Creation of an innovation-friendly environment/Inovacijoms palankios aplinkos kurimas.

Maceika, Augustinas ; Sostak, Olga Regina

Ivadas

Nuolatinis pramones imones veiklos ir kitu aplinkos elementu atnaujinimas suteikia galimybiu prisitaikyti prie besikeicianciu salygu ir iveikti sunkumus, susidarancius del ivairiu sriciu veiklu tarpusavio atotrukio. Sudetinga pasaulio ekonomikos situacija sukuria salygas, kuriomis imones turi rasti istekliu savo veiklai atnaujinti ir prisitaikyti. Inovacijos suteikia galimybiu nuolat keistis, taciau sis procesas turi buti grindziamas tinkamais metodais, kurie uztikrintu nuolatini tobulinima isvengiant galimu gresmiu.

Inovacijoms palankios aplinkos kurimas yra priemone, mazinanti rizika, padedanti inicijuoti ir sekmingai igyvendinti inovaciju procesa. Imoniu darbuotojai turetu zinoti reikiamu budu, naudingu inovacijoms palankios aplinkos kurimo procesui pagerinti. Siuo metu zinomu inovaciju kurimo ir paskleidimo metodu taikymas reikalauja nemazai istekliu arba jie nera pakankamai efektyvus del originaliu verslo pletros ideju stygiaus.

Prisotintos pasaulines rinkos reikalauja visiskai naujos kartos produktu, o esamu istekliu kiekis mazeja. Inovatyvus poziuris i vartotoju poreikiu suvokima turetu uztikrinti reikiama kokybe, taciau tikrosios inovacijos priestarauja masinei gamybai butiniems standartams. Svarbu suderinti inovacine veikla ir esamus standartus, islaikyti gerus ir ilgalaikius santykius su verslo partneriais, be to, gauti pelno.

Koufteros, Vonderembse ir Doll (2001) nurodo, kad didesne projektu sekme ir sistemos tikslu igyvendinima galima pasiekti isteigus efektyvesnes daugiafunkces produktu kurimo komandas, uztikrinus isores integracija formuojant strategines partnerystes, itraukiant klientus ir tiekejus i koordinuota veikla visoje vertes grandineje.

Formuojant inovacijoms palankia aplinka svarbus lyderystes veiksnys. Remiantis Vlok (2012), svarbu istirti sekmingo inovaciju lyderio kompetenciju profili, vykdant stebejimus praktikoje, o is gautu rezultatu suformavus lyderystes pletros vertinimo sistema, gerinti sios srities darbuotoju profesionaluma.

Hurmelinna-Laukkanen, Olander, Blomqvist, Panfilii (2012) pateikti duomenys rodo, kad vadovai turetu skirti rimta demesi MTEP (moksliniu tyrimu ir eksperimentines pletros) orkestruotes veiklai ir procesams. Palengvintas keitimasis ziniomis ir isisavinimo gebejimai atrodo ypac svarbus ir MTEP tinklo stabilumui ir inovaciju tinkamumui.

Yang (2005) pateikia analize, is kurios matyti, kad organizacijos mokymosi procesas ne visada teigiamai veikia inovaciju procesa. Kaip priezastis nurodomas mokymosi sukeltas vienpusis mastymas ir del to sumazejes originaliu, inovacijoms reikalingu igyvendinimo variantu skaicius, nes atmetama mokymo metu gautoms zinioms priestaraujanti informacija.

Remiantis Balthasar, Battig, Thierstein, Wilhelm (2000), inovacinei aplinkai reikalingas kompetentingu viesuju instituciju kontaktu tinklas, kurios ir turetu jam vadovauti. Toks tinklas paremtas svietimo rysiais ir yra nuolat pletojamas darbo metu isnaudojant kontaktus su klientais, tiekejais ir konkurentais. Cia pagelbsti asociacij os, naudingos prekybos muges ir parodos, pristatyti techniniai zurnalai, dalyvavimas mokymo ir ugdymo renginiuose ar tiesiog prasmingas laisvalaikio praleidimas.

Rysiu tarp verslo imoniu ir tyrimo institutu itakos svarba inovacines veiklos vykdymui pazymejo Casas ir Dambrauskaite (2012).

Organizacijos ziniu potencialo vertinimo problematika, kuria nagrinej o Bivainis ir Morkvenas (2012), taip pat svarbi formuojant inovacijoms palankia aplinka.

Sio darbo autoriu tikslas--nustatyti budus, kurie butu naudingi inovacijoms palankios aplinkos kurimo procesui pagerinti. Tuo tikslu buvo istirtos inovacines veiklos salygos pramones imonese, atliktas atrinktu ziniu ir gebejimu svarbos sekmingam inovaciju pletojimui ekspertinis vertinimas.

Darbe taikyti metodai: mokslines informacijos saltiniu analize, pramones imoniu personalo sociologine apklausa ir koreliacijos analize, ekspertinis vertinimas.

1. Inovaciju pletojimo terpes tyrimas pramones imonese

Pradinis tyrimas apeme darbus, kuriais siekiama nustatyti, kaip inovacine aplinka vertinama Lietuvos pramones imonese. Analizes metodais buvo nagrinejami vidiniai pramones imoniu veiksniai, inovaciju suvokimas, inovatyvumo kaip vertybes vertinimas, pokyciu apimciu ir imones bukles ivertinimas.

