Business negotiations and business meetings: communication in the bargaining process/Verslo derybos ir dalykiniai pokalbiai: komunikacija derejimosi procese.
Peleckis, Kestutis ; Peleckiene, Valentina ; Mazeikiene, Aiste 等
1. Ivadas
Aktualumas. Deretis versle tenka nuolatos: sudarant
pirkimo-pardavimo sutarti, priimant ir atleidziant darbuotoja,
sprendziant daugybe ivairiu situaciju. Dalykinis pokalbis ar derybos
gali vykti lengvai arba su didele itampa, gali pavykti nesunkiai
susitarti iveikiant ypatingus sunkumus arba visai nepavykti susitarti.
Mokejimas dalykiskai bendrauti, suprasti kito zmogaus, derybu partnerio
psichologija, jo atstovaujamos organizacijos interesus daugiausia lemia
dalykinio pokalbio ir derybu sekme. Norint tai gerai atlikti, reikia
tureti bendravimo pagrindus, gebeti skaityti verbalinio ir neverbalinio
bendravimo zenklus, israiskas, tureti susikurus pasiruosimo pokalbiui ir
deryboms sistema, gebeti pateikti ir gauti informacija, argumentuoti
savo pozicijas, atsakyti i pastabas, jas neutralizuoti, perprasti,
nepasiduoti manipuliacijoms ir moketi dalykini pokalbi ar derybas kaip
dera uzbaigti.
Problema. Kai kuriu komunikacijos elementu svarbos derybiniame
procese neivertinimas, komunikacijos teoriniu ziniu ir igudziu stoka
gali tapti esmine kliutimi efektyviems derybu rezultatams pasiekti.
Tyrimo objektas--komunikacija derejimosi procese.
Darbo tikslas--atskleisti svarbiausius derejimosi proceso
komunikacinius elementus, leidziancius efektyvinti verslo derybas ir
dalykinius pokalbius.
Tyrimo metodai--mokslines literaturos sistemine, lyginamoji, logine
analize ir sinteze.
2. Verslo derybos ir dalykiniai pokalbiai komunikaciju sistemoje
Verslo derybos ir dalykiniai pokalbiai--sudetingas daugiaplanis,
daugialypis procesas, kuriame derinami ir sprendziami besiskiriantys, o
daznai ir priestaringi besideranciu saliu interesai (Aguinis et al.
1998; Anderson, Bowman 1999; Bailenson, Beall 2006). Salys siekia rasti
toki kompromisini sprendimo varianta, kuris geriausiai atitiktu ju
tikslus ir interesus. Tai reiskia, kad besiderancios salys turi moketi
ieskoti sprendimu variantu, juos vertinti, tarpusavyje lyginti, parinkti
is ju geriausia, abiem pusems priimtina (Bailenson et al., 2001; 2003;
2004; 2005; Ginevicius 2009; Lobanova 2009; Jureviciene, Komarova 2010;
Smaliukiene et al. 2010; Zabielaviciene 2008). Tam reikia moketi valdyti
derejimosi procesa, ruostis deryboms kaip sprendimo paieskos procesui,
gebeti pasirinkti efektyviausia derejimosi strategija ir taktinius jos
realizavimo zingsnius, planuoti derybu fazes ir etapus (Barg 1994; Bucy
2000; Burgoon, Bacue 2003; Burgoon et al. 2000; Burgoon, Dunbar 2000).
Kita vertus, derybos--ju dalyviu komunikacijos, bendravimo
procesas. Siuo poziuriu derybu rezultatyvumas priklauso nuo to, kaip
salys viena kita supranta, kokia informacija viena apie kita disponuoja
ir isgauna dereji-mosi procese, kaip joms pavyksta issiaiskinti viena
kitos elgesio motyvus, geba pateikti pasiulymus, argumentus, itikinti
kita puse.
Derejimasis--potencialiai konfliktiskas procesas. Todel
derybininkas turi tureti savo arsenale priemoniu, kurios neleistu
konfliktui isiliepsnoti, o jam ivykus moketi iseiti is tokios
situacijos, isspresti konflikta, orientuojantis i ilgalaikius santykius
su derybu partneriu (Cherulnik et al. 2001; Choi et al. Driskell, Salas
2005; Dunbar, Burgoon 2005a, 2005b).
Savo ruoztu verslo derybos, dalykinis pokalbis--asmenybiu saveika.
Si saveika gali vykti kovos arba bendradarbiavimo forma. Galima paciam
vadovauti derejimosi procesui arba galima leistis buti vadovaujamam kito
asmens, pasiduoti itakai. Galima paciam formuluoti zaidimo taisykles
arba priimti kitos puses primetamas salygas. Geras derybininkas turi
moketi atsispirti itakai ir manipuliacijoms, argumentuoti ir apginti
savo pasiulymus, nepasiduoti spaudimui, oponenta paversti partneriu,
derybineje situacijoje is kovos poziciju pereiti i bendradarbiavimo
vezes.
Komunikacijos formos ir kanalai siame amziuje tobuleja labai
sparciai, o ekonomines ir visos kitos gyvenimo krizes reikalauja
spartinti nauju komunikacijos priemoniu ir technologiju pletra. Taciau
gyvo dalykinio pokalbio ir betarpisku derybu reiksme ir toliau islieka
labai svarbi. Svarbiausi ir lemtingiausi susitarimai vyksta ir dar ilgai
vyks susitinkant akis i aki. Pokalbis--vienas is geriausiu ir
priimtiniausiu budu itikinti pasnekova savo pozicijos pagristumu, kad
jis pats sutiktu su oponento pozicija ir ja priimtu ar palaikytu
(Peleckis et al. 2010, 2011a; 2011b; Peleckis, Mazeikiene 2009).
Kuo daugiau komunikacijos priemoniu ivaldome, tuo dazniau patys
nustembame patyre (dazniausiai paveluotai), kad zodziai ne visuomet
pasiekia tiksla. Be to, pasakyti zodziai pasnekovams ne visuomet reiskia
ta pati, ka ir... mums. Tuo labiau, kad ne visi turime talenta kalbedami
uzdegti zmoniu sirdis ir pazadinti mintis. Lyg ir zinome teoriskai, kaip
sustiprinti zodziu itaiga, ju poveiki, kokios vartojimo zodziu galimybes
ir kaip valdyti kuna, gestus, mimika, taciau ka daryti, kad dalykinis
bendravimas nevirstu "sugedusiu telefonu" ir galiausiai
pasiektume asmeninius ar organizacijos tikslus?
Daugelis verslo vadovu ir specialistu efektyvia komunikacija
derejimosi procese verslo derybu ir dalykiniu pokalbiu meistriskuma mini
kaip butina sekmes recepto salyga.
Turbut ne karta esame patyre, kad svarbaus pokalbio metu viskas
reiksminga: zodziai, gestai, mimika, aplinka, apranga, laikysena. Siu
veiksmingai kontroliuojamu dalyku visuma gali sekmingai (arba
nesekmingai) kurti musu ivaizdi.
Verslo derybu ir dalykiniu pokalbiu mokslas ir menas apima daugybes
mokslu zinias: komunikacijos, retorikos, psichologijos, etikos, vadybos,
ekonomikos. Siu mokslu ziniu jungtis suteikia galimybe komunikacijos ir
kalbos galimybes atskleisti daug geriau, nei kartais girdime ir stebime
aplink. Ir tam pasiekti nereikia dideliu atradimu. Verta zinoti
pagrindinius derejimosi proceso komunikacijos ir poveikio elementus ir
juos taikyti.
