摘要:Nė vienas kraujotakos reguliavimo mechanizmas neveikia atskirai, o tik sinergiškai sąveikaudamas su visuma ar kaip kitų reguliavimo mechanizmų dalis, veikdama pastarųjų jautrumą. Todėl svarbu pažinti šių sąveikų poreiškį fi zinio krūvio metu. Tyrimo tikslas — nustatyti centrinių ir periferinių širdies ir kraujagyslių sistemos (ŠKS) reakcijų kaitos ypatybes atliekant kartotinius dozuoto fi zinio krūvio mėginius. Buvo tiriamos keturios grupės: pirma — nesportuojančių merginų; antra — nesportuojančių vaikinų; trečia — grei- tumą lavinančių sportininkų; ketvirta — ištvermę lavinančių sportininkų. Visi tiriamieji atliko tris Rufjė fi zinio krūvio mėginius, darydami dviejų minučių atsigavimo pertrauką tarp jų. Tyrimo metu buvo registruojama 12 standartinių derivacijų elektrokardiograma (EKG, vertinant širdies susitraukimų dažnio, JT intervalo trukmės ir JT / RR intervalų santykio pokyčius). Deguonies įsotinimo kaita šlaunies raumenyje (StO 2 ) buvo registruojama neinvaziniu artimosios infraraudonosios spektroskopijos būdu panaudojant Hutchinson technologinę įrangą (modelis 325). Tyrimo rezultatai parodė, kad abiejose nesportuojančių asmenų grupėse kiekvieno kito dozuoto fi zinio krūvio metu EKG rodikliai pakisdavo vis labiau, kai tuo tarpu sprinto ir ištvermės grupėse tokio reikšmingo EKG rodiklių didėjimo nebuvo. StO 2 kaitos vertinimo rezultatai atskleidė, kad kartotinių krūvių efektas pasireiškė visose tirtose grupėse, tačiau didesnis krūvio sumavimosi efektais pastebėtas tarp nesportuojančiųjų. Taigi galima daryti išvadas, kad kas dvi minutes atliekant kartotinius Rufjė fi zinio krūvio mėginius daugumos ŠKS funkcinių rodiklių kaita rodo suminį fi zinio krūvio efektą. Periferiniai ŠKS pokyčiai atsiranda pirmiau ir lemia centrinių ŠKS funkcinių rodiklių kaitą, kurios sinerginės ypatybės susijusios su adaptacija prie fi zinių krūvių. Raktažodžiai: dozuoto krūvio mėginys, širdies ir kraujagyslių sistema, deguonies įsotinimas raumenyse.