The effect of investment promotion on FDI flows: a case of the Baltic States/Remimo reiksme pritraukiant tui Baltijos valstybiu pavyzdziu.

Simelyte, Agne ; Antanaviciene, Jurate

Ivadas

Nuo 9-ojo desimtmecio tiesiogines uzsienio investicijos (toliau--TUI) tapo vienu pagrindiniu finansavimo saltiniu, skatinanciu ekonomikos augima, ypac kylancios ekonomikos ir pereinamojo laikotarpio salyse. Taciau kai kurie mokslininkai pabrezia, kad TUI turi teigiama poveiki ekonominiam augimui tik trumpuoju laikotarpiu (Miyagiwa, Ohno 2009). Salies seimininkes gebejimas isisavinti TUI priklauso nuo prekybos rezimo, teisines sistemos ir politinio stabilumo. Jis taip pat priklauso nuo kitu veiksniu, tokiu kaip likutinio mokejimo problemos, rinkos dydzio, gamybos, kuri susijusi su TUI. Kita vertus, salis seimininke gali paveikti TUI srautus, kurie priklauso nuo gebejimo panaudoti uzsienio kapitala (Guimon, Filippov 2012). Todel labai svarbu sukurti tinkama TUI strategija, nustatyti aiskia TUI politika, taip pat nustatyti TUI politicos igyvendinimo priemones. Kadangi vis daugiau saliu igyvendina TUI politika, konkurencija del uzsienio kapitalo iplauku kiekvienais metais auga. Todel salis, siekianti pritraukti TUI, tikisi tapti isskirtine nei kitu panasaus issivystymo lygio valstybiu.

Pagrindinis sio straipsnio tikslas--issiaiskinti, ar investiciju remimas nulemia TUI srautus i sali ir nustatyti kitus TUI srautus lemiancius veiksnius. Metodologiniais tikslais straipsnis padalytas i tris dalis. pirmojoje dalyje tyrinejama moksline literatura investiciju remimo ir TUI lemianciu veiksniu tarpusavio sarysio tematika; antroji--empirine dalis; treciojoje dalyje pateikiami investiciju remimo igyvendinimo rezultatai ir ju interpretacija.

1. Teorinis poziuris i remima ir kitos netiesiogines priemones, formuojancios TUI politika

Mokslininkai (Wint, Williams 2002; Lim 2008; Sirr et al. 2012) teigia, kad bene didziausia itaka pritraukiant uzsienio investuotojus turi netiesiogines intensyvinimo priemones. O ypac salies ivaizdzio formavimas.

Visos salys tarptautiniams investuotojams siulo nefinansines arba, kitaip tariant, netiesiogines skatinimo priemones, pavyzdziui, infrastrukturai parengti (pradhan 2008; Lim 2008), naujoms gamykloms statyti (Yelpaala 2008). Tai ypac svarbu vykdant regionine pletros politika. Netiesioginems priemonems taip pat priskiriama ir salies rinkodara (Wint, Williams 2002), mokslo sleniu ir technologiniu parku, LEZ'u steigimas (Loewendahl 2001; MIGA 2010). Nefinansiniu priemoniu svarba itin pabreziama. Ypac informacijos teikimas ir informaciniu centru kurimas. Valstybines institucijos, noredamos sumazinti islaidas, vietoje netiesioginiu finansiniu skatinimo priemoniu daznai siulo tiesiogines. Wells ir Wint (2000) teigia, kad remimas--efektyvesnis pritraukiant TUI nei mokestines paskatos ir maziau islaidu reikalaujanti priemone.

Remimas placiaja prasme--vyriausybes ir uzsienio investuotoju tarpusavio santykiu palaikymo dedamoji. Valstybe rysius su uzsienio korporacijomis palaiko keliais budais: TUI pritraukimas vykdomas naudojantis kompleksinio produkto rinkodara; reklama ir kainu strategijomis; investiciniu projektu atranka atliekama identifikuojant prioritetinius sektorius, kuriems teiktina parama; vykdoma uzsienio investiciju prieziura, kad butu uztikrinta investiciju atitiktis lukesciams (Lim 2008). Reklama ar kainodara, kai taikomos skatinimo priemones, ar net ivairios politikos, pagerina investicini klimata, o tai traktuojama kaip investiciju paskatu pakaitalas.

Investiciju remimo tikslas--pritraukti bet kokias TUI. Investiciju pletros agenturos (IpA) isteigimas--viena is TUI politikos igyvendinimo priemoniu. O TUI remimas--signalas globalioms kompanijoms, kad salis atvira uzsienio investuotojams (pestova et al. 2011). Investiciju remimas apima tik rinkodaros priemones, kurias taikydama vyriausybe pritraukia TUI, taciau neapima finansines paramos teikimo, TUI atrankos, derybu su uzsienio investuotojais, nes sias funkcijas atlieka kitos skirtingos institucijos. Investiciju remima sudaro sios veiklos: reklama; tiesioginis kontaktavimas elektroniniu pastu; seminarai, skirti verslo galimybems organizuoti; investicines misijos; dalyvavimas parodose; informacines literaturos platinimas; susitikimu uzsienio ir vietiniams investuotojams, turintiems bendru tikslu, organizavimas; pasiulymai projektams ir galimybiu studijoms rengti; paslaugos investuotojams, pradejusiems vykdyti projekta, teikimas; konsultavimas pradedant versla, gaunant leidimus ir pan.

MIGA (2010) investiciju pletros agenturos teikiamas paslaugas suklasifikuoja i tris fazes: pasiruosimas priimti investuotojus, uzklausimu ir proceduru vykdymas, poinvesticine prieziura ir pagalbos teikimas. Nors pagrindinis investiciju remimo tikslas--pritraukti uzsienio investuotojus, ivairios remimo veiklos skirtos skirtingiems uzdaviniams igyvendinti (Cass 2007):

--pagerinti salies ivaizdi tarptautineje investicineje aplinkoje kaip patraukliausia aplinka investicijoms (ivaizdzio kurimo veiklos);

--tiesioginis investiciju skatinimas (investiciju generavimas);

--informacijos ne tik perspektyviems, bet ir esamiems investuotojams teikimas (investiciju paslaugu veiklos) (1 lentele).

