文章基本信息

标题：Elektros sektoriaus įmonių reforma Lietuvoje
其他标题：The Reform of Electricity Companies in Lithuania
本地全文：下载
作者：Milciuviene, Saule ; Tikniute, Agne ; Tikniute, Agne 等
期刊名称：Engineering Economics
印刷版ISSN：2029-5839
出版年度：2011
卷号：22
期号：4
页码：380-391
DOI：10.5755/j01.ee.22.4.713
语种：English
出版社：Kaunas University of Technology
摘要：Paskutinį dešimtmetį daugelis pasaulio valstybių bandė sukurti konkurencingą elektros rinką nesikišdamos į šį sektorių specifiniu teisiniu reguliavimu. Tačiau tokia taktika nepasiteisino, tad politikams ir mokslininkams teko peržiūrėti elektros rinkos liberalizavimo doktriną ir pakartotinai ieškoti naujų konkurencingumo užtikrinimo priemonių. Siekiant sėkmingai liberalizuoti elektros sektorių, pirmiausia svarbu nustatyti teisines ir ekonomines prielaidas, leidžiančias plėtotis elektros rinkai. Iki nesėkmingų liberalizavimo pastangų buvo bendrai pripažįstama, kad esminė elektros sektoriaus reformos prielaida yra veiklų, kurios gali konkuruoti rinkos sąlygomis, atskyrimas nuo tų veiklų, kurios dėl savo specifikos yra ir liks monopolinės. Remiantis šia prielaida, buvo teigiama, kad elektros sektoriuje veikiančių įmonių grupių skaidymas yra neišvengiamas, kadangi rinkos liberalizavimas be monopolijų decentralizavimo teiktų neigiamus rezultatus jau vien dėl to, kad senieji rinkos dalyviai diskriminuotų naujuosius dalyvius, nulemdami konkurencijos neefektyvumą. Todėl vienas iš pagrindinių rinkos reformų visame pasaulyje tikslų ir buvo suskaidyti vertikaliai integruotas monopolijas, verčiant jas konkuruoti kur tik įmanoma, bei sunaikinant kryžminį subsidijavimą. Tačiau dviejų reformos dešimtmečių daugelis įmonių pakartotinai vertikaliai integravosi, dažniausiai sujungdamos gamybos ir skirstymo veiklas. Empiriniai duomenys taip pat parodė, kad tokios vertikaliai integruotos įmonės tapo patrauklios investuotojams, nes geriau valdė kainų svyravimo riziką. Taip pat yra duomenų, nors ir nevienareikšmiškų, kad tokios įmonės nepaisant visų trūkumų, sukuria ir mąsto ekonomiją. Dėl šių duomenų mokslininkai turi iš naujo aptarti vertikalios integracijos reikšmę. Kadangi Lietuvos elektros sektorius yra monopolinės struktūros ir vis dar iš esmės priklausomas nuo Rusijos, aktualu kelti klausimą, kas padaryta, skatinant konkurenciją elektros rinkoje, taip pat kokias priemones tikslinga pasitelkti ateityje, kad būtų pasiektas šis tikslas. Todėl šis straipsnis ir skirtas Lietuvos elektros monopolijų reorganizavimo ir restruktūrizavimo proceso analizei atlikti. Autorės siekė atsakyti į klausimą, ar restruktūrizavimas ir įmonės savininkų pasikeitimas energetikos monopolijose prisidėjo prie konkurencingos elektros rinkos sukūrimo. Tyrimas neapsiribojo vien teisinių reorganizavimo procedūrų aptarimu - straipsnyje buvo siekiama susisteminti energetikos politikos ir teisinio reguliavimo klausimus: apžvelgti nacionalinę energetikos strategiją, teisės aktus, skirtus elektros sektoriaus reguliavimui, faktinį savininkų pasikeitimą elektros įmonėse bei teismų praktiką. Dažnai teismų sprendimai elektros rinkos reformai yra nepakankamai vertinami. Teisinio reguliavimo sistemą sudaro du komponentai - teisinės taisyklės ir būdai, kaip šios taisyklės aiškinamos ir taikomos. Taisyklių sukūrimas - įstatymų leidėjų prerogatyva, o prie taikymo ir aiškinimo prisideda teismai ir viešojo administravimo subjektai, t.y. biurokratija plačiąja prasme. Jei šie du komponentai tarpusavyje nedera, visa sistema veikia neefektyviai, o įstatymų leidėjų ir taikytojų konfliktai gali sąlygoti institucinę reformos nesėkmę. Todėl tiek politikams, kuriantiems naujas teisines taisykles, tiek mokslininkams svarbu atsižvelgti į teisės taikytojų diskreciją. Akademinėje literatūroje pateikti įvairūs terminai, skirti aprašyti požiūrius į reguliavimo paradigmos ar rinkos struktūros pasikeitimus. Tačiau bendrai pripažįstami šie terminai: - restruktūrizavimas, liberalizavimas, privatizavimas