Developed and developing capital markets in interaction: the Baltic countries economic sector indices in the context of the world / Issivysciusiu ir besivystanciu kapitalo rinku saveika: Baltijos saliu ukio sektoriu indeksai pasauliniame kontekste.

Gudonyte, Monika ; Tvaronaviciene, Manuela

1. Ivadas

Baltijos saliu vertybiniu popieriu rinka yra jauna, todel svarbu identifikuoti jos vystymosi specifika, atrasti panasumus ir skirtumus, lyginant ja su labiau issivysciusiomis rinkomis. Straipsnyje tiriama, kokie veiksniai turi itakos bendros ir atskiru Baltijos saliu vertybiniu popieriu rinkose kotiruojamu akciju kainu pokyciams. Taip pat nagrinejama besivystanciu ir issivysciusiu kapitalo rinku saveika. Tokios saveikos pozymiu ieskoma lyginant Baltijos saliu akciju indeksu ir issivysciusiu saliu akciju analogisku indeksu kitimo tendencijas.

Straipsnyje pristatomos vertybiniu popieriu rinku ir vertybiniu popieriu birzu akciju indeksu savokos, apibudinamos Baltijos saliu akcijos rinkos bei aptariamas galimas issivysciusiu rinku poveikis besivystancioms (siuo atveju Baltijos saliu) rinkoms. Ypatingas demesys kreipiamas i pramones sektoriu vertybiniu popieriu indeksu tarpusavio priklausomybe.

Tyrimo metodai: kritine mokslines literaturos analize ir apibendrinimas, duomenu grupavimo ir lyginimo metodas, grafinis duomenu ir ju rysio atvaizdavimas, koreliacine analize.

2. Tyrimo kontekstas

Kapitalo rinka--mainu mechanizmas, suvedantis vertybiniu popieriu pardavejus ir pirkejus. Si rinka apima santykius, atsirandancius isleidziant specialiuosius dokumentus--vertybinius popierius (Vp), kurie turi verte ir gali buti parduodami, perkami bei isperkami (Alekneviciene 2005). Vp rinka yra neatskiriama ekonomikos rinkos dalis, atliekanti svarbu vaidmeni ekonomineje sistemoje, kuri nera centralizuotai valdoma ir kuriai vyriausybes itaka ekonomikoje, paskirstant finansinius ir materialinius isteklius, yra ribota. Santaupos savaime netampa investicijomis, tam reikalinga finansine sistema, sudaranti salygas paskirstyti finansinius isteklius tarp ekonominiu veiklu (pekarskiene, pridotkiene 2010; Rutkauskas, Stankevicius 2006).

Kapitalo rinka pagal issivystyma skirstoma i issivysciusias ir besivystancias rinkas (1 pav. tamsiai melyna--issivysciusios, sviesiai melyna--besivystancios, geltona--maziau isvystytos, raudona--maziausiai isvystytos rinkos).

Besivystanciu ir issivysciusiu vertybiniu popieriu rinku rysys yra labai svarbus, nes del savo mazo masto besivystancios finansu rinkos yra priklausomos nuo kitu rinku isorinio poveikio. Stiprejant ekonominiams saliu rysiams, dideja privataus kapitalo srautai i besivystancias salis, kartu stipreja ir tu saliu vertybiniu popieriu rinkos integracija i pasauline finansu rinka (Danilenko 2008).

[FIGURE 1 OMITTED]

Mokslineje literaturoje Vp rinkoms dazniausiai taikoma efektyvios rinkos hipoteze, t. y. daroma prielaida, kad Vp kaina tiksliai ir greitai atspindi visa turima informacija (Brigham, Houston 2004; Alekneviciene 2005; Kancerevycius 2009).

Atskiru Baltijos saliu vertybiniu popieriu rinku efektyvuma nagrinejo Klimasauskiene, Moscinskiene (1998), Levisauskaite, Juras (2003), Bagdonas, Klimasauskas (2005), Cibulskiene, Grigaliuniene (2006), pekarskiene, pridotkiene (2010). Klimasauskiene, Moscinskiene (1998) atliktuose tyrimuose nustatyta, kad Lietuvos Vp rinkai budingas silpnas efektyvumas, kad vertybiniu popieriu kainos atspindi buvusia informacija, o ne tuo metu vykstancius pokycius. Velesnius tyrimus atlike autoriai (Levisauskaite, Juras 2003) nustate, kad rinkai nebudingas silpnas rinkos efektyvumas, taciau jie pazymejo, kad akciju rinkos kainos duomenys jau yra paveike esama kaina. Investuojant ir i Baltijos saliu rinku akcijas, ir i kitas rinkas ilgesniam laikui rekomenduotina remtis fundamentaliaja analize. Cepinskio ir Jonyno (2008) atliktame tyrime kaip globalios tendencijos pasaulineje akciju rinkoje veikia Lietuvos gyventoju investavima--pazymima vis didejanti globalizacijos itaka. Danilenko (2008) tyrimo metu nustate, kad Baltijos saliu akciju rinku indeksu kitimo tendencijos panasios ir i issivysciusiu, ir i besivystanciu akciju rinku indeksu pokycius. Brannas ir Soultanaeva (2011) tyre Maskvos ir Niujorko akciju rinku informacijos itaka Baltijos saliu akciju kainoms.