Komunikacijos, derybu ir dalykiniu pokalbiu apibrezimu yra didele
ivairove (kai kurie autoriai pateikia beveik 100 komunikacijos
apibrezimu), taciau svarbi yra ju logine seka (kas is ko kyla ir
formuojasi toliau) ir praktinis palyginimas. pagrindiniai siu sudetingu
bendravimo procesu pozymiai ir apibrezimai pateikti lenteleje.
Komunikacija apskritai, o kartu ir derejimosi proceso komunikacija
turi buti abipuse. Derejimasis yra komunikacijos procesas, kuriame ne
maziau kaip dvi salys siekia abiem pusems priimtino susitarimo. Verslo
derybose ir dalykiniuose pokalbiuose pasireiskia asmenu ar grupiu
poveikis vienas kitam (pipiriene, Maciukeviciene 2011). Tas poveikis
atliekamas tiek verbaliniu, tiek neverbaliniu budais. Derantis siekiama
paveikti oponento mastyma, itikinti ji, kad tam tikri pokyciai pades
pasiekti bendra tiksla ir abiem pusems naudinga sutarima. Informacijos
priemejas gaunama informacija dekoduoja, apdoroja ir pats siuncia savo
informacija. Tai--griztamasis rysys, kuris pakoreguoja siunciamos
informacijos supratima. Jei komunikacija tesiasi sekmingai, siuntejo ir
priemejo informacijos dekodavimai vis labiau sutampa, vadinasi, jie rado
bendra kalba. Taciau ne visada taip ivyksta. Draugiskas patarimas ar
naudingas pasiulymas gali buti suprastas kaip kritika, pokstas, galintis
izeisti, pastaba gali virsti priekaistu. Sis suvokimas priklauso nuo
asmenybes veiksniu--emocines patirties, nuotaikos, vertybiu.
Pagal bendravimo stiliu, situacija, salygas komunikacija derejimosi
procese gali buti:
1) vienpuse: kalbetojas pateikia klausytojams informacija ir
nesiekia griztamojo rysio;
2) dvipuse: laisvai keiciamasi idejomis. Si komunikacija uzima
daugiausia laiko, bet yra labai veiksminga;
3) vienpuse komunikacija su griztamuoju rysiu: kalbetojas pateikia
informacija ir klausia, kaip ji suprasta. Pagal informacijos perdavimo
derejimosi procese inten-cija kom unikacija gali buti tiksline ir
netiksline, pagal rezultatyvuma veiksminga ir neveiksminga.
Pagal veiksmingumo lygi komunikacija derejimosi procese gali buti
skirstoma taip:
1 lygis--veiksmingiausia--tiesiogine (vykstanti akis i aki), kai
keiciamasi informacija per tiesiogini kontakta, naudojant verbalinius
(zodinius) ir neverbalinius simbolius. Is karto betarpiskai
atsirandantis momentinis griztamasis rysys uztikrina veiksminga
bendravima.
2 lygis--maziau veiksminga, kai komunikacijos partneriai atskirti
erdveje ir salygiskai laike (vykstanti telefonu, elektroniniu pastu,
skaipo sistema ir pan.).
3 lygis--maziausiai veiksminga yra netiesiogine (sudetingiausia)
rastiska komunikacija (pastopaslaugu sritis), kai partneriai atskirti
laike ir erdveje ir nera jokio momentinio griztamojo rysio arba dar
blogiau kartais gaveja rysys pasiekia per velai; gavejas sureaguoja,
taciau situacija jau buna pasikeitusi, galima sakyti--saukstai po pietu.
3. Suvokimo klaidos derejimosi procese
Isskiriamos sios budingiausios suvokimo klaidos dereji-mosi
procese:
1) dalis informacijos praleidziama;
2) kai kurioms detalems suteikiama per daug reiksmes;
3) neteisingai interpretuojame rysius tarp atskiru suvokiamu
elementu;
4) daromos neteisingos prielaidos apie zmones, remiantis akstesne
patirtimi ir klaidingai manant, kad kai kurie budo bruozai turi buti
visada susije su kitais.
Norint isvengti suvokimo klaidu derejimosi procese, reikia: a) buti
lankstiems, gebeti keisti nuomone apie zmogu, suzinojus ka nors naujo.
Tai padetu isvengti aureoles efekto -kai dalis gautos informacijos apie
zmogu ima dominuoti ir daro itaka galutiniam sprendimui. pavyzdziui,
pastebeje labai patrauklu asmens bruoza, esame linke nepastebeti jo
trukumu ir ieskome kitu patraukliu savybiu, siekdami susidaryti kuo
teigiamesni asmens vaizda. Ir priesingai, jei pastebime ka nors
atstumiancio, ieskome ir daugiau patvirtinimu, kad tas asmuo apskritai
yra neigiamas. Igijus lankstumo vertinant, pavyktu isvengti ir
stereotipu poveikio;
b) atidziai stebeti ir sekti detales, skirti joms demesio: ir
zodiniams, ir nezodiniams pranesimams bei aplinkybems, kurioms esant
bendraujama. Reikia nuolat tikrinti gaunama informacija ir lyginti su
tuo, ka pastebime, su turima nuomone, atkreipiant demesi i priestaringus
dalykus, kuriu apstu bendravimo procese. Taip isvengtume apgaulingo
nuoseklumo iliuzijos (angl. False consistency), kai nepagristai tikimes,
kad kito asmens elgesys bus nuoseklus: vienas jo poelgis nepriestaraus
kitam, panasiomis situacijomis jis visuomet elgsis taip pat ir pan.
Todel karta is ko nors isgirde staciokiska fraze: "Man jau pakaks
siu nesamoniu", kol kas nemanykime, kad tas zmogus--arogantiskas
nepraustaburnis, nors takart jis gal tiesiog staciokiskai pajuokavo;
c) reikia moketi atideti sprendima, t. y. reikia stengtis kuo
ilgiau nedaryti galutinio, lemiamo sprendimo, sukaupti apie ji kuo
daugiau ir ivairiapusiskesnes informacijos ir apgalvoti, kaip reaguoti
paciam;
d) skirti laiko papildomai informacijai rinkti, kuri padetu
susidaryti objektyvesne nuomone;
e) nepasiduoti pirmojo ispudzio (pradmes) ir baigmes poveikiui.
Daugeliu tyrimu nustatyta, kad ir pacius pirmuosius, ir paskutinius
zmoniu zodzius bei poelgius isimename geriau nei vidurinius ir jais
labiau pasitikime, spresdami apie zmones. Pvz., jei vienos derybos
baigesi nesekmingai, tai nebutinai reiskia, kad ir visos kitos derybos
su siuo zmogumi bus tokios, kad neverta nei pradeti. Nors nemalonius
derybu partnerio pareikstus priekaistus derybu pabaigoje prisimename
labiau nei susitikimo pradzioje issakytus komplimentus (baigmes
efektas), kitos derybos turetu prasideti nuo nulio--kartais palanku
derybu rezultata galime pasiekti tik atsikrate ankstesnes patirties,
neatsizvelgdami i buvusiuose susitikimuose issakytus zodzius, taciau
turedami galvoje pasnekovu pazinima... Laikas ir aplinkybiu kaita keicia
ir situacija, ir derybu partnerio tikslus, ir interesu sritis, tad
kitoje vietoje ir kitu laiku, atsikrate neigiamu ankstesniu derybu
patirties, geriau pasiruose ir labiau pazindami derybu partneri kaip
asmenybe, galime sekmingiau rasti interesu sutapimo taskus ir siekti
abipusio laimejimo;
f) pabandyti isijausti--pazvelgti i situacija kito zmogaus akimis,
suprasti jo padeti. Is tikruju tol, kol patys nebuvome pateke i
ilgalaikio bedarbio, apvogto vadovo, bendravimo stokojancio vienisiaus,
sunkaus ligonio, nekaltai teisiamojo padeti, ne visada galime tiksliai
suprasti siu zmoniu reakcijas ir intensyvias emocijas. Pvz., derybu metu
oponenta gali erzinti pasnekovo pedantiskumas, gilinimasis i smulkmenas,
idemus, netgi itarus zvilgsnis, jam isgirdus bet koki naujesni dalyka.