Ivaizdzio kurimo arba jo tobulinimo, paslaugu, susijusiu su investavimu, teikimo pagrindinis tikslas--pritraukti kuo daugiau TUI. Taciau konkretus tikslai skiriasi, todel skiriasi ir ivairiu priemoniu efektyvumas. Loewendahl (2001) suskirste investiciju remima i keturias sritis: strategija, organizavima, projektu administravima, pagalbos ir konsultaciju teikima.

Pagrindinis veiksnys, formuojant rinkodaros kompleksa, skirta TUI pritraukti, yra agenturos issivystymo laipsnis (Azis 2003). Keiciantis vyriausybems, ju programoms, tobulinant TUI politika, tokios salys negali tiketis spartaus uzsienio kapitalo pritraukimo. Kai IPA siekia islaikyti gera ivaizdi, teikiama pozityvi informacija specifinemis zinias-klaidos priemonemis, formuojamas palankios investicijoms salies ivaizdis. Agenturos, kurios nuo ivaizdzio formavimo pereina prie investiciju generavimo priemoniu taikymo, parodo, kad jos pasiruosusios priimti tikslines TUI ir butent i jas orientuojasi.

Tiksliniu investiciju atranka. IPA atrenka potencialius investuotojus pagal tam tikrus prioritetus: kai investuojama i tikslini salies regiona ar tikslini sektoriu, atsizvelgiama i investiciju tipa (pvz., plynas laukas), investiciju apimti, sukuriamas darbo vietas, produktyvumo lygi, ar i pateikta pasiulyma, pvz., privatizacijos atveju ir pan.

Investiciju skatinimo organizaciju tipai. Investicijas remia paprastai valstybine institucija ar viesoji istaiga, kurios dalininkas--uz tai atsakinga ministerija. Investiciju pritraukimo agentura dazniausiai yra Ukio ministerijos (ar kitos atitinkamas funkcijas atliekancios ministerijos). Kai kurios uzduotys gali buti perduodamos privacioms agenturoms. Taciau tokiu atveju vyriausybe susiduria su problemomis. Wells ir Wint (2000) isskiria tris IPA tipus: visas veiklas vykdo valstybine institucija; veiklas dalijasi privati ir valstybine imone; visas veiklas atlieka privati imone. privacios ar is dalies privacios imones atliekamu investiciju rezultatus sunku uzfiksuoti bei patikrinti ju gaunama pelna is investiciju pritraukimo, nes jos nera atskaitingos vyriausybinems institucijoms.

Tyrimai rodo (Gilardi et al. 2007), kad, be TUI remimo, IPA atlieka papildomas tris reguliavimo funkcijas: investiciniu projektu patvirtinima; paskatu teikimo valdyma; licenciju ir leidimu teikima.

Taciau reguliavimas ir remimas--nesuderinami dalykai (Dunning, Lundan 2009). Remimas--i klienta orientuotas budas pritraukti TUI, o reguliavimas--i proceduras. Reguliavimo funkcija reiskia, jog agentura vykdo investuotoju atranka, administruoja patvirtintus projektus, teikia paskatas bei priziuri, kaip jos adaptuojamos. Sekmingas investiciju propaguotojas turi tureti privaciame sektoriuje taikomu rinkodaros ziniu, kulturos ir gebejimu nustatyti vietoves, reikalingas investiciju. Geras investiciju "skatintojas" yra viesojo sektoriaus valdininkas su privataus sektoriaus galvosena (2 lentele).

Del esamu nesuderinamumu IPA turetu atlikti arba remimo, arba reguliavimo funkcija. Ju vaidmuo turi buti aiskus ir skaidrus: remti, teikti pagalba investuotojams bei pasiulymus vyriausybei del TUI politikos tobulinimo.

Investiciju remimo efektyvumas. Wint ir Williams (2002), Morisset ir Andrews-Jonhson (2004) tiria investiciju remimo efektyvuma. Jie teigia, kad investiciju remimo programa efektyviausia, kai gebama pritraukti investicijas, orientuotas i tarptautine prekyba, t. y. korporacijas, kurios vykdys eksporta globaliu ar regioniniu mastu. Wells ir Wint (2000) neranda irodymu, jog investiciju pritraukimas, orientuotas tik i vietine rinka, butu efektyvus. pritraukiant investuotojus, kurie siekia dominuoti vietineje rinkoje, nereikia tiek daug istekliu, taip pat ir skatinimo priemoniu. Ortega ir Griffin (2009) nuomone, IPA efektyvumas priklauso nuo suteiktu igaliojimu, statuso, nepriklausymo nuo vyriausybes. Efektyviai veikianti IPA vaidina pagrindini vaidmeni pritraukiant TUI ir sukuriant joms palankesnes salygas. Jos teikiamu paslaugu kokybe viso investicinio projekto igyvendinimo metu nulemia, ar tarptautines kompanijos veliau reinvestuos (Nitsche, Wiethaus 2011).

Investiciju remimo islaidos ir nauda. Nauda salis gauna is efektyvaus remimo, pritraukiant i eksporta orientuotas investicijas, kai padengiamos patirtos islaidos ir sukuriama daug darbo vietu. Taciau tai negalioja salims, kuriu nedarbo lygis zemas ar darbo jega itin pigi. Tuomet nauda pasiekiama tik is surenkamu mokesciu (Sirr et al. 2012).

Paskatu ir remimo santykines sanaudos. Wells ir Wint (2000), lygindami remimo metu patiriamas islaidas ir islaidas, susijusias su finansiniu ar fiskaliniu priemoniu taikymu, teigia, jog efektyvus investiciju remimo programos taikymas pigesnis nei mokesciu atostogu. Remimas gali generuoti didesne graza nei pastarosios.

Lim (2008) nuomone, IPA ikurimas bei jos veiklos skatinimas gali buti TUI politikos instrumentas, padedantis tobulinti salies seimininkes investicini klimata. O efektyvus investiciju pletros agenturos funkciju koordinavimas--skatinti TUI srautus. IPA veiklos pletojimas--ne vienintelis kelias uzsienio kapitalui pritraukti.

