007. Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2007 m. rugpjucio 8 d. nutarimas Nr. 804 "Del Nacionalines zaliuju pirkimu igyvendinimo programos patvirtinimo", Valstybes zinios, 90-3573.

Lietuvos Respublikos Vyriausybe (LRV) 2008. Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2008 m. spalio 8 d. nutarimas nr. 1023 "Del prekiu, kurioms viesuju pirkimu metu taikomi energijos vartojimo efektyvumo reikalavimai, ir siu prekiu energijos vartojimo efektyvumo reikalavimu saraso patvirtinimo", Valstybes zinios, 121-4600.

Lietuvos Respublikos Vyriausybe (LRV) 2009. Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2009 m. spalio 14 d. Nr. 1332 "Del Lietuvos viesuju pirkimu sistemos tobulinimo ir pletros 2009-2013 metu strategijos patvirtinimo", Valstybes zinios, 127-5496.

Lietuvos Respublikos Vyriausybe (LRV) 2010. Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2010 m. liepos 21 d. nutarimas Nr. 1133 "Del Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2077 m. rugpjucio 8 d. nutarimo Nr. 804 "Del Nacionalines zaliuju pirkimu igyvendinimo programos patvirtinimo" ir ji keitusiu nutarimu pripazinimo netekusiais galios", Valstybes zinios, 91-4824.

Liobikiene, G.; Mandravickaite, J. 2011. Achievements of Lithuanian Sustainable Development during the Integration Process into the European Union, Technological and Economic Development of Economy [interaktyvus] 17(1): 62-73 [ziureta 2012 m. birzelio 27 d.]. Prieiga per interneta: http://www. tandfonline.com/doi/pdf/10.3846/ 13928619.2011.554000

McCrudden, Ch. 2004. Using public procurement to achieve social outcomes, in National Resources Forum [interaktyvus] 24: 257-267 [ziureta 2011 m. rugsejo 4 d.]. Prieiga per in-terneta: http://www.edf.org.uk/publications/ChrisMcCrud- denPaper.Pdf

Medina-Arnaiz, T. 2010. Integrating Gender Equality in Public Procurement: the Spanish Case, Journal of Public Procurement [interaktyvus] 10(4): 541-563 [ziureta 2011 m. rugsejo 4 d.]. Prieiga per interneta: http://findarticles.com/p/articles/ mi_7625/is_201001/ai_n56829078/

Palidauskaite, J.; Ereminaite, S. 2010. Korupcija viesuosiuose pirkimuose: nuo teorines apibrezties iki atvejo studijos, Viesoji politika ir administravimas [Public Policy and Administration] 32: 74-84.

Soloveicikas, D. 2009. Public procurement in Lithuania: the ongoing development, European Public Private Partnership Law Review 2: 104-116.

Stonkuviene, M. 2008. Darniojo vystymosi poveikis teisei i informacija: teise i aplinkos informacija, Informacijos mokslai [Information Sciences] 46: 7-23.

Thai, K. V. 2011. Public Procurement Re-examined, Journal of Public Procurement [interaktyvus] 1(1): 9-50 [ziureta 2011 m. rugsejo 6 d.]. Prieiga per interneta: http://ippa.org/ jopp/download/vol1/ Thai.pdf

United Nations Environment Programme (UNEP) 2004. Sustainable Procurement in the UN System [interaktyvus]. Nairobi: 2004 [ziureta 2011 m. rugsejo 1 d.]. Prieiga per interneta: http://www.unemg. org/Portals /27/Documents/Meetings- Docs/IMG/SusProc/Procurement_GC23.pdf

Valackiene, A.; Miceviciene, D. 2011. Methodological Framework Analysing a Social Phenomenon: Stakeholder Orientation Implementing Balanced Corporate Social Responsibility, Inzinerine Ekonomika--Engineering Economics [interaktyvus] 22(3): 300-308 [ziureta 2012 m. birzelio 27 d.]. Prieiga per interneta: http://www.ktu.lt/lt/mokslas/ zurnalai/inzeko/73/1392-2758-2011-22-3-300.pdf

Viesuju pirkimu tarnybos 2010 metu ataskaita [interaktyvus]. 2011. Viesuju pirkimu tarnyba [ziureta 2011 m. rugsejo 5 d.]. Prieiga per interneta: http://www.vpt.lt/admin/uploaded/2011/vp/VP_Ataskaita2011-04-19.pdf

Agne Tvaronaviciene

Mykolas Romeris University, Ateities g. 20, LT-08303 Vilnius, Lithuania

E-mail: [email protected]

Received 01 March 2012; accepted 22 June 2012

Agne Tvaronaviciene

Mykolo Romerio universitetas, Ateities g. 20, LT-08303 Vilnius, Lietuva

El. pastas [email protected]

Iteikta 2012-03-01; priimta 2012-06-22

Agne TVARONAVICIENE. PhD student of Law at the Department of Administrative Law and Procedure. Faculty of Law, Mykolas Romeris University. Research interests: public procurement, green procurement, innovative procurement, sustainable development, sustainable procurement.