Bet tai nereiskia, kad turi pritrukti kantrybes irodineti, pateikti jam
issamius duomenis ir pagristi faktus--gali buti, kad si zmogu iki siol
tiesiog sup o nep atikimi partneriai, galbut jis yra patyres apgaule ir
su ja susijusiu nuostoliu ar ilga laika dirbo tokioje aplinkoje, kur tik
ir ieskota jo silpnuju pusiu ir bandyta tuo pasinaudoti. Reikia stengtis
rasti ne viena, bet keleta skirtingu paaiskinimu, kodel zmogus pasielge
vienaip, o ne kitaip, atkreipti demesi ir i vidinius (pvz., galbut jis
piktas todel, kad jam siandien istrauke danti, jis alkanas, o vakare dar
laukia ilgas akcininku susirinkimas, per kuri jis gali gauti pasiulyma
palikti posta, ar galbut jis visiskai nepasiruoses sioms deryboms, net
nera perskaites gautos informacijos), ir i isorinius (gal sugedo
automobilis, vaiku nera kam paimti is darzelio, jam per karsta) jo
elgesi galincius lemti veiksnius.
4. Emocinis derejimosi aspektas
Verslo derybose ir dalykiniuose pokalbiuose negalima ne minutei
pamirsti emocinio bendravimo aspekto. Kyla klausimas, kodel derejimosi
proceso komunikacijoje svarbios emocijos? Kaip rodo praktika, butent
emociniai dalykai daznai viska sugadina arba, priesingai, konstruktyviai
paspartina susitarimus ir palengvina bendradarbiavima (Ekman 1997; Hecht
et al. 1999; Izard 1997; Manusov 1999; Parkinson et al. 2005; Riggio
2005). Galimas dvejopas reagavimas i kita zmogu ir jo problemas:
kognityvinis (informacinis, mastymo) ir emocinis. Tam tikrais atvejais
mums reikia zmogaus, kuris galetu suteikti reikalingos informacijos,
ismintingai patarti, analizuodamas problema, rasti objektyviu faktu,
rodanciu, kaip iklimpta i informacijos liuna. Kitais atvejais labiau
reikia emocines paramos, supratimo, uzuojautos, isklausymo. Emocine
parama vadinama empatija--isijautimu i kito zmogaus emocine busena ir
isgyvenimu to, ka jaucia kitas.
Isskiriamos trys empatijos fazes:
1) supratimas, kito zmogaus emocines busenos pajautimas. Svarbu ne
tik sugebeti, bet ir noreti gilintis i kito zmogaus jausmus. Ypac
derybose, dalykiniuose pokalbiuose reikia stengtis suprasti, ka isgyvena
pasnekovas--tik taip galima suzinoti, kas jam svarbiausia, kokios yra
silpnosios derybu partnerio puses, kurias galima paveikti ir padeti,
pvz., derybu metu pasalinti nesaugumo, priesiskumo ar nepasitikejimo
priezastis;
2) kito zmogaus jausmo isgyvenimas. Atrodytu, kad empatiskas zmogus
dziaugiasi, rupinasi kitu labiau nei savimi paciu. Ne tik motinos
dziaugiasi savo vaiko sekme ir rupinasi del ju nesekmiu labiau nei patys
vaikai. Kiekvienose derybose labai naudinga balsu svarstyti, ka is vieno
ar kito sprendimo gauna kiti derybu dalyviai, galvoti tarsi uz juos,
zinoma, nepamirstant ir savo interesu.
3) jausmo perdavimas ivairiomis israiskos priemonemis. Supratimo
parodymas--butina pasitikejimo bet kokiuose dalykiniuose santykiuose
kurimo salyga, jau nekalbant apie asmeninius santykius
Empatija, kaip ne tik artimo, bet kai kuriais atvejais ir dalykinio
bendravimo salyga, yra ne igimta, bet isugdoma savybe. Jos priesingybe
butu egocentriskumas--toks paskendimas savo problemose ir rupesciuose,
kad net neskiriama laiko pastebeti, jog kiti zmones taip pat turi
problemu, noru ir interesu (Bucy 2000; Parkinson et al. 2005). Derybose
egocentriskumas gali tapti pavojingas: jei bandysime pasiekti vien tik
savo tikslus (zinoma, ju jokiu budu negalima pamirsti--kam gi tada
deretis?), o tai pastebes kita derybu puse, derybu rezultato galime ir
nepasiekti
5. Verbaline komunikacija derejimosi procese Zmoniu komunikacija
vyksta skirtingomis formomis, kuriu pagrindines yra verbaline ir
neverbaline. Dauguma tyreju mano, kad verbalinis kanalas naudojamas
informacijaiperduoti, o neverbalinis apibrezia tarpasmeninius santykius,
o kartais net atlieka zodinio pranesimo funkcija.
Verbaline komunikacija--tai tarpusavio saveika, informacinis
elgesys, kalbos zenklus tarp dvieju ar daugiau zmoniu naudojant kaip
simbolius idejoms isreiksti. Verbaline komunikacija vyksta tada, kai
bendraujama kalbos simboliais zodziu ir rastu. Teoriskai dalykiniai
pokalbiai yra ar bent jau turetu buti tikslingai parinktu zodziu
rinkinys, kuriais vienas ar keli pasnekovai nori paveikti kita pasnekova
ar ju grupe, turint tiksla pakeisti esama dalykine situacija ar
santykius, t. y. kurti nauja situacija ir santykius.
Neverbaline komunikacija vyksta informacija perduodant vaizdais.
Tai gali buti zenklu kalba, veiksmu kalba, gestai, isvaizda, balso
kokybe, veido israiska, erdves pasidalijimas, laiko paskirstymas.
Pagrindines verbalines komunikacijos funkcijos yra sios:
--informacine (informacijos perdavimas, minciu, ketinimu
pranesimas);
--agitacine (skatinimas, prasymas);
--emocine (jausmai).
Vykstant verbalinei komunikacijai, turime uztikrinti veiksminga
informacijos perdavima. Pagrindines verbalines komunikacijos rusys
kalba, rasymas ir bendravimas elektroninemis priemonemis, taigi
rasytines ir zodines priemones. Rasytine komunikacija vyksta tuomet, kai
informacijai perduoti pasitelkiamas rastas. Rasymas--patogus ir
rasanciajam, ir skaitanciajam, nes skaityti ir rasyti galime, kai tik
panorime.
Verslo derybu ir dalykiniu pokalbiu atveju akcentuojama zodine
verbaline komunikacija formaliame ir dalykiniame kontekste. Toliau
aptarsime veiksmingo kalbejimo svarba, igudzius ir ju ugdymo galimybe.
Kalbejimas--tai visu pirma improvizacija. Priesingai, negu rasant,
galimi netiketumai--nenumatytos pasnekovo reakcijos, aplinkos
pasikeitimai, galiausiai--net stiprus kosulio priepuolis, galintis
priversti nutraukti susitikima. Juk ne visuomet galima pasirinkti patogu
kalbejimo laika, speti pasiruosti kalbeti visomis galimomis temomis ir
sugebeti isreiksti mintis. Del sios priezasties siuntejas geriau
kontroliuoja rasoma pranesima. Rasantis asmuo turi laiko aiskiai
isreiksti mintis, o kalbantis--gali pavartoti ir neaiskiu savoku. Rasant
renkama medziaga, apmastoma problema, suplanuojama ir veliau viskas
perrasoma--tai uzduotys, kurioms atlikti spontaniskai kalbetojas neturi
laiko. Rasant islaikomas didelis atstumas tarp siuntejo ir
gavejo--griztamasis rysys gali veluoti valandas ar net jo nebuti.