Autoriu poziuriu, vyriausybe, maksimaliai isnaudodama paskatu poveiki TUI, turetu sukurti kompleksine skatinimo sistema, orientuota i konkrecius TUI pritraukimo tikslus, nes rinkodaros komplekso elementai paprastai papildo vienas kita. Sios veiklos turetu buti derinamos su kitomis priemonemis salies patrauklumui gerinti.

Tinkamai sukurta TUI pritraukimo programa, remimas, paskatos ir politikos, skirtos pagerinti investicini klimata, papildo vieni kitus.

2. Tiesioginiu uzsienio investiciju srautu tendencijos ir Baltijos saliu tarptautinis ivaizdis

Efektyvi TUI politika neisivaizduojama be patrauklaus salies ivaizdzio tarptautiniu mastu (3 lentele). Jos ivaizdis, pradedant zenklodara (ang. branding), kuriamas ne tik rinkodaros specialistu ar uz tai atsakingos institucijos. Prie jo formavimo pirmiausia prisideda uzsienio politika, kuri turetu padeti sukurti valstybe geriausiai atitinkanti zenkla, suki ir kryptingai pristatyti sali uzsienio investuotojams.

Salies ivaizdi sudaro sesios pagrindines zmoniu suvokimo apie valstybe sritys: turizmo skatinimas, eksporto isskirtinumas, politiniai sprendimai, i sali iplaukiancios TUI, kulturiniai pasikeitimai bei zmones.

Estija stengiasi pritraukti TUI, kurdama patrauklu salies ivaizdi tarptautineje aplinkoje. Tam isteigta Estijos investiciju skatinimo agentura, taciau ji neapsiriboja vien salies ivaizdzio kurimu, bet ir teikia finansine pagalba, konsultacijas, verslininkus, tyrejus, viesaji sektoriu informuoja apie bendradarbiavimo ir mokymo galimybes (Estonian Enterprise policy 2007). Estija tarptautineje erdveje formuoja ivaizdi, kad yra pozityviai besikeicianti salis. Is tiesu, Estija siekia isskirtinumo pabrezdama, jog ji kitokia nei Lietuva ir Latvija, nes turi gilias Siaures Europos tradicijas. Ja seka Lietuva, taip pat siedama save su Siaures Europos salimis bei tarptautineje erdveje prisistatanti kaip Siaures rytu Europos salis su skandinavams budinga progresyvia prigimtimi. Tuo pat metu Lietuva formuoja apie save naujos, neatrastos salies ivaizdi. Taciau priesingai nei Estija, kuri jau pradejo igyvendinti salies rinkodaros plana, Lietuva susiduria su salies ivaizdzio formavimo problemomis.

Is tiesu, Lietuvos ivaizdis iki siol nera aiskus ir gerai suprantamas. Daugelis uzsienio investuotoju, stebedami nuolat besikeicianti salies ivaizdi, Lietuva gali traktuoti kaip nestabilia valstybe, kurioje verslo pletros perspektyvos gali buti neaiskios. XVI Vyriausybes poziuriu, butina suformuoti ir igyvendinti ilgalaike valstybine Lietuvos ivaizdzio programa. Be to, siekiama kurti VsI "Investuok Lietuvoje" atstovybes uzsienyje. Pazymetina, kad Lietuva vienintele is visu Baltijos valstybiu turi tik viena IpA uzsienio atstovybe.

Kaip ir Estija, Latvija prisistato liberalia salimi, sukurusia palankia aplinka verslui ir noriai priimancia uzsienio kapitala. Taciau Latvijos TUI politikos programa neapibrezia, kokiomis priemonemis formuojama palanki uzsienio kapitalui aplinka. Latvija ir Lietuva vis dar kuria salies tarptautinio ivaizdzio programa. Kiekviena is Baltijos saliu savo rinkodaros strategijoje ypac akcentuoja geografine padeti, auksta gyvenimo kokybe ir (arba) vaizdinga gamta, pabreziamas salies atvirumas ir tolerancija. Pabreziant tranzitines salies pozicija, infrastrukturos kokybe ypac isskiriama Lietuvos rinkodaros plane. Taciau Latvija, kaip ir Lietuva, siulo susisiekimo galimybes ivairiomis ilgomis distancijomis.

[FIGURE 1 OMITTED]

Is pirmo zvilgsnio Baltijos salys konkurencinio pranasumo poziuriu yra bemaz vienodos. Akcentuojami analogiski salies patrauklumo aspektai. Taciau salies ivaizdzio programa sekmingai vykdyti geba tik estai. Lietuvos zenklodaros kaita formuoja nepastovumo, nenuspejamumo, nestabilumo kupina tautini charakteri. Kai valstybes gyventoju elgesys nenuspejamas, politine situacija nestabili, o teisine sistema nelanksti, investuotojui sunku apsispresti del verslo pletros.

Latviu ivaizdzio formavimo programa "uzstrigo" dar 2001 m. Tai gali sudaryti nuomone apie salies gyventoju pasyvuma, nenora dirbti, tinguma ar kurybiskumo stoka. Todel investuotojams, linkusiems i inovatyvu versla, gali kilti abejoniu, kad bus sudetinga surasti atitinkamos darbo jegos. Estai, vykdydami nuoseklu ir apibrezta salies rinkodaros plana, investuotojui pabrezia savo pastovumo, pedantiskumo ir atsakomybes bruozus.

Kindra et al. (1998) nurodo, kad investiciju skatinimas nevaidina tokio svarbaus vaidmens, kaip teigia Wint ir Williams (1990). Taciau jie sutinka, kad skatinimo programa, o ypac ivaizdzio kurimas, turi pagrindini poveiki visai skatinimo programai. Nesekmingas rinkodaros priemoniu naudojimas daznai nulemia neadekvacia programa ir realybe. Taigi nusivyle investuotojai perkelia savo kapitala i kita sali. Pavyzdziui, Lietuvos skatinimo programoje yra neatitikimu. Lietuva pabrezia savo draugiska TUI ir moksliniu tyrimu ir pletros aplinka, taciau vyriausybes islaidos moksliniu tyrimu ir plet ros sektoriams gerinti yra maziausios tarp Baltijos valstybiu.