Sociologines apklausos anketose buvo prasoma atsakyti i klausimus apie esamu ir norimu pokyciu nagrinejamose imonese apimti, kuri buvo vertinama balais nuo 1 iki 5, taip pat balais nuo 1 iki 5 buvo ivertinta imones bukle, darbuotoju savybes: kurybiskumas ir verslumas, strateginiai, finansiniai, personalo, organizaciniai ir technologiniai vidines imones terpes veiksniai.

Inovaciju suvokimo ivertinimo klausimas ir darbuotoju duomenys padejo issiaiskinti inovaciju pletros situacija tirtose imonese. Ivairiu duomenu tarpusavio koreliacine regresine analize nusake rysiu stipruma tarp nagrinejamu parametru.

Atlikus informacijos saltiniu nagrinejama tematika analize, tyrimams pasirinkti tipiniai imones vidines terpes veiksniai: inovacines veiklos strategija, imones finansines galimybes pletoti inovacine veikla, personalo igudziai vykdyti inovacine veikla, inovacines veiklos organizavimas imoneje ir technologines bazes tinkamumas inovacinei veiklai.

Tiriant Lietuvos pramones imoniu inovacine situacija, apklausta 212 darbuotoju is 22 imoniu.

Apklausos metu nustatyta, kad nagrinejami imones vidines terpes veiksniai, tinkami inovacinei veiklai pletoti, vertinti taip: inovacines veiklos strategija ivertinta kaip egzistuojanti (48,6 % atsakiusiuju), 10,8 % atsake, kad tokios ju imoneje nera, ir 40,6 % atsake, kad nezino, ar ji yra. Imones finansines galimybes pletoti inovacine veikla vidutiniskai ivertintos 3,46 balo, personalo igudziai vykdyti inovacine veikla vidutiniskai ivertinti 3,61 balo, inovacines veiklos organizavimas imoneje vidutiniskai ivertintas 3,36 balo, technologines bazes tinkamumas inovacinei veiklai--vidutiniskai 3,51 balo.

Istyrus atskiras darbuotoju grupes, nustatyta, kad kai kuriose darbuotoju grupese esti nemazu nuomoniu skirtumu. Jie pasireiskia skirtingu tiriamu parametru vertinimu, taciau visu darbuotoju atsakymu vidurkis tuos skirtumus panaikina.

Vadovu, darbininku, inzinieriu ir kitu funkciju darbuotoju nuomones ir zinios skiriasi, todel platesnei inovacinei veiklai pletoti reikalinga gerai apgalvota politika, kurios direktyvos butu visiems zinomos ir suvokiamos. Direktoriai nurode, kad ju imonese yra idiegta inovaciju strategija, apie kuria zinojo sekretores ir rinkodaros specialistai, o is kitu funkciniu grupiu gautu atsakymu matyti, kad ne visi darbuotojai zino apie inovaciju strategijos egzistavima--bendras vidurkis sudaro maziau nei 50 proc. zinanciuju. Sie duomenys rodo, kad tik maziau nei puse darbuotoju gali planingai vykdyti inovacine veikla, vadovai tikriausiai neturi formalizuotos inovaciju strategijos, todel negali pateikti jos visiems darbuotojams arba jie tai laiko nesvarbia ir nereikalinga kitoms darbuotoju funkcinems grupems informacija.

Visose darbuotoju grupese buvo nustatytas poreikis inovatyvuma kaip vertybe vertinti labiau nei yra siuo metu. Tai rodo darbuotoju nora keistis ir siekti geresniu inovacines veiklos rezultatu. Cia yra dideles galimybes formuoti inovacijoms palankios aplinkos kurimo filosofija ir politika.

Norint pasiekti didesni Lietuvos pramones imoniu inovatyvuma, butina sukurti salygas, kurios leistu sudaryti inovacijoms palankia aplinka.

Siuo metu viena priezasciu, lemianciu susipriesinima inovaciju klausimu, yra nevienareiksmis inovaciju savokos suvokimas arba nezinojimas, ka sis terminas reiskia.

Vidines imoniu terpes rodikliu vertinimas isryskino ivairiu funkciniu grupiu nuomoniu skirtumus. Bendras vidutinis finansiniu galimybiu, personalo igudziu, inovacines veiklos organizavimo ir technologines bazes vertinimas svyravo nuo 3,36 iki 3,61 balo, tai yra tarpine busena tarp vidutiniskai ir gerai. Cia butina surasti priemones ir isteklius inovacinei originaliai imones situacijai pagerinti.

Isplestiniai tyrimai padejo nustatyti, kad maziau nei puse respondentu teisingai supranta inovaciju termina pramones imonese. I klausima "Kas yra inovacijos?" teisingai atsake 48 % respondentu, netikslus atsakymas buvo gautas is 40 % respondentu, o i klausima neatsake 12 % respondentu. Tyrimai parode, kad respondentu nuomones apie inovaciju savoka (atsakymai i klausima "Kas yra inovacijos?") yra skirtingos. Atsakymai, kad inovacij os yra nauj oves, renovacija, kazkas naujo ir kazko darymo procesas, buvo ivertinti kaip netikslus, nes tikros inovacijos turi verslo aspekta ir rodo, kad objektas buvo sukurtas ir visiskai igyvendintas praktikoje.