Didelis skirtumas tarp kalbejimo ir rasymo yra tas, kad kalbejimas
nepalieka jokiu pedsaku--irasu. Del sios priezasties formaliu
komunikaciju metu labiau pasitikima rasytine informacija. Pvz.,
sklandant gandams, plintant klaidinamai informacijai rekomenduojama
pasirinkti rasytines komunikacijos budus ir priemones.
Taciau verbaline komunikacija gali buti daug veiksmingesne,
siekiant paveikti kitu zmoniu nuomone ir pasiekti susitarima--kadangi
kalbetojas ir klausytojas saveikauja tiesiogiai, kalbetojas gauna
betarpiska griztamaji rysi ir gali priderinti savo pranesima prie
situacijos. Asmuo, parases, pvz., laiska, gali atsidurti situacijoje,
kai daug kas jau per velu.
Pagal komunikavimo turini derejimosi procese gali buti isskiriami
penki pagrindiniai verbalinio bendravimo budai: 1) aiskinamasis
bendravimas--pasakome pasnekovui, ka, musu manymu, reiskia vienas ar
kitas reiskinys, ta ar kita situacija; 2)palaikomojo bendravimo atveju
siekiame parodyti aplinkiniams, kad norime jiems gero, stengiames
padeti; 3) tyrinejamasis bendravimas--tai siekimas gauti daugiau
informacijos apie pasnekova, klausytoja, derybu partnerius; 4)
savitarpio supratimas--tai toks bendravimo budas, kai stengiames geriau
suprasti, ka kitas zmogus sako ar jaucia; 5) ivertinamasis bendravimas
reiskia, kad kalbedami ivertiname koki nors zmogu, daikta, reiskini,
situacija, priskiriame juos tam tikrai kategorijai: pasakome, ar jis
geras ar blogas; teisingas ar neteisingas; tinkamas ar netinkamas.
Verbaline komunikacija--pagrindine dalykines komunikacijos ir svarbi
paties verslo sudedamoji dalis: kuo aukstesnes pareigas norime uzimti
organizacijoje ir kuo aukstesniu rezultatu trokstame pasiekti, tuo
labiau privalome moketi bendrauti. Butent per verbaline komunikacija
galime atskleisti profesine kompetencija, sukurti ivaizdi ir. iveikti
konkurentus. Tas pats pasakytina ir apie verslo derybu ar dalykiniu
pokalbiu rezultatyvuma. Kai kalbame ta pacia kalba, vieni kitus lengvai
galime suprasti. Kitaip butu galima pasakyti, kad kalbames suprantamais
tos kalbos zodziais (kodais). Jei zmonems tie kodai nesuprantami, jie
negali tarpusavyje bendrauti. Jei vienas zmogus kalba, o kitas,
klausydamas jo, visiskai nesupranta tos kalbos, tai, zinoma, jie
bendrauti negales. Taciau ir ta pacia kalba bendraujant gali pasitaikyti
nesusipratimu. Tie patys zodziai daznai yra skirtingos reiksmes, del to
zmones gali juos nevienodai suprasti. Pavyzdys galetu buti techniniai
zodziai, slengas. Kai kurie zodziai vieniems yra iprasti ir priimtini
visada, o kitiems--tik tam tikroje situacijoje. Turint tai galvoje ir
siekiant bendravima padaryti veiksmingesni verbalineje komunikacijoje
svarbu suderinti ir suvienodinti reiksmes, prasme. Derejimosi procese
svarbu sugebeti sukelti ir islaikyti oponento susidomejima. Tam tinka
"dozuojamoji" pokalbio strategija ir taktiniai
"atsitraukimo" veiksmai. Cia reikia atsizvelgti i tai, kad
musu oponentas yra smalsus: jis nori pats kuo daugiau issiaskinti,
suzinoti. Jeigu jam viska pateiksime "ant lekstutes"--mes is
jo atimsime galimybe paciam ieskoti atsakymu i rupimus klausimus.
Oponento demesi suzadinsime tada, kai leisime jam paciam pasireiksti.
Ilgesnese verslo derybose ar dalykiniuose pokalbiuose oponento
susidomejima galima suzadinti ir kelis kartus sudominant, o paskui siek
tiek atsitraukiant, kad palaikyta reikalinga derejimosi itampa. Tai
pades oponentui paciam daryti reikalingus zingsnius, kad issiaiskintu
jam svarbius dalykus. Derejimosi procese svarbu islaikyti pokalbio
dinamiskuma. Cia gali padeti tam tikru detaliu, elementu sureiksminimas.
Kaip pazymi Stefan Spies, dinamiskumo ispudi galima kurti savo statuso
kaitaliojimu: kartkarciais nusizeminant ir leidziant kitiems aktyviau
dalyvauti pokalbyje, rinkti reikalinga informacija ir meginti pralauzti
oponeto santurumo skyda. Paskui vel reiketu siek tiek pakilti i
aukstesni statusa ir meginti derybu partneri provokuoti, kritikuoti arba
sudominti savo pasiulymu. Dinamiskumo ispudi gali padeti kurti ir musu
kunas, jei oponentui kartais duosime galimybe reikstis, o tada vel ja
atimsime (Spies 2006: 196).
6. Neverbaline komunikacija derejimosi procese Poveiki zmonems 93
proc. lemia kuno kalba ir balsas (Spies 2006: 1).
Kaip pazymi Stefan Spies, "kuno signalus valdo mintys, o ne
isoriniai dirgikliai, todel tik vidinis nusiteikimas padeda itikinamai
ir savitai reikstis darbe bei asmeniniame gyvenime" (Spies 2006:
1). Kita vertus, kuno padetis ir laikysena veikia ir emocine zmogaus
busena, jo santyki su supanciu pasauliu, todel tarpusavio santykiuose ji
turi didele reiksme. Kuno pozos ne tik kuria tam tikra ispudi mus
stebinciam pasnekovui ar klausytojams, bet ir veikia saves suvokima,
musu paciu tikslu nustatyma ir elgesio strategijos pasirinkima.
Daznai pazintis uzsimezga per kuno kalba (kunu padeties
sinchronizacija, judejimas, rankos paspaudimas). Dalykine pazintis taip
pat gali uzsimegzti per neverbaline kalba! Tai reiskia gebejima pajusti
pasnekova ir netgi nuspeti kita jo judesi (Aguinis et al. 1998). Ar
pastebejote, kad zmones gestikuliuoja netgi kalbedami telefonu, kai ju
pasnekovas nemato? Kai, pvz., aiskina, kaip rasti kelia? Arba
aiskindamiesi, kaip atrodo trikampio figura--juk braizo rankomis
trikampi ore! Ar isivaizduojate, ka darytume, jei kalbant butu suristos
rankos? Juk jos padeda pabrezti, akcentuoti tai, ka pasakome zodziais.
Zinoma, butu labai naudinga zinoti ir atpazinti individualia ir
situacijos nulemta kuno kalba.