ir „korporatizavimas" . Visi šie terminai apibrėžia elektros sektoriaus reformą vykstant energetikos sektoriaus įmonių struktūriniams pakeitimams ir savininkų pasikeitimams - restruktūrizavimas apibrėžia siekimą perskirstyti rinkos dalyvių vaidmenis, liberalizavimas -siekį įgyvendinti konkurenciją rinkoje, privatizavimas - tai valstybės įmonių pardavimas privatiems investuotojams, o „korporatizavimas" apibrėžia valstybės įmonių veiklos orientavimą į pelną. Pasinaudojant pasaulyje pripažintais diskursais, aptariama Lietuvos energetikos įmonių reforma. Lietuvos energetikos įmonių reformos raida mokslininkų analizuojama šiais aspektais: 1) valstybinių įmonių reorganizavimas į pelno siekiančias įmones nekeičiant jų juridinės formos - taip vadinamu „korporatizavimas"; 2) teisinis veiklų, susijusių su šilumos gamyba ir tiekimu, atskyrimas nuo elektros sektoriaus ir 3) elektros sektoriaus įmonių veiklų atskyrimas, 4) privatizavimas; 5) naujų įmonių steigimas siekiant įgyvendinti specifinius elektros sektoriaus tikslus. Šiame straipsnyje ypatingas dėmesys skiriamas elektros sektoriaus įmonių nuosavybės atskyrimui ir naujų įmonių steigimui siekiant įgyvendinti strateginius elektros energijos politikos tikslus. Lietuvos elektros energijos politiką apibrėžia Nacionalinė energetikos strategija, 2007 metais patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo. Nacionalinės energetikos strategijos energijos sektoriaus plėtros gairėse iki 2025 metų elektros sektoriui buvo nustatyti šie pagrindiniai tikslai: 1) užtikrinti strateginį elektros energijos tiekimo patikimumą ir 2) integruoti Lietuvos elektros sektorių į Europos Sąjungos rinką. Lietuvos elektros energetikos sektorius susidūrė su dviem pagrindiniais iššūkiais: 1) Lietuvos elektros energetikos sistemų priklausomybe nuo Rusijos, taip pat jungčių su Vakarų Europos energetikos sistemomis nebuvimu ir 2) įsipareigojimu uždaryti Ignalinos atominę elektrinę. Pirmoji straipsnio dalis skirta Lietuvos nacionalinei energetikos strategijai ir strateginiams elektros sektoriaus tikslams, aptarti. Antrojoje dalyje analizuojami energetikos monopolijų skaidymas ir įmonių savininkų pasikeitimas. Ši dalis suskirstyta į tris požemes: pirmojoje nagrinėjamas energetikos sektoriaus restruktūrizavimas po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, antrojoje - valdymo energetikos įmonėse pasikeitimai Lietuvos teisės derinimo prie Europos Sąjungos teisės laikotarpiu. Trečiajame skyriuje aptariamas įmonių reorganizavimas siekiant statyti naują atominę elektrinę ir elektros jungtis su Vakarų ir Šiaurės Europa. Trečiojoje dalyje analizuojamos galimos ateities reformos energetikos įmonių valdymo procese. Lietuva reformuodama savo energetikos sektorių siekia įgyvendinti šiuos pagrindinius tikslus - sujungti Lietuvos aukštos įtampos elektros tinklus su Lenkija ir Švedija, integruotis į Vakarų Europos ir Šiaurės šalių elektros rinką, pastatyti naują regioninę atominę elektrinę. Siekdama įgyvendinti šiuos tikslus, Lietuva turėjo pakeisti savo įstatyminę bazę. Šis procesas vyko trimis etapais. Pirma, po Nepriklausomybės atkūrimo buvo sukurtas savarankiškas nacionalinis energetikos sektoriaus reguliavimas. Antra, Lietuvos nacionalinė teisė turėjo būti suderinta su Europos Sąjungos teisės aktais. Trečia, buvo sukurta teisinė bazė naujos atominės elektrinės statybai bei Lietuvos elektros energijos rinkos integracijai į Vakarų Europos ir Šiaurės šalių elektros rinkas. 