Pagal Europos Komisijos zodyne (European Commission ... 2013) pateikta apibrezima inovacija--tai naujo arba is esmes patobulinto produkto (gerybes arba paslaugos) arba naujo proceso, rinkodaros arba organizacinio metodo igyvendinimas verslo praktikoje, darbo vietu organizavimo sistemoje arba isores santykiuose. Minimalus reikalavimai inovacijoms yra tokie, kad produktas, procesas, rinkodaros arba organizacinis metodas imonei turi buti naujas (arba patobulintas).

Inovacija reiskia naujos idejos ar isradimo igyvendinima ir pripazinima rinkoje. Inovacija is esmes skiriasi nuo isradimo ar atnaujinimo. Kurimas yra tik pusiaukele inovacijos link.

Esmines inovacijos, idiegtos rinkoje, paprastai siejamos su esminiais teigiamais pokyciais. Jei gaunami neigiami atnaujinimo proceso rezultatai, jie paprastai nelaikomi inovacijomis, nes idejos nera sekmingai igyvendinamos praktikoje.

I ateiti zvelgianciu imoniu darbuotojai turi labai gerai suprasti inovaciju savoka.

2. Lietuvos pramones imonese egzistuojancios inovaciju pletojimo metodu praktinio taikymo situacijos tyrimai

Lietuvos pramones imonese egzistuojanti inovaciju pletojimo metodu praktinio taikymo situacija buvo analizuojama is sociologines apklausos budu surinktu duomenu. Sociologines apklausos anketose buvo prasoma atsakyti i klausimus apie esamu ir norimu pokyciu nagrinejamose imonese apimti, kuri buvo vertinama balais nuo 1 iki 5, taip pat balais nuo 1 iki 5 buvo ivertinta imones bukle, darbuotoju savybes: kurybiskumas ir verslumas, ivertintas inovaciju pletojimo metodu tinkamumas nagrinejamoms imonems, jeigu tie metodai yra zinomi darbuotojams.

Atlikus mokslines literaturos ir kitu informacijos saltiniu apzvalga ir turimos medziagos strukturine sistemine analize, nustatyta, kad inovaciju pletojimo metodai pagal paskirti skirstomi i geresnio vartotojo suvokimo, rinkos tyrimu, nauju ideju generavimo, koncepciju isbandymo, inovaciniu tiriamuju projektu vykdymo, isigijimo ir realizavimo bei kitus metodus.

Ivertinus esama situacija pastebeta, kad inovaciju pletojimas vyksta dviem pagrindinemis kryptimis. Viena is ju--inovacinio proceso tobulinimo kryptis, kita--inovacinio proceso paskleidimo kryptis. Pagal kokybes vadybos metodu tolesnes raidos tendenciju analogija, kurioje akcentuojamas nuolatinis tobulinimas ir konkurencingumo didinimas, inovaciju pletojimo metodai taip pat turetu buti vystomi panasiomis kryptimis. Taciau jei kokybes vadyboje yra svarbus standartu uztikrinimas, tai inovacineje veikloje darbuotojai turi stengtis sukurti ar isigyti visiskai nauja procesa, produkta, paslauga.

Tyrimams pasirinkti tipiniai inovaciju pletojimo metodai: minciu lietus, kokybes bureliai, tyrimai, produkto pokyciai, inovaciju mokymai, pavyzdziu naudojimas, licencijos ir pirkimai.

Tiriant Lietuvos pramones imoniu inovacine situacija apklausti 243 darbuotojai is 34 imoniu.

[FIGURE 1 OMITTED]

[FIGURE 2 OMITTED]

Inovaciju pletojimo metodu zinomumas apklaustose pramones imonese buvo nustatytas kaip gana aukstas, tik licenciju arba pirkimo metodas buvo maziau zinomas, ji zinojo 58,85 % apklaustu darbuotoju. Tiriamus inovaciju pletojimo metodus apklaustose pramones imonese darbuotojai taike kur kas maziau, ypac nepopuliarus buvo kokybes bureliu metodas, kuri nurode kaip taikoma tik 20,17 % apklaustu darbuotoju, pats populiariausias buvo pavyzdziu naudojimo metodas, kuri kaip taikoma nurode 60,91 % darbuotoju (1 pav.). Kitu metodu taikymo vertinimo vidurkiai pasiskirste nevirsydami nurodytu ribu.

Apklausos metu nustatyta, kad nagrinejamu inovaciju pletojimo metodu tinkamumas (2 pav.) imoniu veiklai vertintas nuo 2,93 (minciu lietaus vertinimu vidurkis) iki 3,81 (licenciju, pirkimu metodo vertinimu vidurkis) balo, t. y. dominuoja vidutiniskas tinkamumo vertinimas.

Istyrus koreliacinius rysius nustatyta, kad jie daugeliu atveju yra labai silpni. Didziausia koreliacijos koeficiento reiksme gauta tarp pavyzdziu naudojimo ir licenciju pirkimo metodo tinkamumo imones veiklai vertinimo reiksmiu ir sudare R = 0,67.