Dauguma neverbalinio elgesio gestu yra igyti, o ju reiksme lemia
kultura. Visame pasaulyje kai kurie pagrindiniai komunikacijos gestai
yra vienodi. Kai zmones laimingi, jie sypsosi, kai liudni--tampa
paniure, kai nirsta--zvilgsnis buna piktas. Taciau net ir galvos
linkciojimas ne visame pasaulyje reiskia "taip" arba
patvirtinima (norint isitikinti, pakanka nuvaziuoti i Bulgarija), nors,
atrodytu, kad galvos linkciojimas--lyg ir igimtas gestas, nes ji naudoja
ir kurti, ir akli zmones. Galvos purtymas, reiskiantis neigima, taip pat
beveik universalus, ir, galimas daiktas, kad sio gesto atsiradimas
siekia ankstyvaja vaikyste. O kai kurie gestai ateje net is pirmykstes
bendruomenes praeities, pvz., sypsena pirmine prasme reiske grasinima
(paziurekite, kokiose situacijose "sypsosi" gyvunai...), bet
siandien ji dazniausiai reiskia pasitenkinima arba geranoriskuma.
Skirtingu tautu neverbaliniai zenklai skiriasi. Tas pats gestas
vienoje tautoje gali tureti konkrecia prasme, kitoje jis gali nereiksti
nieko arba reiksti visai kita dalyka. Kartais sunku pasakyti, ar gestas
yra genetiskai nulemtas, ar kulturiskai igytas.
Neverbaline komunikacija (nezodine, arba kuno, kalba) tai kuno
komunikacijos forma, isreiksta nesamoningais arba samoningais gestais ir
pozomis. Neverbaline kalba padeda tada, kai zodziai nedaro pakankamo
efekto. Gestas gali buti is sielos gelmiu einantis signalas, kurio
perduoti zodziais neimanoma (pvz., tylus atsisveikinimas su ligoniu,
paziurint i akis, linktelint galva, suspaudziant ranka). Kartais gestai
pasako daugiau negu zodziai. Nebylus signalai gali kalbeti garsiau uz
zodzius. Tyrimais nustatyta, kad nezodiniais signalais perduodama
didzioji dalis zmogaus siunciamos informacijos.
Priezastys, del kuriu nezodine komunikacija visuomet susilaukia
ypatingo demesio ir tarp mokslininku, ir bendraujant kasdieniame
gyvenime:
a) neverbaline kalba yra universalesne (gali nemoketi jokios kitos
kalbos ir apskritai--nemoketi kalbeti, bet pagal kuno kalba gali
paaiskinti, kad esi alkanas, skauda ar net paklausti kelio); be to,
ivairiu kulturu atstovai pagrindines emocijas isreiskia tokia pacia
mimika;
b) nezodine kalba yra itikinamesne. Mes kalbame balsu, taciau
bendraujame visu kunu;
c) patvirtina tai, ka partneris issako zodziais arba--priesingai;
neverbaline kalba yra sunkiau paslepiama, isduodanti jausmus, emocijas;
tiesiogiai rodanti fiziologines reakcijas, galinti isryskinti tai, ka
bendraudami noretume nuslepti; atskleidzianti emocines busenos kitima
bendraujant;
d) teikia informacija apie pokalbio dalyviu emocine busena. Tai
pats paprasciausias budas perduoti nepasitenkinima, pasitenkinima,
skausma, simpatija ar antipatija vienas kitam. Vaikai puikiai sugeba
atsiskleisti kuno kalba, pries ismokdami zodine kalba;
e) parodo emocines busenos kitima bendravimo metu;
f) daugiausia lemia pirmaji ispudi--dalykiniuose santykiuose kuria
pasitikejima, arba priesingai, sukelia nepasitikejima. Nezodine kalba
patvirtina tai, ka partneris issako zodziais, arba priesingai.
Taigi kuno kalboje visuomet atsispindi musu vidinis nusiteikimas,
minciu israiska. Todel turime dirbti su savimi--reikia stengtis buti
ramiam, santuriam, oriam, neisitempusiam, savimi pasitikinciam.
Jeigu verslo derybose, dalykiniame pokalbyje taikysime spaudima,
oponentas, pajutes ji, ims trauktis--nesulauksime geidziamo poveikio
rezultato. Visos verbalinio ir neverbalinio poveikio priemones nueis
niekais, jei jose bus bent maziausiu spaudimo, prievartos elementu. Geru
rezultatu galesime pasiekti tik tada, kai demesio centre bus ne
sandoris, bet ji sudarantis zmogus (Spies 2006: 190). Reikia
kontroliuoti savo kuna--ar jis nesiuncia oponentui kokiu nors lengvai
pastebimu zenklu apie musu norus jo atzvilgiu. Jeigu jis pajus, kad yra
"stumiamas i kampa", jusu elgesys oponentui atrodys netinkamas
ir ikyrus.
Derejimosi procese nevalia pamirsti, kad turime nuolatos suteikti
galimybe reikstis oponentui: tyleti ir atidziai jo klausytis. Taciau jei
patys tylesime, o musu kunas bus pernelyg aktyvus, rodys nekantrumo
zenklus arba per daug priartesime prie kalbanciojo ir taip trukdysime
jam pasisakyti--musu derybos ar dalykinis pokalbis gali buti
nepakankamai efektyvus. Oponentas gali susidaryti ispudi, kad mes tik
apsimetame tylinciu ir klausanciu, o is tikruju klausomes tik is
mandagumo, nekreipiame i ji reikalingo demesio.
Noredami suprasti, ka kalba musu oponento kunas, turime stebeti ne
tik jo judesius ir gestus, bet ir tai, kaip jie keiciasi. Oponento kuno
kalbos pokyciai fiksuoja akimirkas, kai keiciasi jo pozicija. Todel
derejimosi procese reikia idemiai stebeti, kada ir kodel tai vyksta.
Derybu partnerio, oponento kunas yra kaip lakmuso popierelis, kuris
parodo, ar musu pasirinkti veiksmai, poveikio priemones teisingi,
efektyvus, ar ne. Nera reikalo nuolat stebeti visus oponento judesius ir
mimika, nes derybu, dalykiniu pokalbiu metu reikia galvoti ir apie
derybu ar p okalbio obj ekta. Taciau svarbiausia uzfiksuoti tas
akimirkas, kai klausantis argumentu ar kontrargumentu, keiciasi oponento
reakcijos.
7. Isvados
pletojantis virtualioms dalykinio bendravimo priemonems ir formoms,
gyvo dalykinio pokalbio ir betarpisku derybu reiksme ir toliau islieka
labai svarbi. Svarbiausi ir lemtin-giausi susitarimai vyksta ir dar
ilgai vyks susitinkant akis i aki. Dalykinis pokalbis--vienas is
geriausiu ir priimtiniausiu budu itikinti pasnekova savo pozicijos
pagristumu, kad jis pats sutiktu su oponento pozicija ir ja priimtu ar
palaikytu.
Mokejimas dalykiskai bendrauti, suprasti kito zmogaus, derybu
partnerio psichologija, jo ir atstovaujamos organizacijos interesus
daugiausia lemia dalykinio pokalbio ir derybu sekme. Norint tai gerai
atlikti, reikia buti isisavinus bendravimo pagrindus, gebeti skaityti
verbalines ir neverbalines komunikacijos zenklus, israiskas, tureti
susikurus pasiruosimo pokalbiui ir deryboms sistema, gebeti pateikti ir
gauti informacija, argumentuoti savo pozicijas, atsakyti i pastabas, jas
neutralizuoti, perprasti, nepasiduoti manipuliacijoms ir moketi dalykini
pokalbi ar derybas kaip dera uzbaigti.
Verslo derybos, dalykinis pokalbis--asmenybiu saveika. Si saveika
gali vykti kovos arba bendradarbiavimo forma. Galima paciam vadovauti
derejimosi procesui arba galima leistis buti vadovaujamam kito asmens,
pasiduoti itakai. Galima paciam formuluoti zaidimo taisykles arba galima
priimti kitos puses primetamas salygas. Geras derybininkas turi moketi
atsispirti itakai ir manipuliacijoms, argumentuoti ir apginti savo
pasiulymus, nepasiduoti spaudimui, oponenta paversti partneriu,
derybineje situacijoje is kovos poziciju pereiti i bendradarbiavimo
vezes.