Vertybiniais popieriais prekiaujama per birzas, kurioms budinga tam tikra struktura. Vp rinkos struktura atskleidzia rinku skaidymas pagal trukmes, reikalavimu pobudzio ir pirmumo bei kitus pozymius. Vertybinis popierius yra investuotoju pretenziju i tam tikra nuosavybe irodymas, kuris gali buti perleidziamas kitam investuotojui. perleidimo mechanizmas skiria vertybiniu popieriu rinka i dvi formas (pagal organizavimo buda)--neformalia ir formalia. Neformali rinka--pirmine, antrine, tretine, ketvirtine--vadinama uzbirzine rinka (angl. over-thecounter market) (Brigham, Houston 2004; Kancerevycius 2009). Formali rinka yra tik antrine, kur organizuotoje ir reglamentuotoje rinkoje prekyba vyksta fizineje vietoje (Alekneviciene 2005). Uzbirzineje rinkoje prekyba vyksta tiesioginiais sandoriais, ji neturi fizinio centro t. y. pirkimas ir pardavimas vykdomi telefonu ar kompiuteriniais rysiais.

Nagrinejamu autoriu nuomone, issivysciusiose salyse nebirzine Vp prekyba vykdoma naudojantis organizuotomis siuolaikinemis telekomunikacinemis sistemomis. Jie teigia, kad pamazu visas pV birzos apyvartas perims nebirzines rinkos su moderniomis kompiuterinemis sandoriu sudarymo sistemomis, tai irodo sparciai plintancios ivairiu internetiniu brokeriu paslaugos.

Birzos. Vertybiniu popieriu birza (angl. securities exchange) yra antrine, viesa ir reglamentuota Vp rinka, kurioje vertybiniai popieriai yra itraukiami i prekybos sarasus (Kancerevycius 2009). Juozapaviciene (2007), apibrezdama Vp birzos savoka, nurodo, kad birza naudoja paklausos ir pasiulos mechanizma. Birza didina Vp likviduma, todel suteikia rinkai patrauklumo investuoti, kartu didina emitentu galimybes pritraukti reikiamus finansinius isteklius. Birza pateikia oficialia ir reprezentatyvia informacija apie salies finansu rinka.

Antrine akciju rinka skirstoma i tris segmentus (Kancerevycius 2009): nacionalines, regionines birzos ir uzbirzine rinka.

Birzos yra pelno siekiancios organizacijos, dalies birzu akcijos yra viesai platinamos ir listinguojamos. Intensyvi konkurencija finansu rinkoje paskatino vertybiniu popieriu birzas jungtis i stambesnius darinius, taip sumazinti savo veiklos sanaudas, didinti prekybos apimtis, lengviau ir greiciau pritraukti naujas bendroves.

Pasaulyje yra per 200 akciju birzu--Siaures Amerikoje yra 15 birzu, Europoje--per 100, pietu ir Centrineje Amerikoje--20 birzu (2 pav.).

1961 m. buvo ikurta Tarptautine birzu federacija (angl. International Federation of Stock Exchanges). Federacijai priklauso nacionalines birzu asociacijos ir nacionalines birzos (is viso 31) (pasaulio birzu federacija).

[FIGURE 2 OMITTED]

Didziausiu birzu charakteristikos:

"NYSE Euronext" yra 2007 m. sukurta birzu valdymo grupe, ji sujunge Niujorko (NYSE) ir Europos ("Euronext N. V.") birzu grupes. Tai buvo pirmoji globali birza (pasaulio birzu federacija).

NASDAQ OMX grupe laikoma didziausia birzos organizacija. NASDAQ OMX valdo: NASDAQ JAV birza (didziausia JAV elektronine birza); NASDAQ Nordic (Helsinkio, Kopenhagos, Stokholmo, Islandijos); NASDAQ Baltic (Vilniaus, Rygos, Talino), "First North" ir "First North Baltic" (nelistinguotoms akcijoms). NASDAQ rinka yra elektronines prekybos lydere pasaulyje (Kancerevycius 2009).

Konsoliduojasi ir mazesnes Vp birzos, pavyzdys - Vienos Vp birza (Wiener Borse), isigijusi prahos Vp birzos pagrindini akciju paketa. Vienos Vp birza jau yra isigijusi kitu Centrines ir Rytu Europos, butent Budapesto ir Liublianos, Vp birzu akcijas (Baltijos saliu vertybiniu popieriu birza).

Siuo metu regionines ir nacionalines birzos del stambiu birzu technologiju ir konkurenciniu pranasumu sparciai nyksta ir sis procesas rodo birzu konsolidacija, tai leidzia daryti prielaida, kad globalizacija daro vis didesne itaka akciju rinkoms.

