Developing negotiation competencies of business management students: structural and content dimensions/Verslo vadybos studentu derybiniu kompetenciju ugdymas: strukturos ir turinio dimensijos.

Peleckis, Kestutis ; Peleckiene, Valentina

Ivadas

Aktualumas.Kiekvienas vadybininkas visu pirma turi buti geras derybininkas, nes jo darbe deretis tenka nuolatos: parduodant, perkant produkta ar paslauga, sudarant pirkimopardavimo sutarti, sprendziant daugybe ivairiu situaciju. priklausomai nuo vadybininko pasirengimo, derybines veiklos igudziu ir kompetenciju dalykinis pokalbis ar derybos gali vykti lengvai arba su didele itampa, gali pavykti nesunkiai susitarti ar iveikiant ypatingus sunkumus arba ir visai nepavykti susitarti. Mokejimas dalykiskai bendrauti, suprasti kito zmogaus, derybu partnerio psichologija, skaityti jo siunciama verbaline ir neverbaline informacija, issiaiskinti jo ir jo atstovaujamos organizacijos interesus daugiausia lemia dalykinio pokalbio ir derybu sekme. Norint tai gerai atlikti, reikia buti isisavinus bendravimo pagrindus, gebeti skaityti verbalines ir neverbalines komunikacijos zenklus, israiskas, tureti susikurus pasiruosimo pokalbiui ir deryboms sistema, gebeti pateikti ir gauti informacija, argumentuoti savo pozicijas, atsakyti i pastabas, jas neutralizuoti, perprasti, nepasiduoti manipuliacijoms ir moketi dalykini pokalbi ar derybas kaip dera uzbaigti. Visuma isvardytu mokejimu ir gebejimu ir sudaro verslo vadybininko derybiniu kompetenciju sistema. Taigi vadybininko rengimas aukstojoje mokykloje, neivertinant ir nepletojant jo vertybiu, nuostatu ir asmeniniu savybiu, nesuteikiant jam dalykiniu pokalbiu ir derybu vedimo teoriniu ziniu sistemos, praktiniu igudziu, derybiniu kompetenciju, yra nesiuolaikiskas, nesusietas su rinkos ekonomika, visuomenes ir darbo rinkos poreikiais, nes apie 80 % vadybininko veiklos yra derejimasis. Kita vertus, siuolaikinis verslo pasaulis ir jo aplinka kinta labai sparciai, todel aukstosios mokyklos, universitetai turi orientuotis ne tik i siandienos keliamus reikalavimus verslo vadybininko kompetencijai, bet ir numatyti, kokios kompetencijos, taip pat ir derybines, lems jo sekme ateityje.

Problema. Derybiniu kompetenciju stoka verslo vadybininkui gali tapti esmine kliutimi pasiekti efektyvius veiklos rezultatus.

Tyrimo objektas--verslo vadybos studentu kaip busimu ivairaus lygio vadybininku derybiniu kompetenciju ugdymas.

Darbo tikslas--atskleisti svarbiausias verslo vadybininku derybiniu kompetenciju strukturos ir turinio dimensijas, leidziancias formuoti efektyvesne verslo derybu mokymo ir mokymosi sistema.

Tyrimo metodai--mokslines literaturos sistemine, lyginamoji, logine analize ir sinteze.

1. Kompetencijos: esme ir turinys

Kompetencijos savoka apibudina profesini tam tikro asmens pasirengima santykiams su isorine aplinka. Kiekvieno asmens, taip pat ir verslo vadybininko, uzimama vieta visuomeneje, organizacijoje, imoneje priklauso nuo jo asmenybes bruozu (asmeniniu savybiu), igytu ziniu, mokejimu ir gebejimu, vertingu ir reikalingu konkreciai veiklai atlikti. Kaip raso J. Raudeliuniene, "zinios derinyje su zmogaus gebejimais ir patirtimi sudaro kompetencija, kuri suvokiama kaip tam tikru ziniu, gebejimu ir igudziu visuma" (Raudeliuniene 2012).

Daugelyje moksliniu darbu (Juceviciene, Lepaite 2000; Jociene 2007; Gibbs 2009; Lauzackas 2008; Lauzackas et al.2009; Markus et al.2005; pukelis, pileicikiene 2010; Rosinaite 2009; Spencer, Spencer 1993; Diskiene, Narmontaite 2011; Tereseviciene et al. 2008; Zydziunaite, Lepaite 2009) kompetencijos savoka siejama su individo asmenybe--asmeninemis jo savybemis, asmens vertybemis, nuostatomis, poziuriais. Asmenybe apibreziama kaip psichologiniu asmens savybiu, bruozu derinys. Gebejimas kompetentingai spresti vadybines, taip pat ir derybines problemas, musu nuomone, sietinas ir su vadybininko emociniu intelektu, charizma. Charizma ir emocinis intelektas yra integratyvios daugiaplanes asmenybes charakteristikos, apimancios daugeli asmens savybiu.

Vertybes--tai esminiai isitikinimai, kad "konkretus elgesys ar egzistavimo budas yra asmeniskai arba socialiai priimtinesnis uz priesingo pobudzio elgesi ar egzistavimo buda" (Robbins 2006: 33). Vertybes turi moralini atspalvi ta prasme, kad jos atspindi zmogaus supratima apie tai, kas teisinga, gera arba pageidautina (Robbins 2006: 33; Vasiliauskas 2005). Miltonas Rokeachas isskyre dvi vertybiu grupes, kuriu kiekviena turi po 18 vertybiu (Robbins 2006: 34). Viena grupe vadinama galutinemis (terminalinemis) vertybemis, kurios atspindi pageidautina galutine egzistavimo busena: patogus (sekmingas) gyvenimas, pasiektas ilgalaikis tikslas, ramybe (be kovu ir konfliktu), grozis (gamtos ir meno), lygybe (brolybe, vienodos galimybes visiems), seimos saugumas (rupinimasis mylimais zmonemis), laisve (nepriklausomybe, pasirinkimo laisve), laime (pasitenkinimas), vidine harmonija (be vidiniu konfliktu), malonumas (malonus, nerupestingas gyvenimas), issigelbejimas (isgelbetas, atrades amzina gyvenima), socialinis pripazinimas (pagarba, susizavejimas), tikra draugyste (artimas bendravimas). Tai tikslai, kuriuos zmogus per savo gyvenima noretu pasiekti (Robbins 2006: 34). Kita grupe vadinama tarpinemis (instrumentinemis) vertybemis, kurios atspindi pageidautina elgesio buda arba priemones auksciausioms vertybems pasiekti (Robbins 2006: 34): ambicingas (darbstus, siekiantis karjeros), gabus (kompetentingas), linksmas (dziugus, nerupestingas), svarus (tvarkingas), drasus (kovojantis uz savo isitikinimus), naudingas (dirbantis kitu gerovei), saziningas (nuosirdus, teisingas), turintis vaizduote (drasus, kurybingas), logiskas (nuoseklus, racionalus), mylintis (svelnus, meilus), paklusnus (drausmingas, pagarbus), mandagus (paslaugus, geru manieru), atsakingas (patikimas). Kaip pazymi Daniel Goleman (2008: 77), "asmenines vertybes--ne didingos abstrakcijos, bet intymus tikejimas, kurio zodziais niekada neissakysi taip gerai, kaip gali pajusti. Vertybes yra tai, kas mums turi emocines galios ar atbalsio, nesvarbu ar jis teigiamas, ar neigiamas. Savivoka yra kaip vidinis barometras, matuojantis, ar tai, ka darome (ar ketiname daryti), is tiesu yra prasminga. Jausmai suteikia didziausia prasme. Jei veiksmai neatitinka vertybiu, pajusime nejaukuma, kalte ar geda, gilias abejones ar grauziancius apmastymus, sleikstuli ar apgailestavima. Tas nejaukumas veikia kaip emocinis stabdys, isjudindamas jausmus, galincius trukdyti musu pastangoms ar jas sabotuoti. Antra vertus, elgiantis pagal vidines nuostatas, energijos padaugeja. Toks pasirinkimas atrodo tinkamas, kartu atsiranda labai daug jegu ji igyvendinti". Taigi vertybiu ugdymas--svarbus busimojo vadybininko, derybininko pozicijos formavimo ir jo elgsenos orientavimo veiksnys, leidziantis jam priimti tam tikras etines, moralines ir dorovines normas, kuriomis remsis jo veikla.