Norint isvengti suvokimo klaidu derejimosi procese, reikia:
a) buti lankstiems, gebeti keisti nuomone apie zmogu, suzinojus ka
nors naujo. Tai padetu isvengti aureoles efekto--kai dalis gautos
informacijos apie zmogu ima dominuoti ir daro itaka galutiniam
sprendimui;
b) atidziai stebeti ir sekti detales, skirti joms demesio: ir
zodiniams, ir nezodiniams pranesimams bei aplinkybems, kurioms esant
bendraujama. Reikia nuolat tikrinti gaunama informacija ir lyginti su
tuo, ka pastebime, su turima nuomone, atkreipiant demesi i priestaringus
dalykus, kuriu apstu bendravimo procese. Taip galima isvengti apgaulingo
nuoseklumo iliuzijos (angl. False consistency), kai nepagristai tikimes,
kad kito asmens elgesys bus nuoseklus;
c) derejimosi procese reikia moketi atideti sprendima, t. y. reikia
stengtis kuo ilgiau nedaryti galutinio, lemiamo sprendimo, sukaupti kuo
daugiau ir ivairia-pusiskesnes informacijos ir apgalvoti, kaip reaguoti;
d) skirti laiko papildomai informacijai rinkti, kuri padetu
susidaryti objektyvesne nuomone;
e) nepasiduoti pirmojo ispudzio (pradmes) ir baigmes poveikiui.
Daugeliu tyrimu nustatyta, kad ir pacius pirmuosius, ir paskutinius
zmoniu zodzius bei poelgius isimename geriau nei vidurinius ir jais
labiau pasitikime spresdami apie zmones;
f) pabandyti isijausti--pazvelgti i situacija kito zmogaus akimis,
suprasti jo padeti. Reikia stengtis rasti ne viena, bet keleta skirtingu
paaiskinimu, kodel zmogus pasielge vienaip, o ne kitaip, atkreipti
demesi ir i vidinius, ir i isorinius jo elgesi galincius lemti
veiksnius.
Priezastys, del kuriu nezodine komunikacija visuomet susilaukia
ypatingo demesio ir tarp mokslininku, ir tobulinant derybininku elgesi
derejimosi procese:
a) neverbaline kalba yra universalesne;
b) neverbaline kalba yra itikinamesne. Nezodine kalba patvirtina
tai, ka partneris issako zodziais, arba priesingai;
c) neverbaline kalba yra sunkiau paslepiama, isduodanti jausmus,
emocijas;
d) teikia informacija apie pokalbio dalyviu emocine busena
perduodamas nepasitenkinimas, pasitenkinimas, skausmas, simpatija ar
antipatija vienas kitam ir kt.;
e) parodo emocines busenos kitima bendravimo metu;
f) daugiausia sudaro pirmaji ispudi--dalykiniuose santykiuose is
pat pradziu kuria pasitikejima arba priesingai, sukelia nepasitikejima.
Derejimosi procese svarbu islaikyti pokalbio dinamiskuma. Tam gali
padeti tam tikru detaliu, elementu sureiksminimas. Derejimosi procese
labai svarbu fiksuoti tas akimirkas, kai klausantis musu argumentu ar
kontrargumentu, keiciasi oponento reakcijos, kurios parodo, ar musu
pasirinkti veiksmai, poveikio priemones yra teisingi, efektyvus,
veiksmingi ar ne.
doi: 10.3846/btp.2012.19
Received 01 December 2011; accepted 28 February 2012
Literatura
Aguinis, H.; Simonsen, M. M.; Pierce, C. A. 1998. Effects of
nonverbal behavior on perceptions of power bases, Journal of Social
Psychology 138(4): 455-469. http://dx.doi.org/10.1080/00224549809600400
Anderson, P. A.; Bowman, L. L. 1999. Positions of power: nonverbal
influence in organizational communication, in Guerrero, L. K.; DeVito,
J. A.; Hecht, M. L. (Eds.). The Nonverbal Communication Reader: Classic
and Contemporary Readings. Prospect Heights, IL: Waveland, 317-334.
Bailenson, J. N.; Beall, A. C. 2006. Transformed social
interaction: exploring the digital plasticity of avatars, in Schroe-der,
R.; Axelsson, A. (Eds.). Avatars at Work and Play: Collaboration and
Interaction in Shared Virtual Environments. Berlin, Germany:
Springer-Verlag, 1-16.
http://dx.doi.org/10.1111/j.14682958.2005.tb00881.x
Bailenson, J. N.; Beall, A. C.; Blascovich, J.; Loomis, J.; Turk,
M. 2005. Transformed social interaction, augmented gaze, and social
influence in immersive virtual environments, Human Communication
Research 31: 511-537. http://dx.doi.org/10.1162/1054746041944803
Bailenson, J. N.; Beall, A. C.; Loomis, J.; Blascovich, J.; Turk,
M. 2004. Transformed social interaction: decoupling representation from
behavior and form in collaborative virtual environments, PRESENCE:
Teleoperators and Virtual Environments 13(4): 428441.
http://dx.doi.org/10.1162/105474601753272844
Bailenson, J. N.; Blascovich, J.; Beall, A. C.; Loomis, J. M. 2001.
Equilibrium revisited: mutual gaze and personal space in virtual
environments, PRESENCE: Teleoperators and Virtual Environments 10:
583-598. http://dx.doi.org/10.1177/0146167203029007002 Bailenson, J. N.;
Blascovich, J.; Beall, A. C.; Loomis, J. M. 2003. Interpersonal
distance in immersive virtual environments, Personality and Social
Psychology Bulletin 29: 1-15.
Bargh, J. A. 1994. The four horsemen of automaticity: awareness,
intention, efficiency, and control in social cognition, in Wyer, R. S.;
Scrull, T. K. (Eds.). Handbook of Social Cognition: Basic Processes Vol.
1. Hillsdale, NJ: Lawrence Erlbaum Associates, 140.
Bucy, E. P. 2000. Emotional and evaluative consequences of
inappropriate leader displays, Communication Research 27(2): 194-226.
http://dx.doi.org/10.1177/009365000027002004
Burgoon, J. K.; Bacue, A. E. 2003. Nonverbal communication skills,
in Greene, J. O.; Burleson, B. R. (Eds.). Handbook of Communication and
Social Interaction Skills. Mahwah, NJ: Lawrence Erlbaum Associates,
179-220.
Burgoon, J. K.; Berger, C. R.; Waldron, V. R. 2000. Mindfulness and
interpersonal communication, Journal of Social Issues 56(1): 105127.
http://dx.doi.org/10.1111/0022-4537.00154
Burgoon, J. K.; Dunbar, N. E. 2000. An interactionist perspective
on dominance-submission: interpersonal dominance as a dynamic,
situationally contingent social skill, Communication Monographs 67(1):
96-121. http://dx.doi.org/10.1080/03637750009376497
Cherulnik, P. D.; Donley, K. A.; Wiewel, T. R.; Miller, S. R. 2001.
Charisma is contagious: the effect of leaders' charisma on
observers' affect, Journal of Applied Social Psychology 31(10):
2149-2159. http://dx.doi.org/10.1111/j.1559-1816.2001.tb00167.x
Choi, V. S.; Gray, H. M.; Ambady, N. 2005. The glimpsed world:
unintended communication and unintended perception, in Hassin, R. R.;
Uleman, J. S.; Bargh, J. A. (Eds.). The New Unconscious. New York:
Oxford University Press, 309-333.