Paziurekime, ar ivaizdzio kurimas, paremtas lauktais rezultatais, buvo nors kiek sekmingas. Nuo 2001 m. iki 2005 m. TUI iplaukos augo visose Baltijos valstybese (1 pav.). Remiantis EBpO tyrimais, Baltijos valstybes daugiausia TUI pritrauke privatizacijos metu, taciau procesas baigesi. Todel uzsienio kapitalui pritraukti turejo buti parengta nauja investiciju skatinimo politika.

Nepaisant TUI mazejimo tendenciju, Estija islieka pagrindine TUI gaveja. Skirtumas tarp Latvijos ir Lietuvos pritraukiant i vidu nukreiptas TUI yra mazas. Taciau Lietuva vis delto pirmauja.

Taigi kyla klausimas, ar investiciju skatinimas garantuoja TUI srautus, ir ar jis garantuoja teigiama TUI efekta saliai seimininkei. Siuolaikinis ekonomikos vystymasis suteikia informacijos apie egzistuojanciu TUI poveiki saliai seimininkei. Pagrindinis ekonomine pletra charakterizuojantis rodiklis yra bendrasis vidaus produktas, kuris TUI atzvilgiu mazeja. Taigi si neigiama TUI tendencija gali buti paaiskinta ekonomine krize, kuri turi stipru neigiama poveiki Latvijos ir Lietuvos ukio vystymuisi. Pablogejes siu saliu ivaizdis nulemia zemus TUI srautus.

Remiantis teorija, investicijas pritraukti siekiancios salys konkuruoja tarpusavyje. Taigi pristatoma TUI politika, taip pat investiciju skatinimo programa.

Nepaisant igyvendintos TUI politikos ir aukstu TUI srautu 2005 m., Baltijos valstybiu konkurencingumas pasauliniame kontekste nuo 2007 m. krito (4 lentele). Tai galima paaiskinti privatizacija kaip pagrindiniu TUI saltiniu iki 2007 m. TUI tendenciju ir pasaulinio konkurencingumo indekso palyginimas parodo ekvivalentiska duomenu svyravima. Remiantis duomenimis, Lietuva stipriai konkuruoja su Latvija del TUI, nes Lietuvos ir Latvijos AKI stipriai nesiskiria, o TUI srautai yra panasus.

Bet kokiu atveju yra ir kai kuriu kitu tiesioginiu ir netiesioginiu TUI srautus veikianciu veiksniu. Autores straipsnyje, vertindamos remimo ir konkurenciniu veiksniu itaka uzsienio kapitalui pritraukti, taiko daugiakriterinius sprendimu priemimo metodus.

3. Tyrimo metodologija ir duomenys

Norint nustatyti TUI lemianciu veiksniu ir investiciju skatinimo reiksme, taikomi trys daugiakriteriniai metodai. Taciau straipsnyje neanalizuojama konkreciu daugiakriteriniu metodu pasirinkimo problematika.

Investiciju remimo ir investiciju skatinimo indeksams apskaiciuoti taikoma EBpO metodologija (Kindra et al. 1998). Investiciju iniciatyvinimo priemoniu ir remimo indeksai sudaro galimybe ivertinti TUI paskatas ir remima tam tikromis salygomis ivairiose salyse. Auksciausia verte lygi 1, tai reiskia, kad verslo sektoriuose visu tipu TUI naudojamos visos imanomos skatinimo priemones ir (arba) remimas.

Zemiausia galima verte yra 0. Siuo atveju verslo sektoriuose paskatos ar remimas nenaudojami. Taciau minimali verte rodo, kad naudojama reguliuojama TUI politika. TUI reguliavimas suprantamas kaip dalinis investiciju skatinimas. Del sios priezasties nustatoma minimali, bet ne zemiausia verte. Nulis priskiriamas, kai salis nenaudoja jokiu paskatu jokiai TUI rusiai jokiame verslo sektoriuje. Kiekvienos paskatu grupes indeksas yra visu investiciju paskatu ar remimo ivertinimu suma. Indeksas mazeja, jei paskatos taikomos tik vienam TUI tipui (pvz., moksliniu tyrimu ir pletros, plyno lauko investicijoms). Indeksas taip pat mazeja, jei paskata ar remimas taikomas viename ar keliuose verslo sektoriuose ar kai kuriuose regionuose. Kiekvienos paskatos grupes indeksas apskaiciuojamas taip:

--netaikoma--0;

--jei taikoma visose klasese, norma padideja iki 0,025 balo;

--jei taikomas su tam tikromis isimtimis, norma padideja 0,015 balo;

--jei taikoma ypatingais atvejais, norma padideja 0,01 balo.

Konkurencijai ivertinti naudojami duomenys ir pasaulinio konkurencingumo ataskaitos.

Transnacionalizacijos indeksas apibudina uzsienio veiklos intensyvuma. Jis apskaiciuojamas taip:

TNI = [[S.sub.i] + [E.sub.i]]/2, (1)

cia TNI--transnacionalizacijos indeksas; [S.sub.i]--uzsienio pardavimu indeksas; [E.sub.i]--uzsienieciu idarbinimo indeksas.

Daroma prielaida, kad TUI srautus apibudina keturios kriteriju grupes, kuriu kiekvieno kriterijaus svarba pritraukiant TUI yra vienoda. Taigi jei darome prielaida, kad reiksmiu suma lygi 1, tuomet kiekvieno kriterijaus svoris lygus 0,04.

Daugiakriterinio vertinimo budai numato sujungti dvieju dydziu sandaugas. Pirmasis dydis--nagrinejamo veiksnio (rodiklio) svoris visu rodikliu kontekste, antrasis--si veiksni isreiskiancio rodiklio reiksme (Tvaronaviciene et al. 2008). Straipsnyje taikomas tiesioginis ivertinimo budas, kai svoriai tarp veiksniu paskirstomi vieneto dalimis. Tokiu atveju galioja salyga:

[m.summation over (i=1)][w.sub.i] = 1, (2)

cia [w.sub.i]--i-tojo elemento svoris; m--elementu skaicius (1, ..., n); n--saliu skaicius. Tiriamu atveju m = 25, n = 3.