Nuostatos (angl. disposition)--tai subjektyvi vertinamojo pobudzio pozicija (palanki arba nepalanki) zmoniu, objektu, ivykiu, reiskiniu atzvilgiu, motyvuojanti ir lemianti elgsena. Nuostata--tai zmogaus pasirengimas, polinkis vienaip ar kitaip suvokti koki nors objekta, numatyti situacija, atlikti tam tikra su tuo objektu susijusia tikslinga veikla. Zmogus gali tureti daugybe nuostatu, taciau darbines veiklos, organizacines elgsenos poziuriu svarbiausios yra sios nuostatos (Robbins 2006: 39): pasitenkinimas darbu, isitraukimas i darba (kiek zmogus susitapatina su darbu ir kaip aktyviai jame dalyvauja) ir isipareigojimas organizacijai (lojalumas organizacijai ir saves sutapatinimas su ja).

poziuris (angl. attitude)--tai samoninga paziura, isitikinimas, nusistatymas tam tikro zmogaus, ivykio, objekto, tam tikros veiklos, tam tikros situacijos atzvilgiu (teisinis poziuris, mokslinis poziuris, sisteminis poziuris, holistinis poziuris ir pan.).

Emocinis intelektas (angl. emotional intelligence) reiskia gebejima atpazinti savo paties ir kitu zmoniu jausmus, save motyvuoti ir gerai valdyti savo bei savo santykiu emocijas (Goleman 2008: 372). Jis apibudina savybes, besiskiriancias nuo akademinio intelekto, IQ, matuojamo tik pagal pazintinius gebejimus, taciau ji papildo. Daugelis knygiskai protingu, taciau emocinio intelekto stokojanciu zmoniu galiausiai dirba tiems, kuriu IQ zemesnis, taciau emocinio intelekto igudziai pranasesni (Goleman 2008: 372). Daniel Goleman isskiria tokius penkis emocinio intelekto pagrindinius emocinius ir visuomeninius gebejimus (Goleman 2008: 373):

--Savivoka: zinojimas, ka ta akimirka jauciame, ir naudojimasis tais polinkiais savo sprendimo priemimui nukreipti; tikrovisko savo gebejimu ivertinimo ir tvirto pasitikejimo savimi jausmo turejimas.

--Savireguliacija: toks savo emociju tvarkymas, kad jos palengvintu dabartine uzduoti uzuot jai trukdziusios; buvimas atsakingam ir pasitenkinimo atidejimas siekiant tikslu; gebejimas atsigauti nuo emocinio pervargimo.

--Saves motyvacija: savo giliausiu pomegiu naudojimas issijudinti ir nukreipti savo tikslu link, pagalbai imtis iniciatyvos, siekti tobuleti ir nepasiduoti istikus nesekmems ir susierzinus.

--Empatija: atjauta, isijautimas i kitu zmoniu emocine busena, gebejimas imtis ju poziurio. Sutarimo ir prisiderinimo prie skirtingu asmenu puoselejimas.

--Visuomeniniai igudziai: tinkamas emociju valdymas bendraujant ir tikslus visuomeniniu situaciju bei tinklu perpratimas; sklandi saveika; igudziu taikymas siekiant itikinti ir vadovauti, deretis ir spresti gincus, bendradarbiauti ir dirbti kaip darni komanda.

Charizma--tai individo gebejimas atkreipti i save demesi ir ji islaikyti, remiantis tokiomis galiomis: pasitikejimu savimi, mokejimu perteikti vizijas, sugebejimu pamatyti ir pripazinti savo klaidas, mokejimu isijausti i kitus zmones, sukelti ju pozityvias (teigiamas) emocijas, susizavejima, ikvepti jiems entuziazma veikti, itikinti ir gauti ju pritarima (Enkelmann 2010: 16-22). Kaip pazymi Stephen p. Robbins (Robbins 2010: 77-78), "zmones galima ismokyti charizmatinio elgesio, kuris jiems leistu naudotis "charizmatiniam lyderiui" skirtomis privilegijomis". Remdamasis viename projekte atliktais tyrimais, kuriuose pagal atitinkama scenariju koledzo studentai buvo mokomi tapti charizmatinemis asmenybemis, Stephen p. Robbins (Robbins 2010: 78-79) teigia, kad "asmuo gali tapti charizmatinis, ismokti to laikydamasis triju zingsniu taisykles. Pirma, reikia issiugdyti charizmos aura: palaikyti optimistiska poziuri, pasitelkti i pagalba aistra kaip katalizatoriu entuziazmui sukelti ir bendrauti ne tik zodziais, bet visu kunu. Antra, turite itraukti i procesa ir kitus, sukurdami rysi, kuris ikveptu ir kitus sekti paskui jus. Ir trecia, reikia atskleisti sekeju galimybes, veikiant ju emocijas". Apibendrindamas mineto tyrimo rezultatus Stephen p. Robbins (2010: 79) raso, kad "tyrejai nustate, jog studentus buvo galima ismokyti projektuoti charizma. Negana to, siu lyderiu pavaldiniai geriau atlikdavo pavestas uzduotis, prisitaikydavo prie iskelto uzdavinio, geriau sutardavo su lyderiu ir grupe negu tie pavaldiniai, kurie priklause necharizmatiniu lyderiu vadovaujamai grupei". Nors kai kurie zmones patys savaime intuityviai skleidzia charizma, taciau ir kiti zmones gali ismokti charizmatinio elgesio (Robbins 2010: 79).

Peter G. Northouse (Northouse 2009) isskiria sias tris kompetencijos sudedamasias dalis: problemu sprendimo igudziai, socialinio vertinimo igudziai, zinios. Autorius gebejima spresti problemas apibudina kaip kurybiska mokejima spresti naujas, neiprastas, blogai apibreztas problemas. Siai veiklai reikalingi tokie igudziai: mokejimas apibudinti reiksmingas problemas, rinkti su jomis susijusia informacija, formuluoti nauja problemos suvokima ir kurti problemu sprendimo prototipus (Northouse 2009: 48). Isskiriami tokie socialinio vertinimo igudziu demenys: poziurio supratimas, socialine nuovoka, elgesio lankstumas ir socialine veikla. Problemos supratimasreiskia, jog suvokiamas kitu zmoniu poziuris i konkrecia problema ar sprendima. Tai--empatija, taikoma sprendziant problemas. Poziurio supratimas reiskia jautruma kitu zmoniu nuomonei bei tikslams--gebejima suvokti, kaip jie vertina ivairius dalykus. Tai rodo, kad zinomos ir kitos nuomones apie problema bei galima jos sprendima (Northouse 2009: 49). Socialine nuovoka--tai kitu zmoniu veiklos izvalgos bei suvokimas: kas yra svarbu kitiems, kas juos skatina, su kokiomis problemomis jie susiduria ir kaip reaguoja i pokycius? Socialine nuovoka reiskia, kad suprantami ir kitu isskirtiniai poreikiai, tikslai ir reikalavimai (Northouse 2009: 49). Elgesio lankstumas-tai mokejimas keisti ir derinti savo elgesi, suvokiant ir atsizvelgiant i kitu poziuri. Lankstus zmogus neapsiriboja vienu vieninteliu poziuriu i problema. Jis nera dogmatiskas, o atviras pokyciams ir nori keistis (Northouse 2009: 49). Socialine veiklaapima gebejima perteikti savo vizija kitiems, moketi itikinti ir paaiskinti, argumentuoti, kad pokyciai reikalingi. Kaip teigia peter G. Northouse (2009: 50), socialine veikla apima daug susijusiu igudziu, kuriuos bendrai galima pavadinti komunikavimu. Zinios--neatskiriamas kompetencijos aspektas. Su jomis susijes problemu sprendimo proceso efektyvumas, jos tiesiogiai veikia gebejima apibudinti sudetingas problemas ir jas spresti. Kaip pazymi peter G. Northouse (2009: 50), zinios susideda is faktu ir siuos faktus organizuojanciu strukturu. Labai issamiai zinios kaip kompetencijos elementas apibudintos J. Raudeliunienes darbe (2012), orientuojantis i sistemini ju valdyma per ziniu vertes kurimo grandine.