Vertybiniu popieriu rinku indeksai. Tam, kad butu nustatyta bendras rinkos pasikeitimas investicines firmos ir birzos sudarineja rinkos indeksus (angl. market index). Norvaisienes (2005) pateikiamas apibrezimas: "Vertybiniu popieriu indeksas yra statistinis vertybiniu popieriu rinkos kainos dinamikos matas, isreikstas bazinio periodo procentine israiska". Alekneviciene (2005) apibrezime pazymi paskirti, kad tai yra rodiklis, isreiskiantis tam tikros vertybiniu popieriu grupes vidutine rinkos kaina ir jos pokycius antrineje rinkoje.

Analizuojant vertybiniu popieriu indeksus svarbiausia jo kitimo dydis ir kryptis, nes indeksas rodo bendra ekonomikos bukle ir rinkoje vyraujancias tendencijas. Indeksas gali kilti ar kristi del trumpalaikes rinkos konjunkturos pasikeitimo, kuris neatspindi realios rinkos situacijos (Alekneviciene 2005).

Atsizvelgiant i besikomplikuojancia pasaulio finansu rinka, svarbu tirti, kokie veiksniai daro poveiki akciju kainu svyravimams. Nepastovuma sukelia daugelis veiksniu: kiekybiniai ir kokybiniai (Refael, Tvaronaviciene 2005; Michailova 2005).

3. Baltijos saliu Vp rinkos apzvalga

Akciju indeksai geriausiai parodo bendra salies vertybiniu popieriu rinkos situacija, nes jie apima visas tuo metu rinkoje esancias akcijas. Baltijos saliu vertybiniu popieriu birzu visu akciju indeksai yra OMX Vilnius, OMX Ryga ir OMX Talinas. Siu indeksu reiksmes kitimo grafikas pateikimas 3 pav. Kaip matoma, OMX Vilniaus, OMX Rygos ir OMX Talino akciju indeksu kartu ir juos sudaranciu imoniu akciju kainu kitimo kryptys buvo labai panasios.

Teigiama itaka akciju kainoms turejo istojimas i ES (2004 m.), taip pat Latvijos ir Estijos prisijungimas prie Siaures Europos vertybiniu popieriu birzu platformos (2004 m.); 2005 m. prisijunge Lietuva, tais paciais metais suformuojama bendra Baltijos saliu vertybiniu popieriu rinka. OMX Talinas indeksas, palyginti su kitomis Baltijos valstybemis, 2007 m. pradzioje buvo pasiekes didziausia indekso verte - 996,86. OMX Vilnius ir OMX Ryga auksciausia indekso reiksme pasieke 2007 m. pabaigoje (1 lentele).

Vertybiniu popieriu rinkos likvidumas -pagrindinis kapitalo rinkos efektyvumo matmuo, leidziantis ivertinti likvidumo rizika, t. y. rizika patirti nuostolius del mazo rinkos likvidumo, kuris neleidzia parduoti turimu akciju norimu laiku ir uz norima kaina. Likvidumas tiesiogiai priklauso nuo rinkos dydzio. Tai ir lemia vertybiniu popieriu birzu konkurencija, verzimasi is nacionaliniu remu - tiek prekybos, tiek ir listingo srityse.

Rinkos kapitalizacija. Baltijos saliu vertybiniu popieriu birzu pasiskirstymas pagal kapitalizacijas leidzia ivertinti, kuri is tiriamu saliu rinku yra likvidziausia, kuri daugiausia pritraukia investuotoju. Pasaulio skaiciavimais, birzoje minimali vertybiniu popieriu kapitalizacija turetu siekti 10 mlrd. euru, kad butu pakankamas pavedimu skaicius Vp rinkos infrastrukturai islaikyti.

Nagrinejamo 2001-2010 m. laikotarpio vidutines atskiru Baltijos saliu birzu kapitalizacija (4 pav.):

--Vilniaus Vp birzos kapitalizacija yra 4 mlrd. euru;

--Rygos Vp birzos - 1 mlrd. euru;

--Talino Vp birzos - 2,8 mlrd. euru.

Sie duomenys rodo labai mazo likvidumo rinka, taciau Baltijos saliu vertybiniu popieriu birzu jungimasis i bendra rinka, leido padidinti sios rinko likviduma. 2001-2010 m. laikotarpio vidutine Baltijos saliu Vp rinkos kapitalizacija yra 8 mlrd. euru. Skaiciuojant 2005-2010 m. laikotarpi vidutine kapitalizacija butu 9,5 mlrd. euru. Baltijos saliu Vp rinku susijungimas i bendra rinka leido kapitalizacijai 10,3 mlrd. euru riba 2005-2007 m. Taciau 2008-2011 m. Baltijos saliu Vp rinkos kapitalizacijos augima sustabde pasaulines finansu krizes padariniai, rinkos kapitalizacija sumazejo beveik 8 mlrd. euru. Kitu rinku indeksu pokyciai 2008 m. MSCI AC WORLD INDEX krito 42 %, Europos MSCI AC EUROPE--46 %, o NASDAQ Baltic Benchmark indeksas 67 % (Lietuvos Respublikos vertybiniu popieriu komisija). 2009-2010 m. matomas Baltijos saliu vertybiniu popieriu rinkos atsigavimas kaip pasaulio finansu rinkoje.