1990-1996 metais Lietuvos energetikos restruktūrizavimas vyko tik pakeičiant teisinę formą - pertvarkant Gamybinę asociaciją į specialios paskirties akcinę bendrovę. Realiai monopolija nebuvo išskaidyta pagal veiklas, nepasikeitė nei akcininkai, nei įmonės struktūra. Tik 1997 metais elektros sektoriaus veiklos buvo teisiškai atskirtos nuo šilumos sektoriaus veiklų. Nepaisant to, kad sėkmingai teisiškai buvo atskirtos elektros sektoriaus veiklos, Lietuvos elektros rinkoje konkurencijos nepadaugėjo. Reikia pripažinti, kad priežastys, neleidžiančios formuotis konkurencingai elektros rinkai, yra ne teisinės, o ekonominės ir techninės - specifinė elektros rinkos struktūra bei elektros jungčių su Europos Sąjungos šalių elektros rinkomis nebuvimas. metais Lietuvos Parlamentas, įgyvendindamas Nacionalinę energetikos strategiją, atsižvelgdamas į Europos Sąjungos energetikos politiką, priėmė Atominės elektrinės įstatymą. Įstatymas sudarė teisines prielaidas sukurti nacionalinį investuotoją LEO LT, kuriam buvo pavesta įsteigti įmonę, turėjusią statyti atominę elektrinę ir ateityje ją administruoti. m. gegužės 20 d. buvo įsteigtas nacionalinis investuotojas LEO LT. Lietuvos Respublikos Vyriausybė apmokėjo savo akcijas Lietuvos energijos ir Rytų skirstomųjų tinklų akcijomis. Privatus investuotojas NDX energija taip pat suteikė įnašą natūra -įnešė Vakarų skirstomieji tinklai akcijas. Taip Lietuva Respublika gavo 61,7 procentų nacionalinio investuotojo akcijų, o likusi dalis buvo palikta Lietuvos privačiai bendrovei NDX energija. Taigi esminius sprendimus, kuriems būtina kvalifikuota akcininkų balsų dauguma, galėjo būti priimami tik su privataus investuotojo NDX energija sutikimu. Vertikaliosios integracijos pasekmės buvo tos, kad LEO LT vykdė elektros gamybos, perdavimo, paskirstymo ir tiekimo veiklas. Tačiau jau 2009 metais buvo priimtas politinis sprendimas likviduoti LEO LT. Pagrindinis motyvas, nulėmęs tokį nacionalinio investuotojo likimą, buvo siekis pašalinti privatų kapitalą iš naujos atominės elektrinės statybos projekto. Atsiribojant nuo neabejotinų procedūrinių pažeidimų kuriant LEO LT, reikia pripažinti, kad politinė valia pašalinti privačias investicijas energetikos sektoriuje gali turėti neigiamų pasekmių - neigiamai paveikti konkurenciją bei sumažinti privačią iniciatyvą dalyvauti energetikos versle. metais buvo uždaryta Ignalinos atominė elektrinė, tiekusi 70 proc. sunaudojamos elektros energijos Lietuvoje. Lietuva susidūrė su uždaviniu užtikrinti elektros energijos tiekimo tęstinumą ir gamybą iš saugios branduolinės energetikos. Buvo priimtas sprendimas ne vėliau kaip iki 2015 metų pradėti eksploatuoti naują regioninę atominę elektrinę, siekiant patenkinti vidinius šalies ir kaimyninių valstybių poreikius. Daroma prielaida, kad nauja atominė elektrinė padės išvengti didelės priklausomybės nuo iškastinio kuro importo, kurio kainos yra sunkiai prognozuojamos, taip pat bus sumažintas teršalų išmetimas į atmosferą ir sušvelnintas nepageidaujamas poveikis ekonomikai. Nacionalinės energetikos strategijos tikslai sąlygoti geopolitinės Lietuvos padėties - Lietuvos elektros tinklai neturi jungčių su Vakarų Europos valstybėmis, o istoriškai yra sujungti tik su Rusijos (Kaliningrado sritis), Latvijos ir Baltarusijos elektros energijos sistemomis. Siekdama sumažinti priklausomybę nuo Rusijos, Lietuva nori savo aukštos įtampos elektros tinklus sujungti su Skandinavijos šalių ir Lenkijos tinklais. Manoma, kad tinklų sujungimas su Lenkijos ir Švedijos elektros energijos sistemomis padidins energijos tiekimo patikimumą ir sudarys sąlygas integruotis į Vakarų Europos elektros rinką. Lietuvai taip pat labai svarbu sukurti bendrą elektros energijos rinką su kitomis Baltijos šalimis. Sujungus Lietuvos, Lenkijos ir Švedijos elektros energetikos sistemas; nebus esminių kliūčių Lietuvai integruotis į elektros energijos rinkas Vakarų Europoje ir Skandinavijos šalyse. Naujomis jungtimis integruos Baltijos šalių elektros energijos sistema integruosis į Vakarų ir Šiaurės Europos elektros sistemas, padidės Lietuvos energetikos nepriklausomumas, prisidės prie integruotos Europos Sąjungos elektros rinkos kūrimo, padidės elektros tiekimo nepertraukiamumo garantija. Šiam tikslui pasiekti buvo įsteigtos dvi atskiros bendrovės: „LitPol" ir „InterLinks" . Jos koordinuos elektros jungčių su