Teisingai pazymi D. Lepaite (2003: 8), kad "tiek tarptautiniu mastu, tiek Lietuvoje sekminga asmens veikla globalejanciose organizacijose priklauso ne tiek nuo igytu formaliu kvalifikaciju kaip programu baigimo rezultato, kiek nuo jo gebejimo prisitaikyti prie kintancios aplinkos, kurioje esminis veiksnys yra asmens kompetencija ir jos pletojimo potencialas". Laikui begant keiciasi asmenines zmogaus savybes, vertybes, nuostatos, paziuros. Darbine vadybininko veikla irgi dinamiska: reikalauja nauju ziniu, mokejimu, gebejimu. Todel kompetencijos savoka siejama su gebejimu vertinti nauja situacija, pasirinkti tinkamus veiklos metodus ir nuolat integruoti dalykines bei profesines zinias (Lepaite 2003). D. Lepaites nuomone (2003: 24), "kompetencija holistiniu poziuriu gali buti apibreziama kaip fenomenas, kuris akcentuoja gebejima perkelti zinias i naujas situacijas, taip pat sukuria galimybes zmogui veikti ivairiais veiklos lygiais". Guy Le Boterf (2010) teigia, kad "asmuo kompetentingai veikia konkrecioje situacijoje, jei moka:

--derinti ir mobilizuoti turimu asmeniniu saltiniu (ziniu, gebejimu, elgsenos) ir laikmenu (duomenu baziu, kolegu, ekspertu, kitu profesiju atstovu tinklu) visuma;

--igyvendinti rezultatyvia profesine praktika:

--ivaldant tam tikra situacija, ivertinus jos keliamus reikalavimus ir specifini konteksta;

--duodant rezultatu (produktu, paslaugu), atitinkanciu tam tikrus gavejo (kliento, ..., vartotojo, ...) rezultatyvumo kriterijus."

Is siu apibrezimu matyti, kad vien saltiniu (asmens savybiu, ziniu, gebejimu, mokejimu, veiklos metodu ir kt.) turejimas yra butina, bet nepakankama kompetentingos veiklos salyga (Boterf 2010). Kompetentingai veiklai igyvendinti butina moketi identifikuoti nauja profesines veiklos situacija, panaudoti aplinkos saltinius ir reikalingus veiklos metodus jai ivaldyti. Kaip pazymi Guy Le Boterf (2010), "saltiniai, derintini ir mobilizuotini, reikalingi veiklai atlikti ar pagrindinems situacijoms ivaldyti, yra nesuskaiciuojami: pagilintos zinios, pagrindines zinios, specializuotos zinios, gebejimai, samprotavimo budai, emociniai saltiniai, kognityviniai saltiniai, fiziniai gabumai, lingvistiniai gebejimai ... pazymesime, kad sie ivairus saltiniai igyjami skirtingais asmeninio ar profesinio gyvenimo momentais. Pagrindines zinios (skaitymas, skaiciavimas, ...) igyjamos mokykloje (ar bent jau turetu buti igyjamos), bendravimo, organizaciniai gebejimai gali buti gyvenimo bendruomeneje mokymosi objektas, fizine istverme gali buti isugdyta sportines veiklos metu, gilesnes mokslo zinios gali buti gaunamos studiju metu, techniniai gebejimai ir profesine kultura gali buti konstruojami profesines veiklos ar testinio profesinio mokymo metu ... Trumpai tariant: saltiniai kaupiami visa gyvenima. Igyti skirtingais momentais saltiniai gali buti panaudojami tuo paciu metu, siekiant ivaldyti specifine profesine situacija". Taigi cia svarbios tiek zinios, gebejimai, mokejimai, tiek kiti saltiniai, realizuojami sprendimu priemimo ir ju igyvendinimo procesu technologijomis, pritaikant fundamentalius, esminius situaciju sprendimo principus ir metodus naujose situacijose.

Galima teigti, kad kompetencijos pagrinda sudaro asmens gebejimas identifikuoti nauja situacija, issiryskinti naujus (lyginant su anksciau sprestomis situacijomis) jos parametrus ir pasirinkti reikalingus aplinkos saltinius ir veiklos metodus jai ivaldyti. Cia pasireiskia ne tik zinios, gebejimai, mokejimai, bet ir praktine situaciju sprendimo patirtis. Derybineje veikloje--tai veikimo budai, tam tikros veiklos subtilybes irodant, pagrindziant, argumentuojant, kontrargumentuojant, itikinant, manipuliuojant, atsakant i manipuliacijas, i itaiga. Kaip pazymi Guy Le Boterf (2010), asmuo "gali tureti daug kompetenciju (ziniu, gebejimu, elgsenos), taciau nesugebeti kompetentingai veikti vienoje ar kitoje situacijoje. Tai, kas skiria dirbancius asmenis, yra ne ju zinios, o ju gebejimas jomis rezultatyviai naudotis veiklos situacijoje ir mokejimas rezultatyviai veikti ilga laika". Kaip ir kokiomis priemonemis turetu buti uztikrintas efektyvus verslo vadybos studentu derybiniu kompetenciju formavimas aukstojoje mokykloje, universitete, kad ju absolventai gebetu kompetentingai veikti ivairiose profesinese situacijose?

[FIGURE 1 OMITTED]

[FIGURE 2 OMITTED]

2. Verslo vadybos studentu derybiniu kompetenciju formavimas ir i studentus orientuotu studiju sarysis

Kompetenciju formavimas, ugdymas aukstojoje mokykloje, universitete turi remtis studentu turimu kompetenciju diagnostika ir turi buti orientuotas i praktine veikla isorineje darbo aplinkoje (1 pav.).

pradedant ugdyti studentu kompetencijas realiai darbinei veiklai, reikia identifikuoti (diagnozuoti) asmenines ju savybes, gabumus, zinias, igudzius, gebejimus, mokejimus, vertybes, nuostatas, paziuras, bendrasias kompetencijas, kad butu galima efektyviai realizuoti kompetenciju formavimo, ugdymo, pletojimo, tobulinimo procesus aukstojoje mokykloje, universitete.

Juk kiekvienas studentas turi skirtingas asmenines savybes, skirtinga asmenine patirti, igyta seimoje, darzelyje, mokykloje, bureliuose, bendraujant su draugais ir kitoje kulturineje terpeje, suformavusioje jo nuostatas, vertybes, poziurius.

Verslo vadybos studentu nuostatos veiklos atzvilgiu sietinos su ju poziuriu i studiju dalyku isisavinima, mokymasi. Kaip pazymi Stephen p. Robbins (2006: 38), tyrimais nustatyti sie svarbiausi veiksniai, lemiantys pasitenkinima darbu: proto pastangu reikalaujantis darbas, teisingas atlygis, darbuotoja palaikancios darbo salygos ir ji palaikantys kolegos. Analogiski veiksniai veikia ir mokymosi procese.

Daugelio viduriniu mokyklu ir gimnaziju mokiniai turi ekonomikos, verslo pagrindu, verslumo pamokas. Todel pradedant ugdyti aukstojoje mokykloje, universitete studentu vadybines ir derybines kompetencijas, reikia issiaiskinti, uzfiksuoti ir numatyti priemones bei budus, kaip ir kokias kompetencijas kokiu intensyvumu ugdyti. Tam reikia atlikti daug individualaus darbo su studentu. Nemazai universitetu (su Oksfordo universitetu priesakyje) individualu darba su studentais laiko savo veiklos prioritetu.