Rinkos sektoriai. Taip pat svarbu aptarti Baltijos saliu vertybiniu popieriu rinku sandara pagal veiklos sektorius. 1948 m. pradetasis naudoti GICS standartas ivede visuotini bendroviu klasifikavima pagal sektorius ir ekonomines veiklos rusis, kuris leidzia pagristai palyginti bendroves, sektorius ir ekonomines veiklas ivairiose salyse bei regionuose. Nuo 2005 m. Baltijos saliu birzos pradejo naudoti GICS, atgaline data duomenys perskaiciuoti iki 2000 m. Si klasifikacija Baltijos saliu vertybiniu popieriu rinka suskirsto i 10 sektoriu. 2 lenteleje pateikiamos sektoriu apimtys, kurios leidzia ivertinti, kaip ispletoti sektoriai Baltijos saliu rinkoje.

Baltijos saliu Vp rinka sudaro 85 imones. Daugiausia imoniu yra gamybos, vartojimo prekiu ir paslaugu, kasdienio vartojimo prekiu ir paslaugu (Baltijos salyse tik maisto ir gerimu ekonomine veiklos grupe) sektoriuose. Sie trys sektoriai sudaro 61 % bendros rinkos imoniu.

Lyginant Baltijos saliu Vp rinkos sektoriu sudeti pagal salis:

--Lietuvos akciju rinkoje labiau nei kitose isvystytai komunaliniu paslaugu, finansu, kasdienio vartojimo paslaugu sektoriai;

--Latvijos akciju rinkoje labiau isvystyti sveikatos prieziuros, gamybos ir zaliavu sektoriai, taciau nera imoniu, atstovaujanciu komunaliniu ir telekomunikaciniu paslaugu sektoriams;

--Estijos akciju rinkoje yra tik penkiems sektoriams atstovaujancios imones, didziausi rinkos sektoriai yra gamybos ir kasdienio vartojimo prekiu ir paslaugu.

Apibendrinant Baltijos saliu akciju rinkas galima teigti, gal likvidziausia yra Lietuvos rinka. Estijos akciju rinkos kapitalizacija yra didesne nei Latvijos, taciau Latvijos rinka sudaro daugiau imoniu. Estijos akciju rinka sudaro daugiau stambiu imoniu (didesnes kapitalizacijos), pagrindiniame sarase yra 15 imoniu, o Latvijos akciju rinkoje--tik 5 imones. Todel galima teigti, kad Estijos akciju rinka yra likvidesne nei Latvijos. Siu atskiru rinku likviduma leido padidinti ju susijungimas i bendra rinka.

4. Metodika ir hipotezes

Tyrimas vykdomas ieskant stochastinio rysio laikantis 5 pav. aprasyto nuoseklumo. Tyrimo metodas - koreliacine analize.

[FIGURE 5 OMITTED]

Tyrimo objektas--issivysciusiu ir besivystanciu kapitalo rinku vertybiniu popieriu indeksu kainu kitimo tendencijos 2001-2010 m.

Tyrimo hipotezes. Apzvelgus uzsienio ir Lietuvos autoriu darbus kapitalo rinku tyrimu srityje, ivertinus Baltijos saliu vertybiniu popieriu rinkos situacija, iskeliamos tokios hipotezes:

-H1--issivysciusios kapitalo rinkos daro itaka Baltijos saliu vertybiniu popieriu rinkoms;

-H2--issivysciusiu ir besivystanciu kapitalo rinku sektoriu kainos paklusta toms pacioms tendencijoms kaip ir visa ta rinka.

Tyrimo apribojimai. Ivertinus Baltijos saliu vertybiniu popieriu rinka ir tyrimui pasirinktus duomenis, isskiriami sie tyrimo apribojimai, kurie neleidzia daryti vienareiksmisko teigimo del hipoteziu teisingumo:

--Pirmiausia isskiriami objektyviu tyrimo imties apribojimai, nes Baltijos saliu vertybiniu popieriu birzos akciju rinka sudaro tik 85 imones, o tam tikrus pramones sektorius tik viena imone.

--Baltijos saliu vertybiniu popieriu birza yra jauna (kurimosi Pradzia--1993 m.), lyginant su issivysciusiomis finansu rinkomis, o tyrimui pasirinktas 2001-2010 m. laikotarpis.

--Tyrimui pasirinkta naudoti metinius pokycius, taip pasalinant sezoniskuma, taciau tuo atveju nera iskaiciuojami trumpi kainu pokyciai.

Rezultatu patikimumo vertinimas. Rezultatu reiksmingumas tikrinamas naudojant parametrini testa - t statistika. Jei apskaiciuota [t.sub.len] reiksme yra didesne uz Stjudento t kriteriju (t 0,05), tuomet gautas rezultatas yra statistiskai reiksmingas atitinkamai 10 % patikimumo lygiu. Koreliacijos koeficientas apskaiciuotas EXCEL programos CORREL funkcija. [t.sup.lent] apskaiciuota EXCEL programa pagal formule: [t.sup.lent] = TINV(0,05; n - 2).