Didele inovacinio proceso rizika, prisiderinimas prie esamos verslo situacijos, valstybes reguliacine ir skatinimo politika sukuria sunkiai ivertinama ir prognozuoj ama pramones imones aplinka.

Imones reakcija i aplinkos veiksniu poveiki gali buti teisingesne, jei reikiamu momentu bus pritaikytos ir panaudotos reikiamos inovacijos.

Inovacijoms palankiai aplinkai kurti reikalingi metodai, kurie, viena vertus, butu pigus, o kita vertus, lengvai priderinami prie poreikiu ir efektyvus.

3. Ziniu, kurios butinos sekmingai inovacinei pletrai, ekspertinis vertinimas

Ekspertu buvo klausta--kokiu ziniu ir gebejimu reikia pramones imoniu darbuotojams (kad tiktu visoms vykdomoms funkcijoms, pradedant vadyba, baigiant gamyba), kad jie galetu sekmingai pletoti inovacine veikla? Prasyta ivertinti, kiek tai svarbu (jeigu visiskai nesvarbu--1, ypac svarbu--10), ir papildyti lentele, ju nuomone, svarbiomis ziniomis ir gebejimais.

Tyrimu rezultatai rodo, kad geriausiai ivertintos personalo srities zinios ir gebejimai (gauti du specializuoti atsakymai (tik vadovams)). Ju vertinimo vidurkis sudare 10 balu. Kiek prasciau ivertintos verslininkystes srities zinios ir gebejimai (gauti du specializuoti atsakymai (tik vadovams)). Cia ziniu vertinimo vidurkis buvo 9,5 balo, o gebejimu vertinimo vidurkis buvo 10 balu. Prasciausiai ivertintos inzinerijos srities zinios ir gebejimai. Ju ziniu vertinimo vidurkis buvo 7,2 balo, o gebejimu vertinimo vidurkis--7,17 balo.

Visos ekspertu ivertintos zinios ir gebejimai yra svarbus inovacinei veiklai. Taciau inzinerijos zinias galima gauti is profesionaliu konsultantu, todel jos ne taip svarbios tiesioginei inovacinei veiklai, be to, technologine dali galima nusipirkti pagal inovacinio projekto reikalavimus.

4. Inovacijoms palankios aplinkos kurimo priemones

Atsizvelgus i atlikta literaturos saltiniu ir tyrimu rezultatu analize, organizacijoms, kurios kuria inovacijoms palankia aplinka, tikslinga:

1. Atlikti organizacijos stipriuju ir silpnuju savybiu analize ir ivertinti isores teikiamas galimybes ir gresmes, si procesa siejant su inovacines pletros direktyvomis. Kadangi Lietuvos imones linkusios daugiau kopijuoti sekmingos inovacines veiklos modelius, o ne juos kurti (kuriant uztikrinama didesne funkcine ivairove), analizes metu reikia susikoncentruoti i kontaktus su reikiamos technologines irangos uz priimtina kaina tiekejais, asmenimis ar organizacijomis, kurios siulo inovacijas ar inovatyvius sprendimus. Intelektines nuosavybes apsaugos situacija, turimi ar planuojami isigyti patentai ir licencijos turetu buti detaliai isanalizuoti pridetines vertes kurimo poziuriu.

2. Aprasyti pridetines vertes kurimo grandine, nustatyti esminius uzdavinius, kuriuos teks spresti pletojant inovacijas. Sprendziant pridetines vertes didinimo problemas Binder, Schmid, Steinberger (2012) siulo atsizvelgti i darniojo vystymosi perspektyvas ir taikyti ekologiniu, socialiniu ir ekonominiu rodikliu vertinimo sistema. Kadangi skirtingi suinteresuoti subjektai turi skirtingos vertes perspektyvu, reikia numatyti, kokios motyvacines priemones uztikrins, kad norimo dydzio pridetine verte butu sukurta.

3. Kuriant pridetine verte, svarbus organizacijos dalyvavimas informaciniame inovaciju tinkle, i kuri ieitu tyrimo organizacijos, mokymo institucijos, vartotojai, verslo partneriai, finansavimo organizacijos, paramos institucijos ir pan. Rinkos tyrimai yra naudingi norint gauti papildoma informacija, koks produktas turetu buti. Kitame etape planuojama, kaip ta produkta pagaminti. Eksperimentiniu prototipu kurimas ir pristatymas vartotojams yra brangus, taciau svarbus zingsnis, siekiant isbandyti naujas idejas ir produktus vartotoju terpeje. Jei siuo atveju dalyvauja mokslininkai, kurie pritaiko savo tyrimu rezultatus, susidaro unikali galimybe praktikoje pritaikyti mokslinius metodus ir pratesti vertes kurimo procesa iki rinkos ir galutiniu vartotoju. Novatorius, kuris nori igyvendinti savo unikalia puikiai suformuluota ideja, daznai gali pralenkti kolektyva ir darbo grupe pirmame inovaciju etape, taciau idejos igyvendinimas, ja iki galo pritaikant praktikoje, yra kolektyvinis darbas. Imones isorineje aplinkoje yra daugiau novatoriu ir ju siulomu ideju, todel kartais butina susirasti novatoriu ir su juo sudaryti sutarti, itraukti ji i imones vykdomus inovacinius projektus, sudaryti salygas igyvendinti novatoriaus idejas taip gaunant abipuse nauda. Tam tikslui imoniu vadovai turetu daugiau bendradarbiauti su valstybiniais universitetais ir mokslinemis organizacijomis, inovaciju centrais ir technologiju parkais, skatinti mokslo vystyma ir sukurti palankia aplinka sekmingam inovaciju igyvendinimui.