Kita vertus, norint aukstojoje mokykloje, universitete formuoti, ugdyti vadybines ir derybines verslo vadybos bakalaurantu, magistrantu kompetencijas, reikia tureti orientyra, t. y. visuma parametru, kurie apibudintu verslo vadybininka kaip kompetentinga darbuotoja. Labiau individualizuotas darbas su studentais padetu igyvendinti i studentus orientuotas studijas, kuriose (I studentus ... 2010):

--turetu buti daugiau demesio skiriama ziniu susiejimui su realiomis situacijomis, gebejimu ugdymui;

--paskaitose turetu vyrauti diskusijos, aktyvaus ir inovatyvaus mokymosi metodai (darbas grupese, projektu rengimas, realiu atveju analize ir pan.).

Vienas is desimties naujuju Europos aukstojo mokslo erdves prioritetu, isdestytu komunikate "Bolonijos procesas 2020--Europos aukstojo mokslo erdve naujame desimtmetyje", numato orientavimasi i studenta, pabreziant mokomaja aukstojo mokslo misija. I studentus orientuotos studijos turetu remtis siais principais (Student-centred Learning 2010; I studentus ... 2010):

1. Istudentus orientuotos studijos reikalauja nuolatinio griztamojo rysio. Sis modelis negali buti apibreztas konkreciai nurodant, kada ir koks mokymo(si) modelis turi buti taikomas. pagrindinis aspektas--studentai, destytojai ir infrastrukturos sistema turi veikti taip, kad butu galima gerinti studentu mokymasi ir uztikrinti, kad mokymosi programos (dalyko) iskelti siekiniai butu pasiekti ugdant studentu kritini mastyma bei formuojant igudzius.

2. Istudentus orientuotos studijos neturi vieno varianto visiems atvejams.Visos akademines bendruomene grupes turi skirtingus poreikius, taciau jos visos kartu dalyvauja studiju procese. I studentus orientuotos studijos leidzia studijas organizuoti taip, kad jos atitiktu visu interesus.

3. Visi studentai mokosi skirtingai.Vieni mokosi is savo klaidu (bandydami atlikti ir mokydamiesi is rezultato), kiti is praktines patirties. Kai kurie gali mokytis skaitydami literatura, kitiems reikalingos diskusijos ar mokymosi dalyko medziaga aptarti su visais, kad ja galetu isisavinti.

4. Studentai turi skirtingus poreikius ir interesus, kurie turi itakos studijuojant: skiriasi pomegiai, studentuaktyvumas. Aukstosiose mokyklose studijuoja studentai, turintys specialiuju poreikiu: auginantys vaikus, turintys negalia, esantys is socialiai remtinu seimu ...

5. Istudentus orientuotustudijupagrindas--pasirinkimo galimybe. Kiekviena studiju siekini turetu buti imanoma igyti studijuojant kelis skirtingus dalykus, todel studentams turi buti sudarytos galimybes pagristai rinktis atitinkamas disciplinas.

6. Studentai turi skirtingas mokymosi patirtis, taip pat ir skirtingas zinias.Mokantis gaunamos zinios ir gebejimai turi teikti realia nauda kiekvienam studentui: buti pritaikomomi realiame gyvenime, profesineje veikloje arba visapusiskai atitikti studento interesus. Labai svarbu atsizvelgti ir i kiekvieno studento anksciau igytas kompetencijas, pvz.: jei studentas pries tai yra mokesis dirbti su atitinkama kompiuterine programa, nera jokio tikslo ji mokyti to paties dar karta. Asmenine studentu patirtis gali buti naudojama kaip motyvatorius, suteikiant galimybe paciam studentui pasidalyti savo turimomis ziniomis ir gebejimais su kitais studentais ir pan.

7. Studentai turi tureti galimybe prisideti prie studiju proceso formavimo.Studentams (tiesiogiai ir/arba per studentu atstovus) turetu buti suteikta galimybe buti itrauktiems i studiju dalyko sudaryma, atsiskaitymo uz dalyka formos nustatyma, studiju programu sudaryma bei tobulinima ir pan. Studentai turetu buti priimami kaip lygiaverciai studiju proceso dalyviai. Geriausias kelias uztikrinti, kad studijos orientuojamos i studenta--sudaryti salygas studentams patiems nuspresti, kaip turi atrodyti studiju procesas.

8. Istudentus orientuotos studijos suteikia galimybe, o ne nurodo.Tuo atveju, kai pateikiami faktai ir zinios, pasirengimas paskaitoms bei pateikiamas turinys priklauso nuo destytoju. I studentus orientuotos studijos siekia suteikti studentams didesne atsakomybe leidziant jiems patiems galvoti, rengti, analizuoti informacija, spresti problemas ir pan.

9. Studijuprocesas reikalauja studentuir destytojubei administracijos bendradarbiavimo.Svarbu, kad bendradarbiavimas vyktu kartu sprendziant keliamas problemas, kartu siulomi sprendimo variantai. Auditorijoje toks bendradarbiavimas turi teigiama efekta, nes abi grupes vis labiau laiko save partneriais. Toks bendras darbas studiju procese ir yra svarbiausia i studentus orientuotu studiju filosofijoje, kuri mato studiju procesa kaip konstruktyvia tarpusavio saveika tarp siu abieju grupiu.

3. Derybines kompetencijos verslo vadybos kompetenciju sistemoje

Verslo vadybos studentu mokymas ir mokymasis yra holistinis, apimantis visapusiska zmogaus ugdyma. Zmogaus ugdymas, pradetas nuo gimimo seimoje, paskui darzelyje, vidurineje mokykloje, gimnazijoje, licejuje, aukstojoje mokykloje, universitete nesustoja. Nors i aukstaja mokykla istojes studentas jau turi vienokia ar kitokia vertybiu sistema, taciau ir toliau pirmoje vietoje asmenybes ugdymo procese yra bendrosios zmogaus vertybes--asmens, jo sazines ir minties laisve, artimo meile, prigimtine zmoniu lygybe, solidarumas, patriotizmas, tolerancija, pagarba tiesai ir isminciai, kitam zmogui, tausojamasis santykis su gamtine ir kulturine aplinka. Taciau sios bendrosios vertybes nera musu tyrimo objektas. Pripazindami ju svarba ir pirmuma, pagrindini demesi siame straipsnyje skirsime vadybininkui, derybininkui svarbioms vertybems, asmeninems savybems ir kompetencijoms.

Studentai, igydami pirmosios ar antrosios pakopu verslo, vadybos, verslo vadybos, verslo administravimo, vadybos ir administravimo ir panasiu krypciu kvalifikacinius laipsnius, turi juos atitinkancius mokymosi pasiekimus (apimancius zinias, supratima, igudzius, gebejimus, mokejimus), apibudinamus vadybininko kompetencijomis.

Verslo vadybos specialisto kompetenciju visuma nusako jo vadybini potenciala, tam tikra sukaupta patirti, atliekant realia ar imituojama veikla. Si visuma remiasi asmeninemis specialisto savybemis, vertybemis, nuostatomis, papildytomis atitinkamos srities ziniomis, supratimu, gebejimais, igudziais. Kaip pazymi p. Juceviciene ir D. Lepaite (2000), "kompetencija--tai zmogaus kvalifikacijos raiska arba gebejimas veikti, salygotas individo ziniu, mokejimu, igudziu, poziuriu, asmenybes savybiu ir vertybiu".