5. Besivystanciu NASDAQ OMX Baltijos saliu akciju rinku rysio su issivysciusiu akciju rinkomis tyrimas

Kiekvienais metais vis stipreja ivairiu saliu ekonomikos rysiai. Analogiski procesai vyksta ir tu saliu finansu sektoriuose bei vertybiniu popieriu rinkose. Vertybiniu popieriu rinka yra labiausiai globalizuota ekonomikos sritis. Vertybiniu popieriu rinka lemia efektyvu finansiniu istekliu paskirstyma ir perskirstyma tam tikriems ekonomikos subjektams.

Laikoma, kad mazo masto besivystancios finansu rinkos priklauso nuo kitu rinku isorinio poveikio. Stiprejant ekonominiams saliu rysiams, dideja privataus kapitalo srautai i besivystancias salis, kartu stipreja ir tu saliu vertybiniu popieriu rinkos integracija i pasauline finansu rinka. Esant nepalankiam poveikiui tarptautiniai investuotojai gali atsiimti savo lesas. Tai gali sukelti salies finansu sistemos krize.

Todel tiriant stochastinio rysio egzistavima tarp besivystanciu ir issivysciusiu vertybiniu popieriu rinku, pasirinkti naudoti statistiniai NASDAQ OMX Baltijos vertybiniu popieriu birzu indeksu (OMX Baltic Benchmark, OMX Vilnius, OMX Riga OMX, Tallinn) ir issivysciusiu rinku (Dow Jones JAV, Russel 2000, S&p 500, MSCI Vokietijos, MSCI Jungtines Karalystes, MSCI prancuzijos, S&p 350 Europos, S&p Global 100) indeksu duomenys. Tyrimui naudoti atsisakyta siuo metu placiai paplitusiu MSCI World, FTSE Global 100, S&p Global 1200, Global Dow globaliu indeksu, nes truksta duomenu, dauguma ju skaiciuojama tik 4-6 m.

6 pav. pateikiama NASDAQ Baltic Benchmark GI ir kitu rinku indeksu metiniu kitimu grafikas. Kaip matoma, issivysciusiu akciju rinku pokyciai turi labai panasias kitimo tendencijas. Baltijos saliu akciju rinkos indekso kitimas neatitiko siu tendenciju 2001-2010 m. laikotarpiu, nes tuo metu issivysciusiu saliu finansu rinka neigiamai veike interneto bendroviu burbulo padariniai (Europos parlamentas), o Baltijos saliu akcijos buvo uzdaros (Lietuvos Respublikos vertybiniu popieriu komisija). Sis sektorius nebuvo isvystytas. 2004-2005 m. laikotarpio Baltijos saliu indekso kilima skatimo istojimas i Europos Sajunga, Latvijos ir Estijos prisijungimas prie Siaures Europos vertybiniu popieriu birzu platformos (2004 m.). 2005 m. prisijungus ir Lietuvai, tais paciais metais suformuojama bendra Baltijos saliu vertybiniu popieriu rinka. Tai leido padidinti rinkos likviduma ir pritraukti uzsienio vertybiniu popieriu tarpininkus bei investuotojus.

Koreliacijos tyrimas leidzia patikrinti prielaida, kad Baltijos saliu rinkos akciju kainos yra lemiamos panasiu veiksniu kaip ir issivysciusiu vertybiniu popieriu rinkos. Baltijos saliu vertybiniu popieriu birzu akciju indeksu pokyciu ir kitu issivysciusiu finansu rinku akciju indeksu pokyciu 2001-2010 m. laikotarpio koreliacijos tyrimo rezultatai pateikiami 3 lenteleje. Galima daryti isvada, kad visu indeksu koreliacijos koeficientai yra teigiami, tai reiskia, kad visu akciju indeksu priklausomybe yra tiesiogine. Ivertinus koreliacijos rezultatus pagal t Stjudenta, statistiskai reiksmingi rysiai 3 lenteleje pazymeti oranzine spalva.

[FIGURE 6 OMITTED]

Siu indeksu akciju kainoms augant, atitinkamoje Baltijos saliu rinkoje akciju vertes turetu augti taip pat. Negauta ne viena neigiama koreliacija rodo, kad tarp analizuojamu indeksu nera atvirkstines priklausomybes.

Gauti rezultatai byloja, kad globalios akciju rinku tendencijos skirtingai lemia akciju kainas skirtingose Baltijos saliu akciju rinkose. Lietuvos vertybiniu popieriu birzos akciju kainu ir indeksu nustatyti rysiai su visomis tirtomis issivysciusiu saliu akciju rinkomis yra stiprus, todel galima teigti, kad is visu triju Baltijos saliu rinku labiausiai globaliu veiksniu lemiama yra Lietuvos. Sie rezultatai sutampa su Cepinskio ir Jonyno (2008) atliktos apklausos tyrimo rezultatais, kad Lietuvos gyventojai, priimdami investicinius sprendimus, vadovaujasi pasaulinemis globaliomis vertybiniu popieriu rinkos tendencijomis.