Metodo SAW [S.sub.j] kriterijus visiskai atspindi kiekybiniu daugiakriteriniu vertinimo metodu, integruojanciu kriteriju vertes ir svorius i viena dydi, tiksla (Ginevicius, podvezko 2009). Svoriniu normalizuotu kriteriju verciu suma apskaiciuojama kiekvienam j-ajam kintamajam. Ji randama pagal sia formule (Ginevicius, Podvezko 2009):

[S.sub.j] = [m.summation over (i=1)[w.sub.i][[??].sub.ij]. (3)

Kaip nurodyta anksciau, daroma prielaida, kad visi kriterijai turi vienoda poveiki TUI pritraukimui ir ekonominiam vystymuisi. Del sios priezasties kiekvieno kriterijaus reiksme lygi 0,04. Kadangi kriterijai vertinami naudojantis SAW, visu kriteriju suma lygi 1.

TOPSIS metodu kriterijus skaiciuojamas pagal formule (Hao, Qing-Sheng 2006; Ginevicius, Podvezko 2009):

[C.sup.*.sub.j] = [D.sub.i]/[[D.sup.*.sub.j] + [D.sup.-.sub.j]], (j = 1, ..., n), (4)

cia [C.sup.*.sub.j]--alternatyvos, gautos TOPSIS metodu, reiksme; bendras atstumas [D.sup.*.sub.j] kiekvienos pasirinktos geriausios alternatyvos ir blogiausios alternatyvos [D.sup.-.sub.j] yra skaiciuojamas naudojant n dydziu Euklido atstuma pagal formules:

[D.sup.*.sub.j] = [square root of ([m.summation over (i=1)][([v.sub.ij] - [v.sup.*.sub.i]).sup.2])], i = 1, ..., m, (5)

[D.sup.-.sub.j] = [square root of ([m.summation over (i=1)][([v.sub.ij] - [v.sup.-.sub.i]).sup.2])], i = 1, ..., m, (6)

cia [v.sup.*.sub.j] ir [v.sup.-.sub.j]--atstumas tarp j-ojo kintamojo geriausiu ir blogiausiu atveju; [v.sub.ij]--j-aji kintamaji normalizuojantis svoris. Kuo mazesnis [D.sup.*.sub.j], tuo mazesnis atstumas iki geriausio varianto, ir tuo geresnis yra variantas.

Alternatyvos reitinguojamos pagal [C.sup.*] mazejancia tvarka. Kuo didesne [C.sup.*] reiksme, tuo geresnis variantas. Geriausias variantas yra tas, kuris turi didziausia [C.sup.*] reiksme.

Taikant MCDM-23 metoda (Zavadskas et al. 1994), pradzioje sukuriama verciu vertinimo skale ir vertes normalizuojamos. Naudojama desimtbale vertinimo sistema: nuo 4 iki 10, kai 10--puiku, 9--labai gerai, 8--gerai, 7--pakankamai, 6--patenkinamai, 5--sunkiai priimtinas, 4--nepriimtinas. Kiekybines ir kokybines rodikliu reiksmes paverciamos balais. Minimizuojant rodiklius (7) formule naudojama, kai rodikliai minimizuojami; (8) formule, kai rodikliai maksimizuojami:

[B.sub.n] = [B.sub.n,min] + ([R.sub.n,max] - [R.sub.n]) x tan [alpha]; (7)

[B.sub.n] = [B.sub.n,max] + ([R.sub.n] - [R.sub.n,min]) x tan [alpha]; (8)

tan [alpha] = [[B.sub.n,max] - [B.sub.n,min]]/[[R.sub.n,max] - [R.sub.n,min]], (9)

cia [B.sub.n]--n-tojo rodiklio reiksme; [B.sub.n,max]--maksimali n-tojo rodiklio verte balu skaleje; [B.sub.n,min]--minimali n-tojo rodiklio verte balu skalejet [R.sub.n]--n-tojo rodiklio reiksme vienetais; [R.sub.n,max]--n-tojo rodiklio maksimali reiksme vienetais; [R.sub.n,min]--n-tojo rodiklio minimali reiksme vienetais (Saparauskas 2004). Paskutinis zingsnis--reiksmiu agregavimas, rezultatu analize ir sprendimu priemimas.

4. Rezultatai ir ju interpretacija

Gauti rezultatai (5 lentele) rodo, kad is visu Baltijos saliu sek mingiausia investiciju remimo programa idiegta Estijoje.

Taigi Estija gauna aukstesnes veiksniu vertes, ir tai patvirtina, kad investiciju remimas turi itakos TUI srautams. Estija neigyvendina kryptingu fiskaliniu ir (arba) finansiniu paskatu programos. Taciau vietiniai ir uzsienio investuotojai skatinami tomis paciomis salygomis. Estija pateisina savo nacionaline zenklodara--"Sveiki atvyke i Estija" (Estonian Enterprise policy 2007; Nation Branding).

Kitos dvi salys, Latvija ir Lietuva, igyvendindamos uzsienio investiciju politika, susiduria su tam tikrais sunkumais. Neuzbaigta remimo strategija ir daznai keiciamas Lietuvos ivaizdis--vienos is priezasciu, kodel investuotojai gali aplenkti Lietuva ir TUI pasirinkti kita sali. Velgi Latvija, panasiai kaip ir Lietuva, vis dar formuoja investiciju remimo strategija. Tai irodo ir maza indikatoriu verte. Matomas glaudus sarysis tarp TUI srautu, remimo ir saliu konkurencingumo tarptautineje erdveje. Latvija ir Lietuva pritraukia panasu TUI kieki. Taciau Lietuva per ta pati laikotarpi pritrauke daugiau TUI nei Latvija. Latvijos rangas, igyvendinant investiciju remimo strategija, yra zemesnis nei Lietuvos. Taciau aukstesni ar panasu TUI lygi galima paaiskinti kitais veiksniais, daranciais itaka TUI srautams. Lyginant Latvija ir Lietuva, sie veiksniai yra: geras rinkos efektyvumas, darbo efektyvumas, fiskalines priemones, instituciju efektyvumas ir infrastrukturos vystymasis, finansines rinkos vystymasis, zemesni mokesciu tarifai, zemesnis netinkama issilavinima turincios darbo jegos lygis ir korupcijos lygis.