Driskell, J. E.; Salas, E. 2005. The effect of content and demeanor
on reactions to dominance behavior, Group Dynamics: Theory, Research,
and Practice 9(1): 3-14. http://dx.doi.org/10.1037/10892699.9.1.3
Dunbar, N. E.; Burgoon, J. K. 2005a. Measuring nonverbal dominance, in
Manusov, V. (Ed.). The Sourcebook of Nonverbal Measures:
Going Beyond Words. Mahwah, NJ: Lawrence Erlbaum Associates,
361-374. http://dx.doi.org/10.1177/0265407505050944
Dunbar, N. E.; Burgoon, J. K. 2005b. Perceptions of power and
interactional dominance in interpersonal relationships, Journal of
Social and Personal Relationships 22(2): 207-233.
Ekman, P. 1997. Expression or communication about emotion, in
Segal, N. L.; Weisfeld, G. E. (Eds.). Uniting Psychology and Biology:
Integrative Perspectives on Human Development. Washington, DC: American
Psychological Association, 315-338. http://dx.doi.org/10.1037/10242-008
Ginevicius, R. 2009. Socioekonominiu sistemu bukles kiekybinio
ivertinimo problematika, Verslas: teorija ir praktika [Business: Theory
and Practice] 10(2): 69-83.
http://dx.doi.org/10.3846/16480627.2009.10.69-83
Hecht, M. L.; DeVito, J. A.; Guerrero, L. K. 1999. Perspectives on
nonverbal communication. Codes, functions, and contexts, in Guerrero, L.
K.; DeVito, J. A.; Hecht, M. L. (Eds.). The Nonverbal Communication
Reader: Classic and Contemporary Readings. Prospect Heights, IL:
Waveland, 3-18.
Izard, C. E. 1997. Emotions and facial expressions: a perspective
from differential emotions theory, in Russell, J. A.; Fernandez-Dols, J.
M. (Eds.). The Psychology of Facial Expression: Studies in Emotion and
Social Interaction. New York: Cambridge University Press, 5777.
http://dx.doi.org/10.1017/CBO9780511659911.005
Jureviciene, D.; Komarova, A. 2010. Darbuotojo konkurencingumo
vertinimo teoriniai aspektai, Verslas: teorija ir praktika [Business:
Theory and Practice] 11(2): 124-133.
http://dx.doi.org/10.3846/btp.2010.14
Krumhuber, E.; Kappas, A. 2005. Moving smiles: the role of dynamic
components for the perception of the genuineness of smiles, Journal of
Nonverbal Behavior 29(1): 3-24.
http://dx.doi.org/10.1007/s10919-004-0887-x
Lobanova, L. 2009. Zmogiskuju istekliu vadybos verte ziniomis
grindziamoje visuomeneje, Verslas: teorija ir praktika [Business: Theory
and Practice] 10(3): 233-246.
http://dx.doi.org/10.3846/1648-0627.2009.10.223-232
Manusov, V. 1999. Stereotypes and nonverbal cues. Showing how we
feel about others during cross-cultural interactions, in Guerrero, L.
K.; DeVito, J. A.; Hecht, M. L. (Eds.). The Nonverbal Communication
Reader: Classic and Contemporary Readings. Prospect Heights, IL:
Waveland, 388-394.
Parkinson, B.; Fischer, A. H.; Manstead, A. S. R. 2005. Emotions in
Social Relations: Cultural, Group, and Interpersonal Processes. New
York: Psychology Press.
Peleckis, K.; Peleckiene, V.; Mazeikiene, A. 2010. The main factors
determining the choice of self-presentation strategies in negotiations
and business meetings, Verslas: teorija ir praktika [Business: Theory
and Practice] 11(4): 353-361. http://dx.doi.org/10.3846/btp.2010.38
Peleckis, K.; Mazeikiene, A. 2009. Strategies of self-presentation
in the business meetings and negotiation, Verslas: teorija ir praktika
[Business: Theory and Practice] 10(4): 322-329.
http://dx.doi.org/10.3846/1648-0627.2009.10.322-329
Peleckis, K.; Peleckiene, V.; Mazeikiene, A. 2011a. Manager's
training for business meetings and negotiations: strategies of
self-presentation / K. Peleckis, V. Peleckiene, A. Mazeikiene // [TEXT
NOT REPRODUCIBLE IN ASCII.] = International scientific-practical
INTERNET conference "The teacher of a higher school in the 21-st
century"/ POCTOBCKMM rocygapcTBeHHHM yHMBepcMTeT nyTeft
coo6m,eHMji. PocToB-Ha-floHy: PrynC. 9(2): 159-171. ISBN
978-5-88814-290-5.
Peleckis, K.; Peleckiene, V.; Mazeikiene, A. 2011b. Factors,
determining manager's self-presentation strategy in business
meetings ang negotiations / K. Peleckis, V. Peleckiene, A. Mazeikiene //
[TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII.] =International scientific-practical
INTERNET conference "The teacher of a higher school in the 21-st
century" / POCTOBCKMM rocygapcTBeHHHM yHMBepcMTeT nyTeft
coo6meHMfl. PocToB-Ha-floHy: PrynC. 9(2): 172-186. ISBN
978-5-88814-2905.
Pipiriene, V.; Maciukeviciene, L. 2011. Komunikacija ir derybos
esmine tarptautinio verslo pletotes prielaida, Verslas: teorija ir
praktika [Business: Theory and Practice] 12(3): 296-302.
http://dx.doi.org/10.3846/btp.2011.30
Riggio, R. E. 2005. Business applications of nonverbal
communication, in Riggio, R. E.; Feldman, R. S. (Eds.). Applications of
Nonverbal Communication. Mahwah, NJ: Lawrence Erlbaum Associates,
119138.
Smaliukiene, R.; Korsakiene, R.; Prakapas, R. 2010. Darbuotoju
konsultaciniai gebejimai: raiska ir ugdymo problemos, Verslas: teorija
ir praktika [Business: Theory and Practice] 11(1): 12-19.
http://dx.doi.org/10.3846/btp.2010.02
Spies, S. 2006. Kuno kalba. Vilnius: Vaga.
Zabielaviciene, I. 2008. Inovaciju komandos formavimasis ir jos
elgsenos modifikavimas, Verslas: teorija ir praktika [Business: Theory
and Practice] 9(4): 261-271.
http://dx.doi.org/10.3846/1648-0627.2008.a261-271
Kestutis peleckis [1], Valentina peleckiene [2], Aiste Mazeikiene
[3]
[12] Vilnius Gediminas Technical University, Sauletekio al. 11,
LT-10223 Vilnius, Lithuania [3] Mykolas Romeris University, Ateities g.
20, LT08303 Vilnius, Lithuania E-mails: [1]
[email protected]
(corresponding author); [2]
[email protected]; [3]
[email protected]
Kestutis PELECKIS. Associate Professor, Doctor of social sciences
(Economics), Dept of Enterprise Economics and Management, Vilnius
Gediminas Technical University. Author of more than 100 publications.
Research interests: increase of efficiency in business meetings and
negotiations.
Valentina PELECKIENE. Associate Professor, Doctor of social
sciences (Economics), Dept of Social Economics and Management, Vilnius
Gediminas Technical University. Author of more than 40 publications.
Research interests: increase of efficiency in business meetings and
negotiations.
Aiste MAZEIKIENE. Master of Organisational Psychology. Lecturer at
Mykolas Romeris University, Department of Psychology. Author of more
than 80 publications. Research interests: human resurse management,
psychology of effective management, increase of efficiency in business
meetings and negotiations.