4. Atsizvelgti i sekmes veiksnius, kurie butini sekmingam pramones imones gyvavimo proceso palaikymui. Imoneje tikslinga taikyti kompleksini procesa, kuris butu paremtas tinkamai parinktais gamybos organizavimo principais, adekvaciu gamybos technine iranga ir inovatyviu gaminiu projektavimu. Pramones imonei reikalingas sekmingai veikiantis mechanizmas, kuris padetu idiegti naujausius mokslo progreso pasiekimus. Tuo tikslu imoneje butina suformuoti tokia organizacines elgsenos strategiju politika, kuri remtusi naujausiomis technikos mokslo ziniomis ir galetu uztikrinti gamybos efektyvumo augima kuriant produktus globaliai rinkai, taikant tinkamas technologijas ir darbo metodus.

5. Uztikrinti, kad atrinktos naujos mokslines zinios, idejos ir isradimai butu pritaikyti praktikoje ir paversti inovacijomis. Sekmingi idirbiai taikant organizacines elgsenos strategiju politika, esant lyderiams, kurie suvokia naujausiu technikos mokslo ziniu transformavimo i pramones imones vystymosi efektyvumo didinima mechanizma, turi remtis praktiniu inovaciju igyvendinimu. Sioje srityje formuojasi gamybininku nuomone, kad butina ne tik mokyti darbuotojus, bet dar svarbiau--aktyviai dalyvauti praktiskai taikant mokymo rezultatus, kada issakytos teorijos, metodai ir koncepcijos taikomos konkreciuose procesuose, darbo vietose ir kontroliuojamas gautas rezultatas. Sioje srityje butini tyrimai, apimantys visas esamos produkcijos tobulinimo ir naujos produkcijos kurimo kryptis.

6. Parengti rizikos ivertinimo metodika, nustatyti inovaciniu projektu sekmes tikimybe, galima pelno dydi ar nuostolius. Siuo atveju praverstu dinaminio programavimo uzdaviniu formulavimas ir sprendimas kaip prevencine priemone, mazinanti rizika. Reikia ivertinti ir tinkamai isanalizuoti visus galimus ateities ivykius, susijusius su rizikos atsiradimu dar pries pradedant igyvendinti investicini projekta. Tam tikslui investuotojas turi sudaryti susiklosciusiu situaciju veikimo scenarijus ir savo galimu strategiju plana. Reiketu nepamirsti, kad novatoriai visada rizikuoja. Tik sekmingai igyvendinus inovacija bus gautas atlygis uz rizika, t. y. padidejes pelnas. Kuo inovatyvesnis gaminys, technologijos, rinkodaros metodai, tuo sunkiau prognozuoti, ar igyvendinta inovacija atnes pelno. Pelnas gali buti gautas ir po ilgo laiko arba jo isvis nebus. Inovaciniu projektu igyvendinimas yra labai sudetingas ir istekliams imlus procesas, o del didelio neapibreztumo sukurtos rizikos tenka numatyti didesnes pelno normas. Pramones imone turi buti pasiruosusi patirti tam tikrus praradimus. Kita vertus, konkurencine kova vercia imoniu savininkus ir vadovus rizikuoti bei diegti inovacijas. Jei konkurentai pateikia naujus, vartotojui priimtinesnius gaminius, tai neinovatyvi imone rizikuoja prarasti beveik visus savo vartojus, kurie rinksis jiems tinkamesni varianta. Stengiantis sumazinti rizika reikia numatyti inovacijas, kurios teiks maksimalia nauda vartotojui, ivertinti, kiek procentu naujoviu bus gaminyje ar gamybos procesuose. Remiantis Pareto principu, kurio matematini modeliavima atliko Chen et al. (1994), kartais uztenka 20 proc. pokyciu, kurie panaikina 80 proc. problemu, ir gaminys vel tampa konkurencingas. Marcelino-Sadaba et al. (2014) rizikai ivertinti siulo metodologija, kuri pagrista projektu rizikos valdymu, iskaitant paprastus irankius, sablonus ir rizikos kontrolinius sarasus su rekomenduojamais veiksmais ir rodikliais, atsizvelgiant i projekto derinima su imones strategija ir rezultatu valdymu.

7. Parinkti arba sukurti inovacijoms pletoti reikalingus metodus ar priemones, juos pritaikyti praktiniam darbui, apmokyti darbuotojus ir organizuoti efektyvu siu metodu taikyma. Tyrimai rodo, kad Lietuvoje pramones imones linkusios naudoti jau sukurtas technologijas ir tobulinti produktus. Kokybes bureliai ir minciu lietaus metodai yra zinomi, taciau mazai taikomi. Siuo poziuriu mazai isnaudojamas visu darbuotoju kurybinis potencialas, sia veikla daugiausia vykdo inzinieriai ir imones vadovai. Inovacijoms pletoti butu naudingas Strazdo ir Jancoro (2011) siuloma kurybinio proceso valdymo priemone "O Generatorius".