Isvados

Mokslininkai isskiria ivairias priezastis, paaiskinancias salies gebejima pritraukti TUI, tokias kaip rinka, vieta ir internacionalizacija. Kadangi salys konkuruoja del TUI, atsiranda TUI pritraukimo problema. Svarstoma, kokie stimulai efektyviausiai pritraukia TUI. Siuo metu atsizvelgiama i rinkodaros irankius ir nacionalini prekes zenkla. Yra trys pagrindines rinkodaros irankiu, susijusiu su TUI pritraukimu salyje, grupes: ivaizdzio kurimas, investiciju generavimas ir investiciniu paslaugu taikymas. Visos Baltijos valstybes iki tam tikro laipsnio vykdo investiciju skatinima. Taciau tik Estija iki galo igyvendina investiciju skatinima, kuris apima tik rinkodaros priemones. Lietuva ir Latvija vis dar dirba su TUI politika ir investiciju skatinimu.

Norint suprasti, ar investiciju skatinimas garantuoja TUI srautus ir teigiama TUI efekta saliai seimininkei, taikomi trys daugiakriteriniai metodai. Remiantis rezultatais, tik Estija sekmingai vykdo investiciju skatinima, ir tai paremia teorini teigini, kad investiciju remimas ir nacionaline rinkodara turi poveiki TUI pritraukimui, nes Latvija ir Lietuva iki galo neidiege investiciju skatinimo programos. Siu saliu ivaizdis neaiskus ir neatpazistamas. Taigi i vidu nukreiptoms TUI daro itaka kai kurie kiti veiksniai: prekiu rinkos efektyvumas, darbo efektyvumas, fiskalines priemones, instituciju efektyvumas ir infrastrukturos vystymasis, finansu rinku vystymasis, zemesni mokesciu tarifai, zemesnis netinkama issilavinima turincios darbo jegos lygis ir korupcijos lygis.

Taigi galima teigti, kad visiskai idiegta investiciju skatinimo programa teigiamai veikia TUI srautus salyje.

Caption: Fig. 1.: Foreign direct investment flows in the Baltic States 2001-2011 (FDI/GDP in percentage)

1 pav. Tiesioginiu uzsienio investiciju srautai Baltijos valstybese 2001-2011 m. (TUI/BVP, isreiksta procentais)

doi: 10.3846/btp.2013.21

Literatura

Azis, I. J. 2003. Complex decision in the establishment of Asian regional financial arrangement, in ISAHP proceeding, Bali, Indonesia, 7-9 August, 2003.

Brand for the Nation of Latvia [interaktyvus], [ziureta 2013 m. vasario 21 d.]. Prieiga per interneta: http://www.li.lv/images_new/files/pdf/Final_Pilot_Branding_Report.pdf

Cass, F. 2007. Attracting FDI to transition countries: the use of incentives and promotion agencies, Transnational Corporations 16(2): 77-118.

CESifo Group Munich [interaktyvus], [ziureta 2013 m. vasario 21 d.]. Prieiga per interneta: http://www.cesifo-group.de/ifoHome/ facts/DICE/Business-and-Financial-Markets/EnterpriseEnvironment/Performance/GCI_ranking_scores.html

Dunning, J. H.; Lundan, S. 2009. The internationali-zation of corporate R&D: a review of the evidence and some policy implications for home countries, Review of Policy Research 26(1-2): 13-33. http://dx.doi.org/10.1111/j.1541-1338.2008.00367.x

Estonian Enterprise Policy [interaktyvus], [ziureta 2013 m. vasario 21 d.]. Prieiga per interneta: http://www.mkm.ee/failid/ Estonian_Enterprise_Policy_2007_2013.pdf

Everything about Nation Branding and Country Brands [interaktyvus], [ziureta 2013 m. vasario 21 d.]. Prieiga per interneta: http://nation-branding.info/2011/04/09/estonia-uses-skypebrand-itself/

Gilardi, F.; Jordana, J.; Levi-Faur, D. 2007. Regulation in the age of governance: the diffusion of regulatory agencies across Europe and Latin America, in Privatization and Market Development, 127-147.

Ginevicius, R.; Podvezko, V. 2009. Evaluating the changes in economical and social development of lithuanian counties by multiple criteria methods, Technological and Economic Development of Economy 15(3): 418-436. http://dx.doi.org/10.3846/1392-8619.2009.15.418-436

Guimon, J.; Filippov, S. 2012. Competing for high-quality FDI: management challenges for investment promotion agencies, Institutions and Economies July 4(2): 25-44.

Hao, L.; Qing-sheng, H. 2006. Application of TOPSIS in the bidding evaluation of manufacturing enterprises, in 5th International Conference on e-Engineering & Digital Enterprise Technology, 16th-8th August, 2006, Guiyang, China, 184-188.

Yelpaala, K. 2008. Rethinking the foreing direct investment process and incentives in post-comunist countries, in The conference paper. Globalization Development Changes: Desirable G8 Responses, 1 July, 2008. United Nation University, Tokyo, Japan.

Kindra, G. S.; Strizzi, N.; Mansor, N. 1998. The role of marketing in FDI generation; evidence from ASEAN countries, International Business Review 7: 399-425. http://dx.doi.org/10.1016/S0969-5931(98)00018-3

Lim, S. H. 2008. How investment promotion affects attracting foreign direct investment: analytical argument and empirical analysis, International Business Review 17(1): 39-53. http://dx.doi.org/10.1016/jibusrev.2007.09.001

Loewendahl, H. 2001. A framework for FDI promotion, Transnational Corporations 10(1): 2-42.