Zmogaus gyvenimas ir veikla prasideda nuo vidiniu dalyku. Kaip pazymi B. Tracy (2010: 48), "asmenybes asis yra vertybes. Nuo vertybiu priklauso, koks yra zmogus. Viskas, ka zmogus veikia isoriniame pasaulyje, yra isakyta ir nulemta vidiniu vertybiu nepriklausomai nuo to, ar jos aiskios, ar ne. Kuo aiskesnes asmens vidines vertybes, tuo tikslesni bei efektyvesni esti veiksmai isoriniame pasaulyje". B. Tracy (2010: 48-49) isskiria penkis asmenybes lygmenis --jis asmenybe apibudina kaip taikini su penkiais koncentriniais ziedais. Centrinis ziedas arba asmenybes centras, anot jo, yra vertybes. Antrasis ziedas--isitikinimai. Vertybes nulemia isitikinimus. Treciasis ziedas--lukesciai. Ten pat B. Tracy raso: "Jeigu viliates, kad jums nutiks gera, tuomet mastote teigiamai, dziugiai, orientuojates i ateiti. Ta pati izvelgiate kituose zmonese bei situacijose." Ketvirtasis ziedas --elgesys, kuri nulemia zmogaus lukesciai. Elgesys yra isorine zmogaus vertybiu, isitikinimu ir lukesciu israiska. Ir pagaliau penktasis ziedas--veiksmai.

Taigi akivaizdu, kad vadybininko, derybininko kompetencijos reiskiasi jo elgesiu, veiksmais. Salygiskai kompetenciju visuma skirstoma i tokias grupes:

--bendruju kompetenciju;

--pazintiniu kompetenciju;

--funkciniu kompetenciju.

Lietuvos Respublikos svietimo ir mokslo ministro 2011-02-21 d. isakymu Nr. V-269 patvirtintos tokios ugdytinos bendrosios kompetencijos, kurios integruojamos i visu vidurines mokyklos dalyku mokyma, ir apibreziamas toks ju turinys:

--mokejimo mokytis kompetencija. Si bendroji kompetencija reiskia, kad zmogus jauciasi atsakingas uz savo mokymasi, geba save motyvuoti, planuoti mokymasi, rinktis tinkamas mokymosi strategijas ir jas taikyti, isivertines sekme gerinti savo mokymasi;

--komunikavimo kompetencija. Turintis vienokio ar kitokio lygio komunikavimo kompetencija zmogus supranta komunikavimo svarba ir moka, atsizvelgdamas i konteksta ir komunikavimo situacija, veiksmingai komunikuoti kalbinemis ir nekalbinemis priemonemis;

--pazinimo kompetencija. Ugdydamas pazinimo kompetencija zmogus siekia igyti ziniu, iesko tiesos, geba konstruktyviai spresti problemas, kritiskai masto, geriau pazista tikrove taikydamas tyrimu metodus;

--socialine pilietine kompetencija. Sios kompetencijos ugdymas orientuotas i tai, kad ugdytinis butu saziningas, atsakingas, gerbtu ir toleruotu kitus, aktyviai dalyvautu bendruomenes gyvenime, veiktu kitu labui, vadovautusi demokratijos vertybemis. Myletu tevyne, vertintu salies ir pasaulio pavelda, rupintusi kitu ir aplinkos saugumu;

--iniciatyvumo ir kurybingumo kompetencija. Sios kompetencijos turejimas reiskia, kad ugdytinis moka nusiteikti ir susitelkti kurybiniams ieskojimams. Jis skatina kitus kurybingai, nestandartiskai mastyti, priima kitu keliamas idejas, geba jas taikyti. Prisiima atsakomybe uz rezultatus. Gerbia autoriu teises;

--asmenine kompetencija. Tai reiskia, kad zmogus pozityviai masto, garbingai ir saziningai veikia, geba iveikti sunkumus ir atsakingai kuria savo gyvenima;

--kulturine kompetencija. Sios kompetencijos turejimas reiskia, kad zmogus yra samoningas, atsakingas ir kurybingas kulturos procesu dalyvis, puoselejantis artimiausios aplinkos, salies tautine ir demokratine kultura, pasaulio pavelda.

Sios bendrosios kompetencijos yra aktualios visoms veikloms, i kurias po vidurines mokyklos baigimo pretenduoja abiturientai. Bendruju kompetenciju ugdymas tesiamas ir aukstosiose mokyklose, universitetuose. priklausomai nuo pasirinktos specialybes ir specializacijos atskiru bendruju kompetenciju svarba ir ju lyginamoji dalis skiriasi.

Mokslineje literaturoje, kurioje nagrinejamos verslo vadybos kompetencijos (Cepiene 2007), isskiriamos sios svarbiausios ir sekmingam darbui verslo vadyboje budingiausiu kompetenciju grupes:

1. Poveikis ir itaka. Asmenine itaka--asmens gebejimas sudaryti kitiems patikimumo ivaizdi (ispudi).

2. Orientacija i tiksla. Asmens gebejimas, kuris apima uzduoties atlikimo ivertinima, efektyvumo didinima, tikslu kelima ir islaidu bei naudos vertinima, radima nauju budu kaip greiciau, geriau ir efektyviau atlikti uzduotis.

3. Komandinis darbas ir kooperacija. Gebejimas itraukti kitus asmenis atlikti uzduoti, deleguoti atsakomybe, demonstruoti supratima ir padrasinima. Gebeti igalinti grupe, pakelti grupes morale ir komandine dvasia, spresti konfliktus ir tarpininkauti.

4. Analitinis mastymas. Metodiskas situacijos analizavimas nustatant priezasties ir pasekmes rysi, galimu kliuciu nuspejimas ir realistinis planu joms iveikti sudarymas, galvojimas i prieki apie galimus tolesnius zingsnius ir procesus, uzduociai atlikti reikalingu istekliu tyrimas.

5. Iniciatyvumas. Gebejimas apibreziamas kaip asmens veiklumas, kuris neapibreztas formaliu pareigybes instrukciju, kai naudojamasi atsiradusia galimybe ar pasiruosiama ateityje kilsiancioms problemoms iveikti.

6. Darbuotoju formavimas/ugdymas. Kompetencija ypac susijusi su komandiniu darbu, kuria sudaro gebejimas suteikti konstruktyvu atgalini rysi, padrasinima po nesekmes, taip pat instruktavimas, patarimai ir kitoks palaikymas.

7. Pasitikejimas savimi. Tai bendras pasitikejimas savo gebejimais ir daromais sprendimais, issukiu nebijojimas, atviras savo tiesioginio vadovo veiksmu kvestionavimas, asmenines atsakomybes prisiemimas.

8. Tarpasmenis supratingumas. Kitu zmoniu poziuriu, nuostatu, poreikiu supratimas, emociju atpazinimas, tikslus neverbalinio elgesio interpretavimas, privalumu ir trukumu ivertinimas.

9. Direktyvumas ir asertyvumas. Aiskus ribu nubrezimas ir gebejimas pasakyti "ne", kai to reikalauja situacija, standartu iskelimas ir reikalavimas juos atitikti, pateikiant tai aiskiai ir be uzuolanku.

10. Informacijos paieska. Kompetencija, kai asmuo geba metodiskai ieskoti informacijos, kuria turedamas gali diagnozuoti ir spresti problemas ar atrasti nematytas galimybes.

11. Vadovavimas komandai (lyderyste). Gebejimas atstovauti savo grupei, iskelti ir komunikuoti aukstus grupes veiklos standartus.

12. Abstraktus mastymas (sisteminis mastymas). Gebejimas ieskoti ir rasti rysius bei strukturas, kurios kitiems yra nematomos, pastebeti kitu neaptiktus neatitikimus ir priestaravimus, greitai identifikuoti esmines problemas ir joms iveikti numatyti reikalingus veiksmus.

Kokios vertybes ir asmenines savybes yra labai svarbios vadybininkui, kad jis galetu efektyviai atlikti derybininko funkcijas? Autoriu atlikta mokslines literaturos ir praktines vadybininku derybines veiklos analize parode, kad siai veiklai yra aktualios ir svarbios tokios vertybes ir asmenines savybes (1 lentele).