8. Uztikrinti, kad lyderyste ir komandinis darbas, isnaudojant darbuotoju kurybiskumo ir verslumo potenciala, sudarytu vidine terpe organizacijos sekmei kuriant ir realizuojant inovacijas. Komandos nariai turi pasiskirstyti vaidmenimis. Inovatorius, kuris siulo inovacijas, turi buti demesio centre, komandos lyderis, kuris nebutinai buna inovatorius, turi organizuoti darba ir uztikrinti, kad komandos nariu kompetencijos atitiktu iskeltus uzdavinius. Skirstant vaidmenis, remiantis Zabielaviciene (2008), svarbu, kokio lygio yra dauguma ir koki statusa bei vaidmeni komandoje uzims aukstesnes moralines raidos lygio nariai. Imones savininkai turi isreiksti pritarima pagristiems inovaciniams projektams. Siu priemoniu taikymas, esant atitinkamai kulturai ir vadovybes palaikymui, turetu nukreipti darbuotoju pastangas i kryptinga inovacine veikla, taip isvengiant galimu veiksmu priesingomis kryptimis, kurie, remiantis tyrimu duomenimis, atsiranda del siuo metu imonese esamu darbuotoju nuomoniu ir nusistatymu skirtumo.

Isvados ir pasiulymai

1. Tyrimo metu nustatyta, kad inovacijoms palankios aplinkos kurimui ypac svarbios kurybos psichologijos, personalo vadybos, inovaciju strategijos formavimo ir igyvendinimo, rizikos valdymo, verslo pletros ir pardavimu organizavimo zinios. Ekspertinio vertinimo budu nustatyta, kad darbo su kolektyvu, verslininkystes, pardavejo priemoniu naudojimo, ideju generavimo ir nauju dalyku kurimo gebejimai taip pat yra labai svarbus sekmingai inovaciju pletrai.

2. Situacijos pramones imonese tyrimai parode, kad siuo metu ivairiose darbuotoju grupese egzistuoja priestaringi tiriamu parametru vertinimai. Vadovu, darbininku, inzinieriu ir kitu funkciju darbuotoju nuomones ir zinios skiriasi, todel platesnei inovacinei veiklai reikalinga gerai apgalvota politika, kurios direktyvos butu visiems zinomos ir suvokiamos.

3. Ivertinus esama situacija pastebeta, kad inovaciju pletojimas vyksta dviem pagrindinemis kryptimis: viena is ju--inovacinio proceso tobulinimo kryptis, kita--inovacinio proceso paskleidimo kryptis. Pagal kokybes vadybos metodu tolesnes raidos tendenciju analogija, kurioje akcentuojamas nuolatinis tobulinimas ir konkurencingumo didinimas, inovaciju pletojimo metodai taip pat turetu buti vystomi panasiomis kryptimis. Taciau kokybes vadyboje svarbu uztikrinti standartas, o inovacineje veikloje darbuotojai turi stengtis sukurti ar isigyti visiskai nauja procesa, produkta, paslauga.

4. Norint pasiekti didesni Lietuvos pramones imoniu inovatyvuma, butina sukurti salygas, kurios leistu sudaryti inovacijoms palankia aplinka. Svarbu nustatyti kiekvienoje imoneje egzistuojancias specifines priezastis, kurios lemia susipriesinima inovaciju klausimu ir rasti priemones, kaip spresti interesu suderinimo problema, atsizvelgiant i sudetingas verslo salygas.

5. Vadovu, darbininku, inzinieriu ir kitu funkciju darbuotoju nuomones ir zinios skiriasi, todel platesnei inovacinei veiklai reikalinga gerai apgalvota politika, kurios direktyvos butu visiems zinomos ir suvokiamos. Direktoriai nurode, kad ju imonese yra idiegta inovaciju strategija, apie kuria zinojo sekretores ir rinkodaros specialistai, o is kitu funkciniu grupiu gautu atsakymu matyti, kad ne visi darbuotojai zino apie inovaciju strategijos egzistavima--bendras vidurkis sudaro maziau nei 50 proc. zinanciuju. Sie duomenys rodo, kad tik maziau nei puse darbuotoju gali planingai vykdyti inovacine veikla, ir vadovai tikriausiai neturi formalizuotos inovaciju strategijos, todel negali pateikti jos visiems darbuotojams arba jie tai laiko nesvarbia ir nereikalinga kitoms darbuotoju funkcinems grupems informacija.

6. Visose darbuotoju grupese buvo nustatytas poreikis inovatyvuma kaip vertybe vertinti daugiau nei tai yra siuo metu. Tai rodo darbuotoju nora keistis ir siekti geresniu inovacines veiklos rezultatu. Norint pasiekti didesni Lietuvos pramones imoniu inovatyvuma, butina sukurti salygas, kurios leistu sudaryti inovacijoms palankia aplinka. Siuo metu viena priezasciu, lemianciu susipriesinima inovaciju klausimu, yra nevienareiksmis inovaciju savokos suvokimas arba nezinojimas, ka sis terminas reiskia.