MIGA. 2010. Investment promotion toolkit: Strengthening the location's image [interaktyvus], [ziureta 2013 m. vasario 21 d.]. Prieiga per interneta: https://www.fdipromotion. com/toolkit/user/content_page.cfm

Miyagiwa, K.; Ohno, Y. 2009. Multinacionals, tax holidays and technology transfer, Japanese Economic Review 60(1): 82-96. http://dx.doi.org/10.1111/j.1468-5876.2008.00475.x

Morisset, J.; Andrew-Johnson, K. 2003. The Effectiveness of Promotion Agencies at Attracting FDI. World Bank, Washinton, USA. http://dx.doi.org/10.1596/0-8213-5606-2

Nitsche, R.; Wiethaus, L. 2011. Access regulation and investment in next gereneration networks--a ranking of regulatory regimes, International Journal of Industrial Orgnization 29(2): 263-272. http://dx.doi.org/10.1016/j.ijindorg.2010.07.002

Ortega, C.; Griffin, C. 2009. Investment promotion essentials: what sets the world's best investment facilitators apart from the rest. World Bank, Washington.

Pestova, A. A.; Sukhareva, I. O.; Solntsev, O. G. 2011. Promotion of foreign direct investments in Russia to improve the quality of economic growth, Studies on Russian Economic Development 22(1): 95-107. http://dx.doi.org/10.1134/S1075700711010096

Pradhan, R. P. 2008. Does infrastructure play a role in foreign direct investment?, The ICFAI University Journal of Financial Economics 6(2): 48-60.

Sirr, G.; Garvey, K.; Gallagher, N. 2012. A quantitive approach of guiding the promotional efforts of IPAs in emerging markets, International Business Review 21(4): 618-630. http://dx.doi.org/10.1016/j.ibusrev.2011.07.006

Sumani Lietuvos reklama [interaktyvus], [ziureta 2013 m. vasario 21 d.]. Prieiga per interneta: http://www.investlithuania. com/files/files/PDF/lithreport_lt_r.pdf

Saparauskas, J. 2004. Darnaus miesto vystymo(-si) daugiatiksle selektonovacija: daktaro disertacija. Vilnius: Technika.

Tvaronaviciene, M.; Grybaite, V.; Korsakiene, R. 2008. Foreign capital destinations: Baltic states versus India, Journal of Business Economics and Management 9(3): 227-234. http://dx.doi.org/10.3846/1611-1699.2008.9.227-234

Zavadskas, E.; Peldshus, F.; Kaklauskas, A. 1994. Multiple criteria evaluation of projects in construction. Vilnius: Technika.

Wells, L. T.; Wint, A. G. 2000. Marketing a country: promotion as a tool for attraction foreign investment. Occational Paper 13, Washington, USA. 189 p.

Wint, A. G.; Williams, D. A. 2002. Attracting FDI to developing countries an changing role for government?, The International Journal of Public Sector Management 15(2): 361-374. http://dx.doi.org/10.1108/09513550210435719

Agne Simelyte (1), Jurate Antanaviciene (2)

Vilnius Gediminas Technical University, Sauletekio al. 11, LT-10223 Vilnius, Lithuania E-mail: (1) [email protected]; (2) [email protected] (corresponding author)

Received 25 April 2013; accepted 11 July 2013

Agne Simelyte (1), Jurate Antanaviciene (2)

Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Sauletekio al. 11, LT-10223 Vilnius, Lietuva El. pastas: (1) [email protected]; (2) [email protected]

Iteikta 2013-04-25; priimta 2013-07-11

Agne SIMELYTE. PhD student of business management at the Department of Economics and Management of Enterprises, Faculty of Business Management, Vilnius Gediminas Technical University. Research interests: foreign direct investments, government policy, incentives toward FDI.

Jurate ANTANAVICIENE. PhD in social sciences, Associate Professor at the Department of Economics and Management of Enterprises, Faculty of Business Management, Vilnius Gediminas Technical University. Research interests: international business, entrepreneurship, business enterprise organization and management.

Table 1. Functions of investment promotion agencies (Cass 2007)

1 lentele. Investiciju skatinimo agenturos funkcijos (Cass 2007)

                 Funkcija       Apibudinimas        Pavyzdys

"Klasikines"   Ivaizdzio       Sukurti          Reklama ir
IPA uzduotys   kurimas         informatyvia     viesieji
                               ir teigiamo      rysiai
                               ivaizdzio
                               apie sali
                               svetaine

               Informacijos    Konsultuoti      Informacijos
               teikimas ir     investuotoja,    apie investavimo
               investuotoju    analizuojanti    galimybes ir
               konsultavimas   sprendima        paskatas teikimas
                               pradeti          uzsienio ir
                               versla ir        vietiniams
                               uztikrinti       investuotojams,
                               jo veiklos       projektu,
                               testinuma        susijusiu su
                                                juridinio asmens
                                                pletra ir veiklos
                                                diversifikavimu,
                                                administravimas

               Investiciju     Atlikti rinkos   Tikslu
               skatinimas      galimybiu ir     identifikacija,
               (investiciju    poreikiu         tiesioginiai
               generavimas)    pritraukimo      kontaktai,
                               analize,         forumai,
                               nustatant        seminarai ir kt.
                               tikslinius
                               sektorius ir
                               potencialius
                               investuotojus
                               tuose
                               sektoriuose,
                               siekiant jas
                               pritraukti

Su politika    Dalyvavimas     Teikti           Tyrimai,
susijusios     kuriant         pasiulymus del   apklausos,
veiklos        uzsienio        investiciju      dalyvavimas
               investiciju     aplinkos         grupese priimant
               politika        gerinimo,        sprendimus,
               (policy         finansiniu       politikos
               advocacy)       paskatu          tobulinimo
                               taikymo,         pasiulymu
                               dalyvauti        teikimas,
                               priimant         lobizmas
                               sprendimus
                               del TUI
                               pritraukimo
                               sistemos
                               efektyvinimo

Table 2. Divergent needs between the promotion and regulation
of foreign direct investment (ICAS 2012)

2 lentele. Skirtumai tarp tiesioginiu uzsienio investiciju
reguliavimo ir remimo poreikiu (ICAS 2012)

Institucine    Investiciju remimas       Investiciju
dimensija                                reguliavimas

Organizacine   Orientacija               Orientacija
kultura        i klienta                 i atitikti

               Demesys i privatu         Demesys
               sektoriu                  i administravima

               Susitelkimas              Susitelkimas
               i prioritetinius          i ivairias TUI
               sektorius

Personalo      Rinkodaros ir pardavimo   Administravimo
igudziai
               Projektu ir               Teisiniai ir
               rysiu su klientais        finansiniai
               palaikymo valdymas        klausimai