Suprantama, kad dvieju vienodu vadybininku nera ir buti negali. Todel ir atskiri kompetenciju parametrai gali kisti tam tikru intervalu. Vieno modelio, tinkamo visu verslo vadybininku derybinems kompetencijoms ugdyti, nera ir buti negali. Taciau studiju programose galima uzbrezti atitinkamas kompetenciju parametru ribas, kurias turetu pasiekti tam tikra kvalifikacija (bakalauro, magistro) igyjantys asmenys.

4. Verslo vadybos studentu derybiniu kompetenciju ugdymo prielaidos

Vykstant spartiems technologiju, rinku, organizaciju ir atitinkamu ziniu sistemu pokyciams, butina, kad aukstuju mokyklu absolventai sugebetu greitai igyti nauju ziniu ir galetu spresti ivairius uzdavinius, kuriu platumas ir sudetingumas gali iseiti uz igytu kompetenciju ribu. Tam aukstojoje mokykloje reikalinga atitinkama kompetenciju ugdymo sistema, formuojanti tam tikra studentu elgsena, kuria jie galetu testi ir pletoti savarankiskai dirbdami ir mokydamiesi. Boterf (2010: 20) kompetenciju ugdyma iliustruoja trikampiu, apimanciu keturis lygius (2 pav.).

Boterf (2010: 20-21) kompetenciju pasiskirstyma ir formavima analizuoja keturiais lygmenimis:

--trikampio zemutiniu lygiu kaip kompetenciju ugdymo pagrindas fiksuojamos asmenines savybes (traits and characteristics), pazymint, kad jos nera lengvai modifikuojamos;

--antru lygiu fiksuojami igudziai, gebejimai, zinios (skills, abilities and knowledge), kurie gali buti vystomi mokymo metu;

--treciu lygiu yra kompetencijos (competencies), kurios atsiranda is mokymosi ir remiasi asmeninemis savybemis bei ziniomis, igudziais ir gebejimais, derinant ivairius ju elementus;

--ketvirtu lygiu--trikampio virsuneje--yra kompetenciju diegimas (demonstrations) arba, musu nuomone, tinkamesne savoka butu kompetenciju irodymas.

[FIGURE 3 OMITTED]

Anot Boterf (2010: 18-19), kompetencija nera "butybe", gyvuojanti savaime, nepriklausomai nuo kompetenciju savininko. Taigi, remiantis individualiomis asmens savybemis, jo vertybemis, nuostatomis, poziuriais, pletojant jo igudzius, gebejimus ir zinias, formuojamos kompetencijos, kurias paskui reikia irodyti konkreciose veiklos situacijose.

Kaip pazymi J. Allen ir R. van der Velden (2005: 3), "aukstosios mokyklos absolventas turi tureti kompetencijas bent siose penkiose srityse":

1. Profesionalios ekspertizessrityje. Autoriai teigia, kad daugelis aukstuju mokyklu absolventu turetu buti savo srities ekspertais, galinciais konsultuoti ir patarti, besiremianciais igytomis konkrecios srities ziniomis, analitiniu mastymu, intuicija, adekvaciu poziuriu i problemas, mokejimu jas diagnozuoti ir isspresti, veikti ryztingai ir profesionaliai neapibreztose situacijose.

2. Funkcinio lankstumosrityje. Darbine veikla yra dinamiska, nuolat kinta, tobuleja. Vykstant spartiems technologiju, rinku, organizaciju ir atitinkamu ziniu sistemu pokyciams, butina, kad aukstuju mokyklu absolventai gebetu greitai savarankiskai igyti nauju ziniu ir galetu spresti ivairius uzdavinius, kurie gali buti ir tiesiogiai nesusije su ju igytomis kompetencijomis. Jie turetu gebeti susidoroti su darbo turinio, organizaciniais ir kitais pokyciais. Autoriai teigia, kad aukstuju mokyklu absolventai turetu tureti pozityvu poziuri i pokycius, matyti juose nauju galimybiu ir per darbine patirti igyti nauju mokejimu.

3. Inovaciju ir ziniu valdymosrityje. Si sritis siejama su absolventu kurybingumu, smalsumu, aukstais inovaciniais gebejimais, noru pletoti inovacijas imoneje, organizacijoje. Cia aktualus gebejimai pastebeti naujas galimybes, moketi bendrauti ir bendradarbiauti, rasti prieiga prie tam tikru tinklu. Kadangi nauju ideju igyvendinti vienam praktiskai neimanoma, absolventas turi tureti organizaciniu gebejimu, buti atkaklus ir moketi deretis, noredamas pasiekti tiksla bendromis jegomis.

4. Zmogiskuju istekliu mobilizacijossrityje. Aukstuju mokyklu absolventai turi tureti gebejimu organizuoti savo ir kitu darbuotoju darba, moketi dirbti komandoje, moketi bendrauti generuojant ir realizuojant naujas idejas, moketi vadovauti, sukurti komandos sinergija, atskleisti lyderio bruozus, moketi ikvepti kitus, buti savimi, prireikus parodyti ryztinguma, kurti aplinka, padedancia atskleisti savo ir kitu komandos nariu galimybes.

5. Tarptautines orientacijossritis. Aukstuju mokyklu absolventams tarptautine orientacija butina del pasaulines globalizacijos procesu pletros, ekonominei veiklai peraugant nacionalines sienas. Tam reikia gerai moketi uzsienio kalbu, gebeti suprasti kitas kulturas, tureti tarpkulturiniu kompetenciju.

Norint efektyviai formuoti ir pletoti derybines verslo vadybos studentu kompetencijas, reiketu aukstojoje mokykloje per studiju programas sudaryti galimybes padeti pamatus siu kompetenciju svarbos supratimui, pradmenu igijimui, atskleisti derybiniu kompetenciju struktura ir dedamasias, kad dirbdami absolventai galetu savarankiskai ugdytis atitinkamus mokejimus ir gebejimus, reikalingus ju efektyviai vadybinei ir derybinei veikloms ateityje. Pamatu dejimas--studento ir destytojo reikalas. Reikalingos atitinkamos asmenines studento savybes, igudziai, gebejimai, zinios, elgsena, motyvacija, asmeniniai tikslai, siejami su darbine veikla ir turiniu. Destytojas turi teikti asmenini pavyzdi, studiju organizavimo sistema: principus, metoda ir kt. Verslo vadybos studentu derybiniu kompetenciju formavimo ir pletojimo procesui efektyvinti tikslinga pereiti nuo mokymo, paremto ziniomis grindziamu ugdymu (angl. knowledge based approach), prie mokymosi paradigmos, kurioje ugdymas grindziamas kompetencijomis (angl. competence based approach): vertinant mokymasi kaip procesa, apimanti studentu mastymo, suvokimo, jausmu, emociju, elgsenos procesus ir ju pokycius mokymosi metu, akcentuojant studento kaupiama patirti kaip reiksminga ugdymo procesui, atskleidziant jo gebejimu (matyti, patirti, suvokti, suprasti, isisavinti, ismokti) augima realioje ar mokymosi procese imituojamoje veikloje. Tokioje paradigmoje keiciasi tiek destytojo, tiek studento vaidmenys. Tradicineje mokymo sistemoje destytojas yra pagrindinis ziniu perteikejas ir ju saltinis, o studentas--informacijos priemejas, besistengiantis ja isiminti. Kompetencijomis grindziamoje mokymosi paradigmoje destytojas yra asmuo, vadovaujantis studentu mokymuisi, komunikuojantis su studentais kaip lygus su lygiu, formuojantis ju poziuri, ugdantis kritini mastyma, juos konsultuojantis, padedantis, patariantis, mokantis komandinio darbo, bendradarbiavimo, o studentas--aktyvus mokymosi proceso dalyvis, smalsus, ziniu ir savo asmeniniu tikslu siekiantis individas, norintis ismokti mokytis, konceptualiai protauti, lavinti aukstesnio lygio mastymo gebejimus, isisavinti problemu sprendimo technologijas, pritaikyti igytas zinias, gebejimus ir mokejimus naujose vadybinese ir derybinese situacijose. Kompetencijomis gristos mokymosi sistemos taikymas verslo vadybos studentu derybinems galioms ugdyti padetu organizuoti studijas, orientuotas i studenta:

--atsizvelgiant i asmenines kiekvieno studento savybes, vertybes, nuostatas, poziurius, turimas zinias, mokejimus, gebejimus, patirti, skirti mokymosi uzduotis pagal individualius poreikius ir galimybes;

--pletoti destytojo ir studento bendradarbiavima;

--formuoti vertybini poziuri i mokymasi;

--destytojui kartu su studentu formuoti individualia mokymosi tikslu sistema, atsizvelgiant i poreikius ir sugebejimus;

--parinkti individualizuotus mokymo ir mokymosi metodus, atsizvelgiant i konkrecius studento poreikius ir sugebejimus bei mokymosi ypatumus;

--intensyvinti studento mokymosi motyvacija;

--kurti aktyvinamaja mokymosi aplinka;

--destytojas, naudodamas griztamaji rysi, kartu su studentu gali vertinti ir isivertinti mokymosi rezultatus, ivertinti mokymosi proceso dinamika ir priimti sprendimus del tolesnio mokymosi tikslu ir apimciu ar suplanuotu tikslu koregavimo.