Tyrimas atskleidzia, kad Lietuvos akciju indekso kitimo tendencijos labai panasios i JAV rinkos akciju kitimo tendencijas, nes stipriausi rysiai nustatyti tarp NASDAQ OMX Vilniaus ir Dow Jones JAV, Russel 2000, S&p 500 indeksu. Latvijos vertybiniu popieriu birzos akciju indeksu rysiai nustatyti tik su JAV akciju rinkos indeksais, Dow Jones JAV ir Russell 2000 indeksais. Estijos vertybiniu popieriu birzos akciju kainu ir indeksu rysiai nustatyti su JAV akciju rinkos indeksais, Dow Jones JAV, Russell 2000, S&p 500, ir MSCI Jungtines Karalystes akciju indeksu.

Remiantis tyrimo rezultatais galima daryti prielaida, kad bendra ir atskiros Baltijos saliu akciju rinkos galejo buti veikiamos tokiu paciu globaliu veiksniu, kaip ir JAV rinkos. Tam itakos galejo tureti 2007 m. susiformavusi globali finansu rinka, 2008-2009 m. ekonomines krizes padariniai.

Tai gali buti trumpo laikotarpio pakitimai, todel svarbu ir toliau tirti veiksnius, lemiancius vertybiniu popieriu kainas Baltijos saliu rinkoje.

6. Sektorinis besivystanciu ir issivysciusiu rinku tyrimas

Kiekvienos pramones sakos imoniu akciju kainu pokyciams skaiciuojami atskiri indeksai. Jie skiriasi nuo visos rinkos indekso, todel atliekant ukio sakos analize juos galima palyginti ir pamatyti, ar pramones sakos akciju kainos labai koreliuoja su visa rinka, ar pramones sakos pelningumas geresnis uz visos rinkos pelninguma. Baltijos saliu sektoriniai indeksai rodo tendencijas konkreciame sektoriuje ir leidzia palyginti tame paciame sektoriuje esancias bendroves. I indeksus itraukiamos visos Baltijos saliu birzu oficialiajame ir papildomajame prekybos sarasuose esancios bendroves atskirai. Tyrimui naudojama Baltijos saliu ir Amerikos rinku visu akciju ir pramones sektoriniu indeksai.

Gauti koreliacijos koeficientai vertinami pagal t Stjudenta, statistiskai reiksmingi rysiai 4 lenteleje pazymeti oranzine spalva.

4 lenteleje analizuojama, kaip besivystancios ir issivysciusios kapitalo rinkos reaguoja i atskiru sektoriu pokycius. is gautu rezultatu matoma, kad sektoriu indeksai su visu akciju indeksu koreliuoja tiesiogiai, jei sektoriu indeksu akciju kaina kyla, kyla ir bendra visu akciju indekso verte. Baltijos saliu Vp rinkos sektoriu labai stiprus rysys nustatytas su gamybos, vartojimo prekiu ir paslaugu bei finansu sektoriais. Jie kartu sudaro 48 % visu akciju indekso.

Dow Jones Amerikos indekso ir ji sudaranciu sektoriu statistiskai nustatyti rysiai stipresni nei Baltijos saliu akciju rinkoje. Tarp Dow Jones Amerikos indekso ir energetikos, telekomunikaciju ir komunaliniu paslaugu sektoriu nustatyti stiprus rysiai, o su kitais sektoriais labai stiprus rysiai. Tai rodo, kad issivysciusio kapitalo rinkose atskiru sektoriu akciju kainos paklusta toms pacioms tendencijoms kaip ir bendra rinka.

7. Isvados

Intensyvi konkurencija finansu rinkoje paskatino vertybiniu popieriu birzas jungtis i stambesnius darinius ir sumazinti savo veiklos sanaudas, didinti prekybos apimtis, tai leidzia daryti prielaida, kad globalizacija daro vis didesne itaka vertybiniu popieriu rinkoms.

Gauti tyrimo rezultatai rodo, kad issivysciusiu saliu vertybiniu popieriu rinku tendencijos skirtingai lemia kainas skirtingose Baltijos saliu akciju rinkose.

Remiantis tyrimo rezultatais galima daryti prielaida, kad bendra ir atskiros Baltijos saliu akciju rinkos galejo buti veikiamos tokiu paciu globaliu veiksniu kaip ir JAV rinkos. Tam itakos galejo tureti 2007 m. susiformavusi globali finansu rinka, 2008-2009 m. ekonomines krizes padariniai. pirmoji hipoteze visiskai patvirtinta Lietuvoje.

Siekiant ivertinti imones vertybiniu popieriu kainos kitimo tendencijas, svarbu ivertinti ne tik rinkos kainu kitimo, bet ir sektoriu kitimo tendencijas. Antroji hipoteze patvirtinta visuose Baltijos saliu akciju rinkos pramones sektoriuose, isskyrus informaciniu technologiju sektoriu.