Lentele. Asmenine ir dalykine komunikacija: palyginimas su
dalykiniu pokalbiu ir derybomis
Table. Personal and business communication: a comparison with
business meetings and negotiations
Apibrezimas Tikslai ir funkcijos
Komunikacija (lot. comunicatio- a) irankis informacijai perduoti
pranesimas, perdavimas): bendraujant;
a) procesas, reikalingas socia- b) budas priimti zinias;
linio gyvenimo analizei; c) budas kurti socialinius
b) zinios gavejui apie tam tikra santykius tarp proceso dalyviu;
dalyka siuntimas. zinios siuntejas d) keitimasis psichines veiklos
ketina perduoti tam tikra infor- rezultatais (ziniomis, mintimis,
macija; gavejas turi motyva, is sprendimais, vaizdiniais,
jo laukiama kokiu nors santykiu- patirtimi, jausmais, nuostatomis
komunikacinio efekto; ir kt.);
Komunikacija - tai keitimasis e) veiksmu derinimas, tarpusavio
sukurta / apdorota informacija poveikis;
tarp dvieju ir daugiau zmoniu, f) tarpusavio supratimas
siekiant bendro supratimo. (socialine percepcija).
Asmenine komunikacija yra Draugyste, biciulyste, kurios
neformali-tai keitimasis infor- svarbiausias dalykas yra
macija asmeninio pobudzio tarpusavio patrauklumas.
klausimais.
Dalykine komunikacija yra formali- Ziniu, nuomoniu, kuriomis
tai keitimasis informacija zmones keiciasi, tikslinimas ir
platesniu mastu, prasmes perte- pletimas. Tuo naudodamiesi orga-
ikimas ivairiais simboliais, nizacijos nariai:
susijusiais su vidiniu ir isoriniu a) gali tinkamiau reaguoti i
ziniu perdavimu ir gavimu zodziu, pokycius organizacijoje, pri-
rastu ir neverbaliniu budu sitaikyti prie kintanciu uzduociu;
organizuotose zmoniu grupese arba b) turi galimybe pazinti
tarp organizuotu zmoniu grupiu. situacija, spresti kylancias
problemas;
c) labiau motyvuotai siekti
bendru tikslu.
Dalykiniai pokalbiai yra: a) pradeti kokia nors veikla;
a) budas spresti klausimus, b) kontroliuoti veikla;
pasitelkiant zodini kontakta tarp c) keistis informacija;
oponentu, partneriu (pasnekovu), d) spresti kilusia problema;
kurie turi grupes ar organizacijos e) skatinti veikla ir kelti
igaliojimus spresti kilusias naujas idejas;
problemas; f) kurti tarpusavio santykius;
b) apgalvotas vieno ar grupes g) palaikyti ir pletoti
zmoniu siekis zodziu daryti itaka santykius.
kitam zmogui ar zmoniu grupei,
siekiant paveikti kuria nors puse
tam tikroje situacijoje ir
pakeisti pasnekovu santykius.
Derybos - dalykinio bendravimo a) meginti suderinti pirmosios
procesas, kuriam vykstant part- puses poziuriu gera rezultata su
neriai, remdamiesi skirtingais antrosios derybu puses poziuriu
tikslais ir pozicijomis, siekia geru rezultatu;
rasti abiem salims tinkama b) pasiekti, kad kiekviena puse
sprendima. Palankus derybu rezu- gautu ka nors vertingo mainais uz
ltatas leidzia skirtingus tikslus daroma nuolaida.
turincioms pusems siekti savu Tikslai pagal prioritetus
interesu. Derybos dar apibreziamos skirstomi i grupes:
kaip mainai. * kuriuos pasiekti butu idealu;
* kuriuos pasiekti realu;
* kuriuos pasiekus atsirastu
jausmas, kad derybos buvo
nesekmingos.
Apibrezimas Proceso aplinka ir salygos
Komunikacija (lot. comunicatio- a) bendra aplinka - socialine,
pranesimas, perdavimas): fizine, laiko erdve, supanti
a) procesas, reikalingas socia- dalyvius;
linio gyvenimo analizei; b) tam tikras laikas, pvz., koma-
b) zinios gavejui apie tam tikra nda ar pasisveikinimas gali trukti
dalyka siuntimas. zinios siuntejas trumpai, bet laikrascio skaitymas
ketina perduoti tam tikra infor- uzims daugiau laiko ir nereikalaus
macija; gavejas turi motyva, is papildomos saveikos tarp siuntejo
jo laukiama kokiu nors santykiu- ir gavejo;
komunikacinio efekto; c) situacijos pokyciai: kintantys
Komunikacija - tai keitimasis dalyviu tarpusavio santykiai ir
sukurta / apdorota informacija isorine aplinka;
tarp dvieju ir daugiau zmoniu,
siekiant bendro supratimo.
Asmenine komunikacija yra d) laisvas abieju bendraujanciu
neformali-tai keitimasis infor- partneriu vienas kito pasirinki-
macija asmeninio pobudzio mas; e) vienas kito poreikiu
klausimais. tenkinimas bendraujant.
Dalykine komunikacija yra formali- a) dazniausiai - formali
tai keitimasis informacija organizacijos veikla;
platesniu mastu, prasmes perte- b) santykiai su formalia
ikimas ivairiais simboliais, organizacija;
susijusiais su vidiniu ir isoriniu c) tam tikru igaliojimu ir (arba)
ziniu perdavimu ir gavimu zodziu, isipareigojimu turejimas.
rastu ir neverbaliniu budu
organizuotose zmoniu grupese arba
tarp organizuotu zmoniu grupiu.
Dalykiniai pokalbiai yra: Pagrindines dalykinio pokalbio
a) budas spresti klausimus, salygos, padedancios susikalbeti
pasitelkiant zodini kontakta tarp bent kiek svarbiu klausimu, yra
oponentu, partneriu (pasnekovu), sios:
kurie turi grupes ar organizacijos a) mokejimas sudominti pasnekova
igaliojimus spresti kilusias orientuojantis i jo poreikius;
problemas; b) tarpusavio pasitikejimo kurimas
b) apgalvotas vieno ar grupes susitikimo metu;
zmoniu siekis zodziu daryti itaka c) kurybiskas komunikacijos taisy-
kitam zmogui ar zmoniu grupei, kliu, metodu ir triuku taikymas,
siekiant paveikti kuria nors puse perduodant informacija
tam tikroje situacijoje ir (itikinimas).
pakeisti pasnekovu santykius. Jos visos susijusios, todel nele-
istina remtis tik kuria viena
is ju.
Derybos - dalykinio bendravimo Kad abi puses derybose ka nors
procesas, kuriam vykstant part- laimetu, reikia: buti gerai pasi-
neriai, remdamiesi skirtingais ruosusiems deryboms (surinkti
tikslais ir pozicijomis, siekia visa reikalinga informacija ir
rasti abiem salims tinkama a) buti pasirengusiems daryti
sprendima. Palankus derybu rezu- kompromisus), lankstiems (tai
ltatas leidzia skirtingus tikslus derybose - ne silpnumo, o jegos
turincioms pusems siekti savu pozymis);
interesu. Derybos dar apibreziamos b) buti ivaldziusiems tam tikrus
kaip mainai. igudzius: gebejima nustatyti tik-
slus, isnagrineti daug pasirinkimo
galimybiu; pokalbio palaikyma,
pareiskiant savo nuomone ir iskla-
usant kita puse; mokejima isdes-
tyti dalykus pagal svarba; gebe-
jima save kontroliuoti; izvalguma
(nuolat ieskoti kitos salies
pozicijos silpnuju vietu);
c) tureti derybu strategija ir
sprendimus, numatyti, kurie daly-
kai svarbiausi ir kurie ne tokie
svarbus;
d) neskubeti, kad veliau netektu
gailetis; nedaryti nuolaidu nieko
negaunant mainais.