Isvados

1. Verslo vadybos studentu derybiniu kompetenciju sistemai budingi sie strukturiniai elementai: asmenines savybes, asmens vertybes, nuostatos, poziuriai, zinios, gebejimai, mokejimai, emocinis intelektas, charizma. Siems elementams budinga tai, kad ju turinys gali buti planingai, sistemingai ir holistiskai pletojamas, bendradarbiaujant destytojui ir studentui, atitinkamai organizuojant mokyma ir mokymasi.

2. Derybiniu kompetenciju pagrinda sudaro asmens gebejimas identifikuoti nauja situacija, issiryskinti naujus (palyginti su anksciau sprestomis situacijomis) jos parametrus ir pasirinkti reikalingus aplinkos saltinius bei veiklos metodus jai ivaldyti. Cia pasireiskia ne tik zinios, gebejimai, mokejimai, bet ir praktine situaciju sprendimo patirtis. Derybineje veikloje--tai veikimo budai, igyti patirties metu, tam tikros veiklos subtilybes irodant, pagrindziant, argumentuojant, kontrargumentuojant, itikinant, manipuliuojant, atsakant i manipuliacijas ir i itaiga.

3. Kompetenciju formavimas, ugdymas aukstojoje mokykloje, universitete galetu remtis studentu turimu kompetenciju diagnostika, orientuojantis i praktine veikla isorineje darbo aplinkoje. Pradedant ugdyti studentu kompetencijas realiai darbinei veiklai, reiketu identifikuoti (diagnozuoti) asmenines ju savybes, gabumus, zinias, igudzius, gebejimus, mokejimus, vertybes, nuostatas, paziuras, bendrasias kompetencijas, kad butu galima efektyviai realizuoti kompetenciju formavimo, ugdymo, pletojimo, tobulinimo procesus aukstojoje mokykloje, universitete. Butina atsizvelgti i tai, kad kiekvienas studentas yra skirtingu asmeniniu savybiu, turi skirtinga asmenine patirti, igyta seimoje, darzelyje, mokykloje, bureliuose, bendraujant su draugais ir kitoje kulturineje terpeje, suformavusioje jo nuostatas, vertybes, poziurius, kurie nera idealus ir todel keistini, tobulintini.

4. Norint aukstojoje mokykloje, universitete formuoti, ugdyti verslo vadybos bakalaurantu, magistrantu vadybines kompetencijas (tarp ju ir derybines kompetencijas), reikia tureti orientyra, t. y. visuma parametru, kurie apibudintu verslo vadybininka kaip kompetentinga darbuotoja. Suprantama, kad dvieju vienodu vadybininku nera ir buti negali. Todel ir atskiri kompetenciju parametrai gali kisti. Vieno modelio, tinkamo derybinems visu verslo vadybininku kompetencijoms ugdyti, nera ir buti negali. Taciau studiju programose galima uzbrezti atitinkamas kompetenciju parametru ribas, kurias turetu pasiekti tam tikra kvalifikacija (bakalauro, magistro) igyjantys asmenys.

5. Norint efektyviai formuoti ir pletoti derybines verslo vadybos studentu kompetencijas, reiketu aukstojoje mokykloje studiju programomis sudaryti galimybes padeti pamatus siu kompetenciju svarbos supratimui, pradmenu igijimui, atskleisti derybiniu kompetenciju struktura ir dedamasias, kad dirbdami absolventai galetu savarankiskai ugdytis atitinkamus mokejimus ir gebejimus, reikalingus ju efektyviai vadybinei ir derybinei veikloms ateityje.

6. Verslo vadybos studentu derybiniu kompetenciju formavimo ir pletojimo procesui efektyvinti tikslinga pereiti nuo mokymo, paremto ziniomis grindziamu ugdymu (angl. knowledge based approach), prie mokymosi paradigmos, kurioje ugdymas grindziamas kompetencijomis (angl. competence based approach): vertinant mokymasi kaip procesa, apimanti studentu mastymo, suvokimo, jausmu, emociju, elgsenos procesus ir ju pokycius mokymosi metu, akcentuojant studento kaupiama patirti kaip reiksminga ugdymo procesui, atskleidziant jo gebejimu (matyti, patirti, suvokti, suprasti, isisavinti, ismokti) augima realioje ar mokymosi procese imituojamoje veikloje

Caption: Fig. 1. The process of student competence-building at a higher school.

1 pav. Studentu kompetenciju formavimo procesas aukstojoje mokykloje.

Caption: Fig. 2. The process of student competence-building process at a higher school (adapted according to Robbins 2006).

2 pav. Studentu kompetenciju formavimo procesas aukstojoje mokykloje (adaptuota pagal Robbins 2006).

Caption: Fig. 3. The levels of competence distribution and formation (adapted according to Boterf 2010: 20).

3 pav. Kompetenciju pasiskirstymo ir formavimo lygiai (Boterf 2010: 20).

doi: 10.3846/btp.2013.37

Literatura

Allen, J.; van der Velden, R. 2005. The Flexible Professional in the Knowledge Society: Conceptual Framwork of the REFLEX Project. Maastricht: Maastricht University.

Boterf, G. 2010. Dar karta apie kompetencija. 15 pasiulymu iprastoms idejoms ispletoti. Klaipeda: KU leidykla.

Cepiene, A. 2007. Verslo vadybos studentu bendruju kompetenciju ugdymo problematika: verslo ir aukstojo mokslo sankirta, Profesinis rengimas: tyrimai ir realijos 13: 48-65.

Diskiene, D.; Narmontaite, S. 2011. Asmenines lyderystes raiska sparciai kintancioje aplinkoje, Informacijos mokslai 55: 7-18.

Enkelmann, N. B. 2010. Charizma. Vilnius: Algarve.

Gibbs, G. 2009. Developing students as learners--variem phenomena, variem contexts and a developmental trajectory for the vhole endeavour, Journal of Learning Development in Higher Education 1: 1-12.

Goleman, D. 2008. Emocinis intelektas darbe. Vilnius: Presvika.

I studentus orientuotu studiju modelis. 2010. Vilnius: LSAS.

Jociene, J. 2007. Bendruju kompetenciju ugdymas kaip edukologine teorinio ir praktinio mokymo integravimo prielaida, Profesinis rengimas: tyrimai ir realijos 13: 82-89.

Juceviciene, p.; Lepaite, D. 2000. Kompetencijos sampratos erdve, Socialiniai mokslai 1(22): 44-51.

Lauzackas, R.; Tereseviciene, M.; Volungeviciene, A. 2009. Nuotolinio mokymo(si) turinio projektavimo modelis: kokybes vertinimo dimensijos ir veiksniai, Acta Paedagogica Vilnensia 23: 9-20.

Lauzackas, R. 2008. Kompetencijomis grindziamu mokymo/studiju programu kurimas ir vertinimas: monografija. Kaunas: VDU.