7. Vidines imoniu terpes rodikliu vertinimas isryskino nuomoniu skirtumus ivairiose funkcinese grupese. Bendras vidutinis finansiniu galimybiu, personalo igudziu, inovacines veiklos organizavimo ir technologines bazes vertinimas svyravo nuo 3,36 iki 3,61 balo, t. y. tarpine busena tarp vidutinisko ir gero ivertinimo. Cia butina rasti priemones ir isteklius inovacinei originaliai imones situacijai pagerinti.

8. Poreikio zinioms, kurios reikalingos imoniu inovacinei veiklai, analize isryskino sios srities tyrimu komplikuo- tuma, nes inovaciju terminas suvokiamas nepakankamai. Atlikta apklausa parode, kad didziausias yra personalo srities ziniu ir gebejimu poreikis, kiek mazesnis verslininkystes srities ziniu ir gebejimu poreikis, taciau inzinerines zinios buvo ivertintos prasciau, nors vidurkis buvo 7,2 balo is 10 galimu.

9. Siekiant sekmingos inovacines veiklos, butina atsizvelgti i socialinius visuomenes poreikius, vyraujancia vertybiu sistema, kuri skatintu isisavinti ir taikyti inovaciju pletojimo metodus. Ziniu apie inovatyviu produktu ar paslaugu poreikius ir ju tenkinimo budus vadybos veikla turi buti siejama su neformaliais tarpsakiniais rysiais tarp profesionaliu organizaciju. Tam tikslui imoniu vadovai turetu daugiau bendradarbiauti su valstybiniais universitetais ir mokslinemis organizacijomis, inovaciju centrais ir technologiju parkais, skatinti mokslo vystyma ir sukurti palankia aplinka sekmingam inovaciju igyvendinimui, ne tik teoriniu bet ir praktiniu, konkreciu darbo procesu ir produktu igyvendinimo poziuriu. Veiklos efektyvumo didinimas mazinant sanaudas, gerinant kokybe, kuriant ilgalaike verslo imones vizija, kuri nukreipta 10-15 metu i ateiti, gali buti maziau rizikingas naudojant geros verslo praktikos pavyzdzius, gera sprendimu priemimo modeli, kai inovaciju vadybininkas bei inovatorius ideju generatorius--naudoja tokias priemones, kaip pavyzdziui, sprendimu medis, kokybes gerinimas, geras dizainas ir inovaciju realizavimas. Atlikti tyrimai patvirtina, kad pavyzdziu naudojimas ir irangos isigijimas labai paplites Lietuvos pramones imonese, taciau per mazai demesio skiriama kurybai ir daugumos darbuotoju inovacinio potencialo naudojimui, pavyzdziui, steigiant kokybes burelius ir taikant minciu lietaus metoda, skatinant darbuotoju versluma ir iniciatyva.

10. Nustatyta, kad inovaciniam procesui labai svarbu, kad sio proceso dalyviai butu sujungti per informacine sistema ir galetu perduoti zinias, t. y. spresti praktini ziniu perdavimo is vienos organizacijos dalies i kita uzdavini. Tai yra reikalinga sekmingai inovacinei veiklai. Sioje srityje vykdomi projektai, kuriu tikslas--sukurti informacini tinkla ir sudaryti salygas, kad prie jo prisijungtu inovacine veikla vykdantys subjektai. Sis darbas yra labai dideles apimties ir reikalauja daug istekliu, todel butina ivairiu organizaciju partneryste, bendra veikla, kuri leistu suformuoti rysiu tarp inovatoriu, technologiju platintoju ir vartotoju kanalus, inovacinio proceso dalyvius paruostu efektyviam moksliniu tyrimu, eksperimentines pletros ir technologiju pletros procesu teikiamu galimybiu diegimui, kartu mazinant sio proceso rizika ir didinant jo efektyvuma.

11. Kurybiskumo skatinimo metodu taikymas turi buti tinkamai integruotas i visa kurybos procesa ir parenkamas atsizvelgiant i kitu procesu elementu lygi ir siektina rezultata. Paskatinus kureju kurybiskuma, taciau nesukurus tinkamos aplinkos (salygu), gali buti neigiamai paveiktas imones veiklos rezultatas. Kuriant inovacijas tenka suderinti priestaringus dalykus--planinga mokymosi procesa ir spontaniska ideju kurima, organizuota inovaciju igyvendinimo procesa ir chaotiska, rizikinga inovaciju pripazinima praktikoje. Informacija tampa svarbiu veiksniu taikant kurybiskumo skatinimo metodus tiek inovaciju kurimo, tiek sekmingo igyvendinimo etapais. Ja remiantis priimami reikiami motyvaciniai sprendimai.

12. Inovacinio darbo specifikai reiketu priskirti dideli kurybinio potencialo poreiki. Todel inovaciju komandai geriausiai tiktu Margerison ir McCann (1991) sudarytas komandos devyniu vaidmenu sarasas, kuriame isskirti trys vaidmenys, kurie turetu generuoti idejas, jas analizuoti ir tobulinti. Tai butu kurejai novatoriai, tyrejai tobulintojai ir vertintojai kurejai. Siems trims vaidmenims atlikti reikalingi specialistai, pasizymintys ne tik dideliu kurybiskumu ir tolerancija neapibreztumui, bet ir, pasieke gana auksta moralines raidos principu lygmeni, puoselejantys vertybes ir teises, jas ginantys nepaisant daugumos nuomones.