DOI: 10.3846/btp.2012.15

Received 13 January 2012; accepted 29 February 2012 / Iteikta 2012-01-13; priimta 2012-02-29

Literatura

Alekneviciene, V. 2005. Finansai ir kreditas: enciklopedija. Vilnius. 268 p.

Bagdonas, R.; Klimasauskas, D. 2005. Vertybiniu popieriu kainai itaka darantys veiksniai, Lietuvos ekonomikos apzvalga 11: 24-31.

Brannas, K.; Soultanaeva, A. 2011. Influence of news from Moscow and New York on returns and risks of Baltic States' stock markets, Baltic Journal of Economics 11(1): 109-124.

Brigham, E.; Houston, J. 2004. Fundamentals of Financial Management. Mason (Ohio): Thomson/SouthWestern. 831 p.

Cibulskiene, D.; Grigaliuniene, Z. 2006. Fundamentiniu ir techniniu veiksniu itaka vertybiniu popieriu portfelio formavimui, Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos 2(7): 25-34.

Cepinskis, J.; Jonynas, D. 2008. Investiciju valdymas globalizacijos kontekste, Organizaciju vadyba: sisteminiai tyrimai 47: 7-21.

Danilenko, S. 2008. Europos saliu vertybiniu popieriu rinku analize, Lietuvos statistikos darbai 47: 36-41.

Dow Jones indeksai [ziureta 2011 m. geguzes 10 d.]. Prieiga per interneta: http://www.dowjones.com/

Europos parlamentas [ziureta 2011 m. geguzes 25 d.]. Prieiga per interneta: http://www.europarl.europa.eu/meetdocs/2009_2014/documents/cris/ dt/812/812762/812762lt.pdf

Juozapaviciene, A. 2007. Isvestiniai instrumentai tarptautinese finansu rinkose. Kaunas: Technologija. 368 p.

Kancerevycius, G. 2009. Finansai ir investicijos. Kaunas: Smaltijos leidykla. 904 p.

Klimasauskiene, D.; Moscinskiene, V. 1998. Lietuvos kapitalo rinkos efektyvumo problema, Pinigu studijos 2: 25-34.

Levisauskaite, K.; Juras, V. 2003. Investigation on efficiency of the Baltic States stock markets. Management of organizations, Systematic Research 28: 61-70.

Lietuvos Respublikos vertybiniu popieriu komisija [ziureta 2011 m. spalio 29 d.]. Prieiga per interneta: http://www.vpk.lt/lt/ataskaitosirpublikacijos/

Michailova, J. 2005. Indeksai kaip vertybiniu popieriu rinkos adekvacios informacijos saltiniai, is 8-oji Lietuvos Jaunuju mokslininku konferencija: "Verslas XXI amziuje", 54-60.

MSCI (Margan Stanley Capital International) indeksai [ziureta 2011 m. spalio 20 d.]. Prieiga per interneta: http://www.msci.com/

NASDAQ OMX Vilniaus vertybiniu popieriu birza [ziureta 2011 m. spalio 10 d.]. Prieiga per interneta: http://www.nasdaqomxbaltic.com/market/?lang=lt

Norvaisiene, R. 2005. Imones investiciju valdymas. Kaunas: Technologija. 206 p.

Pasaulio bankas [ziureta 2011 m. spalio 20 d.]. Prieiga per interneta: http://www.worldbank.org/

Pekarskiene, I.; pridotkiene, J. 2010. Vertybiu popieriu rinkos vaidmuo ekonomikoje, Ekonomika ir vadyba 15: 177-184 p.

Rafael, Z.; Tvaronaviciene, M. 2005. Lietuvos imoniu akciju kainas ir akciju kainu indeksus lemianciu veiksniu kiekybine analize, Verslas: teorija ir praktika [Business: Theory and practice] 6(3): 159-171.

Russell indeksai [ziureta 2011 m. spalio 13 d.]. Prieiga per interneta: http://www.russell.com/

Rutkauskas, A. V.; Stankevicius, p. 2006. Investiciniu sprendimu valdymas. Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla. 374 p.

Standard&Poor's indeksai [ziureta 2011 m. spalio 17 d.]. Prieiga per interneta: http://www.standardandpoors.com/indices/main/en/eu

Monika GuDONYTE. Master student of Vilnius Gediminas Technical University. Research interests: stock exchange, factors affecting securities prices, capital markets' development.

Manuela TVARONAVICIENE. Dr, professor at Vilnius Gediminas Technical University, Department of Economics and Management of Enterprises. Research interests: economic growth, sustainable development, FDI, globalization, competitiveness, financial markets and institutions.