Lepaite, D. 2003. Kompetencija pletojanciu studiju programu lygio nustatymo metodologija: monografija. Kaunas: Technologija.

Lietuvos Respublikos svietimo ir mokslo ministro 2011-02-21 isakymas Nr. V-269 [interaktyvus], [ziureta 2013 m. vasario 7 d.]. Prieiga per interneta: http://www3.lrs.lt/pls/inter3/ dokpaieska.showdoc_l?p_id=393538&p_query=&p_tr2=2

Markus, L. H.; Cooper-Thomas, H. D.; Allpress, K. N. 2005. Confounded by competencies? An evaluation of the evolution and use of competency models, New Zealand Journal of Psychology 2 (44): 117-126

Nortouse, P. G. 2009. Lyderyste. Teorija ir praktika. Kaunas: poligrafija ir informatika.

Pukelis, K.; Pileicikiene, N. 2010. Bendruju mokejimu ugdymo gerinimas aukstuju mokyklu studiju programose: absolventu poziuris, Aukstojo mokslo kokybe 7: 108-131.

Raudeliuniene, J. 2012. Ziniu vadyba. Vilnius: Technika. http://dx.doi.org/10.3846/1287-S

Robbins, S. P. 2010. Kaip vadovauti zmonems. Vilnius: Tyto alba.

Robbins, S. P. 2006. Organizacines elgsenos pagrindai.Kaunas: poligrafija ir informatika.

Rosinaite, V. 2009. Studentu karjeros kompetenciju ugdymas: empirinis efektyvumo salygu ivertinimas, Acta Paedagogica Vilnensia 22: 76-87.

Spencer, L. M.; Spencer, S. M. 1993. Competence at Work. Hoboken, NJ: John Wiley & Sons, Inc.

Student-centred Learning. 2010. Tolkit for Students, Staff and Higher Education Institutions. European Students Unijon and Education International.

Tereseviciene, M.; Zuzeviciute, V.; Kabisaityte, S. 2008. Pasirengimas vertinti neformaliai ir savaime igyta kompetencija, Acta Paedagogica Vilnensia 20: 78-89.

Tracy, B. 2010. Tikslai. Kaunas: Luceo.

Vasiliauskas, R. 2005. Vertybiu ugdymo teoriniai ir praktiniai aspektai, Acta Paedagogica Vilnensia 14: 8-17.

Zydziunaite, V.; Lepaite, D. 2009. Aspects of social processes within a business organisation for a positive development of organisational behaviour, Current Issues of Business and Law 4: 103-121.

Iteikta 2013-02-12; priimta 2013-10-17

Received 12 February 2013; accepted 17 October 2013

Kestutis Peleckis (1), Valentina Peleckiene (2), Kestutis Peleckis (3)

Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Sauletekio al. 11, LT-10223 Vilnius, Lietuva El. pastas: (1) [email protected]; (2) [email protected]; (3) [email protected]

Kestutis PELECKIS. Professor, Doctor of social sciences (economics) at the Department of Enterprise Economics and Management, Vilnius Gediminas Technical University. The author of more than 100 publications. Research interests: increase in the efficiency of business meetings and negotiations.

Valentina PELECKIENE.Associate professor, Doctor of social sciences (economics) at the Department of Social Economics and Management, Vilnius Gediminas Technical University. The author of more than 40 publications. Research interests: increase in the efficiency of business meetings and negotiations.

Kestutis PELECKIS.Lecturer, phD student at the Department of International Economics and Business Management, Vilnius Gediminas Technical University. Research interests: negotiation strategies, corporate competitiveness, process of selecting contractors.

Table 1. Values and personal characteristics important to
the bargaining activity of managers (composed by the authors)

Sugebejimas ivertinti savo        Savigarba
stipriasias ir silpnasias puses

Mokejimas sklandziai              Pagarba kitam zmogui,
destyti mintis                    individualybei

Mokejimas kalbeti vaizdingai      Tikejimas kitu zmogumi

Mokejimas panaudoti gestus        Pasitikejimas savimi

Mokejimas formuluoti klausimus    Ambicingumas

Gebejimas kalbeti lakoniskai      Iniciatyvumas

Gebejimas atskleisti esme         Drasa

Gebejimas matyti problemos        Adaptyvumas (gebejimas keistis ir
visuma ir rysius tarp jos         prisitaikyti prie kintancios
atskiru elementu                  aplinkos salygu)

Gebejimas daryti poveiki          Isvaizdos patrauklumas

Gebejimas irodyti,                Laikysena
argumentuoti, itikinti

Gebejimas perprasti               Saves pateikimas, sugebejimas
aplinkinius, pajusti ju           sudaryti gera ispudi
nuotaiku, elgesio pasikeitimu
subtilumus, niuansus

Mokejimas klausyti                Atidumas

Empatija                          Polinkis i pamatuota rizika

Mokejimas pajuokauti (humoras)    Atsargumas, vengimas
                                  nepamatuotos rizikos

Gebejimas islikti ramiam          Sugebejimas priimti sprendimus
sudetingose situacijose

Gebejimas nepasiduoti             Atkaklumas (asertyvumas,
slogiai nuotaikai                 pozityvus atkalumas)

Mokejimas vengti neigiamu         Istverme
emociju

Gebejimas modeliuoti situacijas   Kantrybe

Mokejimas atleisti, pamirsti      Padorumas
patirtas nuoskaudas

Pakantumas kitu netobulumui       Patikimumas

Mandagumas                        Tikejimas tuo, ka daro

Gebejimas uzsibrezti tikslus      Mokejimas pasidalinti (duoti)

Troskimas siekti tikslu           Sveiko kuno puoselejimas

Gebejimas susitelkti,             Darbo ir poilsio rezimo laikymasis
koncentruotis i
prioritetinius tikslus

Gebejimas parinkti adekvacias     Nuosirdumas
tikslo siekimo priemones

Sugebejimas ivertinti savo        Santurumas
stipriasias ir silpnasias puses

Mokejimas sklandziai              Taktiskumas
destyti mintis

Mokejimas kalbeti vaizdingai      Emocinis stabilumas

Mokejimas panaudoti gestus        Dekingumas

Mokejimas formuluoti klausimus    Verslumas

Gebejimas kalbeti lakoniskai      Laisvumas (nesusikaustymas)

Gebejimas atskleisti esme         Pozityvus mastymas

Gebejimas matyti problemos        Pozityvus mastymas; reakcijos
visuma ir rysius tarp jos         greitis (akimirkos
atskiru elementu                  galimybiu naudojimas)

Gebejimas daryti poveiki          Linksmumas

Gebejimas irodyti,                Atsparumas stresui
argumentuoti, itikinti

Gebejimas perprasti               izvalgumas, intuicija, nuojauta
aplinkinius, pajusti ju
nuotaiku, elgesio pasikeitimu
subtilumus, niuansus

Mokejimas klausyti                Nuoseklumas, vientisumas,
                                  pastovumas

Empatija                          Orientacija i tobulejima

Mokejimas pajuokauti (humoras)    Mokejimas valdyti savo laika

Gebejimas islikti ramiam          Atvirumas pokyciams
sudetingose situacijose

Gebejimas nepasiduoti             Ryztas keistis
slogiai nuotaikai

Mokejimas vengti neigiamu         Orientacija i meistriskuma
emociju

Gebejimas modeliuoti situacijas   Atsakingumas

Mokejimas atleisti, pamirsti      isipareigojimu vykdymas
patirtas nuoskaudas

Pakantumas kitu netobulumui       Duoto zodzio laikymasis

Mandagumas                        Polinkis padeti kitiems

Gebejimas uzsibrezti tikslus      Inovatyvumas

Troskimas siekti tikslu           Punktualumas

Gebejimas susitelkti,             Sisteminis mastymas
koncentruotis i
prioritetinius tikslus

Gebejimas parinkti adekvacias     Kurybiskumas
tikslo siekimo priemones