Caption: 1 pav. Inovaciju pletojimo metody zinomumas ir taikymas apklaustose pramones imonese

Fig. 1. The availability and application of innovation development methods in the surveyed industrial enterprises

Caption: 2 pav. Inovaciju pletojimo metodu tinkamumo vertinimas apklaustose pramones imonese

Fig. 2. The evaluation of the suitability of innovation development methods in the surveyed industrial enterprises

http://dx.doi.org/ 10.3846/btp.2014.12

Literatura

Balthasar, A.; Battig, C.; Thierstein, A.; Wilhelm, B. 2000. "Developers": key actors of the innovation process. Types of developers and their contacts to institutions involved in research and development, continuing education and training, and the transfer of technology, Technovation 20: 523-538. http://dx.doi.org/10.1016/S0166-4972(99)00180-7

Binder, C. R.; Schmid, A.; Steinberger, J. K. 2012. Sustainability solution space of the Swiss milk value added chain, Ecological Economics 83: 210220. http://dx.doi.org/10.1016/j.ecolecon.2012.06.022

Bivainis, J.; Morkvenas, R. 2012. Integrated assessment of organization^ knowledge potential, Journal of Business Economics and Management 13 (1): 81-94. http://dx.doi.org/10.3846/16m699.2011.620152

Chen, Y. S.; Chong, P. P.; Tong, M.Y. 1994. Mathematical and computer modelling of the Pareto principle, Mathematical and Computer Modelling 19(9): 61-80. http://dx.doi.org/10.1016/0895-7177(94)90041-8

Casas, R.; Dambrauskaite, V. 2011. Inovacijoms palankios isorines verslo aplinkos veiksniai Lietuvoje, skatinantys "Born Global" imoniu atsiradima [Factors of the innovation-friendly external business environment in Lithuania, promoting the emergence of the "Born Global" companies], Verslas: teorija ir praktika 12(4): 303-314.

European Commission--Enterprise and Industry Glossary [interaktyvus], [ziureta 2013 m. gruodzio 10 d.]. Prieiga per interneta: http://ec.europa.eu/enterprise/policies/innovation/glossary/index_en.htm#i

Hurmelinna-Laukkanen, P; Olander, H.; Blomqvist, K.; Panfi- lii, V. 2012. Orchestrating R&D networks: Absorptive capacity, network stability, and innovation appropriability, European Management Journal 30: 552-563. http://dx.doi.org/10.1016/j.emj.2012.03.002

Yang, J. 2005. Knowledge integration and innovation: securing new product advantage in high technology industry, Journal of High Technology Management Research 16: 121-135. http://dx.doi.org/10.1016Zj.hitech.2005.06.007

Koufteros, X.; Vonderembse, M.; Doll, W. 2001. Concurrent engineering and its consequences, Journal of Operations Management 19: 97-115. http://dx.doi.org/10.1016/S0272-6963(00)00048-6

Marcelino-Sadaba, S.; Perez-Ezcurdia, A.; Lazcano, A. M. E.; Villanueva, P. 2014. Project risk management methodology for small firms, International Journal of Project Management 32(2): 327-340. http://dx.doi.org/10.1016/j .ijproman.2013.05.009

Margerison C.; McCann, D. 1991. Team management: practical new approaches. London: Mercury Books. 190 p. ISBN 1852510331.

Strazdas, R.; Jancoras, Z. 2011. Kurybinio proceso valdymo priemone "O Generatorius" [Creativity Process Management Tool "O Generator"], Santalka:Filosofija,Komunikacija [Coactivity: Philosophy, Communication] 19(2): 29-38.

Vlok, A. 2012. A leadership competency profile for innovation leaders in a science-based research and innovation organization in South Africa, Procedia--Social and Behavioral Sciences 41: 209-226.

Zabielaviciene, I. 2008. Inovaciju komandos formavimas ir jos elgsenos modifikavimas [Innovation Team Forming and the Modification of Its Behaviour in an Enterprise], Verslas: teorija ir praktika 9(4): 261-271.

Augustinas Maceika (1), Olga Regina Sostak (2)

Vilnius Gediminas Technical University, J. Basanaviciaus g. 28, LT-10225 Vilnius, Lithuania

E-mails: (1) [email protected] (corresponding author); (2) [email protected]

Received 17 December 2013; accepted 29 January 2014

Augustinas Maceika (1), Olga Regina Sostak (2)

Vilniaus Gedimino technikos universitetas, J. Basanaviciaus g. 28, LT-10225 Vilnius, Lietuva

El. pastai: (1) [email protected]; (2) [email protected]

Iteikta 2013-12-17; priimta 2014-01-29

Augustinas MACEIKA. Doctor of Social Sciences, Associated professor at the Department of Mechanical Engineering, Vilnius Gediminas Technical University. Research interests: technology transfer management, innovation, marketing, organization of production.

Olga Regina SOSTAK. Doctor of Technological Sciences, Associated professor at the Department of Engineering graphics, Vilnius Gediminas Technical University. Research interests: mathematical modelling, engineering and computer graphics, defence of third party rights, defence of public and private interests.