               Komunikacija              Tikslumas ir
                                         kruopstumas

Zinios         Verslo praktika           Teise,
                                         reglamentavimas
               Zinios apie               ir proceduros
               sektoriu ir jo
               konkurencinguma           TUI duomenys

               TUI duomenys

               Teise,
               reglamentavimas
               ir proceduros

               Uzsienio kalbos
               ir verslo kultura

Tinkama        Lankstumas                Ilgos proceduros
aplinka        kriterijams               ir letas tvirtinimo
                                         mechanizmas
               Siekiant patenkinti
               investuotojo              Prieziura ir
               poreikius, greiti         auditas
               patvirtinimai ir
               perdavimas                Orientacija
               atitinkamoms              i procesa
               institucijoms

               Orientacija
               i rezultatus

Vidine         Specialiai taikomi        Standartizuota
sistema        metodai (pagal            sistema
               pavirtinta metodika)
                                         I investuotojo
               Greitas, lankstus         paklausimus
               atsakymas                 atsakoma "sistemos"
               i investuotojo            greiciu
               poreikius
                                         Proceso stebejimas
               Proceso stebejimas        tik investuotojui
               iki investuotojas         pageidaujant
               bus patenkintas

Table 3. Branding of the Baltic States (compiled by the
authors according to Brand for the Nation of Latvia;
Everything about Nation Branding and Country Brands;
Sumani: Lietuvos reklama)

3 lentele. Baltijos saliu tarptautine zenklodara (sudaryta
autoriu pagal Brand for the Nation of Latvia; Everything about
Nation Branding and Country Brands; Sumani: Lietuvos
reklama)

Valstybe   Sukis

Estija     Sveiki atvyke i Estija
           (angl. Welcome to
           Estonia) Ismani e.
           sprendimams salis--maza,
           bet inovatyvi (angl.
           Smart e-solution country
           --small but innovative)
           ,,Nordic with a twist"
           Ekologinis rojus (angl.
           Ecological Heaven)

Latvija    Dainuojanti salis (angl.
           The land that sings)

Lietuva    Lietuva--Baltijos sirdis
           (angl. Lithuania is the
           heart of the Baltic)
           Europos centras (angl.
           The Centre of Europe)
           Lietuva--drasi salis
           (angl. Lithuania is a
           brave country) Maza, bet
           stipri (angl. Small but
           sound)

Table 4. The Global Competitiveness Index 2004-2012 (CESifo
Group Munich)

4 lentele. Globalus konkurencingumo indeksas 2004-2012 m.
(CESifo Group Munich)

          2004   2005   2006   2007   2008

Estija    5,08   4,95   5,12   4,74   4,67
Latvija   4,43   4,29   4,57   4,41   4,26
Lietuva   4,57   4,30   4,53   4,49   4,45

          2009   2010   2011   2012   Vieta tarp
                                        saliu
Estija    4,56   4,61   4,62   4,62       33
Latvija   4,06   4,14   4,24   4,24       64
Lietuva   4,30   4,38   4,41   4,41       44

Table 5. Data on the criteria describing FDI flows in
Estonia, Latvia and Lithuania

5 lentele. Kriteriju duomenys, nulemiantys TUI srautus
Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje

Nr.   Kriterijai                    Kriterij? kryptis   Estija

1     Fiskalines priemones           Maksimizuojama     0,025
2     Finansines priemones           Maksimizuojama     0,015
3     Informacijos teikimas          Maksimizuojama      0,2
4     Ivaizdzio formavimas           Maksimizuojama      0,2
5     Investiciju skatinimas         Maksimizuojama      0,2
6     Investuotoju konsultavimas     Maksimizuojama      0,2
7     Instituciju efektyvumas        Maksimizuojama      4,70
8     Infrastruktura                 Maksimizuojama      4,66
9     Makroekonomine aplinka         Maksimizuojama      5,31
10    Sveikatos apsauga              Maksimizuojama      6,58
11    Aukstasis mokslas ir           Maksimizuojama      5,26
        profesinis rengimas
12    Gamybos rinku efektyvumas      Maksimizuojama      4,98
13    Darbo rinkos efektyvumas       Maksimizuojama      4,7
14    Finansu rinkos issivystymas    Maksimizuojama      5,1
15    Technologinis pasirengimas     Maksimizuojama      5,29
16    Rinkos dydis                   Maksimizuojama      3,0
17    Verslo isskirtinumas           Maksimizuojama      4,65
18    Inovacijos                     Maksimizuojama      3,83
19    Mokesciu tarifai                Minimizuojama      5,0
20    Biurokratija                    Minimizuojama      8,9
21    Nepakankamai issilavinusi       Minimizuojama      18,2
        darbo jega
22    Mokesciu reguliavimo            Minimizuojama      4,7
        sudetingumas
23    Korupcija                       Minimizuojama      3,7
24    Uzsienieciu idarbinimas        Maksimizuojama      0,92
25    Internacionalizacija           Maksimizuojama     0,468

Nr.   Latvija   Lietuva

1     0,0415    0,0270
2     0,0275    0,0415
3      0,025     0,025
4      0,04      0,02
5      0,15       0,1
6      0,15       0,1
7      4,07      3,86
8      4,33      4,14
9      4,93      4,82
10     6,27      6,37
11     5,01      4,97
12     4,44      4,35
13      4,7       4,5
14      4,8       4,5
15     3,98      3,99
16      3,2       3,5
17     4,28      4,56
18     3,19      3,35
19      5,3      10,1
20     14,7      13,8
21      7,8       9,3
22     11,8      11,8
23      8,5      10,6
24     0,06      0,53
25     0,583     0,450

Table 6. The results obtained in
multi-criteria evaluation of FDI flows

6 lentele. TUI srautu vertinimo
daugiakriteriniais metodais rezultatai

Metodas      Estija    Latvija   Lietuva

SAW          0,89922   0,78162   0,81028
Rangas          1         3         2
TOPSIS       0,6232    0,30602   0,50184
Rangas          1         3         2
MCDM-23       7,867     6,294     6,807
Rangas          1         3         2
Rangu           1         3         2
  vidurkis