Lenkija ir Švedija statybą. Siekiant sukurti konkurencingą elektros tiekimo rinką, buvo įkurti nepriklausomas perdavimo sistemos operatorius LITGRID ir elektros rinkos operatorius BALTPOOL . Taip pat pradėjo veikti nacionalinė elektros energijos birža, sukurta pagal Nord Pool Spot principus. Restruktūrizavimas ir savininkų pasikeitimas energetikos įmonėse iki šiol nepadidino konkurencijos Lietuvos elektros energijos rinkoje. Elektros politikos tikslai - užtikrinti strateginį elektros energijos tiekimo patikimumą ir integruoti Lietuvos elektros rinką į Europos Sąjungos elektros rinką - nėra pasiekti. Pagrindinė elektros energijos tiekėja vis dar lieka Rusija, o elektros sistema vis dar nėra sujungta su Vakarų Europa ir Šiaurės šalimis. Teigiama tendencija yra tai, kad įsteigtos bendrovės jungčių projektams įgyvendinimui, elektros biržai administruoti ir atominei elektrinei statyti. Šie pokyčiai leidžia teigti, kad Lietuva jau pradėjo ilgą procesą, krypstantį į rinkos liberalizavimą.http://dx.doi.org/10.5755/j01.ee.22.4.713
其他摘要：The object of the article is the reorganization and restructuring of Lithuanian electricity monopolies. The authors aimed to analyze whether the restructuring and changes in ownership of energy monopolies in Lithuania contributed to the creation of competitive electricity market The analysis was not restricted to the procedures of companies' reorganization, it integrated the national energy strategy, legal regulation of electricity sector, actual changes in the ownership of Lithuanian energy companies and subsequent decisions of the courts. This article is the first attempt to systematically analyze the history of the reorganization of Lithuanian electricity companies. The reform of electricity monopolies in Lithuania could be categorized from different perspectives, but there are commonly discussed issues, characterized as: (i) corporatization; (ii) legal separation of heat sector activities from electricity sector activities; and (iii) unbundling of electricity activities; (iv) privatization; (v) establishment of new companies for the implementation of the specific goals of electricity sector. Three main goals of Lithuanian electricity sector reform are identified: (i) the connection of Lithuania's high tension electricity networks with Poland and Sweden; (ii) integration into the electricity market of the Western Europe and the Nordic countries; (iii) construction of a new regional nuclear power plant. The legislative reform of energy sector can be divided into three stages: (i) the adoption of national legal norms after the declaration of independence; (ii) the harmonization of national law with the European Union legal acts and (iii) the creation of preconditions to construct a new nuclear power plant and to integrate Lithuanian electricity market into the Western European and Nordic countries electricity markets. The research showed that the restructuring and changes in ownership of energy companies still have not enhanced the competition in Lithuanian electricity market. Electricity policy goals - to ensure the strategic reliability of electricity supply and integrate Lithuania into the European Union market - have not been accomplished yet. The major supplier of electricity remains Russia and the electricity power system is still not connected to Western Europe and Nordic countries. However, the companies carrying out the interconnection projects, managing Electricity power exchange and coordinating the construction of a new nuclear power plant are established. These changes give rise to thinking, that Lithuania is on the way to liberalization of electricity market.http://dx.doi.org/10.5755/j01.ee.22.4.713
关键词：elektros rinka; reorganizavimas; energetikos įmonės; energetikos strategija; energetikos monopolijos
其他关键词：electricity market; reorganization; energy companies; energy strategy; energy monopolies