Monika Gudonyte (1), Manuela Tvaronaviciene (2)

Vilnius Gediminas Technical University, Sauletekio al. 11, LT-10223 Vilnius, Lithuania

E-mails: (1) [email protected] (corresponding author); (2) [email protected]

Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Sauletekio al. 11, LT-10223 Vilnius, Lietuva

El. pastas: (1) [email protected]; (2) [email protected]

Table 1. The minimal and maximal values of the Baltic
countries OMX indices during the period of 2001-2010

1 lentele. Baltijos saliu OMX indeksu minimalios ir maksimalios
reiksmes 2001-2010 m. (NASDAQ Baltijos saliu vertybiniu popieriu
birza)

                    OMX       OMX      OMX
                    Vilnius   Ryga     Talinas

Minimali reiksme    68,55     107,2    121,55

Maksimali reiksme   569,04    747,36   996,86

Table 2. The Baltic stock market sector size by the number of
enterprises (2010)

2 lentele. Baltijos saliu akciju rinkos sektoriu dydis, pagal imoniu
skaiciu (2010 m.) (sudaryta autoriu remiantis NASDAQ
OMX Baltijos saliu vertybiniu popieriu birzos duomenimis)

                                 imoniu skaicius rinkoje

Sektorius
(pagal GICS          Baltijos
klasifikacija)        saliu       Lietuvos      Latvijos      Estijos

Energetika              5             2            3             0

zaliavos                6             2            4             0

Gamyba                 19             5            9             5

Vartojimo              16             6            4             6
prekes ir
paslaugos

Kasdienio              17            11            5             1
vartojimo
prekes ir
paslaugos

Sveikatos               6             1            5             0
prieziura

Finansai                8             5            1             2

Informacines            1             0            1             0
technologijos

Telekomunikaciju        1             1            0             0

paslaugos

Komunalines             6             5            0             1
paslaugos

Is viso            85(37 / 48)   38(18 / 20)   32(5 / 27)   15(14 / 1)
(pagrindinis /
papildomas
sarasas)

Table 3. The results of Baltic countries securities markets indices
changes and developed financial markets indices changes in 2001-2010,
measured by correlation method

3 lentele. Baltijos saliu vertybiniu popieriu birzu akciju indeksu
pokyciu ir kitu issivysciusiu finansu rinku akciju indeksu
pokyciu 2001-2010 m. laikotarpio koreliacijos tyrimo rezultatai

                                 NASDAQ OMX         NASDAQ OMX
Rysys tarp rinku                 Baltic Benchmark   Vilnius

Vidutinis Dow Jones U.S. Index   Vidutinis          Stiprus
Russell 2000 Index               Stiprus            Stiprus
MSCI Germany Index               Nereiksmingas      Stiprus
MSCI U.K. Index                  Vidutinis          Stiprus
MSCI France Index                Nereiksmingas      Stiprus
S&P 500 Index                    Vidutinis          Stiprus
S&P Europe 350 Index             Nereiksmingas      Stiprus
S&P Global 100 Index             Nereiksmingas      Stiprus

                                 NASDAQ OMX      NASDAQ OMX
Rysys tarp rinku                 Talinas         Ryga

Vidutinis Dow Jones U.S. Index   Vidutinis       Vidutinis
Russell 2000 Index               Vidutinis       Stiprus
MSCI Germany Index               Nereiksmingas   Nereiksmingas
MSCI U.K. Index                  Vidutinis       Nereiksmingas
MSCI France Index                Nereiksmingas   Nereiksmingas
S&P 500 Index                    Vidutinis       Nereiksmingas
S&P Europe 350 Index             Nereiksmingas   Nereiksmingas
S&P Global 100 Index             Nereiksmingas   Nereiksmingas

Table 4. The results of Baltic countries and USA securities
markets indices changes and those markets sectors indices
changes in 2001-2010, measured by correlation method

4 lentele. Baltijos saliu ir Amerikos vertybiniu popieriu rinku
visu akciju indeksu pokyciu ir tu rinku sektoriu indeksu pokyciu
2001-2010 m. laikotarpio koreliacijos tyrimo rezultatai

Atskiru pramones
sektoriu rysys su                Baltijos
bendra rinka                     saliu rinka     Amerikos rinka

Energetika                       Stiprus         Stiprus

Zaliavos                         Vidutinis       Labai stiprus

Gamyba                           Labai stiprus   Labai stiprus

Vartojimo prekes ir paslaugos    Labai stiprus   Labai stiprus

Kasdienio vartojimo prekes ir    Stiprus         Labai stiprus
paslaugos

Sveikatos prieziura              Vidutinis       Labai stiprus

Finansai                         Labai stiprus   Labai stiprus

Informacines technologijos       Nereiksmingas   Labai stiprus

Telekomunikaciju paslaugos       Stiprus         Stiprus

Komunalines paslaugos            Vidutinis       Stiprus

Fig. 3. All the share indexes of Baltic countries markets
during 2001-2010

3 pav. Baltijos saliu rinku visu akciju indeksai 2001-2010 m.
(NASDAQ OMX Baltijos saliu vertybiniu popieriu birza)

Indeksas/Akcijos   2001 01 01   2011 01 01   +/-%

OMX Tallinn        138,24       744,78       438,76

OMX Riga           155,78       419,59       169,35

OMX Vilnius        92,70        416,66       349,47